424a5dbc-9562-47ec-9b92-bb216cc23398 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-2667/2013Teismo proceso Nr. 2-58-3-00054-2013-3Procesinio sprendimo kategorija:126.8.(S)                                                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 5 d.  Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Daneksa“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjo reikalavimas pripažinti BUAB „Daneksa“ bankrotÄ tyčiniu, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-630-154/2013 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Daneksa“ bankroto administratoriaus uždariosios akcinės bendrovės „Tytus“ pareiÅ¡kimÄ dėl pripažinimo uždarosios akcinės bendrovės „Daneksa“ bankrotÄ tyčiniu. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė              Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.Å iaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 27 d. nutartimi UAB „Daneksa“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Tytus“ (toliau tekste - administratorius). Administratorius kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti UAB „Daneksa“ bankrotÄ tyčiniu, kadangi 2011-02-28 buvo atleisti visi UAB „Daneksa“ darbuotojai, todėl darytina iÅ¡vada, kad įmonė jau 2010-12-31 veikė nuostolingai; nuo 2011 metų įmonė nebeteikė Metinės pelno mokesčio deklaracijos, tačiau įmonės vadovė nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir tokiu savo neveikimu toliau sÄ moningai didino įmonės įsiskolinimÄ kreditoriams.

Valstybinė mokesčių inspekcija 2011-03-03 įmonei pervedė 11 221,84 Lt mokesčių permokÄ . Tuo tarpu, įmonės vadovė jau kitÄ dienÄ Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ banko sÄ skaitos paėmė ir neatsiskaitė su VSDFV. PareiÅ¡kėjo nuomone, tokiais vadovės veiksmais buvo siekta įmonės tyčinio bankroto, nes įmonės vadovė sÄ moningai sumažino įmonės turtÄ . Administratorius taip pat pažymėjo, kad po bankroto bylos UAB „Daneksa“ iÅ¡kėlimo įmonės vadovė nevykdė teismo nurodytų reikalavimų.

Ä®monės buhalteriniai dokumentai ir turtas administratoriui nėra perduoti iki Å¡iol ir teismas įmonės vadovei jau du kartus skyrė baudÄ dėl to. Administratoriaus nuomone, įmonės vadovės neveikimas buvo sÄ moningas ir tyčinis, siekiant iÅ¡vengti prievolių vykdymo kreditoriams. Pagal kasacinio praktikÄ , tyčiniu bankrotu laikomi atvejai, kai įmonė tyčia paslepia, iÅ¡Å¡vaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtÄ arba įvykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, jog iÅ¡ likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų.

Administratoriaus nuomone, minėti įmonės vadovės veiksmai atitinka tyčinio bankroto požymius. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2013 spalio 18 d. nutartimi atmetė administratoriaus reikalavimÄ BUAB „Daneksa“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Teismas nustatė, kad įmonės veikla jau 2010 m. buvo nuostolinga. VisÄ bedrovės 178 608 Lt vertės turtÄ sudarė trumpalaikis 169 336 Lt vertės turtas, iÅ¡ kurio net 157 959 Lt – gautinos sumos. Ä®monė vertėsi maisto, gėrimų, tabako ir jo gaminių prekyba; vaisių, uogų ir daržovių mažmenine prekyba; kita didmenine prekyba; krovinių vežimu kelias; krovinio tvarkymu ir sandėliavimu, o tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad tokiose Å«kinės veiklos srityse yra didelė konkurencija, kuriÄ krizės metu buvo sunku įveikti.

Teismo nuomone, bankrotui turėjo reikÅ¡mės verslo nesėkmė, o ne tyčiniai, prieÅ¡ingi bendrovės veiklos tikslams jos vadovės veiksmai. Aplinkybę, kad įmonės vadovė gautomis iÅ¡ VMI lėšomis neatsiskaitė su Sodra, nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad įmonės vadovė sÄ moningai sumažino įmonės turtÄ , kadangi bendrovė jau 2010 m. turėjo 76 949 Lt pradelstų įsipareigojimų, kai 2009 m. jie sudarė net 274 270 Lt, todėl VMI bendrovei pervestÄ sumÄ vadovė galėjo panaudoti ir kitų kreditorių skoloms padengti.

Be to, bendrovė gavusi iÅ¡ VMI permokÄ , sekančiÄ dienÄ D. Ž. pervedė 11 923,63 Lt paskolai padengti (likutis 2600 EUR bei mokėjimams „Departus“ ir „VIA Genero“)“. 2011-03-09 vadovė įmonei pervedė 3 150 Lt, nurodydama, kad tai paskola įmonei, ir tÄ pačiÄ dienÄ 3 150,51 Lt iÅ¡mokėjo R. K. atlyginimÄ už du mėnesius bei kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, taip pat 2011-03-23 pervedė 65,58 Lt Sodrai, nurodant, kad tai įsiskolinimas už 2011 m. Å ios aplinkybės paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus, kad įmonės vadovė tokiais savo veiksmais siekė sÄ moningai sumažinti įmonės turtÄ .

Teismas pažymėjo, kad administratorius remiasi tik 2011 m. trijų mėnesių banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, kuris yra nepakankamas spręsti dėl įmonės vadovės veiksmų prieÅ¡ingumo įmonės tikslams. Be to, bendrovė lėšų Sodrai nebemokėjo nuo 2012-07-01, o tai reiÅ¡kia, kad iki Å¡ios datos skola Sodrai buvo iÅ¡ieÅ¡koma. Teismas pripažino, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ , turi pareigÄ vykdyti teismo nurodymus ir perduoti administratoriui įmonės finansinius dokumentus ir turtÄ .

Tačiau taip pat įvertino, kad už Å¡ių pareigų nevykdymÄ Ä¯monės vadovei yra skirta ne viena bauda. Å iaulių apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi sumažindamas įmonės vadovei paskirtÄ baudÄ ir panaikindamas paskirtÄ apribojimÄ trejus metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, pripažino, kad buvusi įmonės vadovė dėl svarbių priežasčių laiku nepateikė teismo ir administratoriaus reikalaujamų dokumentų (nuo 2012-06-30 iki 2014-05-25 buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose; nuo 2013-04-22 iki 2013-05-03 buvo iÅ¡vykusi į Vilnių ligoninėje slaugyti nepilnametės dukters).

Teismo vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis bÅ«tų pagrindas pripažinti UAB „Daneksa“ bankrotÄ tyčiniu. III. Atskirojo skundo argumentai              Atskiruoju skundu UAB „Daneksa“ administratorius praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pripažinti UAB „Daneksa“ bankrotÄ tyčiniu. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1.

Nutartis yra nepagrįsta, kadangi motyvuojama prielaidomis. Sprendžiant klausimÄ dėl tyčinio bankroto yra aktualios 2011 m. iÅ¡laidos, tačiau vadovė nepateikė Å¡io laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų. Dėl Å¡ios priežasties neįmanoma nustatyti, kokie įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo bÅ«tent 2011 m. Pažymi, kad skolos kreditoriams galėjo bÅ«ti dengiamos įmonės sÄ skaitoje esančiomis lėšomis, jas tiesiogiai pervedant kreditoriams, kaip ir 2011-02-09, 2011-03-09 atveju lėšos buvo pervestos tiesiogiai įmonės kreditoriams UAB „Porix“ ir R.

K., tačiau iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pinigų gavėja 2011-03-04 nurodoma bÅ«tent įmonės vadovė D. Ž.. Å is faktas taip pat kelia pagrįstÄ abejonę dėl paimtų lėšų panaudojimo paskirties.                           2. Administratoriaus nuomone, D. Ž. įmonei suteikta paskola yra nesusijusi su anksčiau nuraÅ¡ytų 11 923,63 Lt suma. Ä® įmonės sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡tos lėšos įvardijamos kaip paskola įmonei, todėl negalima teigti, kad tai buvo dalies 2011-03-04 įmonės vadovės paimtų lėšų grÄ Å¾inimas.             3.

Teismo nurodoma aplinkybė, kad UAB „Daneksa“ skola Sodrai buvo išieškoma iki 2012-07-01 yra nepagrįsta, kadangi 2011-04-01 UAB „Daneksa“ skola sudarė 2004 Lt, o 2012-01-01 - 2114,25 Lt. BUAB „Daneksa“ bankroto byloje yra patvirtinta Sodros 2114,25 Lt kreditorinio reikalavimo suma, todėl darytina išvada, kad didžioji dalis buvo susidariusi jau 2011-04-01, o galutinai sukaupta 2012-01-01. Todėl matyti, kad skola Sodrai iš UAB „Daneksa“ negalėjo būti išieškoma iki 2012-07-01.             3.

Teismas rėmėsi Å aulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje nurodytais baudos sumažinimo ir įmonės vadovei nustatyto apribojimo panaikinimo motyvais, tačiau administratoriui pateikiant pareiÅ¡kimÄ dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu (2013-07-29) ir Å iaulių apygardos teismui priimant skundžiamÄ nutartį, D. Ž. jau buvo grįžusi iÅ¡ gydymo įstaigos, tačiau įmonės turtas bei dokumentai iki Å¡iol administratoriui nėra pateikti. Aplinkybė, kad buvusi vadovė iki 2014-05-25 yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, nėra pateisinama priežastis bendrovės dokumentų ir turto neperdavimui.

             4. Teismas nepasisakė dėl administratoriaus pareiÅ¡kime nurodyto tyčinio bankroto požymio – vadovo Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalies nevykdymo (Ä®monei esant nemokiai, vadovė nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo). Bendrovė jau 2010 m. gruodžio mėn. veikė nuostolingai, nuo 2011 m. nebeteikė Metinės pelno mokesčio deklaracijos, 2011-02-28 buvo atleisti visi įmonės darbuotojai. Å ios aplinkybės patvirtinÄ buvusios vadovės pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.

Tuo tarpu bankroto byla įmonei iÅ¡kelta tik kreditorių iniciatyva 2013-02-27. Administratoriaus nuomone, skundžiamoje nutartyje nėra paneigti tyčinio bankroto požymiai.              Atsakovė, atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. UAB „Daneksa“ valdymo organai apie bendrovei iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ sužinojo tik iÅ¡ antstolio R. K. 2013 m. balandžio 5 d. reikalavimų.

Visa bendrovės dokumentai, antspaudai ir vienintelis įmonės turtas lengvasis automobilis, kurį bankroto administratorius jau yra pardavęs, skubiai ir be aprašo buvo perduoti administratoriui, kadangi atsakovė privalėjo išvykti su keturiolikmete dukra į Vilnių dėl stuburo operacijos. Pažymi, kad iki 2011 metų sausio 1 d. buvo nutrauktos visos sutartys, o nuo 2011 m. vasario 28 d. atleisti visi darbuotojai, įmonė nesudarė ir nevykdė jokių sandorių, nevykdė atsiskaitymų su ūkio subjektais, negavo pajamų, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsnio nuostatomis ir Valstybės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymu Nr. VA-135 įmonės veikla buvo sustabdyta, todėl neprivalėjo vesti buhalterinės apskaitos.

Juridinių asmenų registrui nereikėjo pateikti jokių praÅ¡ymų ar pažymų, įmonės statusas nepasikeitė. Atkreipia dėmesį, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymÄ , įmonė negali egzistuoti be direktoriaus, tačiau laikinai sustabdant įmonės veiklÄ privaloma jį atleisti, tuo tarpu Juridinių asmenų registre lieka įraÅ¡as apie direktorių, nors pastarasis ir yra atleistas. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad Ä®monių bankroto įstatymas nenumato sustabdytai įmonei pareigos pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus.

Todėl nėra aišku, kas ir iš kokių lėšų turėtų tai atlikti, kai įmonės veikla yra sustabdyta, o visas turtas jau perduotas administratoriui.              2. Dėl 2009 - 2010 m. prasidėjusių Europoje smulkių ir stambių įmonių bankrotų, UAB „Daneksa“ iš užsienio klientų negavo apmokėjimų už suteiktas transporto paslaugas. Įmonės veiklos laikotarpiu šios skolos viršijo 167 000 Lt. Todėl, siekiant atsiskaityti su transporto įmonėmis, suteikusiomis paslaugas UAB „Daneksa“ pagal vienkartinius užsakymus - sutartis, įmonės veikla nebuvo stabdoma ir nebuvo skelbiamas bankrotas.

Sprendžiant klausimÄ dėl įmonės tyčinio bankroto pripažinimo, bÅ«tina įvertinti įmonės valdymo organų veiksmų visumÄ , o ne vien remtis vieninteliu pinigų pervedimu į vadovės asmeninę sÄ skaitÄ .              3. Atskirajame skunde nurodytos 2011 m. sausio 1 d. 423,74 Lt VSD skola neegzistavo, o 423,74 Lt VSD įmoka už sausio mėn. buvo iÅ¡skaičiuota 2011 m. vasario 23 d. ir 2011 m. kovo 1 d. pagal debeto mokėjimo nurodymÄ Nr. 5708; 2011 m. kovo 3 d. gautos lėšos buvo panaudotos atsiskaitymams pagal visus tuo metu galiojusius verslo apskaitos standartus ir Buhalterinės apskaitos įstatymus.

Vertinant UAB „Daneksa“ vadovės 2011 m. veiksmus administratorius siekia pritaikyti CK 6.930 straipsnio nuostatas, tačiau jos įsigaliojo tik 2013 spalio 1 d., todėl 2011 m. civiliniame kodekse nebuvo nustatytos pareigos, esant lėšų trÅ«kumui, vykdyti atsiskaitymus nustatytu eiliÅ¡kumu, taip pat nebuvo reguliuojamas atsiskaitymų eiliÅ¡kumas grynaisiais pinigais. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus, apeliacijos dalykÄ sudaro teisinio pagrindo ir įrodymų vertinimo klausimai, sprendžiant dėl BUAB „Daneksa“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Administratoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju buvo visos sÄ lygos pripažinti bendrovės bankrotÄ tyčiniu. Tiek praÅ¡ymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek atskirasis skundas grindžiamas iÅ¡ esmės Å¡iais argumentais:

1) bendrovės vadovė įmonei esant nemokiai nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl sÄ moningai didino įsipareigojimus kreditoriams;

2) įmonės vadovė po bankroto bylos iškėlimo administratoriui neperdavė įmonės dokumentų ir turto, todėl negalima patenkinti įmonės kreditorių reikalavimų;

3) lėšų pervedimu iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos į savo sÄ skaitÄ sumažino galimybę patenkinti kreditorių reikalavimus. Administratoriaus nuomone, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad bendrovės bankrotas yra tiesioginė vadovės nesÄ Å¾iningų veiksmų neveikimo pasekmė.                ĮBÄ® 2 straipsnio 12 dalyje yra pateikta tyčinio bankroto sÄ voka. Minėtame straipsnyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Pagal Ä®BÄ® nuostatas tyčinio bankroto požymiai yra Å¡ie: kai įmonė tyčia paslepia, iÅ¡Å¡vaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtÄ arba įvykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, jog iÅ¡ likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant įmonės tyčinio bankroto pripažinimÄ , reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Å ie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko įmonės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ .

Tyčinis bankrotas gali bÅ«ti nustatytas vien tik konstatavus, jog yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai. Taigi bankrotui pripažinti tyčiniu nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma. Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, o kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Bombos filmai“ v.

BUAB „Laisvės“ kino teatras, bylos Nr. 3K-3-680/2004; 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund”, bylos Nr. 3K-3-1045/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2633/2013).              Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas administratoriaus reikalavimÄ UAB „Daneksa“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, nustatė, kad jau 2010 m. bendrovės veikla buvo nuostolinga.

VisÄ bedrovės 178 608 Lt vertės turtÄ sudarė trumpalaikis 169 336 Lt vertės turtas, iÅ¡ kurio net 157 959 Lt sudarė gautinos sumos; 2010 m. įmonė turėjo 76 949 Lt pradelstų įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad lyginant su 2009 m., 2010 m. įmonės veiklos rezultatai žymiai pagerėjo, kadangi per 2010 m. įmonė ženkliai sumažino savo įsipareigojimus kreditoriams – nuo 274 270 Lt iki 76 949 Lt. Taigi, 2009 m. - 2010 m. laikotarpio įmonės veiklos rodikliai nepatvirtina bendrovės valdymo organų prieÅ¡ingų veiksmų įmonės kreditorių interesams             .                          Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovės tipinė veikla buvo tarpininkavimo paslaugos krovinių gabenimo srityje.

Bendrovė neturėjo ilgalaikio materialaus turto ir be gautinų sumų, bendrovės turtÄ sudarė biuro technika ir 1 transporto priemonė (29-35 b.l., 132 b.l.). D. Ž. teigimu, 2011 m. sausio 1 d. buvo nutrauktos visos bendrovės sutartys, o 2011 m. vasario 28 d. buvo atleisti visi įmonės darbuotojai, kadangi įmonė nebevykdė veiklos. IÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos vieÅ¡ai prieinamų duomenų matyti, kad įmonė 2011 m. gegužės 10 d. buvo iÅ¡registruota iÅ¡ pridėtinės vertės mokesčių (toliau tekste – PVM) mokėtojų.

Administratorius neginčija Å¡ių faktinių aplinkybių, tačiau atskirajame skunde pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu yra svarbÅ«s 2011 m. bendrovės finansiniai dokumentai, kadangi negalima nustatyti kokie įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo bÅ«tent 2011 m., ar įmonės įsipareigojimai nebuvo dengiami iÅ¡ įmonei pervestų lėšų, jei taip – tai kokiems kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas kritiÅ¡kai vertina Å¡ias administratoriaus prielaidas, kadangi buvusios vadovės teigimu, įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , 2013 m. balandžio 20 d. administratoriui buvo perduoti iki 2011 m. buhalteriniai dokumentai, įmonės didžioji knyga, iÅ¡ kurios, atsakovės teigimu yra matomas kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡as.

Bylos duomenys patvirtina, kad administratoriui taip pat buvo perduota bendrovės vienintelė turima transporto priemonė, kuriÄ administratorius jau yra realizavęs. Taigi, iki 2011 m. bendrovės kreditoriai ir debitoriai yra aiÅ¡kÅ«s, o 2011 m. bendrovė nevykdė veiklos. IÅ¡ bendrovės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o administratorius turi galimybę nustatyti visas bendrovės įplaukas ir iÅ¡laidas, atsiskaitymus su kreditoriais, tačiau praÅ¡ydamas pripažinti bankrotÄ tyčiniu, remiasi 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 21 d. laikotarpio banko iÅ¡raÅ¡u, kuris patvirtina bendrovės finansinius srautus tik 2011 m. sausio 1 d.

– 2011 m. kovo 23 d. laikotarpiu (120-122 b.l.). Minėtu trijų mėnesių laikotarpiu įmonės vadovė ne kartÄ Ä¯ bendrovės sÄ skaitÄ Ä¯nešė lėšas, iÅ¡ kurių buvo vykdomi įsipareigojimai telekomunikacijų bendrovei, Sodrai, atsiskaityta su darbuotojais R. K., D. Ž., A. Ž. už 2010 m. gruodžio mėnesį, taip pat atsiskaityta su kreditoriais UAB „Departus“ ir UAB „Porix“. IÅ¡ 2011 m. kovo mėn. mokesčių inspekcijos grÄ Å¾into 1 171 Lt PVM skirtumo ir 11 221,84 Lt mokesčio permokos, susidariusios įskaičius avansines mokesčio įmokas, bendrovės vadovei buvo grÄ Å¾inta paskola (kuri atsispindi 2010 m.

Juridinių asmenų registrui pateiktame aiÅ¡kinamajame raÅ¡te), taip pat atsiskaityta su UAB „Departus“ ir UAB „Genero“. 2011 m. kovo 9 d. vadovė į bendrovės sÄ skaitÄ Ä¯nešė 3 150 Lt (paskolÄ ) iÅ¡ kurios darbuotojai R. K. pervedė darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas; taip pat pervedė 65,58 Lt įsiskolinimÄ Sodrai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad Å¡iuo laikotarpiu buvo vykdomos prievolės kreditoriams, byloje nepaneigtas buvusios UAB „Daneksa“ vadovės D.

Ž. kredito suteikimas įmonei, todėl 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. kovo 23 d. vykdyti atsiskaitymai negali bÅ«ti vertinami, kaip sÄ moningas siekis sumažinti bendrovės galimybę atsiskaityti su visais kreditoriais.                           Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su administratoriaus argumentais, kad įmonės vadovė po bankroto bylos iÅ¡kėlimo administratoriui iÅ¡ viso nėra perdavusi jokių įmonės dokumentų ir jokio turto.

Bendrovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad nuo 2011 m. kovo 23 d. nebevyko atsiskaitymai, Sodros duomenys iÅ¡ kurių matyti, jog nuo 2011 m. vasario 28 d. buvo atleisti visi įmonės darbuotojai ir VMI vieÅ¡ai prieinama informacija, kad UAB „Daneksa“ yra iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų registro iÅ¡ esmės leidžia daryti prielaidÄ , jog įmonei nuo 2011 m. nebevykdant veiklos, buvusi įmonės vadovė neturi Å¡io laikotarpio bendrovės didžiosios knygos ir kitų finansinės apskaitos dokumentų (iÅ¡skyrus raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius atsiskaitymus su UAB „Departus“ ir UAB „Genero“), todėl vien priežastis, jog įmonės vadovė nesudarė bendro 2010 m. ir 2011-2013 m. laikotarpio kreditorių debitorių sÄ raÅ¡o, balanso ir kitų teismui teiktinų dokumentų, negali bÅ«ti pagrindu bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

             Administratorius atskirÄ jį skundÄ taip pat grindžia Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje vadovui nustatytos pareigos nevykdymu, nurodant, jog įmonei esant nemokiai, vadovė nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl sÄ moningai didino įsipareigojimus kreditoriams. Atsakydamas į Å¡iuos apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad dėl savalaikio nesikreipimo į teismÄ bÅ«tų ženkliai iÅ¡augę bendrovės įsipareigojimai kreditoriams, nes visų pradelstų įsipareigojimų suma atsispindi jau 2010 m. bendrovės balanse.

Be to, Å¡i suma lyginant su 2009 m. balanso duomenimis yra ženkliai sumažinta. Tuo tarpu, administratorius savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindžia 2011 m. – 2013 m. laikotarpiu, kuomet bendrovė veiklos nevykdė, buvo jau atleidusi visus darbuotojus ir sustabdžiusi įmonės veiklÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau minėtų aplinkybių visuma nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti UAB „Daneksa“ tyčinio bankroto. Pirmiau minėta, kad bendrovės tipinė veikla buvo tarpininkavimo paslaugos krovinių gabenimo srityje ir įmonė neturėjo veiklos vystymui savo turto.

Atsižvelgiant į įmonės veiklos pobÅ«dį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Daneksa“ bankrotÄ nulėmė bÅ«tent verslo nesėkmė 2008 m. prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, o ne tyčiniai įmonės vadovės veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Nesant UAB „Daneksa“ žymaus nuostolio didėjimo ir turto mažėjimo požymių, nėra pagrindo konstatuoti, kad administratoriaus pažymimos finansinės operacijos turėjo įtakos įmonės nemokumui susidaryti, kad, akivaizdžiai gresiant bankrotui, įmonės turtas buvo paslėptas, iÅ¡Å¡vaistytas, nepagrįstai perleistas kitiems asmenims, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti UAB „Daneksa“ bankrotÄ tyčiniu.

             Kiti apelianto argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.              Apibendrindamas aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė administratoriaus reikalavimÄ UAB „Daneksa“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

             Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                               Rasa GudžiÅ«nienė