4247db4e-cf07-4ffe-927d-17165a5d7d9f · Panevėžio apygardos teismas

?Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AN2-62-337/2019 Proceso Nr. 4-08-3-00630-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. balandžio 30 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Kauno teritorinės muitinės (toliau – Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. kovo 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nustatė:

Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019-03-05 nutarimu R. T. atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 str. 4 d. teisena, nustačius, jog nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių. R. T. administracinio nusižengimo protokolas buvo suraÅ¡ytas už tai, kad ji, bÅ«dama muitinės tarpininko UAB „duomenys neskelbtini“ atstove, 2018 m. spalio 18 d. 16.54 val. pateikė importo deklaracijÄ MRN duomenys neskelbtini, kurioje į prekių bendrÄ jÄ faktÅ«rinę vertę 22 langelyje ir prekių vertę 46 langelyje neįtraukė 29040 NOR (Norvegijos kronų) prekių vertė pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 129959 (2018 m. spalio 10 d.), todėl neteisingai buvo suskaičiuota prekių statistinė vertė.

Perskaičiuotina prekių bendroji faktÅ«rinė vertė iÅ¡ 20482 Eur į 49522 NOK, perskaičiuotinas PVM (B00) iÅ¡ 535 Eur į 1174 Eur, papildomai apskaičiuotina 639 Eur PVM (B00) ir Å¡iais savo veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto SÄ jungos muitinės kodekso 15 straipsnio reikalavimus. 2019-03-26 Panevėžio apygardos teisme gautas Institucijos skundas, kuriuo aukÅ¡tesnės instancijos teismo praÅ¡oma panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ minimoje administracinio teisės pažeidimo byloje – pripažinti R.

T. kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 212 str. 4 d. ir pagal Å¡io straipsnio sankcijÄ skirti administracinę nuobaudÄ . Skunde detaliai apraÅ¡oma galimai R. T. padaryta neteisėta veika. Nurodoma, kad 2018 m. spalio 18 d. administracinėn atsakomybėn traukiama R. T. pateikė elektroninę importo deklaracijÄ 18LTKC0100IM0973, kuria deklaravo 860 KGM (brutto) izoliuotų elektros kabelių, kurių vertė 20482 Norvegijos kronų. Prekių deklaravimas bei vertinimas muitinės įstaigoje vyksta vadovaujantis Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodeksas (toliau - SÄ jungos kodeksas) bei kitų įstatyminių bei poįstatyminių aktų nuostatomis.

Nagrinėjamu atveju, taikant SÄ jungos kodekso 70 str. l d. ir 71 str. 1 d. e punkto i) papunkčio nuostatas, pagal 2018-10-18 elektroninę importo deklaracijÄ 18LTKC0100IM0973 deklaruojamų prekių vertė buvo paskaičiuota 2519,39 EUR (20482 Norvegijos kronų, įvertinus 9,547 kursÄ bei 374,00 EUR vežimo iÅ¡laidas.) Teigiama, jog 2018-10-18 nustačius, kad pateiktoje elektroninėje importo deklaracijoje 18LTKC0100IM0973 yra pateikti neteisingi duomenys, deklaracija buvo neiÅ¡leista, t. y. neatlikti jokie muitinės formalumai.

Pažymima, kad 2018-10-19 administracinėn atsakomybėn traukiama R. T. pateikė elektroninę importo deklaracijÄ Nr. duomenys neskelbtini ), kuria deklaravo 824 KGM (brutto) izoliuotų elektros kabelių, kurių vertė 47432 Norvegijos kronų bei 36 KGM (brutto) lanksčių plastikinių vamzdelių, kurių vertė 2090 Norvegijos kronų. Nagrinėjamu atveju 2018-10-19 elektroninėje importo deklaracijoje Nr. duomenys neskelbtini deklaruojamų prekių vertė buvo paskaičiuota 5326,6 EUR (49522 Norvegijos kronų, įvertinus 9,547 kursÄ bei 374,00 EUR vežimo iÅ¡laidas).

Toliau skunde cituojami ANK 212 str. 4 d., 5 str. 1 d. nuostatos. Nurodoma, kad siekiant nustatyti, kokia kaltės forma gali bÅ«ti padaromas ANK 212 str. 4 d. numatytas nusižengimas, bÅ«tina įvertinti teisės aktus, reglamentuojančius muitinės tarpininkės - deklarantės teises ir pareigas. Skunde teigiama, jog SÄ jungos muitinės kodekso 15 str. 1 d. numatyta, kad: „bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimÄ , muitinės praÅ¡ymu per nustatytÄ terminÄ tinkama forma pateikia jai visus bÅ«tinus dokumentus bei informacijÄ ir suteikia visÄ tiems formalumams arba tikrinimui atlikti bÅ«tinÄ pagalbÄ ".

To paties teisės akto 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad: „pateikdamas muitinei muitinės deklaracijÄ , laikinojo saugojimo deklaracijÄ , įvežimo bendrÄ jÄ deklaracijÄ , iÅ¡vežimo bendrÄ jÄ deklaracijÄ , reeksporto deklaracijÄ ar praneÅ¡imÄ apie reeksportÄ arba praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ ar priimti kitÄ sprendimÄ , atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau iÅ¡vardytus atvejus:

a) deklaracijoje, praneÅ¡ime arba praÅ¡yme pateiktos informacijos tikslumÄ ir iÅ¡samumÄ ;

b) visų deklaracijÄ , praneÅ¡imÄ arba praÅ¡ymÄ papildančių dokumentų autentiÅ¡kumÄ , tikslumÄ ir galiojimÄ ;

c) kai taikytina - visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedÅ«ros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymÄ ". 2015 m. liepos 28 d. Komisijos D. R. 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas iÅ¡samiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios SÄ jungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo 11 antraÅ¡tinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje pažymėta, jog „deklaranto arba jo atstovo pasiraÅ¡ytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiÅ¡kia, kad tas asmuo konkrečias prekės deklaruoja pageidaujamai taikyti procedÅ«rai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumÄ , kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumÄ , visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedÅ«ros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymÄ ".

Skunde tikinama, kad teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pagal ANK 212 str. 4 d. deklarantas gali atsakyti esant ir neatsargiai kaltei ( ANK 9 str.). Teigiama, jog iÅ¡ skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad teismas neįžvelgė R. T. tyčios ar neatsargios kaltės, iÅ¡ esmės motyvuojant tuo, kad ji deklaracijoje duomenis pateikė remiantis vežėjo jai pateiktais dokumentais. Pažymima, jog bylos medžiaga nustatyta, kad pirminėje deklaracijoje R. T. nurodė deklaruotinos prekės vertę remdamasi vežėjo pateiktais duomenis, nors jai ir sukėlė įtarimų aplinkybė, kad pagal krovinio svorį ne visai atitinka jo vertė, ir nurodė statistinę vertę, kuria remiantis ir buvo apskaičiuoti mokesčiai.

Nors R. T. savo kaltės neįžvelgia ir teismas su tokia pozicija sutiko, tačiau byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina R. T. kaltę. Akcentuojama, jog pagal teisinį reguliavimÄ , deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. R. T., pateikdama importo deklaracijÄ , tapo atsakinga už joje nurodytų faktinių duomenų apie prekę ir jos vertę, teisingumÄ . Teigiama, jog nors R. T. tvirtina, kad pirminėje deklaracijoje pateikė duomenis, kurie buvo nurodyti vežėjo jai pateiktuose dokumentuose, kurie jai sukėlė abejonių, todėl pati buvo suklaidinta, tačiau, įvertinus teisinį reglamentavimÄ , tai neatleidžia jos nuo pareigos įsitikinti, kad teikiami duomenys muitinei yra teisingi ir juos galima nurodyti deklaracijoje.

Tikinama, jog tai, kad R. T. deklaracijoje neteisingai nurodė duomenis, nes vadovavosi vežėjo pateikta informacija ir kartu dėl to buvo neteisingai apskaičiuoti mokėtini mokesčiai, savaime nepaÅ¡alina jos kaltės. Nagrinėjamu atveju tai gali atskleisti tik kaltės formÄ . Skunde pažymima, jog bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad R. T. turi didelę patirtį deklaravimo srityje, ne kartÄ bausta administracine tvarka už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus pagal LR ANK 212 str., abejoti, kad ji galėjo nežinoti ar nesuprasti, jog bÅ«tent jai, kaip deklarantei, kyla atsakomybė už importo deklaracijoje neteisingai pateiktus duomenis, nėra pagrindo.

Pažymima, jog R. T., bÅ«dama atsakinga už deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumÄ , privalėjo rÅ«pestingai bei atidžiai patikrinti ir vežėjo pateiktÄ informacijÄ . Nustatyti duomenys Å¡iuo atveju nesudaro pagrindo tvirtinti, jog R. T. nusižengimÄ padarė tyčia, tačiau, atsižvelgus į esančius byloje įrodymus, akivaizdu, kad R. T. administracinį nusižengimÄ padarė neatsargia kaltės forma - dėl nerÅ«pestingumo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ R. T. atstovas advokatas E. V. praÅ¡o Institucijos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal ANK 652 str. 1 d., apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas, vadovaudamasis nacionalinių bei tarptautinių teismų praktika ir sutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu neprivalo atsakinėti atskirai į kiekvienÄ apeliacinio skundo argumentÄ . IÅ¡nagrinėjęs skundžiamÄ teismo nutartį, skundo argumentus bei teismui pateiktÄ medžiagÄ skundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai priimdami sprendimÄ R.

T. atžvilgiu pagal ANK 212 str. 4 d. nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių, įvertino visas byloje esančias aplinkybes. Be to, pažymėtina, jog Institucija savo skunde nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui bÅ«tų nežinomos ar kurios bÅ«tų neįvertintos arba įvertintos netinkamai. Pagal ANK 5 str. nuostatas administraciniu nusižengimu laikoma Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 str.). Taigi kaltė yra bÅ«tinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Ä®statymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčiÄ ir neatsargumÄ , Å¡ių kaltės formų rÅ«Å¡is – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčiÄ ir lengvabÅ«diÅ¡kumÄ ar nerÅ«pestingumÄ , kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimÄ , bÅ«tina ne tik nurodyti konkrečiÄ kaltės formÄ , rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiÅ¡kiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai).

BÅ«tinumÄ atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-6-2018). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad LAT yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

Taigi tam, kad bÅ«tų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 212 str. 4 d., nepakanka nustatyti faktÄ , kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat bÅ«tina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Skunde teigiama, jog R. T., bÅ«dama UAB ,,duomenys neskelbtini“ muitinės tarpininkė, atsakinga už prekių pateikimÄ muitiniam tikrinimui, jų deklaravimÄ nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumÄ , importo deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis, tai lėmė neteisingÄ mokėtinų mokesčių apskaičiavimÄ , taip pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarkÄ .

Tikinama, jog R. T. bÅ«dama atsakinga už deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumÄ , privalėjo rÅ«pestingai bei atidžiai patikrinti ir pateikti deklaracijÄ Nr. 1duomenys neskelbtini importo procedÅ«rai. Tačiau deklaracijÄ R. T. pateikė prieÅ¡ tai nepatikrinusi nurodytų duomenų teisingumo. IÅ¡ to seka, kad ji nebuvo pakankamai apdairi ir rÅ«pestinga, pateikdama muitinei duomenis minimoje deklaracijoje, ir Å¡iuo atveju inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 212 str. 4 dalyje, padarė neatsargia kaltės forma.

Europos SÄ jungos Komisijos 2015-07-28 D. R. 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas iÅ¡samiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios SÄ jungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 II priedo antraÅ¡tinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipa numato, jog deklaranto arba jo atstovo pasiraÅ¡ytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiÅ¡kia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedÅ«rai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumÄ , kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumÄ , visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedÅ«ros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymÄ .

Neginčytina, jog deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikdamas importo deklaracijÄ , deklarantas tampa atsakingas už tai, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Deklarantui deklaracijoje neteisingai nurodžius prekės statistinę vertę, atsiranda prielaidos neteisingam valstybei mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, todėl neteisingas prekės statistinės vertės nurodymas deklaracijoje sukelia realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui, t. y. nuo realios prekės vertės neatitinkančios nurodytos sumos pateikimo atsiranda prielaidos neteisingai apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius, yra reali grėsmė valstybei dėl neteisingos prekės statistinės vertės nurodymo patirti žalÄ , t. y. susidaro mokesčių nepriemokos.

Kita vertus, nepaisant aptarto vertinimo, Europos SÄ jungos teisės aktai numato, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaracijÄ , todėl administracinė atsakomybė neturi bÅ«ti taikoma formaliai. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų Å¡ios rÅ«Å¡ies teisinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno bÅ«tinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. R. T. savo kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 str. 4 d., nepripažino, pirmos instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad klaida teikiant deklaracijÄ Ä¯vyko ne dėl jos kaltės, parodė, kad atvažiavo UAB „duomenys neskelbtini“ vairuotojas su kroviniu ir pateikė krovinio dokumentus.

Kaip seniai dirbančiai tokį darbÄ pasirodė, kad pagal krovinio svorį ne visai atitinka jo vertė, todėl paskambino UAB „duomenys neskelbtini“ atstovui ir paklausė, ar viskas gerai su svoriu ir su pinigais, taip pat paklausė, ar tikrai yra tik viena sÄ skaita. Atstovas užtikrino, kad tikrai taip. Tada pati užpildė deklaracijÄ ir jÄ iÅ¡siuntė į muitinę. Po kurio laiko iÅ¡ muitinės gavo praneÅ¡imÄ , kuriame buvo nurodoma pateikti papildomus dokumentus, t. y. eksporto deklaracijÄ . Tada vėl paskambino vežėjo atstovui, kad pateiktų eksporto deklaracijÄ .

Atstovas po kurio laiko atsiuntė eksporto deklaracijÄ , kurioje buvo įraÅ¡ytos dvi sÄ skaitos, kuriose nurodyta prekių vertė. Paskambinusi atstovui paklausė, kodėl skiriasi prieÅ¡ tai pateiktas dokumentas. Å is pasakė, kad ten buvo klaida ir, kad turi bÅ«ti dvi sÄ skaitos. Kai vežėjo atstovas atsiuntė antrÄ laiÅ¡kÄ , paskambinusi muitinei paaiÅ¡kino visÄ situacijÄ . Muitinė nurodė atsiųsti pataisymus ir leido deklaracijÄ pataisyti, nes Å¡iuo atveju buvo „geltonas kanalas“, t. y. buvo tikrinami tik dokumentai ir deklaracijÄ buvo galima taisyti.

Nusiuntė pataisytÄ deklaracijÄ su teisinga prekių verte, bet deklaravimas vis tiek buvo sustabdytas. Tada muitinė kitÄ dienÄ priėmė sprendimÄ , kad negalima krovinio iÅ¡leisti, nes neteisingai deklaruota suma. Padarė viskÄ , kas nuo jos priklausė, ir apie viskÄ informavo muitinę. Pateikdama deklaracijÄ neturėjo jokio tikslo nuslėpti mokesčius. Klaidingi duomenys muitinei buvo pateikti todėl, kad pateikė tokius duomenis, kokius gavo iÅ¡ vežėjo UAB „duomenys neskelbtini“. Akivaizdu, kad aptarta situacija R.

T. suklaidino, ji pagrįstai tikėjosi, kad į muitinės deklaracijÄ Ä¯traukdama vežėjo pateiktus duomenis jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidžia. Pažymėtina, jog iÅ¡ asmens negalima reikalauti to, ko jis nenumato, nesuvokia ir negali numatyti. Nagrinėjamoje situacijoje tiek įmonės vežėjas tiek atstovas R. T. patikino, kad jie pateikė visus reikiamus dokumentus, o dokumentų turinys atitinka tikrovę. Byloje nėra jokių duomenų, o jų nepateikta ir apeliaciniame skunde, kuriems esant bÅ«tų galima abejoti R.

T. pateikta įvykio versija. Atkreiptinas dėmesys, jog taikant administracinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti ne tik pažeidimo faktÄ , bet ir pažeidimÄ padariusio asmens kaltę. Kadangi iÅ¡dėstytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados dėl R. T. kaltės, Å¡ių duomenų kontekste nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo vertinimu dėl R. T. atliktų veiksmų ir jos psichinio santykio su jais. Taigi, iÅ¡ to seka, kÄ konstatavo ir pirmos instancijos teismas, jog R. T. nepasirinko prieÅ¡ingo teisei elgesio, o jos intelektinio ir valinio elementų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad psichinis santykis su veika neatitiko nė vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo.

Skunde nurodoma, jog nors R. T. tvirtina, kad pirminėje deklaracijoje pateikė duomenis, kurie buvo nurodyti vežėjo jai pateiktuose dokumentuose, kurie jai sukėlė abejonių, todėl pati buvo suklaidinta, tačiau, įvertinus teisinį reglamentavimÄ , tai neatleidžia jos nuo pareigos įsitikinti, kad teikiami duomenys muitinei yra teisingi ir juos galima nurodyti deklaracijoje. Tikinama, jog tai, kad R. T. deklaracijoje neteisingai nurodė duomenis, nes vadovavosi vežėjo pateikta informacija ir kartu dėl to buvo neteisingai apskaičiuoti mokėtini mokesčiai, savaime nepaÅ¡alina jos kaltės. AukÅ¡tesnės instancijos teismas atmeta Å¡iuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.

PrieÅ¡ingai nei teigiama, skunde, R. T. bandė įsitikinti ar jai įmonės vežėjo pateiktuose dokumentuose esanti informacija yra teisinga. Kaip matyti iÅ¡ R. T. parodymų bei teismui pateiktų dokumentų, ji susisiekė su įmonės atstovu, teiravosi ar nėra papildomų su deklaruojamu kroviniu susijusių dokumentų, tačiau įmonės atstovas patikino, kad jai pateikti dokumentai yra visi, o juose esanti informacija teisinga. Muitinei nusiuntus deklaracijÄ R. T. gavo atsakymÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma pateikti papildomus dokumentus.

Užklausus praÅ¡omų dokumentų įmonės atstovÄ jis R. T. atsiuntė jau nebe vienÄ sÄ skaitÄ iÅ¡ kurios pastaroji pildė visÄ deklaracijÄ teikiamÄ Institucijai, tačiau dvi. Pamačiusi tokį nesutapimÄ R. T. apie jį iÅ¡ karto informavo Institucijos atstovÄ ir tuo pagrindu iÅ¡ karto buvo tikslinama pirminė deklaracija. Å ias aplinkybes patvirtina ir 2018-11-02 byloje esantis Institucijos raÅ¡tas, kuriame detaliai apraÅ¡omi tiek Institucijos tiek pačios R. T. veiksmai susiję su aptariamos deklaracijos pateikimu (25 b. l.).

Atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos atstovas nepriėmė R. T. pateiktos pataisytos deklaracijos vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodekso 173 str. 2 d. b. Minimas straipsnis numato atvejus, kada deklaranto praÅ¡ymu jam gali bÅ«ti leista pataisyti jau priimtos muitinės deklaracijos duomenų elementus. SÄ jungos muitinės kodekso 173 str. 2 d. b. p. nurodo, kad taisyti neleidžiama, kai muitinė nustato, kad muitinės deklaracijoje duomenys yra neteisingi.

Vertinamos situacijos kontekste, aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Institucijos atstovas nenustatė, jog R. T. pateiktoje deklaracijoje esantys duomenys yra neteisingi, kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų Institucijos ir R. T. susiraÅ¡inėjimų elektroninėmis priemonėmis, Institucijos atstovas nenurodė, kas pateiktoje deklaracijoje yra užpildyta netinkamai, R. T. buvo praÅ¡oma tik pateikti prekių vertę pagrindžiančius dokumentus (88 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad R. T. gavusi reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įmonės atstovo netrukus jÄ kartu su patikslinta deklaracija iÅ¡siuntė Institucijai.

IÅ¡ to seka, kad R. T. pirmoje deklaracijoje pateikė klaidingus duomenis pati bÅ«dama suklaidinta kitų asmenų. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad R. T. ankščiau buvo bausta už administracinius pažeidimus susijusius su jos darbo funkcijomis deklaruojant krovinius neįrodo jos kaltės padarius aptariamÄ pažeidimÄ . Taigi, remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, keisti ar naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. kovo 5 d. nutarimÄ nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis ANK str. 653 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. kovo 5 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir Kauno teritorinės muitinės direktoriaus J. R. apeliacinio skundo netenkinti. Å i nutartis neskundžiama. Teisėjas Evaldas Vanagas