42477129-14ff-4b5e-8ed4-24b2c19e7bfe · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                Administracinė byla Nr.I-288-57/2010 m.                                                          Proceso Nr. 3-63-3-00112-2010-2 (S)                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 3.1;3.3; 73                                                             KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. balandžio 23 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo B.

S. K. (taip skunde) atstovams advokato padėjėjams Algimantui Matuliui, Ignotui Ungailai, atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakrančių apsaugos rinktinės atstovams Jolantai Bružaitei, Nerijui Pociui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo B. S. K. (taip skunde) skundÄ atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriui dėl 2010-03-04 sprendimo Nr. 162-10, 2010-03-04 sprendimo Nr. 155-14 panaikinimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ , n u s t a t ė:

             pareiÅ¡kėjas B. S.K. kreipėsi skundu į teismÄ praÅ¡ydamas:panaikinti 2010 m. kovo 4 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus priimtÄ sprendimÄ Nr. 162-10 „Dėl D nacionalinės daugkartinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo Indijos Respublikos piliečiui B. S.K. “ ir palikti galioti  D tipo vizÄ , iÅ¡duotÄ B.

S.K..; panaikinti 2010 m. kovo 4 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus sprendimÄ Nr. 155-14 „Dėl Indijos Respublikos piliečio B. S. K. “ įpareigojimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos“.Skunde nurodoma, kad 2009-09-09 pareiÅ¡kėjas gavo Lietuvos Respublikos vizÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo iÅ¡duota kaip užsieniečiui (studentui) priimtam mokytis Lietuvos Respublikos aukÅ¡tojoje mokykloje, dieninėse studijose.

Klaipėdos verslo kolegijoje studijavo nuo 2009 m. spalio mėnesio. 2009-12-01 Migracijos departamentui pateikė praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dirbti ir užsiimti kita teisėta veikla Lietuvoje. IÅ¡ Klaipėdos verslo kolegijos paÅ¡alintas 2010 m. kovo 1 d. Praėjus 3 dienom po paÅ¡alinimo iÅ¡ studijų 2010 m. kovo 4 d. sulaikytas VSAT prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus ir priimti ginčijami sprendimai dėl vizos panaikinimo bei įpareigotas iÅ¡vykti Lietuvos Respublikos. 2010-03-05 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos imigracijos skyrius priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teigia, jog atsakovas nurodė nepagrįstai trumpÄ terminÄ iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, nes pareiÅ¡kėjas turi prievolių Lietuvos Respublikoje (sudaryta nuomos sutartis, atidarytos bankuose einamosios sÄ skaitos). PareiÅ¡kėjo manymu Å¡is įpareigojimas pažeidžia jo teisę per 14 dienų apskųsti sprendimus teismui. PareiÅ¡kėjo atstovas advokato padėjėjas Ignotas Ungaila palaiko skundÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu ir teisminio nagrinėjimo metu akcentavo, kad Ä®statymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 3 skyriaus I skirsnyje numatyta vizų rÅ«Å¡ių iÅ¡davimų, panaikinimo ir kt. tvarka, tačiau vizos pakeitimo tvarka nėra reglamentuota.

PareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvos Respublikoje buvo teisėtas ir nutraukus studijas jo buvimo Lietuvos Respublikoje statusas nepasikeitė. Kadangi buvimui Lietuvos Respublikoje jam buvo iÅ¡duota viza, jam suteikta teisė gauti leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, jis yra įsteigęs įmonę ir gavęs Å¡ios įmonės tarpininkavimÄ , todėl jam viza negalėjo bÅ«ti naikinama, nes pasikeitė tik buvimo tikslas – studijų tikslas keitėsi į verslo interesus. Atsakovas priėmė ginčijamus sprendimus neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų faktinių aplinkybių.PareiÅ¡kėjo atstovas advokato padėjėjas Algimantas Matulis palaiko skundÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.Atsakovas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakrančių apsaugos rinktinė atsiliepime į skundÄ nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad paÅ¡alinus pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Klaipėdos verslo kolegijos paaiÅ¡kėjo atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ pagrindai (LR įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 20 str. 1 d. 2 p.; 19 str. 1 p.) bei 2006 m. kovo 15 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimÄ per sienas, Bendrijos kodeksÄ (Å engeno sienų kodeksas) 5 str. 1 d.

c) p.p.), t.y. nepagrindus buvimo LR tikslų bei sÄ lygų, atsirado pagrindas panaikinti pareiÅ¡kėjo vizÄ ir įpareigoti jį iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos. SistemiÅ¡kai vertinant anksčiau iÅ¡dėstytus teisės aktus ir jų reguliavimo apimtį, matyti, kad trečiųjų Å¡alių piliečių, atvykstančių į bet kurios valstybės narės Å¡alį, buvimo, virÅ¡ijančio 3 mėnesius per 6 mėnesių laikotarpį teisinis reguliavimas deleguotas pačioms valstybėms narėms, o Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 str. 1 d. 1 p., nukreipiantis į Å engeno sienų kodekso 5 str. 1 d., LR taikomas tik dėl pačių atvykimo sÄ lygų atitikimo, t.y. tikrinant, ar trečiosios Å¡alies pilietis, turintis bet kokio tipo vizÄ (įskaitant ir nacionalinę (D)), nustatoma, ar nėra pagrindų, darančių tokio piliečio atvykimÄ ir buvimÄ LR neteisėtu.

PareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duota praÅ¡omo tipo viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2009-08-28 iki 2010-06-30, atvykimo tikslas - (mokymuisi Lietuvos Respublikoje), tačiau 2010-03-01 nutraukus studijų sutartį pareiÅ¡kėjas nebeatitiko sÄ lygos, dėl kurios panaikintoji viza buvo iÅ¡duota t.y. mokymosi. Panaikinus pareiÅ¡kėjo vizÄ , pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 23 str. 1 d. 3 p. jo buvimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtu. Apie tai, kad 2010-03-05 Migracijos departamentas priėmė sprendimÄ pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, jiems nebuvo žinoma, be to akivaizdu, kad sprendimas buvo priimtas jau tuo metu, kai pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡nykę teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje turint D tipo nacionalinę vizÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindai, ir priimtas vėliau nei buvo priimti ginčijami sprendimai.

Å iais ir iÅ¡samiau atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais (b.l.25-28) pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ praÅ¡oma atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovo atstovai Jolanta Bružaitė ir Nerijus Pocius palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir praÅ¡o skundÄ atmesti.Trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Byla nagrinėtina jų atstovui nedalyvaujant ( ABTÄ® 78 str. 3 d. ). Atsiliepime į skundÄ nurodo, kad ginčijami atsakovo sprendimai su Migracijos departamento kompetencija nesusiję, todėl teismo sprendimas Å¡ioje administracinėje byloje turi bÅ«ti priimtas teismo nuožiÅ«ra.Kolegija konstatuoja:Skundas netenkintinas ( ABTÄ® 88 str. 1 d. 1 p. ).

Dėl 2010 m. kovo 4 d. VSAT prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus sprendimo Nr. 162-10 teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu 2010 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 162-10 „Dėl D Nacionalinės daugkartinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo Indijos Respublikos piliečiui B. S. (taip sprendime) buvo panaikinta daugkartinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 20 straipsnio 1 dalyje vizos panaikinimo pagrindai, t.y. iÅ¡davus vizÄ , paaiÅ¡kėja, kad užsienietis neatitinka Å engeno sienų kodekse numatytų atvykimo sÄ lygų, iÅ¡skyrus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus pagrindus. IÅ¡ teismui pateiktos Indijos Respublikos piliečio B.

S. K. įpareigojimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadÄ Indijos Respublikoje pateikdamas praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ ir užpildė vizos praÅ¡ančio asmens formuliarÄ (b.l.38). Teikdamas praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, kad praÅ¡o iÅ¡duoti D (nacionalinę) asmeninę daugkartinę vizÄ , kelionės tikslÄ nurodydamas studijas VÅ¡Ä® Klaipėdos verslo kolegijoje. IÅ¡duodant vizÄ atlikta konsultacija dėl studijų ir pateiktas teigiamas atsakymas, 2009 m.rugsėjo 09 d. pareiÅ¡kėjui iÅ¡duota D (nacionalinė) daugkartinė viza. 2009 m. spalio 05 d. pareiÅ¡kėjas atvyko į Lietuvos RespublikÄ marÅ¡rutu Indija - Turkija – Latvija –Lietuva ( Vilnius ), turėdamas D tipo nacionalinę daugkartinę vizÄ , galiojančiÄ nuo 2009-09-01 iki  2010-06-30, tikslu mokytis VÅ Ä® Klaipėdos verslo kolegijoje, verslo vadybos įvadinėse studijose.

 Ginčijamas sprendimas dėl vizos panaikinimo priimtas 2010 m. kovo 4 d. VSAT PAR Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriui gavus Klaipėdos verslo aukÅ¡tosios mokyklos direktorės raÅ¡tÄ Nr. IS-248, kuriuo pateikta informacija, kad dėl 2009-07-20 studijų sutarties tarp Klaipėdos verslo aukÅ¡tosios mokyklos ir įvadinių studijų studento B. S. K. Nr. T-065 6.2 p. reikalavimų nesilaikymo, nuo 2010 m. kovo 1 d., nutraukta studijų sutartis su tarptautiniu studentu ir praÅ¡oma panaikinti D tipo nacionalinę vizÄ , iÅ¡duotÄ Å¡iam studentui (b.l.31-32).

Pagal pateiktÄ informacijÄ 2010-03-04 nuo 06.00 val. iki 13.00 val. PAR Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus pareigÅ«nai, kartu su PAR Specialiosios paskirties bÅ«rio pareigÅ«nais apklausė 7 Indijos piliečius, tame tarpe pareiÅ¡kėjÄ . Ä®vertinus surinktÄ informacijÄ , pradėta vizos naikinimo ir įpareigojimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos procedÅ«ra. 2004 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos iÅ¡davimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentÅ«rų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos RespublikÄ patvirtinimo tvarkos apraÅ¡as, kurio 102 punktas numato, jog sprendimÄ dėl vizos panaikinimo priima Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos savo iniciatyva arba gavusios kurios nors iÅ¡ apraÅ¡o 103 punkte nurodytų institucijų teikimÄ .

Å iuo atveju atsakovas yra tinkamas subjektas spręsti klausimÄ dėl vizos panaikinimo, kadangi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, jog sprendimus dėl vizos iÅ¡davimo ar atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ , jos panaikinimo priima ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba – dėl trumpalaikių ir tranzitinių vizų iÅ¡davimo ar atsisakymo jas iÅ¡duoti, dėl visų rÅ«Å¡ių vizų panaikinimo. Pagal 105 ir 106 punktų nuostatas sprendimas dėl vizos panaikinimo priimamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teikimo ir/ar visų reikiamų dokumentų gavimo dienos.

Taigi ginčijamÄ sprendimÄ priėmė tinkamas subjektas ir jo priėmimo metu buvo laikomasi nustatytų procedÅ«rų, todėl analizuojama ar buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti vizÄ , kaip to reikalauja paminėto apraÅ¡o 105 punktas. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Ä®statymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“) 11 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos SÄ jungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos RespublikÄ ir buvimui joje taikomos 2001-03-15 Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiai, kirsdami iÅ¡orines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sÄ raÅ¡us (toliau - Vizų režimo reglamentas), nuostatos.

Pagal Vizų režimo reglamento 1 straipsnį, Å¡io reglamento I priede iÅ¡vardytų trečiųjų Å¡alių piliečiai, kirsdami valstybių narių iÅ¡orines sienas, privalo turėti vizÄ . I priedo sÄ raÅ¡e nurodyta ir Indija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo iÅ¡imtis, tačiau tokių iÅ¡imčių Lietuva nėra numačiusi. 1985 m. birželio 14 d. Konvencijos dėl Å engeno susitarimo, sudarytos tarp Beniliukso ekonominės sÄ jungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir PrancÅ«zijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniÅ¡ko jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (OL 239 , 22/09/2000 p. 0019 - 0062[1]) (Å engeno konvencija) 18 straipsnyje nustatyta, jog Vizos, kurios iÅ¡duodamos ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui, yra nacionalinės vizos, kurias iÅ¡duoda kiekviena Susitariančioji Å¡alis, remdamasi savo įstatymais. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas įstatymo taikymas ir paskirtis, numatant, jog įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir iÅ¡vykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natÅ«ralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarkÄ bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

Å io įstatymo 2 straipsnyje iÅ¡aiÅ¡kintos sÄ vokos ir 33 dalyje apibrėžta vizos sÄ voka – tai į užsieniečio kelionės dokumentÄ Ä¯klijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos RespublikÄ , bÅ«ti joje ar vykti tranzitu. Pagal Å¡io Ä®statymo 12 straipsnį vizos yra Å engeno ir nacionalinė viza. Ä®statymo 17 straipsnio nuostatos detalizuoja Nacionalinės vizos (D) režimÄ . Pagal 17 straipsnio 1 dalį užsienietis, turintis nacionalinę vizÄ , gali atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir bÅ«ti joje ilgiau kaip 3 mėnesius, o 4 dalies nuostatos numato, kad daugkartinė nacionalinė viza iÅ¡duodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje.Ä®statymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 21 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad dokumentų vizai gauti pateikimo ir vizos iÅ¡davimo, taip pat vizos iÅ¡davimo pasienio kontrolės punktuose, vizos panaikinimo tvarkai taikomos Bendrosios konsulinės instrukcijos ir vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka tiek, kiek ji neprieÅ¡tarauja Bendrosioms konsulinėms instrukcijoms.

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 yra patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos iÅ¡davimo, taip pat ir vizos iÅ¡davimo pasienio kontrolės punktuose, buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizÄ laiko pratęsimo, vizos panaikinimo, kelionių organizatorių ir kelionių agentÅ«rų akreditavimo atvejų nustatymo apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as) numatantis sÄ lygas kai užsienietis turintis vizÄ , gali studijuoti, dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

Kaip jau minėta pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadÄ Indijos Respublikoje praÅ¡ydamas iÅ¡duoti nacionalinę (D) daugkartinę vizÄ , nurodydamas atvykimo tikslÄ â€“ studijuoti (b.l.38). Taigi daugkartinė nacionalinė viza galėjo bÅ«ti iÅ¡duodama užsieniečiui laikantis ApraÅ¡o 22.1 punkto nuostatų ir įvykdžius 25.2 punkto reikalavimus. Tarp keliamų imperatyvių reikalavimų yra reikalavimas nurodyti atvykimo tikslÄ ir konsulinei įstaigai atvykimo tikslas buvo nurodytas – studijos VÅ¡Ä® Klaipėdos verslo kolegijoje.

Dėl Å¡ių duomenų pateikimo ir deklaruojamo atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslo pareiÅ¡kėjui 2009 m. liepos 28 d. daugkartinė nacionalinė viza buvo iÅ¡duota bÅ«tent pagal ApraÅ¡o 22.1 punktÄ , numatantį jog daugkartinė nacionalinė viza gali bÅ«ti iÅ¡duodama užsieniečiui studentui atvykstančiam į Lietuvos RespublikÄ mokytis pagal tarptautines ar Lietuvos Respublikoje veikiančios aukÅ¡tosios mokyklos ir užsienio valstybės aukÅ¡tosios mokyklos sudarytas studentų mainų programas arba priimtam į Lietuvos Respublikoje veikiančios aukÅ¡tosios mokyklos nuosekliÄ sias ar nenuosekliÄ sias studijas, jeigu Å¡ių studijų apimtis ne mažiau kaip 160 auditorinių akademinių valandų per pusę metų.

Indijos Respublikos piliečio B. S.K.  byloje dėl įpareigojimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos pateiktas VÅ¡Ä® Klaipėdos verslo aukÅ¡tosios mokyklos 2010 m. kovo 3 d. raÅ¡tas Nr. IS-248 (b.l.31) ir 2010 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. TR-11, kuriais informuojama, kad su pareiÅ¡kėju nuo 2010 m. kovo 1 d. nutraukta studijų sutartis, sudaryta 2009-07-20 Nr. T-065, sutarties nutraukimo pagrindas nesilaikoma studijų sutarties 6 dalies 6.2 punkto reikalavimų (b.l.31-32). Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad viza užsieniečiui panaikinama, jeigu iÅ¡davus vizÄ , paaiÅ¡kėja atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ užsieniečiui pagrindai, o 2 dalis numato, kad panaikinus vizÄ , užsienietis privalo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

Atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ pagrindai nustatyti įstatymo 19 straipsnyje, kuris skelbia, jog VizÄ užsieniečiui atsisakoma iÅ¡duoti, jeigu jis neatitinka Å engeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sÄ lygų, iÅ¡skyrus Å¡io Ä®statymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus pagrindus. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimÄ per sienas, Bendrijos kodeksÄ (Å engeno sienų kodeksas), jo 5 straipsnio 1 dalies c punktas numato, kad trečiųjų Å¡alių piliečiai turi pagrįsti numatomo buvmotikslÄ bei sÄ lygas.

SistemiÅ¡kai vertinant anksčiau iÅ¡dėstytus teisės aktus ir jų reguliavimo apimtį, konstatuojama, kad trečiųjų Å¡alių piliečių, atvykstančių į bet kurios valstybės narės Å¡alį, buvimo, virÅ¡ijančio 3 mėnesius per 6 mėnesių laikotarpį teisinis reguliavimas deleguotas pačioms valstybėms narėms, o Ä®statymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nukreipiantis į Å engeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje taikomas tik dėl pačių atvykimo sÄ lygų atitikimo, t.y. tikrinant, ar trečiosios Å¡alies pilietis, turintis bet kokio tipo vizÄ (įskaitant ir nacionalinę (D)), nustatoma, ar nėra pagrindų, darančių tokio piliečio atvykimÄ ir buvimÄ Lietuvos Respublikoje neteisėtu.             IÅ¡ byloje esančio iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ konsulinių procedÅ«rų valdymo sistemos (KPVS) duomenų bazės matyti, kad 2009-08-06 B.

S. K. Lietuvos Respublikos ambasadai Indijoje pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ (D) vizÄ . Nurodytasis atvykimo į LR pagrindas – studijuoti VÅ¡Ä® Klaipėdos verslo kolegijoje. Nurodytojo praÅ¡ymo pagrindu pagal Taisyklių 22.1 punktÄ pareiÅ¡kėjui iÅ¡duota praÅ¡omo tipo viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2009-09-01 iki 2010-06-30 ir vizos iÅ¡davimo pagrindas buvo nurodytas studijos VÅ¡Ä® Klaipėdos verslo kolegijoje. Todėl atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo atvykimo tikslÄ , ApraÅ¡o 22.1 punkte numatytÄ jį vizos iÅ¡davimo pagrindÄ (mokymosi tikslu), akivaizdu, kad nuo 2010 m. kovo 1 d.

Klaipėdos verslo aukÅ¡tosios mokyklos direktoriaus įsakymo Nr. TR-11 priėmimo, kuriuo su pareiÅ¡kėju buvo nutraukta studijų sutartis, pareiÅ¡kėjas nebeatitiko sÄ lygų dėl kurių jam buvo iÅ¡duota daugkartinė nacionalinė (D) viza, suteikianti teisę pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir joje bÅ«ti. Todėl atsakovas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 162-10 „Dėl D Nacionalinės daugkartinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo Indijos Respublikos piliečiui B. S.“ (taip sprendime) pagrįstai panaikino daugkartinę vizÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas, kad nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 20 straipsnio 1 dalyje numatytieji pagrindai, t.y. iÅ¡davus vizÄ , paaiÅ¡kėja, kad užsienietis neatitinka Å engeno sienų kodekse numatytų atvykimo sÄ lygų, iÅ¡skyrus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus pagrindus.PareiÅ¡kėjo atstovo argumentai, kad nutraukus studijas pasikeitė pareiÅ¡kėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje pagrindai, nes pareiÅ¡kėjas yra įsteigęs įmonę (b.l.51-54), todėl jis turėjo teisę bÅ«ti Lietuvos Respublikoje pagal tos pačios nacionalinės vizos nustatytÄ režimÄ , vertintini kaip nepagrįsti.

Pirmiausia, įmonės įsteigimas neaktualus Å¡io teisinio santykio nagrinėjimo kontekste, kadangi tai turėtų įtakos jei bÅ«tų sprendžiamas klausimas dėl leidimo dirbti užsieniečiui iÅ¡davimo sÄ lygų ir tvarkos. Antra, įstatymo leidėjas nėra numatęs tokio teisinio reglamentavimo, kuris suteiktų galimybę iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ (D) pareiÅ¡kėjui nebeatitinkant ApraÅ¡o 22.1 punkto sÄ lygų. Todėl jei pareiÅ¡kėjas nebeatitinka ApraÅ¡o 22.1 punkte sÄ lygų keliamų asmeniui, kuriam gali bÅ«ti iÅ¡duota daugkartinė nacionalinė viza ir nėra kitų sÄ lygų, numatytų ApraÅ¡o 22 punkte, kurios suteiktų teisę iÅ¡saugoti ar gauti daugkartinę nacionalinę vizÄ , pareiÅ¡kėjui nebegali bÅ«ti taikomas daugkartinės nacionalinės (D) vizos režimas.

Dėl 2010 m. kovo 4 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus sprendimo Nr. 155-14 „Dėl Indijos Respublikos piliečio B. S. “ įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“ teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje ginčas kilo ir dėl atsakovo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 155-14 „Dėl Indijos Respublikos piliečio B. S. “ įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos per 3 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos (b.l. 9, 41 ) teisėtumo ir pagrįstumo.

Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Ä®statymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio 1 punktu, kuriame nustatyta, jog užsienietis yra įpareigojamas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, jeigu jam panaikinta viza. Minėto įstatymo 20 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad užsienietis, kuriam panaikinama viza, privalo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Sprendžiant klausimÄ dėl to, ar priimant skundžiamÄ SprendimÄ nebuvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, pirmiausia pažymėtina, jog Ä®statymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ iÅ¡ esmės nustato tik sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo iÅ¡vykti priėmimo pagrindus bei sprendimus priimančias institucijas, o detalesnę Å¡ios procedÅ«ros tvarkÄ paveda nustatyti, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui (Ä®statymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 127 straipsnio 6 dalis).

Vykdydamas šį įstatymų leidėjo pavedimÄ , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. IV-429 patvirtino Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo iÅ¡vykti, iÅ¡siuntimo, grÄ Å¾inimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijÄ priėmimo ir jų vykdymo taisykles (toliau – ir Taisyklės).Taisyklių 2 punktas nustato, jog užsienietis įpareigojamas iÅ¡vykti Ä®statymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Minėtoje įstatymo nuostatoje nustatyta, kad užsienietis yra įpareigojamas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, jeigu jam panaikinta viza, leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi, jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui, jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui, į Lietuvos RespublikÄ jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti arba jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, virÅ¡ijantį Å¡io įstatymo nustatytÄ užsieniečiams buvimo be vizos laikÄ .

Pats įpareigojimas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjo yra apibrėžtas kaip aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytÄ laikÄ savarankiÅ¡kai privalo palikti Lietuvos Respublikos teritorijÄ (Ä®statymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 9 d.). IÅ¡ Å¡ių nuostatų akivaizdu, kad teisės aktų leidėjas nesuteikė sprendimÄ dėl įpareigojimo iÅ¡vykti priimančiai institucijai diskrecijos priimti ar nepriimti tokio sprendimo.

Be to, Ä®statymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio nuostatų analizė to paties įstatymo 124 straipsnio 1 ir 2 dalių, nustatančių atvejus, kada užsienietis privalo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, kontekste leidžia teigti apie formalų pagrindų dėl užsieniečių įpareigojimo iÅ¡vykti nustatymÄ . Pastaroji aplinkybė aiÅ¡kiai atsispindi Taisyklių 19 punkte, nustatančiame, kad dokumentai dėl užsieniečio įpareigojimo iÅ¡vykti turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti ir sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo iÅ¡vykti turi bÅ«ti priimtas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo fakto, kad yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnyje nustatyti užsieniečio įpareigojimo iÅ¡vykti pagrindai, nustatymo dienos, o jeigu užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms – ne vėliau kaip per 48 valandas nuo sulaikymo momento.

Taigi, sisteminė ir lingvistinė paminėtų teisės aktų nuostatų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atliekamas tyrimas dėl užsieniečio įpareigojimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos apsiriboja tik konkretaus fakto (nagrinėjamu atveju – kad pareiÅ¡kėjui panaikinta nacionalinė viza (D)) ir teisės aktuose nustatytų pagrindų buvimo nustatymu. Pagal Europos Tarybos sprendimÄ 2007/801/EB nuo 2007 m. gruodžio 21 d. Å engeno acquis nuostatos taikomos visoms valstybėms narėms, kurios 2004 m.

įstojo į Europos SÄ jungÄ , iÅ¡skyrus KiprÄ , tai reiÅ¡kia, kad Å engeno acquis taikoma taip pat ir Lietuvos Respublikai. Pagal 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Å engeno susitarimo įgyvendinimo 23 straipsnio 1 dalį užsieniečiai, kurie neatitinka arba nebeatitinka kurios nors Susitariančiosios Å alies teritorijoje trumpalaikiam buvimui taikomų reikalavimų, paprastai privalo nedelsdami iÅ¡vykti iÅ¡ Susitariančiųjų Å alių teritorijų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei tokie užsieniečiai savo noru neiÅ¡vyko arba galima daryti prielaidÄ , kad jie neiÅ¡vyks, arba jei jų neatidėliotinas iÅ¡vykimas yra bÅ«tinas nacionalinio saugumo ar vieÅ¡osios tvarkos sumetimais, jie turi bÅ«ti iÅ¡siųsti iÅ¡ Susitariančiosios Å alies, kurioje buvo sulaikyti, pagal tos Susitariančiosios Å alies įstatymus, o jei pagal įstatymus iÅ¡siųsti neleidžiama, atitinkama Susitariančioji Å alis gali leisti atitinkamiems asmenims likti savo teritorijoje.

Taigi kiekviena valstybė narė savo nacionalinėje teisėje turi numatyti Å engeno susitarimo įgyvendinimo 23 straipsnyje įtvirtintų bazinių taisyklių, skirtų trečiųjų valstybių piliečiams, neatitinkantiems ar nebeatitinkantiems trumpalaikio buvimo jos teritorijoje sÄ lygų, įgyvendinimo nuostatas, ypač kiek tai susiję su iÅ¡siuntimo taikymo sÄ lygomis. Pažymėtina, kad Å engeno susitarimo įgyvendinimo 23 straipsnio 3 dalis nėra skirta tik iÅ¡siuntimo sprendimui, kurį bÅ«tų galima priverstinai vykdyti, prieÅ¡ingai, ji yra susijusi su trečiosios Å¡alies piliečio iÅ¡siuntimo tikslu, tiksliai neatskiriant administracinio sprendimo ir jo vykdymo (žr. 2009 m. gegužės 19 d. generalinės advokatės Juliane Kokott iÅ¡vadÄ byloje Zurita Garc?a (C-261/08 ir C-348/08, 50 p.).

Å iuo atveju administracinis sprendimas suprantamas kaip iÅ¡siuntimo sprendimas, kuris vykdomas savanoriÅ¡kai, o administracinio sprendimo vykdymas suprantamas kaip priverstinis iÅ¡siuntimo sprendimo vykdymas. Taigi pagal cituojamÄ teisinį reguliavimÄ nacionalinėje teisėje nėra kliūčių numatyti tokio teisinio reguliavimo pagal kurį užsieniečiai, kurie neatitinka arba nebeatitinka kurios nors Susitariančiosios Å alies teritorijoje buvimui taikomų reikalavimų, paprastai privalo nedelsdami iÅ¡vykti iÅ¡ Susitariančiųjų Å alių teritorijų.

PareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, jog jis pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ gyventi Lietuvoje ir 2010 m. kovo 5 d. Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos skyrius priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvis Respublikoje (b.l.5), esminės reikÅ¡mės ginčui neturi, nes teisės aktų leidėjai nenustatė kompetentingoms institucijoms pareigos priimant sprendimÄ dėl užsieniečio įpareigojimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos atsižvelgti į Å¡iÄ aplinkybę. PrieÅ¡ingai, pateikiant dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo, buvimas Lietuvos Respublikoje turi bÅ«ti teisėtas.

Pažymėtina, kad 2010 m. kovo 5 d. sprendimas iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo priimtas jau tuo metu, kai pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡nykę teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje turint D tipo nacionalinę vizÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindai. Nustačius faktÄ , jog yra bent viena Ä®statymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnyje numatyta aplinkybė, to paties įstatymo 127 straipsnio 3 dalyje numatyta institucija privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimÄ dėl užsieniečio įpareigojimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, neatsižvelgiant į Ä®statymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes.

BÅ«tent tokia teisminė praktika yra formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A756-671/2009). Ä®statymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimas, kuriuo užsienietis įpareigojamas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, privalo bÅ«ti įvykdytas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo užsieniečiui įteikimo dienos, ir joks teisės aktas institucijai, priimančiai tokį sprendimÄ nenustato kriterijų, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama nustatant iÅ¡vykimo laikÄ .

Taigi įstatymo leidėjas paliko institucijos priimančios sprendimÄ dėl įpareigojimo iÅ¡vykti diskrecijai spręsti dėl iÅ¡vykimo terminų nustatymo. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas Lietuvoje neturi jokių socialinių ryÅ¡ių, nepagrindė savo argumentų dėl įsipareigojimų Lietuvos Respublikoje, kurie objektyviai bÅ«tų kliudę šį įpareigojimÄ Ä¯vykdyti. Todėl argumentai dėl nustatyto iÅ¡vykimo termino nepagrįstumo atmestini kaip neargumentuoti.Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad 2010 m. kovo 4 d.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus sprendimu Nr. 155-14 „Dėl Indijos Respublikos piliečio B. S. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“ pareiškėjas pagrįstai buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Institucijos priimti sprendimai pagrįsti ir teisėti, todėl juos tenkinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.             Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, n u s p r e n d ė :

             pareiÅ¡kėjo B.S.K. (taip skunde ) skundÄ atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriui dėl 2010-03-04 sprendimo Nr. 162-10 ir 2010-03-04 sprendimo Nr. 155-14 panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant apeliacinės instancijos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                          Irena Stulpinienė Vida Stonkuvienė Remigijus Arminas [1]