4243d44f-ad55-4097-bfe2-d7c8b690b458 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-360-593/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21718-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir ArÅ«no PaÅ¡tuolio, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Aistei Česaitienei, nuteistojo E. V. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 3 (treji) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. lapkričio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolė rūmų nutartimi paskirta subendrinta pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. ir 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžius paskirta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. kovo 3 d. Ä® paskirtÄ bausmę BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindais įskaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas suėmime nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d., ir pagal BK 63 straipsnio 9 dalį – bausmė, atlikta pagal 2021 m. lapkričio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų nutartį nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. kovo 3 d., bei bausmės laikotarpiai, įskaityti 2021 m. lapkričio 3 d.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų nutartimi. Civilinės ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai. IÅ¡ E. V. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 9 162,93 Eur (devyni tÅ«kstančiai vienas Å¡imtas Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurai 93 ct) turtinės žalos atlyginimo. 2021 m. lapkričio 22 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės nutarimÄ , pakeistÄ 2021 m. gruodžio 7 d.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi (kuria leista E. V. kas mėnesį disponuoti 120 Eur suma, esančia AB „Swedbank“ banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)), nuspręsta palikti galioti iki civilinio ieÅ¡kinio visiÅ¡ko įvykdymo. Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ E. V. nepriteistos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. V. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. liepos 1 d., nuo 2.50 val. iki 4.10 val., (duomenys neskelbtini), M. M. gyvenamajame bute, konflikto metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 4 (keturis) smÅ«gius M. M. į įvairias kÅ«no vietas, toliau tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , M. M. iÅ¡stÅ«mė per antro aukÅ¡to langÄ , dėl ko nukentėjusysis iÅ¡krito, toliau jis, priėjęs prie nukentėjusiojo, gulinčio kieme prie namo, kirviu, rankomis bei kojomis sudavė nukentėjusiajam M. M. smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo deÅ¡inio smegenų pusrutulio smilkinio-pamato srityje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų pusrutulių srityse, daugybinį galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , trauminį kraujo iÅ¡siliejimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, daugybinius kaukolės kaulų lūžimus (skliauto ir pamato), deÅ¡inio skruostikaulio ir nosies kaulų lūžimÄ , Å«mų kvėpavimo nepakankamumÄ , krÅ«tinės sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inės pusės I, II, IV, V Å¡onkaulių lūžimus, o taip pat kraujosruvÄ deÅ¡inės akies vokuose, muÅ¡tinę žaizdÄ smakre, tokiais veiksmais M.

M. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. V. praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendį pakeisti, paskiriant jam Å¡velnesnę bausmę. 2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , taip pat netinkamai iÅ¡sprendė kitus nuosprendžio klausimus, dėl ko jam buvo paskirta per griežta ir neteisinga bausmė. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas netinkamai subendrino jam paskirtas bausmes. Kadangi bendrintos bausmės už veikas, kurios labai skiriasi pagal savo pavojingumÄ ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims bei kategorijoms, todėl dalinis bausmių sudėjimas (BK 63 straipsnis) yra perteklinis, neatitinkantis teisingumo ir proporcingumo principų. 2.2.

Skundo autorius pažymi, kad apylinkės teismas pripažino vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir vienÄ sunkinančiÄ aplinkybę, tačiau praÅ¡o įvertinti ir tai, kad nukentėjusysis yra artimas jo draugas, kuris buvo pažadėjęs jam daugiau nebevartoti narkotikų, tačiau Å¡io pažado nesilaikė, todėl jis iÅ¡ didelio susijaudinimo ir įvykdė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Mano, jog Å¡i aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas) turėtų bÅ«ti taip pat pripažinta, kaip lengvinanti jo atsakomybę.

Jį iÅ¡provokavo rizikingas draugo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), Å¡ios aplinkybės apylinkės teismas nevertino. Nuteistasis pripažįsta padaręs nusikaltimÄ , tačiau teigia, jog viskas vyko spontaniÅ¡kai, dėl susijaudinimo jis nesuprato veikos galimo pavojingumo. 2.3. Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad turi mažametę dukrÄ , gim. (duomenys neskelbtini), bei neįgalų tėvÄ , kuriais abiem rÅ«pinasi, kiek galėdamas prisideda prie jų buities ir pragyvenimo užtikrinimo. PraÅ¡o, kiek įmanoma, suÅ¡velninti bausmę, kad kuo greičiau galėtų sugrįžti pas artimuosius ir dorai gyventi.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir paskirti E. V. kuo Å¡velnesnę bausmę, prokurorė prašė šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundÄ ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Pažymėtina, kad Å¡ia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma pareiga teismui patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. V. neneigia ir neskundžia nustatytų bylos faktinių aplinkybių sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo M. M. sveikatÄ , t. y. įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, taip pat jų pagrindu nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu. Todėl skundžiamas nuosprendis, nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, peržiÅ«rimas tik dėl E. V. paskirtos bausmės dydžio.

5. Apeliantas, praÅ¡ydamas pakeisti nuosprendžio dalį dėl ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, t. y. sumažinti bausmės trukmę, apeliaciniame skunde nurodo Å¡iuos argumentus – kad pripažino kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys bei didelis jo paties susijaudinimas. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus paduoto skundo ribose, neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog skundžiamu nuosprendžiu E. V. paskirta bausmė yra neteisinga, neproporcinga, neatitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio ir pavojingumo laipsnio bei tokiu bÅ«du yra per griežta.

Individualizuodamas bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuota bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padarytos nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumÄ ir paskyrė teisingÄ bausmę. Teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , kaltės formÄ , padaryto nusikaltimo motyvÄ ir tikslÄ , paties E. V. asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Visoms Å¡ioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė vienodÄ dėmesį, nė vienos iÅ¡ jų nelaikė dominuojančia, iÅ¡skirtine individualizuojant bausmę.

6. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad apeliantas padarė vienÄ smurtinę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nustatyta, kad E. V. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, bÅ«damas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Apelianto teigimu, nusikaltimo padarymas buvo didelio pykčio protrÅ«kio rezultatas. Šį nevaldomÄ pyktį sukėlė tai, kad jo draugas – nukentėjusysis M. M. netesėjo duoto pažado nebevartoti narkotinių medžiagų, toks nukentėjusiojo elgesys iÅ¡provokavo jo smurtinius veiksmus pastarojo atžvilgiu.

Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).

Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

7. Šiuo atveju teisėjų kolegija provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiojo elgesio nenustatė. Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu E. V. kartu su M. M. ir N. K. vartojo alkoholinius gėrimus nukentėjusiojo namuose, (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad nukentėjusysis kartu su N. K. būtų vartojęs ir narkotines ar psichotropines medžiagas, nėra. Liudytojas N. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad alkoholį vartojo trise, paskui E. V. išėjo iš nukentėjusiojo buto. Pastarasis manė, jog šis jau nebegrįš, todėl užrakino duris, tačiau E. V. netrukus grįžo, garsiai beldė į duris ir reikalavo jį įleisti.

M. M. duris atrakino ir nuteistÄ jį įleido į butÄ , tačiau Å¡is, nieko nesakęs ir nepaaiÅ¡kinęs, pradėjo smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. sudavė daug smÅ«gių kumščiais į įvairias kÅ«no vietas, iÅ¡stÅ«mė jį per antrame aukÅ¡te esantį langÄ , tuomet nuėjęs į kiemÄ prie gulinčio M. M., toliau tęsė smurtinius veiksmus – spardė, mušė rankomis ir kirviu. Dėl suvartoto alkoholio ir patirtų daugybinių sužalojimų nukentėjusysis atgaminti visų įvykio aplinkybių negalėjo, tačiau patvirtino, kad santykiai su E. V. buvo geri, jie nekonfliktavo, t. y.

M. M. negalėjo nurodyti tokio agresyvaus sugėrovo elgesio priežasčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindinė priežastis, kuri lėmė neprognozuojamÄ smurtinį E. V. elgesį, yra gausus alkoholio vartojimas, o versija apie nukentėjusiojo netesėtÄ pažadÄ nebevartoti narkotinių medžiagų yra gynybinė, pateikta siekiant suÅ¡velninti savo atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad M. M. buvo toks girtas, jog visiÅ¡kai nepajėgė gintis nuo jį aktyviai puolančio nuteistojo, specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 356/2021 nurodyta, kad nukentėjusiajam sužalojimų, bÅ«dingų kovai ar savigynai, nekonstatuota (1 t., b. l. 106–108).

8. Didelis susijaudinimas pripažįstamas lengvinančia aplinkybe tik tada, jei:

a) jis pasiekė fiziologinio afekto laipsnį;

b) jį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Fiziologinis afektas – tai ypatinga emocinė bÅ«sena, kai iÅ¡ dalies aptemsta sÄ monė ir susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Fiziologinis afektas kyla esant kritinėms aplinkybėms, kai žmogui sunku rasti tinkamÄ iÅ¡eitį iÅ¡ netikėtai susidariusios situacijos. Neteisėtais veiksmais laikomi bet kokie prieÅ¡ kaltininkÄ ar kitÄ asmenį nukreipti prieÅ¡ingi teisei veiksmai, kurie gali reikÅ¡tis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatÄ , turtÄ (tyčia ar dėl neatsargumo), smÅ«gių sudavimu, kankinimu, tyčiojimusi, įžeidimu, Å¡antažu ir pan.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad M. M. bÅ«tų kaip nors įžeidęs E. V., iÅ¡ jo grubiai pasijuokęs, pažeminęs kito draugo akivaizdoje ir pan. Taigi, nei fiziÅ¡kai, nei moraliniu požiÅ«riu nukentėjusysis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Susidariusi situacija nebuvo kritinė, dėl kurios nuteistajam galėjo aptempti sÄ monė. GalbÅ«t E. V. supyko, jog M. M., jam išėjus iÅ¡ buto, užrakino duris ir jis buvo priverstas garsiai belstis, kad vėl bÅ«tų įleistas į vidų, tačiau toks nukentėjusiojo veiksmas nėra nei amoralus, nei neteisėtas.

Esant aptartoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose.

9. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato kaltininkui iÅ¡imtinai tik laisvės atėmimo bausmę iki deÅ¡imties metų. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad E. V. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, pripažino Å¡iÄ aplinkybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat įvertinta nuteistojo kriminalinė praeitis – anksčiau teistas penkiolika kartų (veikos padarymo momentui – trylika kartų), baustas administracine tvarka, nedirbantis, Å¡iuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Nepaisant šių neigiamai E. V. apibūdinančių aplinkybių, apylinkės teismas jam paskyrė laisvės atėmimo bausmės dydį gerokai mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. 3 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu. Dar labiau mažinti paskirtosios 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės teisėjų kolegija objektyvaus pagrindo neturi.

10. Apelianto nuomone, paskirtoji bausmė jam turėjo bÅ«ti bendrinama su ankstesniais nuosprendžiais paskirta bausme ne dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, tačiau bausmių apėmimo principu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumÄ ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims bei kategorijoms. Tokiam vertinimui apeliacinės instancijos teismas nepritaria. Nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, buvo bendrinama su 2021 m. lapkričio 3 d.

Marijampolės apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme. Å ia nutartimi buvo subendrintos Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. ir 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės. 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu E. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir 178 straipsnio 4 dalį (nedidelės vertės svetimo turto vagystė), o 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu – pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų).

Taigi, abiem ankstesniais atvejais E. V. buvo teistas dėl smurtinių nusikalstamų veikų padarymo, jis sistemingai vykdo nusikaltimus žmogaus sveikatai, t. y. daromų nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ys nėra skirtingos, todėl nėra pagrindo taikyti bausmių apėmimo taisyklės (BK 63 straipsnio 5 dalis). Nors apylinkės teismas, bendrindamas bausmes dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, pridėjo iÅ¡ tiesų nemaÅ¾Ä bausmės dalį ir paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę – penkerius metus laisvės atėmimo, tačiau įvertinus apelianto atliktų smurtinių veiksmų intensyvumÄ , mastÄ bei nukentėjusiajam sukeltus sunkius padarinius (galvos smegenų trauma, kraujo iÅ¡siliejimas galvoje, daugybiniai kaukolės kaulų lūžimai, keturių Å¡onkaulių lūžimas, deÅ¡inio skruostikaulio ir nosies kaulų lūžimas, Å«mus kvėpavimo nepakankamumas ir kt.), daroma iÅ¡vada, kad paskirtoji galutinė bausmė nėra per griežta ar neproporcinga atliktiems neteisėtiems veiksmams.

11. Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad turi mažametę dukrÄ ir neįgalų tėvÄ , tačiau duomenų, jog Å¡iais asmenimis be nuteistojo nebÅ«tų kam pasirÅ«pinti, bylos medžiagoje nėra. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtÄ bÅ«tinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotÄ bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikÅ¡mingus bylai kriterijus. Å iuo atveju nuteistajam jo Å¡eiminės aplinkybės buvo žinomos ir iki sunkaus nusikaltimo padarymo, tačiau tai nesulaikė jo nuo itin Å¡iurkÅ¡taus baudžiamojo įstatymo pažeidimo. Akivaizdu, jog Å¡velnesnės bausmės paskyrimas ar paskirtosios bausmės dydžio sumažinimas prasilenktų su teisingumo principu.

12. Remiantis iÅ¡dėstytu, daroma iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nustatytos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra daugiau tipinės, negu iÅ¡imtinės, visos jos buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo, kuris baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, todėl keisti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį pagrindo nėra. E. V. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymÄ Nr. APD-2022-04913, patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam E. V., nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka. IÅ¡ pateiktos pažymos turinio matyti, kad advokatė Marytė Vietaitė, pateikusi advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbÄ E. V. ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 137,36 Eur (3 t., b. l. 148).

14. Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas yra atmetamas, tačiau antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos, nes apeliantas šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl jo galimybės dirbti ir gauti pajamų yra ribotos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių išlaidų priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, taip pat realizuoti apeliacijos teisę.

Be to, byla apeliacinės instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta vieno posėdžio metu, kuris truko tik 10 min., nuteistojo advokatė trumpai ir formaliai pasisakė palaikanti nuteistojo skundÄ baigiamųjų kalbų metu, tačiau plačiau neaptarė nuteistojo gynybinės pozicijos, nesivadovavo jokia aukÅ¡tesnės instancijos teismų praktika ir pan., kas rodo, jog pasiruoÅ¡imui ginamojo apeliacinio skundo nagrinėjimui apygardos teisme nebuvo skirta daug laiko. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus turėtų išlaidų iš nuteistojo E. V. nepriteisti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Danutė Giačaitė Daiva Jankauskienė Arūnas Paštuolis