2022-05-25 Nr. AB-13719-3-62-3-02360-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-98-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02360-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovo atstovas) 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) užsikrėtė hepatitu C. Užsikrėtimo būdas nėra aiškus, tačiau pareiškėjo įsitikinimu, jeigu įkalinimo įstaigoje asmuo užsikrečia hepatitu C, šis faktas įrodo, kad įstaigoje nebuvo užtikrintos sveikatai saugios kalinimo sąlygos ir dėl to atsiranda neturtinė žala.

3. Pareiškėjas teigė, jog užsikrėtimo hepatitu C aplinkybės nepriklausė nuo jo valios, nes jis pats elgėsi atsakingai, palaikė higieną, nevartojo narkotinių medžiagų, nesidarė tatuiruočių, neturėjo lytinių santykių, todėl mano, jog hepatitu C užsikrėtė dėl atsakovo atstovo kaltės, nes jam nebuvo užtikrintos sveikatai saugios kalinimo sąlygos. Pareiškėjas užsikrėtė sunkiu virusu, kurio išgydyti beveik neįmanoma, užsikrėtimo pasekmės, simptomai, neigiami išgyvenimai išlieka visam gyvenimui. Pareiškėjui tenka visus metus gydytis, metus laiko gydėsi vaistais, turinčiais didelį šalutinį poveikį organizmui. Nepaisant pareiškėjo gydymo, hepatitas C nebuvo išgydytas ir neaišku, ar jis išgydomas. Progresuojant ligai, gali pradėti formuotis kepenų cirozė, kepenų ląstelių vėžys, todėl pareiškėjas gyvena nuolatinėje baimėje.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokie konkretūs Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmai ar neveikimas galėjo turėti įtakos pareiškėjo užsikrėtimui. Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, nes kaip nurodoma Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro 2020 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. 4R-317, hepatito C virusu galima užsikrėsti per kraują, naudojantis užsikrėtusio asmens daiktais, atliekant medicinines procedūras nesteriliais instrumentais, vartojant švirkščiamuosius narkotikus ir dalijantis užkrėstais švirkštimosi įrankiais, užsikrėtusi motina gali perduoti virusą kūdikiui, arba galima užsikrėsti ir lytinių santykių metu. Hepatitas C neplinta naudojantis bendru tualetu, vonia, dušu, indais ir stalo įrankiais bei valgant užsikrėtusiojo paruoštą maistą, liečiant vienas kitą, kosėjant, čiaudint ir kt. Patikino, jog Pravieniškių PN-AK medicininės pagalbos skyriuose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje visos injekcijos daromos vienkartiniais švirkštais, naudojant vienkartines pirštines ir vienkartinius instrumentus.

6. Pravieniškių PN-AK teigimu, pareiškėjas pataisos namuose vartojo narkotines medžiagas ir šis faktas užfiksuotas jo asmens sveikatos kortelėje. Tiksliai nustatyti nuo ko pareiškėjas galėjo užsikrėsti hepatitu C galimybės nėra, tačiau neatsakingas narkotinių medžiagų vartojimas gali būti viena iš užsikrėtimą lėmusių priežasčių. Pareiškėjas šiuo atveju nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jam padaryta neturtinė žala, taip pat nenurodė, kuo grindžia patirtos žalos dydį ir kaip konkrečiai žala pasireiškė, todėl jis į teismą tikėtina kreipėsi siekdamas sau turtinės naudos. Pareiškėjo argumentai apie tariamai jam padarytą žalą neparemti jokiais įrodymais, pareiškėjas remiasi abstrakčiais argumentais ir bendro pobūdžio nusiskundimais bei nesistengia įvardyti ir pagrįsti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto neveikimo ir kilusių pasekmių, o nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis kildina iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų (neveikimo).

9. Teismas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2020 m. spalio 21 d. pažymos nustatė, jog pareiškėjui LAVL nustatytas hepatitas C, nuo ko pareiškėjas užsikrėtė ASI duomenų nėra.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog pareiškėjas užsikrėtė hepatitu C Pravieniškių PN-AK, konstatavo, jog vien šios aplinkybės pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus nepakanka. Teismas vertino, kad pareiškėjas iš esmės turi nurodyti ir pagrįsti, kokie konkretūs atsakovo atstovo veiksmai ar neveikimas galėjo turėti įtakos užsikrėtimui hepatitu C.

11. Teismas, iš viešai prieinamų šaltinių nustatė, jog hepatito C infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Hepatitas C paprastai plinta per kraują, rečiau per lytinius santykius, taip pat gimdymo metu serganti motina gali užkrėsti naujagimį. Hepatitu C negalima užsikrėsti čiaudint, kosint ar sveikinantis. Hepatitas C plinta per kraują, darant tatuiruotes, veriant auskarus nesteriliais instrumentais, perpilant kraują ar jo produktus, naudojantis užsikrėtusio asmens daiktais: dantų šepėtėliu, skutimosi, manikiūro ir pedikiūro reikmenimis, atliekant medicinines procedūras nesteriliais instrumentais, vartojant švirkščiamuosius narkotikus ir dalijantis užkrėstais švirkštimosi įrankiais (adatomis, švirkštais, servetėlėmis ir kitomis švirkštimosi priemonėmis). Teismas įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju nedetalizavo aplinkybių, susijusių su jo užsikrėtimo hepatitu C aplinkybėmis, t. y. pareiškėjas nepateikė duomenų, o teismas nenustatė, kad Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip privalėjo veikti arba atliko kokius nors konkrečius veiksmus, lėmusius užsikrėtimą hepatitu C.

12. Teismas iš byloje esančios pareiškėjo sveikatos istorijos nustatė, jog pareiškėjas pataisos namuose vartojo narkotines medžiagas. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas konstatavo, jog pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad užsikrėtimo hepatitu C aplinkybės nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir jis elgėsi atsakingai, yra jo gynybinė pozicija, nepagrįsta jokiais konkrečiais faktais, o vien tik pareiškėjo įsitikinimas, kad jis hepatitu C užsikrėtė dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų arba neveikimo, negali būti laikomas objektyviu kriterijumi, į kurį turi būti atsižvelgiama vertinant atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (ne) buvimą. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus pripažino kaip nepakankamus neturtinei žalai atlyginti.

13. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl jo netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į psichologą ar psichiatrą, ir, kad jam nebuvo suteikta arba netinkamai suteikta medicininė pagalba. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Teismas priėjęs prie išvados, jog pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 14. Pareiškėjas O. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 2 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog neįmanoma tiksliai nurodyti priežasčių, dėl kurių pareiškėjas užsikrėtė hepatitu C. Pareiškėjas spėlioja, jog tai galėjo įvykti pareiškėjui pasikreipus į stomatologą, kuris jam vaistus leido švirkštu.

16. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais pareiškėjo sveikatos ligos istorijos duomenimis, tačiau šie duomenys buvo gauti ir pateikti be pareiškėjo sutikimo.

17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas priimdamas ir grįsdamas sprendimą, vadovavosi aplinkybe, jog pareiškėjas pataisos namuose vartojo narkotines medžiagas, kurios turėjo įtakos pareiškėjo užsikrėtimui hepatitu C, tačiau šios aplinkybės patikimumo nevertino. Teismas nesiaiškino, kokiu būdu narkotinės medžiagos buvo vartojamos, be to, pats faktas, kad pataisos namuose vartojamos narkotinės medžiagos, patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK nesielgė taip, kaip turėjo elgtis, t. y. nesiėmė reikiamų priemonių, narkotinių medžiagų patekimui į pataisos įstaigą užkardymui. Atsakovo atstovas teismui taip pat pateikė pareiškėjo atlikto greitojo šlapimo testo rezultatus, parodžiusius, kad pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas, tačiau pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Marijampolės apylinkės teismas nutarimu šiuos testo rezultatus paneigė kaip neteisėtus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis šiais duomenimis.

18. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Pravieniškių PN-AK atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde patikino, jog rūpinasi savo higieną, nevartoja narkotinių medžiagų, tačiau apeliaciniame skunde ne tik pripažįsta vartojęs narkotines medžiagas, bet ir, jog medikams nurodydavo tikrovės neatitinkančius teiginius apie savo sveikatos būklę tam, kad galėtų gauti tam tikrų medikamentų. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose teikdamas skirtingus paaiškinimus, prieštarauja pats sau, ir tai parodo, jog jis piktnaudžiauja savo teisėmis, klaidina teismą ir teikia melagingus, tikrovės neatitinkančius, paaiškinimus. Todėl atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, kaip nepagrįstą.

20. Atsakovo atstovas nurodo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas patyrė žalą. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais leistinais įrodymais, tačiau pareiškėjas jų nepateikė ir neįrodė, kad tarp pareiškėjo patirtos žalos ir atsakovo atstovo tariamai neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Pareiškėjas, be kita ko, nepateikė jokių argumentų, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes, kad nebūtų pasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde nurodytų argumentų, būtų pažeidęs proceso arba materialinės teisės normas. Todėl Pravieniškių PN-AK nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais arba kitais motyvais, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų (neveikimo), neužtikrinus pareiškėjui saugių sveikatai kalinimo sąlygų, atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl pareiškėjo skundą atmetė, kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį pakeisti ir patenkinti pareiškėjo skundą.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme arba pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

24. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas bei padariusi išvadą, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).

25. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, numatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

26. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš paminėtų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

27. Pareiškėjas administracinės bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigia, kad reikalaujamą priteisti neturtinę žalą jis patyrė dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinus pareiškėjui saugių sveikatai kalinimo sąlygų, dėl ko pareiškėjas, būdamas Pravieniškių PN-AK užsikrėtė hepatitu C. Ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjui diagnozuotas hepatitas C, ir juo pareiškėjas užsikrėtė būdamas Pravieniškių PN-AK, nėra. Šį faktą patvirtina byloje pateikta LAVL Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus pareiškėjui išduota 2020 m. spalio 21 d. pažyma.

28. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra keliami teisės normų, reglamentuojančių viešojo administravimo subjekto pareigą atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų asmens patirtą žalą, aiškinimo klausimai, pareiškėjas iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, padarytas dėl atsakovo atstovo tariamai neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp jų ir patirtos žalos. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovui atsakomybė atlyginti žalą kyla tik tuomet, kai pareiškėjas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.

29. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.247 straipsnį, yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo procesą sąlyginai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape coditio sine qua non (iš lot. privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatinėjant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 35 punktą; 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-320-916/2019 71 punktą; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019 36 punktą).

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. faktai, kurie yra pakankami išvadai padaryti, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas. Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuojamas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Pareiškėjas, suformulavęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, tai reiškia, kad pareiškėjai tokio pobūdžio bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti aplinkybes.

31. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui hepatitas C nustatytas esant Pravieniškių PN-AK, tačiau kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien šios aplinkybės pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) nepakanka.

32. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas hepatito C užsikrėtimo būdus, iš viešai prieinamų šaltinių nustatė, jog hepatito C infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Teisėjų kolegija iš byloje esančios rašytinės medžiagos nenustatė ir pareiškėjas nenurodė, kad jis Pravieniškių PN-AK būtų apgyvendintas su kitu nuteistuoju (suimtuoju), kuriam buvo diagnozuotas hepatitas C. Tuo pačiu pažymėtina, jog hepatito C virusas paprastai plinta per kraują (darant tatuiruotes, veriant auskarus nesteriliais instrumentais, perpilant kraują ar jo produktus), naudojantis užsikrėtusio asmens daiktais (dantų šepetėliu, skutimosi, manikiūro ir pedikiūro reikmenimis), atliekant medicinines procedūras (nesteriliais instrumentais, vartojant švirkščiamuosius narkotikus ir dalijantis užkrėstais švirkštimosi įrankiais, rečiau per lytinius santykius, taip pat gimdymo metu serganti motina gali užkrėsti naujagimį. Hepatitu C neužsikrečiama čiaudint, kosint, sveikinantis ar naudojantis bendru inventoriumi su kitu asmeniu. Šiuos duomenis patvirtina ir byloje pateiktas Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštas Nr. 4R-317.

33. Pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nedetalizavo aplinkybių, susijusių su jo užsikrėtimu hepatitu C. Be to, iš pareiškėjo pateiktos sveikatos istorijos matyti, jog diagnozavus pareiškėjui hepatitą C, nenustatytas užsikrėtimo hepatitu C šaltinis. Pareiškėjas, teigdamas, jog dėl jo užsikrėtimo kaltas atsakovo atstovas, nenurodė konkrečių jo veiksmų, lėmusių pareiškėjo užsikrėtimą. Priešingai, pareiškėjas tiek skunde, tiek ir apeliaciniame skunde nurodo prieštaringus argumentus, reiškia tam tikras abejones, jog viena vertus, dėl atsakovo atstovo neveikimo jis užsikrėtė hepatitu C, kita vertus, pačiam pareiškėjui nėra aiški užsikrėtimo hepatitu C priežastis. Pareiškėjo argumentas, jog tai galėjo atsitikti, kai pareiškėjas naudojosi stomatologo paslaugomis, kuris jam vaistus suleido švirkštu, yra abstraktus, pareiškėjas nedetalizavo šių aplinkybių ir nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Dar daugiau, pareiškėjas apeliaciniame skunde neneigė aplinkybės, jog Pravieniškių PN-AK vartojo narkotines medžiagas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal pareiškėjo nurodytus abstrakčius argumentus nėra galimybių konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą. Taigi, pareiškėjas šioje administracinėje byloje neįrodė, jog jo patirta žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) ir ji turėtų būti priteistina pareiškėjo naudai. Nenustačius priežastinio ryšio tarp patirtos žalos, kitos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos nevertinamos, kaip neturinčios reikšmės procesinei bylos baigčiai.

34. Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje aptartas faktines ir teisines aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Nenustačius priežastinio ryšio tarp byloje nurodomų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo reikalaujamos priteisti žalos, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti arba jį pakeisti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė