4241da91-bcd9-4562-8518-e14988a40296 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2S-1647-258/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01901-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.3; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės A. E. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.

E. M. ieÅ¡kinį atsakovams A. B., S. Å ., tretiesiems asmenims Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarei R. O. I. ir D. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. E. M. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančia A. E. M. ir A. B. 2012-01-18 Kauno 17-ame notarų biure sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. IR-433), kuria A. B. ir S. Å . bendrojon jungtinėn nuosavybėn buvo parduotas 8,03 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas); taikyti vienaÅ¡alę dalinę restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti A.

E. M. nuosavybėn S. Å . asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ Â½ dalį 8,03 ha žemės sklypo, priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, jog 2012 m. sausio 18 d. sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡ esmės suklydo, kadangi neturėdama reikiamų žinių, bÅ«dama garbaus amžiaus, manė, jog notarų biure sudarydama sandorį juo perleidžia žemės sklypÄ iÅ¡imtinai savo tik sÅ«nėno A. B. naudai ir nežinojo, jog žemės sklypas bus įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ Žemės sklypo dalį įgis ir atsakovė S. Å ., kadangi tokiu atveju sutarties nebÅ«tų sudariusi.

Nurodė, jog ieÅ¡kovės esminis suklydimas pasireiÅ¡kė tuo, jog į notarų biurÄ vyko su tikslu neatlygintinai perleisti Žemės sklypÄ jos mirusio brolio A. B. sÅ«nui atsakovui A. B., tačiau sužinojus, jog sudarant dovanojimo sutartį sÅ«nėnui teks mokėti Gyventojų pajamų mokestį, buvo nuspręsta vietoje dovanojimo sutarties sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties rÅ«Å¡is ieÅ¡kovei nebuvo svarbi, kadangi jos valia buvo perleisti savo sÅ«nėnui jo tėvui turėjusiÄ priklausyti senelio žemės dalį ir jos suvokimu, tokia jos valia buvo iÅ¡pildoma sudarant atsakovo A.

B. pasiÅ«lytÄ pirkimo-pardavimo sutartį. Nors sutartyje buvo įraÅ¡yta parduodamo žemės sklypo kaina 5 000 Lt ir nurodyta, kad Å¡ie pinigai pardavėjui sumokėti prieÅ¡ sutarties sudarymÄ , ieÅ¡kovė jokių pinigų iÅ¡ atsakovų nėra gavusi, tačiau jų nereikalavo ir nereikalauja, nes jos tikslas buvo atsakovui A. B. perleisti žemės sklypÄ neatlygintinai. Nurodė, jog sudarant sutartį ieÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kinta jos esmė, tačiau aplinkybė, jog žemės sklypas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu taps ne tik atsakovo A.

B., bet ir jo sutuoktinės nuosavybe jai nebuvo paaiÅ¡kinta. Nurodė, jog ieÅ¡kovė matė, jog sutartį sudaro tik dvi Å¡alys- ji ir jos sÅ«nėnas atsakovas A. B., todėl suprato, kad žemės sklypÄ perleidžia bÅ«tent atsakovui, be to, sudarydama sutartį visiÅ¡kai pasitikėjo atsakovu, kadangi jis jos sÅ«nėnas ir yra teisininkas, advokatas, todėl buvo įsitikinusi, kad žemę perleidžia bÅ«tent jam. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neturėjo jokio motyvo perleisti žemės sklypÄ bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

3. Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį kuriuo su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti visiÅ¡kai. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovė iki sutarties sudarymo atsakovę yra mačiusi tik du kartus, todėl su ja neturėjo jokių giminystės ryÅ¡ių ir artimų santykių. IeÅ¡kovė, nepriklausomai nuo sandorio sudarymo motyvų, iÅ¡ esmės suklydo bÅ«tent sandorio sudarymo metu, turėdama klaidingÄ prielaidÄ , jog perleidžia žemę atsakovui A. B., nes tik Å¡is asmuo dalyvavo pasiraÅ¡ant sutartį ir Å¡is suklydimas iÅ¡ visų bylos faktinių aplinkybių yra esminis, nes žemės atsakovei S. Å . ieÅ¡kovė niekada nebÅ«tų dovanojusi.

Atsakovė S. Å . nesutikdama su ieÅ¡kiniu nepagrindė, kad pirkimo-pardavimo sutartį siekė sudaryti, t. y. vedė derybas, atliko kitus aktyvius veiksmus, jei ir ne pati, tai per buvusį savo sutuoktinį A. B., nenurodė jokių faktinių aplinkybių apie sandorio sudarymo aplinkybes bei savo turėtÄ valiÄ Ä¯gyti ginčo žemės sklypÄ .

4. Atsakovė S. Å . pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį su kuriuo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad palaiko savo atsikirtimus, iÅ¡dėstytus pirminiuose atsiliepimuose į pradinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį. Nurodė, kad ieÅ¡kovė pateikė tapatų ieÅ¡kinį, kuris jau yra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas ankstesniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovų santuokos nutraukimo byloje, kurioje teismas jau pasisakė dėl žemės sklypo perleidimo sandorio ir Å¡is teismo sprendimas Å¡alims turi prejudicinę galiÄ .

Tai, kad ieÅ¡kovė pateikė tapatų ieÅ¡kinį patvirtina tai, jog ieÅ¡kovė praÅ¡o taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ tik atsakovės S. Å . atžvilgiu, t. y. identiÅ¡kai kaip to reikalavo pats atsakovas A. B. santuokos nutraukimo civilinėje byloje, tiek Å¡ioje byloje siekia, kad žemės sklypas bÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo. Taip pat nurodo, jog ieÅ¡kinys nepagrįstas, kadangi ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, jog žemės sklypÄ ji pardavė nežinodama, kad jį parduoda ne asmeniÅ¡kai A.

B., todėl nesuprato sandorio esmės, tačiau toks sandorio sudarymas reiÅ¡kia žemės sklypo pardavimÄ bendrojon sutuoktinių nuosavybėn ir ieÅ¡kovės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad sandoris sudarytas suklydimo įtakoje. Taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovės valios ir tikslo kokį sandorį sudaryti nebuvo, kadangi visÄ procesÄ kontroliavo atsakovas A. B., kÄ nurodo ir pati ieÅ¡kovė, o ieÅ¡kovė tik deklaratyviai teigia, jog žemės sklypÄ iÅ¡imtinai norėjo perleisti asmeniÅ¡kai tik A.

B.. Nurodė, jog ieÅ¡kovei esant neutraliai ir pačiai nespendžiant žemės sklypo likimo klausimų teigti, jog jei ji bÅ«tų viskÄ teisingai supratusi, bÅ«tų nesudariusi tokio sandorio, yra paneigiama pačios ieÅ¡kovės neutralumo žemės sklypo atžvilgiu, todėl ji negalėjo suklysti dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo esminių aplinkybių.

5. Trečiasis asmuo D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad atsiliepimo į ieÅ¡kinį nereikÅ¡. Žemės sklypÄ Ä¯sigijo teisėtai iÅ¡ varžytinių, mano, kad yra teisėtas ½ žemės sklypo savininkas. Parodė, jog giminės turėtų pačios iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl ginčo sklypo, jis nuomonės Å¡iuo klausimu neturi ir atsiskaityti tarpusavyje. Nurodė, jog turėtų likti Å¡io sklypo savininku, nes sklypÄ Ä¯sigijo pagal visus įstatymus. Papildomai nurodė, jog jau yra įsiregistravęs savo nuosavybės teises Registrų centre.

6. Tretysis asmuo Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarė R. O. I. į teismo posėdį neatvyko apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 26 d. nutartimi civilinę bylÄ nutraukė. Teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės A. E. M. 450,06 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 29,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei.

8. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017, buvo nutraukta atsakovų A. B. ir S. B. (dabartinė pavardė Å .) santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iÅ¡spręsti santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, iÅ¡laikymo klausimai bei padalintas santuokoje sutuoktinių įgytas turtas, tame tarpe ir turtas – žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kuris padalintas lygiomis dalimis po ½ nuosavybės teise tenkančiÄ dalį A.

B. ir S. Å . (t 2., b. l. 59). Å ioje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 atsakovas A. B. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo vienu iÅ¡ reikalavimų prašė pripažinti gyvenant santuokoje 2012 m. sausio 18 d. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, nes jÄ buvo sudaromas apsimestinis sandoris, siekiant pridengti dovanojimo sutartį, kuria A. E. M. padovanojo Žemės sklypÄ atsakovui A. B., todėl prašė Å¡iÄ sutartį pripažinti dovanojimo sutartimi.

Nurodytoje byloje A. E. M., kurios procesinė padėtis nagrinėtoje byloje buvo atsakovė, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo sutiko su atsakovo A. B. pareikÅ¡tu reikalavimu dėl 2012 m. sausio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo CK 1.87 straipsnio pagrindu ir sudaryto Žemės sklypo pripažinimo dovanojimo sutartimi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-02 sprendimu atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ Å¡ioje dalyje vertino ginčo turtÄ kaip įgytÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių teise, kuriam taikomas sutuoktinių turto teisinis režimas ir Žemės sklypÄ padalino lygiomis dalimis po ½ nuosavybės teisės dalį tenkančiÄ kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių po santuokos nutraukimo.

9. Teismas, atmesdamas iÅ¡nagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje atsakovo A. B. argumentus dėl apsimestinio sandorio sudarymo, nurodė, jog Žemės sklypo 2012 m. sausio 18 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Å¡alys siekė sukurti ir sukÅ«rė bÅ«tent tokias teisines pasekmes, kokių tikėjosi (nuosavybės teisių į nurodytÄ Å¾emės sklypÄ perleidimo). Atsakovo A. B. ir atsakovės A. E. M. pasirinkta nuosavybės perleidimo forma (pirkimo-pardavimo sutartis) nepaneigia sutarties Å¡alių valios iÅ¡ esmės dėl nurodyto žemės sklypo nuosavybės teisių perleidimo.

10. Teismas nustatė, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o 2012 m. sausio 18 d pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, kaip sudarytÄ esminio suklydimo įtakoje, taikant CK 1.90 straipsnyje numatytas sandorio sudaryto dėl suklydimo negaliojimo nuostatas. Kaip pagrindinį ieÅ¡kinio argumentÄ , remdamasi CK 1.90 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovė nurodo, jog esminis jos suklydimas pasireiÅ¡kė tuo, jog jos valia buvo Žemės sklypÄ perleisti asmeninėn jos sÅ«nėno (nagrinėjamoje byloje atsakovas A.

B.) nuosavybėn ir su tokiais ketinimais ji 2012 metais vyko pas notarÄ sudaryti sandorį, kuriuo neatlygintinai bÅ«tų perleista Žemės sklypo nuosavybės teisė, o pagal sudarytÄ sutartį Žemės sklypas įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusÄ , ko ieÅ¡kovė nežinojo ir jei bÅ«tų žinojusi, sandorio nebÅ«tų sudariusi. Nurodė, jog sudarant ginčo sutartį jai buvo paaiÅ¡kinta jos esmė, tačiau aplinkybė, jog Žemės sklypas Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu taps ne tik sÅ«nėno, bet ir jo sutuoktinės nuosavybe, ieÅ¡kovei nebuvo paaiÅ¡kinta.

11. Teismas taip pat nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje A. E. M. buvo pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ A. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 2018 m. sausio 18 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis pripažinimo negaliojančia, su kuriuo sutiko, praÅ¡ydama sutartį pripažinti negaliojančia ir jÄ laikyti dovanojimo sutartimi. Todėl, kaip nustatyta, tiek Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė A. E. M., tiek atsakovas A. B. yra asmenys, kurie turi tÄ patį suinteresuotumÄ dėl ginčo dalyko – Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir jos pripažinimo negaliojančia. Nors nagrinėjamoje byloje Å¡ie asmenys turi skirtingas procesines padėtis, tačiau pagal teismų praktikÄ , tai nėra pagrindas nelaikyti Å¡alių tapačiomis. Å ioje byloje abejonių dėl ginčo Å¡alių nekyla, jos yra tapačios, tik pasikeitė jų procesinė padėtis.

12. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl tos pačios Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir praÅ¡o taikyti restitucijÄ turtui, kuris yra padalintas įsiteisėjusiu 2017 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, kuris ne tik bylos Å¡alims, tačiau ir Å¡iÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui turi prejudicinę ir įteisėjusio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ . Ä®statymas nenumato galimybės pirmosios instancijos teismui revizuoti ir iÅ¡ naujo vertinti įsiteisėjusio teismo sprendimu konstatuotų teisinių ir faktinių aplinkybių ir su Å¡iuo sprendimu susijusių teisinių pasekmių, Å¡iuo konkrečiu atveju dėl Vilniaus miesto apylinkės teismui padalinto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. AtskirÄ jį skundÄ grindžia argumentais: 13.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu civilinė byla nutraukiama, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Kadangi teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 rezoliucinėje dalyje dėl A. B. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo nebuvo pasisakyta, nėra pagrindo vertinti, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas buvo iÅ¡spręstas. Atitinkamai Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-07-26 priimta nutartis, kuria civilinė byla nutraukta CPK 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu, yra neteisėta ir naikintina. 13.2. IeÅ¡kovas pareikÅ¡tas pagrindinis ieÅ¡kinio reikalavimas yra pripažinti pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, kaip sudarytÄ ieÅ¡kovės esminio suklydimo įtakoje (CK 1.90 str.) – nes ieÅ¡kovės valia buvo žemės sklypÄ perleisti asmeninėn savo sÅ«nėno – atsakovo A.

B. nuosavybėn, tuo tarpu pagal sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį jis tapo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir buvo padalintas lygiomis dalimis jų santuokos nutraukimo byloje. Å ios bylos teisminio nagrinėjimo ribos iÅ¡ esmės sietinos su ieÅ¡kovės valios, buvusios sandorio sudarymo metu, nustatymu ir sudaryto sandorio sÄ lygų atitikimas jai. 13.3. Civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas – pripažinti negaliojančia 2012-01-18 sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį, kaip sudarytÄ siekiant pridengti dovanojimo sutartį (apsimestinis sandoris) ir Å¡iÄ sutartį pripažinti dovanojimo sutartimi.

Å io reikalavimo nagrinėjimo ribas teismo procese iÅ¡ esmės sudarė atsakovo A. B. valios, jo tikslo įsigyti žemės sklypÄ asmeninėn ir bendrojon nuosavybėn, analizavimas. Kitos sandorio Å¡alies – pardavėjos – valia tuo aspektu, kokios formos nuosavybe (asmenine ar bendrÄ ja jungtine) turi tapti žemės sklypas po sandorio sudarymo, atsakovų santuokos nutraukimo byloje nebuvo nagrinėta. 13.4. IeÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu gali tik klydusi Å¡alis, todėl atsakovų santuokos nutraukimo byloje, kurioje reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo iÅ¡kėlė atsakovas A.

B., aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovės esminiu suklydimu nebuvo nagrinėjamos ir negalėjo bÅ«ti nagrinėjamos, nes tai reikÅ¡tų išėjimÄ iÅ¡ ieÅ¡kinio ribų. 13.5. Nors abejose bylose keliami reikalavimai, susiję su tuo pačiu sandoriu, tačiau ieÅ¡kinio dalykai yra skirtingi, kas lemia skirtingas nagrinėjimo ribas ir skirtingus faktinius pagrindus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas tapatus ieÅ¡kinys jau iÅ¡nagrinėtam ieÅ¡kiniui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu.

14. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė S. Å . praÅ¡o ieÅ¡kovės A. E. M. atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2019-07-29 priimtÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo tokius argumentus: 14.1. Pirmos instancijos teismas detaliai motyvavo visas tris esmines ieÅ¡kinių tapatumo nustatymui reikÅ¡mingas sÄ lygas, iÅ¡vadas pagrindė iÅ¡samiais ir logiÅ¡kais motyvais. Atsakovė sutinka su pirmos instancijos teismo nutartyje pateikta motyvacija, kadangi ji atitinka Å¡iuo teisės klausimu susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ . 14.2.

IeÅ¡kovė atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad atsakovo A. B. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo dovanojimo sutartimi atmetamas. Å ie argumentai yra formalÅ«s, nedaro įtakos byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, kadangi teismo sprendimas, priimtas atsakovų santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017, yra visiÅ¡kai įvykdytas, turi res judicata galiÄ .

Teismas tenkindamas A. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, ir konkrečiai rezoliucinėje dalyje konstatuodamas kurie reikalavimai patenkinti, kurie ne, iÅ¡ esmės tuo pačiu ir nusprendė dėl minimo A. B. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo. 14.3. IeÅ¡kovės valia dėl sandorio sudarymo buvo nustatinėjama civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017, faktinės aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas atsakovo A. B. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 yra absoliučiai identiÅ¡kos, Å¡ioje byloje teismas girdėjo tÄ pačiÄ sandorio negaliojimo argumentacijÄ tiek iÅ¡ atsakovo A.

B., tiek iš ieškovės dėl sandorio negaliojimo, t.y. dalykas absoliučiai tapatus. Skiriasi tik taikoma teisės norma, t.y. civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 prašoma sandorį pripažinti negaliojančiu, nes jis neva apsimestinis, šalys siekė sudaryti dovanojimo sandorį; šioje byloje – prašoma Sandorį pripažinti negaliojančiu, nes jis sudarytas dėl suklydimo. Kaip yra išaiškinęs LAT, rėmimasis skirtingomis teisės normomis, kai faktinis ieškinio pagrindas yra identiškas, reiškia, kad ieškinys yra tapatus. 14.4.

IeÅ¡kovė atskirajame skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad neva jos valia dėl sandorio sudarymo civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 nebuvo aiÅ¡kinamasi ir tirta, tariamai buvo tirta tik atsakovo A. B. valia, tačiau tai yra nepagrįsti argumentai. IeÅ¡kovė buvo pateikusi minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 atsiliepimÄ , kuriame ir buvo iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡ki jos valia dėl sandorio sudarymo, ieÅ¡kovė sutiko su atsakovo A. B. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu, prašė jį tenkinti. 14.5.

Tiek atsakovas A. B., tiek ieÅ¡kovė E. M. iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje iÅ¡kėlė tÄ patį reikalavimÄ , kaip ir Å¡ioje byloje, t.y. teigia ir remiasi, kad žemės sklypo 2012-01-18 pirkimo pardavimo sutartis yra pripažintina negaliojančia dėl to, kad neva ieÅ¡kovė turėjo tikslÄ pagal šį sandorį parduotÄ Å¾emės sklypÄ atsakovo A. B. asmeninėn, o ne bendrojon sutuoktinių jungtinėn nuosavybėn. 14.6. Santuokos nutraukimo civilinėje byloje teismas, iÅ¡spręsdamas sandorio negaliojimo reikalavimÄ , iÅ¡nagrinėjo visas faktines aplinkybes dėl Å¡io sandorio sudarymo, ir konstatavo, kad nėra pagrindo tokį sandorį pripažinti negaliojančiu.

Å ioje byloje, iÅ¡ esmės buvo praÅ¡oma antrÄ kartÄ iÅ¡tirti ir įvertinti sandorio sudarymo faktus, ir antrÄ kartÄ teismo spręsti, ar nėra sandoris negaliojantis kitu teisiniu pagrindu. IeÅ¡kovės valia be jokios abejonės buvo tirta, nes kitaip teismas santuokos nutraukimo byloje nebÅ«tų galėjęs konstatuoti jokių faktinių aplinkybių dėl Å¡io sandorio galiojimo. Sandorio galiojimo ir Å¡alių valios turinio dėl Sandorio sudarymo teisinis vertinimas yra atliktas teismo civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017, Å¡io teismo sprendimas turi Å¡alims res judicata galiÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkinamas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Dėl atsakovo A. B. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų 16. 2019-10-09 teisme gauti atsakovo A.

B. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, kuria nutraukė bylÄ , jÄ iÅ¡nagrinėjo pažeisdamas procesines teisės normas, nes nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialių teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Teismas, spręsdamas atsakovams priklausančio sklypo/jo dalių pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiu klausimÄ , kurio iÅ¡sprendimas tiesiogiai lietė atsakovo A. B. kreditorių teises ir teisėtus interesus, į bylos nagrinėjimÄ jų neįtraukė, nors tai teismas turėjo padaryti.

Atsakovas praÅ¡o atsižvelgti į atsakovo nurodytus argumentus, panaikinti pirmos instancijos teismo procesinį sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti į pirmÄ instancijÄ .

17. CPK 335 str. numato, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Atsakovas Å¡ioje byloje atskirojo skundo neteikė. Tačiau likus vienai dienai iki posėdžio pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nutrauktas procesas ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui. Pasibaigus nutarties apskundimo terminui atsakovas negali savo pateiktu procesiniu dokumentu reikÅ¡ti reikalavimų ir praÅ¡yti panaikinti nutartį, nes nustatytu terminu apskųsti nutartį nepasinaudojo.

Atsakovas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose taip pat nurodo, kad pritaria ieÅ¡kovės atskirojo skundo argumentams, o pritardamas juos papildo. Pažymėtina ir tai, kad CPK 323 str. yra įtvirtinta, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ yra draudžiama (CPK 338 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė savo atskirajame skunde nesirėmė argumentais, kuriuos atsakovas dėsto savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, spręstina, jog ir atsakovas negali pildyti ieÅ¡kovės atskirojo skundo.

Todėl atsakovo rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti. Dėl atskirojo skundo 18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutraukta byla CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, t. y. esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

19. Pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi, įstatyme ieÅ¡kinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais: tomis pačiomis Å¡alimis, tuo pačiu ieÅ¡kinio dalyku ir tuo pačiu ieÅ¡kinio pagrindu.

20. IeÅ¡kinio pagrindÄ sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas (CPK135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieÅ¡kinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas iÅ¡nagrinėtoje byloje. IeÅ¡kinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iÅ¡ esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiÅ¡kia tapataus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo situacijÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).

21. Ieškovės teigimu, teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 rezoliucinėje dalyje dėl A. B. priešieškinio reikalavimo nebuvo pasisakyta, todėl nėra pagrindo vertinti, kad priešieškinio reikalavimas buvo išspręstas. Atitinkamai Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-07-26 priimta nutartis, kuria civilinė byla nutraukta, yra neteisėta ir naikintina. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovės argumentu nesutinka.

22. IÅ¡nagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje atsakovas vienu iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų prašė pripažinti negaliojančia Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pripažįstant jÄ dovanojimo A. B. sutartimi. S. B. (dabartinė pavardė Å .), be kita ko, prašė padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir natÅ«ra priteisti: Žemės sklypÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 2017 m. gegužės 2 d. sprendime nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas iÅ¡ dalies ir padalijamas santuokoje įgytas turtas priteisiant S. B. (dabartinė pavardė Å .) ir A.

B. po ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas rezoliucinėje dalyje neprivalėjo išvardinti, kuriuos konkrečiai priešieškinio reikalavimus atmeta, o kuriuos tenkina. Teismo rezoliucinėje dalyje, ypač kai šalių reikalavimai pagal ieškinį ir priešieškinį pareikšti dėl to paties turto padalijimo, pakanka nurodyti, kad priešieškinis tenkinamas iš dalies ir toje pačioje dalyje išdėstyti kaip buvo išspręsti šalių pareikšti procesiniuose dokumentuose reikalavimai.

Pažymėtina ir tai, kad pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , teismo nutartis / sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant juos, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje nurodytÄ sprendimÄ , bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstytų iÅ¡aiÅ¡kinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-362-415/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, teismas motyvuojamojoje dalyje pasisakė dėl Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, nurodydamas, jog reiÅ¡kiamu reikalavimu dėl Žemės sklypo pripažinimo dovanojimo sutartimi yra siekiama Žemės sklypÄ eliminuoti iÅ¡ santuokoje įgyto ir dalintino turto sÄ raÅ¡o ir S. B. (dabartinė pavardė Å .) yra laikytina sÄ Å¾ininga įgijėja ir ji turi teisę į ginčijamo Žemės sklypo sandoriu jai sukurtų teisių įgyvendinimÄ , o bÅ«tent – nuosavybės teisės realizavimÄ .

IÅ¡nagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje teismas atmetė atsakovo A. B. argumentus dėl apsimestinio sandorio sudarymo nurodydamas, jog Žemės sklypo 2012 m. sausio 18 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Å¡alys siekė sukurti ir sukÅ«rė bÅ«tent tokias teisines pasekmes, kokių tikėjosi (nuosavybės teisių į nurodytÄ Å¾emės sklypÄ perleidimo). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės argumentai, kad teismas neiÅ¡nagrinėjo atsakovo A. B. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo dovanojimo sutartimi nėra pagrįstas, nes teismas atmesdamas aptariamÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažino Žemės sklypÄ bendra daline sutuoktinių nuosavybe ir padalino jį lygiomis dalimis santuokos nutraukimo byloje.

23. IeÅ¡kovės teigimu, ieÅ¡kiniai nėra tapatÅ«s, nes skiriasi Å¡ios bylos nuo iÅ¡nagrinėtos bylos dalykas ir ieÅ¡kinio faktinis pagrindas. Šį savo teiginį ieÅ¡kovė grindžia tuo, jog Å¡ios bylos ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas pagrindinis ieÅ¡kinio reikalavimas yra pripažinti pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, kaip sudarytÄ ieÅ¡kovės esminio suklydimo įtakoje (CK 1.90 str.), nes ieÅ¡kovės valia buvo žemės sklypÄ perleisti asmeninėn savo sÅ«nėno – atsakovo A. B. nuosavybėn, o ne bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Tuo tarpu iÅ¡nagrinėtoje byloje, ieÅ¡kovės teigimu, ieÅ¡kinio reikalavimo nagrinėjimo ribas teismo procese iÅ¡ esmės sudarė atsakovo A. B. valios, jo tikslo įsigyti žemės sklypÄ asmeninėn ir bendrojon nuosavybėn, analizavimas. Su tokiais ieÅ¡kovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

24. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl Å¡alių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo Å¡alys tÄ patį ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ turinčioje byloje. Be to, sprendžiant, ar ginčo Å¡alys yra tapačios, esminę reikÅ¡mę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginÄÄ sprendė teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).

25. Nors nagrinėjamu atveju abiejų civilinių bylų ieÅ¡kovai formaliai skiriasi – iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje ieÅ¡kovu pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį buvo atsakovas A. B., o nagrinėjamoje byloje – ieÅ¡kovė A. E. M., apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtoje civilinėje byloje apeliantė taip pat buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, abiejose bylose buvo sprendžiama dėl to paties materialiojo teisinio santykio. Abejose byloje įrodinėjimo dalykas tas pats – ieÅ¡kovės tikroji valia perleisti žemės sklypÄ sÅ«nėnui A.

B., o ne bendrojon sutuoktinių nuosavybėn. IÅ¡nagrinėtoje byloje atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu siekė, kad Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bÅ«tų pripažinta dovanojimo sutartimi nurodant, kad bÅ«tent to siekė sutarties Å¡alys (A. E. M. ir A. B.). Savo ruožtu ieÅ¡kovė A. E. M. iÅ¡nagrinėtoje byloje šį atsakovo reikalavimÄ palaikė ir nurodė, kad ji iÅ¡ tikrųjų siekė padovanoti Žemės sklypÄ sÅ«nėnui A. B., tačiau, jei bÅ«tų sudarę dovanojimo sutartį, Å¡alys bÅ«tų turėję mokėti gyventojų pajamų mokestį, todėl buvo sudaryta apsimestinė pirkimo-pardavimo sutartis.

Å ioje nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė ginčija tÄ pačiÄ Å½emės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydama, kad ji siekė Žemės sklypÄ perleisti tik A. B., o ne jam ir jo sutuoktinei. Taigi Å¡ioje byloje vėl gi turėtų vertinama, ar ieÅ¡kovės sudarytas sandoris atitiko jos valiÄ perleisti Žemės sklypÄ bendrojon sutuoktinių nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su S. Å ., jog tiek atsakovas A. B., tiek ieÅ¡kovė E. M. nagrinėjamojoje civilinėje byloje iÅ¡kėlė tÄ patį reikalavimÄ , kaip ir anksčiau iÅ¡nagrinėtoje byloje jiems teigiant ir įrodinėjant, kad žemės sklypo 2012-01-18 pirkimo pardavimo sutartis yra pripažintina negaliojančia dėl to, kad ieÅ¡kovė turėjo tikslÄ pagal šį sandorį parduotÄ Å¾emės sklypÄ atsakovo A.

B. asmeninėn, o ne bendrojon sutuoktinių jungtinėn nuosavybėn.

26. Pastebėtina ir tai, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė siekia paneigti ankščiau iÅ¡nagrinėtoje teismo civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vadÄ , kad Žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galiÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikÅ¡ti teisme tuos pačius ieÅ¡kinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiÅ¡kia ir draudimÄ teismui pakartotinai nagrinėti jau iÅ¡spręstÄ bylÄ arba iÅ¡ naujo nustatinėti iÅ¡spręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).

Tais atvejais, kai nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas mechanizmas – naujai iškelta byla nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016).

27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 263 str. 1 d. 3 p. straipsnio nuostatas ir aktualiÄ Å¡iai bylai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylÄ nutraukė. Todėl keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 28. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei S. Å . apeliacinės instancijos byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ suraÅ¡ymÄ valstybė patyrė 78 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teismui nusprendus atmesti ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ , Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 str. 1 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, n u t a r i a: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovės A. E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teisėja Rita Kisielienė