42401baa-c64f-46a0-97ba-bee5fad52aee · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3967-643/2013   Proceso Nr. 3-61-3-01962-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 23 d.Vilnius            Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),dalyvaujant pareiškėjui K.

Ž.vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.            Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :  PareiÅ¡kėjas K. Ž. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu (b. l. 1–4) praÅ¡ydamas panaikinti 2013 m. gegužės 7 d.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM arba atsakovė) sprendimÄ Nr. 1D-4521(12) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę skirti jam priklausančiÄ pareigÅ«nų pensijÄ .   PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sulaukęs nustatyto amžiaus pensijai gauti bei remdamasis Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 1 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 16 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 1990 m. kovo 21 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos kreipimusi į Vidaus reikalų įstaigos darbuotojus, 2013 m. balandžio 13 d. pateikė praÅ¡ymÄ VRM skirti jam priklausančiÄ pareigÅ«nų valstybinę pensijÄ (toliau – ir pensija). Su 2013 m. gegužės 7 d. VRM priimtu sprendimu nesutinka. Mano, kad jis yra nepagrįstas ir neteisingas, todėl naikintinas.   PaaiÅ¡kino, kad nuo 1985 m. liepos 7 d. buvo priimtas dirbti VRM ryÅ¡io priemonių remonto tarnyboje, 1987 m. rugpjūčio 24 d. buvo paskirtas į atestuotas pareigas ir pradėjo tarnybÄ VRM RyÅ¡ių skyriaus operatyvaus ryÅ¡io inžinieriaus pareigose.

Tuo metu buvo bÅ«tinas 25 metų tarnybos VRM sistemoje stažas pareigÅ«no pensijai gauti. 1988 metais įsigaliojo lengvata gauti pareigÅ«no pensijÄ sulaukus 50 metų amžiaus ir turint bendrÄ darbo staÅ¾Ä 25 metus, iÅ¡ kurių 12,5 metų tarnybos VRM sistemoje. Tikėdamas valstybės prisiimtais įsipareigojimais socialinių garantijų srityje, pareiÅ¡kėjas sÄ Å¾iningai tarnavo VRM vidaus tarnybos gretose. Tarnaudamas, 1988 metais įstojo į VRM Minsko aukÅ¡tosios milicijos mokyklos Vilniaus fakulteto neakivaizdinį skyrių, kuris buvo reorganizuotas į Lietuvos Policijos akademijÄ . 1993 m. balandžio 29 d. baigė Lietuvos Policijos akademijÄ , įgydamas teisininko kvalifikacijÄ .

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, ir toliau liko tarnauti Lietuvos policijoje. Pareiškėjas remiasi 1990 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimusi į Vidaus reikalų įstaigų darbuotojus, kuriame buvo išreikštas raginimas kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, nepriklausomai nuo tautybės ar pasaulėžiūros, turinčiam šio darbo patirties, pasirengusiam prisiekti ištikimybę Lietuvai ir jai tarnauti, likti tolimesnei tarnybai VRM sistemoje. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba savo kreipimesi užtikrino, kad bus išsaugotos visos socialinės vidaus reikalų darbuotojų garantijos.

Pareiškėjas, prisiekęs Lietuvos Respublikai, 1991 m. gegužės 7 d. buvo paskirtas kriminalinės policijos inspektoriumi ir tarnavo iki 1999 m. gegužės 4 d. Policijos departamento prie VRM Kriminalinės policijos Kriminalinės paieškos valdyboje. Nuo 1994 m. buvo paskirtas Kriminalinės paieškos valdybos komisaru-vyresniojo komisaro pavaduotoju ir šiose pareigose tarnavo iki tarnybos pabaigos. Tarnybos metu buvo eilę kartų skatinamas už tarnybos rezultatus. 1996 m. vasario 18 d., vykdydamas tarnybines pareigas, buvo sunkiai sužalotas.

Turėdamas tarnybos VRM sistemoje staÅ¾Ä , į kurį įskaitoma tarnyba kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose (TSRS Vidaus reikalų ministerijos kariuomenėje) ir kuris garantavo pareigÅ«no pensijos gavimÄ , vykdant Policijos departamento prie VRM Kriminalinės policijos reorganizacijÄ , 1999 m. gegužės 4 d. pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ tarnybos dėl etatų mažinimo. PareiÅ¡kėjas remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 patvirtinto Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 43.2 punktu, kuriame buvo nustatyta, kad visi pareigÅ«nai tarnauja: nuo eilinių ar policininkų iki pulkininkų ar vyriausiųjų komisarų įskaitytinai - iki 50 metų.

Kadangi paliekant tarnybÄ , pareiÅ¡kėjas neturėjo pensijai gauti privalomo amžiaus, todėl atleidžiant jį iÅ¡ tarnybos dėl pensijos skyrimo jis nesikreipė. Tuo tarpu ginčijamu Sprendimu VRM atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ skirti jam pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , motyvuojant Vidaus tarnybos statuto 54 straipsnio l dalimi, pagal kuriÄ aukÅ¡tesniosios grandies pareigÅ«nai (tarp jų pareigÅ«nai, turintys komisaro laipsnį) gali tarnauti, kol sukaks 60 metų, ir nusprendė, kad teisę į pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ pareiÅ¡kėjas įgys tik sukakus 60 metų amžiui.

PareiÅ¡kėjo nuomone, VRM, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , neteisingai aiÅ¡kino ir taikė Vidaus tarnybos statuto 54 straipsnio l dalį, nesivadovavo Ä®statymo 1 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 16 straipsnio 3 dalies 1 punktu, bei neatsižvelgė į 1990 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos kreipimÄ si į Vidaus reikalų įstaigos darbuotojus. PareiÅ¡kėjo teigimu, tokiu bÅ«du buvo pažeistas teisėtų lÅ«kesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas, įtvirtintas Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalyje.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė iÅ¡ esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Vidaus reikalų ministerija atsiliepime (b. l.

24) į skundÄ nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad VRM atsisakė skirti pareiÅ¡kėjui pensijÄ , nes jis neatitinka PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo sÄ lygų (3 str. 1 d. 5 p.). PareiÅ¡kėjas nėra sulaukęs iÅ¡leidimo į atsargÄ 60 metų amžiaus, nes Vidaus tarnybos statuto 54 straipsnio 1 dalyje (kartu su 13 str. 14 d.) nustatyta, kad komisarai gali tarnauti kol sukaks 60 metų. VRM, sutikdama su pareiÅ¡kėju, kad pareigÅ«nas neprivalo tarnauti iki nurodyto amžiaus, nurodo, kad Vidaus tarnybos statutas preziumuoja, jog nuo nurodyto amžiaus tarnauti nebegalima, todėl tai yra iÅ¡leidimo į atsargÄ amžius PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo prasme.

Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ administracinėse bylose Nr. A756-l77/2010 ir Nr. Al43-1971/2012, kuriose suformuluota PareigÅ«nų ir karių valstybinių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo taisyklė, kad Å¡ios normos taikymas turi bÅ«ti siejamas su praÅ¡ymo dėl valstybinės pensijos paskyrimo padavimo metu, o ne su pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ tarnybos metu buvusia situacija. Skundas atmestinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad:2013 m. balandžio 15 d.

VRM buvo gautas pareiÅ¡kėjo K. Ž. praÅ¡ymas skirti jam pareigÅ«no pensijÄ (b. l.26–28).2013 m. gegužės 7 d. VRM sprendimu Nr. 1D-4521(12) pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino, remdamasi Vidaus tarnybos statuto 54 straipsnio 1 dalimi ir Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kadangi pareiÅ¡kėjas nebuvo įgijęs teisės gauti pareigÅ«no valstybinę pensijÄ (b. l. 29–30).Byloje spręstinas ginčas dėl VRM 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 1D-4521(12) (b.l. 5-6) teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTÄ® 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ pagrįstumÄ , pirmiausia bÅ«tina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas vieÅ¡ojo administravimo aktu, atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas.Tiek reikÅ¡damas praÅ¡ymÄ VRM dėl pensijos skyrimo (b.l. 9-11), tiek kreipdamasis su skundu į teismÄ (b.l. 1-4) pareiÅ¡kėjas, siekį, kad jam bÅ«tų paskirta pareigÅ«no pensija grindžia Ä®statymo 1 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 16 straipsnio 3 dalies 1 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 patvirtinto Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 43.2 punkto nuostatomis.

Be to, reikÅ¡damas skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas vadovaujasi ir Lietuos Respublikos Konstitucijos 29 ir 52 straipsniais. VRM ginčijamÄ sprendimÄ priėmė vadovaudamasi Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei Vidaus tarnybos statuto 54 straipsnio 1 dalimi. Akivaizdu, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo. Paminėtoje teisės normoje nustatyta, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija skiriama ir iÅ¡mokama išėjusiems iÅ¡ tarnybos Å¡io įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigÅ«nams ir kariams, sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytÄ iÅ¡leidimo į atsargÄ amžių (jei toks amžius nenustatytas, - senatvės pensijos amžių) ir iÅ¡tarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos, prokuratÅ«ros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ ) 5 ir daugiau metų.

Taigi, teisės į nurodytÄ valstybinę pensijÄ atsiradimas sÄ lygojamas dviejų aplinkybių visumos: kai pareigÅ«nui (kariui) sueina teisės aktų nustatytas iÅ¡leidimo į atsargÄ amžius ir kai jis turi 5 ir daugiau metų tarnybos atitinkamose institucijose (nagrinėjamai bylai aktualiu klausimu - tarnybos vidaus reikalų sistemoje) staÅ¾Ä . Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo tarp Å¡alių dėl antrosios sÄ lygos, t.y. dėl privalomo stažo, nėra. Ginčas tarp Å¡alių kilęs dėl pirmosios sÄ lygos – atitinkamo amžiaus suėjimo atsiradimo momento: ar įstatyme nustatytas amžius pareigÅ«nui turi sueiti jo atleidimo iÅ¡ tarnybos momentu, ar atitinkamo amžiaus suėjimas neturi bÅ«ti siejamas su pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ tarnybos momentu, o nustato tik laikÄ , nuo kurio išėjusiam iÅ¡ tarnybos pareigÅ«nui atsiranda teisė į pareigÅ«nų valstybinės pensijos gavimÄ .

PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindžia aplinkybe, kad jo atleidimo iÅ¡ tarnybos metu (1999-05-04) galiojo Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 43.2 punkto nuostata dėl nustatyto atleidimo iÅ¡ tarnybos 50 metų amžiaus. PareiÅ¡kėjo vertinimu, sprendžiant jo 2013 m. balandžio 12 d. praÅ¡ymÄ dėl pensijos skyrimo turėtų bÅ«ti taikomas bÅ«tent Å¡is teisinis reglamentavimas. Kaip teismo sprendime jau minėta anksčiau, VRM vadovavosi ne Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 43.2 punkto nuostatomis, bet Å¡iuo metu galiojančia Vidaus tarnybos statuto 54 straipsnio (2010-04-29 įstatymo Nr. XI-795 redakcija) nuostata, kad aukÅ¡tesniosios grandies (kuriai, pagal bylos duomenis, priklausė pareiÅ¡kėjas) pareigÅ«nai gali tarnauti - kol sukaks 60 metų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 5 d. sprendime Nr. A143-1971/2012 pateikdamas susidariusios situacijos teisinį vertinimÄ ir paminėtų teisės aktų nuostatų taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ nurodė, kad Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kaip ir to paties straipsnio 2 dalies, taikymas turi bÅ«ti siejamas su praÅ¡ymų dėl valstybinės pensijos paskyrimo padavimo metu, o ne su pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ tarnybos metu buvusiu teisiniu reguliavimu.

Å is LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimas leidžia spręsti, kad VRM, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ neskirti pareiÅ¡kėjui pensijos, pagrįstai vadovavosi Vidaus tarnybos statuto 54 straipsnio nuostatomis (LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimas patvirtina ir anksčiau suformuotÄ Å¡io teismo praktikÄ : 2010-02-19 nutartis Nr. A756-177/2010; 2011-08-14 sprendimas Nr. A444-793/2011). Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kreipimosi į VRM dėl pensijos paskyrimo metu neturėjo Vidaus tarnybos statuto 54 straipsnio 3 punkte nustatyto 60 metų amžiaus.

Sutiktina su VRM argumentu, kad nors lingvistinė paminėtos teisės normos konstrukcija neįpareigoja pareigÅ«no dirbti iki nurodyto amžiaus, tačiau Vidaus tarnybos statutas preziumuoja, kad nuo nurodyto amžiau tarnauti nebegalima, o tai laikytina iÅ¡leidimo į atsargÄ amžiumi Ä®statymo taikymo prasme. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes apie pareiÅ¡kėjo amžių ir staÅ¾Ä , vadovaujantis Ä®statymo ir Vidaus tarnybos statuto atitinkamomis nuostatomis darytina iÅ¡vada, kad VMR 2013 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. 1D-4521(12) atsisakyti skirti pareiÅ¡kėjui pareigÅ«no pensijÄ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra pagrindo.

Teismas nenustatė ir kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniais,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo K. Ž. skundÄ atmesti.   Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                           Gintaras Dzedulionis Rūta Miliuvienė                                                                                                              Margarita Stambrauskaitė