2017-01-18 Nr. AB-1536-3-61-3-04100-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-56-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04100-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija: 43.1, 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (skundas paštu išsiųstas 2016 m. spalio 14 d., b. l. 1–4, 14), kuriame prašė:

1) išnagrinėti skunde nurodytas aplinkybes ir nustatyti ar Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Vilniaus pataisos namų administracija tinkamai atliko tyrimą; nustačius pažeidimus, pripažinti jam padarytą fizinę ir neturtinę žalą;

2) pasitvirtinus jo nurodytoms aplinkybėms, priteisti 35 000 Eur už padarytą žalą sveikatai ir 15 000 Eur neturtinės žalos.

Paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi (b. l. 15–16) nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. lapkričio 2 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. pateikti patikslintą skundą, patikslintame skunde nurodyti savo asmens kodą, atsakovą ir jo buveinę, patikslinti reikalavimus, nurodyti iš kurios institucijos galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) patyrė žalą.

2016 m. spalio 27 d. teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas (b. l. 19–22), kuriuo pareiškėjas prašo: priteisti jam padarytą 35 000 Eur žalą sveikatai ir 15 000 Eur neturtinę žalą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi (b. l. 25) M. M. skundą laikė nepaduotu; išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus; nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti M. M..

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pareiškėjas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį, pateikė teismui patikslintą skundą. Iš patikslinto skundo turinio spręstina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nustatytų skundo trūkumų nepašalino, t. y. nenurodė kokiais konkrečiais ir neteisėtais atsakovo veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala, kuo ši žala pasireiškė, pareiškėjas nepateikė žalos buvimo faktą patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas patikslintame skunde reiškia nesutikimą su Kalėjimų departamento ir Vilniaus pataisos namų atsakymais į jo skundą, tačiau šių sprendimų neginčija. Pažymėtina, kad pareiškėjas patikslinto skundo, kaip tai nustatyta ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje, nepasirašė.

Teismas daro išvadą, kad nustatytu terminu pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino, todėl skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas M. M..

III. Pareiškėjas M. M. atskiruoju skundu (b. l. 28–30) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti teismui iš naujo; įpareigoti teismą pareiškėjo skundo trūkumus pašalinti parengiamojo teismo posėdžio metu.

Pareiškėjas nurodo, kad trūkumą „nurodyti, iš kurios institucijos veiksmų (neveikimo) patyrė žalą“ jis ištaisė patikslintame skunde. Teismas nereikalavo jokių įrodymų, nereikalavo nurodyti konkrečių veiksmų ar žalos pasireiškimo detalių. Pareiškėjo teigimu, patikslintame skunde jis nurodė ir pastarąsias aplinkybes. Pareiškėjas akcentuoja, kad patikslintame skunde aiškiai nurodė, jog Kalėjimų departamentas ir Vilniaus pataisos namai atsisakė tenkinti jo reikalavimą iškviesti nepriklausomą teismo medicinos ekspertą, kuris įvertintų pareiškėjo sužalojimų pobūdį, kilmę ir pasekmes. Pareiškėjo teigimu, teismo reikalavimas pateikti konkrečius žalą patvirtinančius įrodymus (t. y. pareiškėjo sužalojimus patvirtinančius įrodymus) yra pareiškėjo teisės kreiptis į teismą pažeidimas. Taigi teismas buvo šališkas ir suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, pareiškėjo manymu, teismas pirmoje nutartyje dėl trūkumų šalinimo turėjo nurodyti, kad pareiškėjas turi skųsti ir Kalėjimų departamento bei Vilniaus pataisos namų sprendimus. Kadangi teismas tokių trūkumų jam nenurodė pašalinti, teismas negalėjo šiuo pagrindu atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjo skundo esmę sudaro jo patirti sužalojimai ir neturtinės žalos atlyginimas, o ne kokio nors sprendimo pripažinimas neteisėtu. Skundžiamuose sprendimuose tik užfiksuoti akivaizdūs pareiškėjo teisių pažeidimai. Panaikinus minėtus sprendimus, būtų panaikinti ir pareiškėjo teisių bei interesų pažeidimą pagrindžiantys įrodymai. Šie sprendimai pareiškėjui gali būti reikalingi ateityje, jei jis nutartų kelti bylą dėl pareigūnų atsakomybės. Pareiškėjo manymu, jo skundas buvo pakankamai tikslus, aiškus ir motyvuotas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo M. M. skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas. Skundžiama nutartis priimta konstatavus, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, t. y. nenurodė, kokiais konkrečiais ir neteisėtais atsakovo veiksmais pareiškėjui padaryta žala, kuo ši žala pasireiškė, nepateikė žalos buvimo faktą patvirtinančių įrodymų. Taip pat teismas nurodė, kad patikslintame skunde pareiškėjas reiškia nesutikimą su Kalėjimų departamento ir Vilniaus pataisos namų atsakymais į jo skundą, tačiau šių sprendimų neginčija. Be to, pareiškėjas patikslinto skundo nepasirašė (ABTĮ 24 str. 3 d.).

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, LVAT savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 24 d. nutartį adm. byloje Nr. AS-128-502/2016). Akcentuotina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį adm. byloje Nr. AS822-460/2010).

Administraciniam teismui paduodamas skundas (prašymas) turi atitikti ABTĮ reikalavimus. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

LVAT praktikoje akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį adm. byloje Nr. AS525-496/2011; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį adm. byloje Nr. AS525-580/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį adm. byloje Nr. AS502-845/2011).

Pažymėtina, kad teismo bendro pobūdžio nurodymas, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ įtvirtintų reikalavimų, nedetalizuojant trūkumų ir nenurodant, ką konkrečiai pareiškėjas turėtų padaryti, kokius papildomus įrodymus pateikti, neatitinka teismo nutarčiai, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, keliamų turinio reikalavimų, išaiškintų LVAT praktikoje (žr., 2012 m. kovo 2 d. nutartį adm. byloje Nr. AS520-174/2012). Be to, kadangi asmens teisės turi būti ginamos realiai, konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., LVAT 2006 m. spalio 27 d. nutartį adm. byloje Nr. AS17-400/2006). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 12 str.), o esant būtinybei, dar kartą nustatyti terminą trūkumams pašalinti (LVAT 2016 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. AS-128-502/2016).

Šiuo atveju, kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties (b. l. 15–16), kuria teismas nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, turinio, pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti šiuos skundo trūkumus: 1) nurodyti pareiškėjo asmens kodą bei viešojo administravimo subjekto, kurio veiksmai (neveikimas) skundžiamas, pavadinimą bei buveinę; 2) atsakovu įtraukti Lietuvos valstybę, atstovaujamą institucijos, iš kurios veiksmų (neveikimo) kildinama galima žala; 3) atsisakyti reikalavimo, kuriuo prašoma konstatuoti tam tikras faktines aplinkybes.

Pareiškėjas, vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė patikslintą skundą (patikslintas skundas teisme gautas 2016 m. spalio 27 d., b. l. 19–22). Įvertinusi patikslinto skundo turinį, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas ištaisė visus minėtoje nutartyje teismo išvardintus skundo trūkumus, t. y. nurodė savo asmens kodą, institucijos, kurios veiksmus skundžia, pavadinimą bei buveinę, taip pat nurodė, kad atsakovu į bylą įtraukia Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus pataisos namų.

Taigi, Vilniaus apygardos administracinis teismas atskiruoju skundu skundžiamoje 2016 m. lapkričio 2 d. nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neištaisė teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė, kokiais konkrečiais ir neteisėtais atsakovo veiksmais pareiškėjui padaryta žala, kuo ši žala pasireiškė, nepateikė žalos buvimo faktą patvirtinančių įrodymų. Tačiau šio skundo trūkumo teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartyje nebuvo nurodęs pašalinti. Minėta, kad ABTĮ 12 straipsnis nustato teismui pareigą padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises, o administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant būtinybei (pvz., šiuo atveju pareiškėjas pateikė nepasirašytą patikslintą skundą, taip pat teismas nustatė naujus skundo trūkumus), teismas turi dar kartą nustatyti terminą trūkumams pašalinti.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, naikintina, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas tiek pirminiame skunde, tiek patikslintame skunde gana aiškiai suformulavo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, t. y nurodė, kad prašo priteisti 35 000 Eur žalą sveikatai, patirtą dėl perteklinės fizinės jėgos (sumušta nugara, galva) panaudojimo (iš skundo bei atskirojo skundo turinio matyti, kad aptariamas fizinės jėgos panaudojimas vyko Vilniaus pataisos namuose), taip pat 15 000 Eur neturtinę žalą (patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą sukėlė valstybės pareigūnų patyčios, žala pasireiškė tuo, kad pareiškėjas išgyveno dėl sumušimo, sutriko miegas, jautė nuolatinę baimę).

Šiuo aspektu kolegija pažymi, kad ABTĮ 67 straipsnis reglamentuoja pasiruošimą administracinių bylų nagrinėjimui teisme. Teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), prireikus išsprendžia šiuos būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme klausimus, be kita ko, įpareigoja pareiškėją pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą (ABTĮ 67 str. 1 d. 2 p.), proceso dalyvių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti (ABTĮ 68 str. 1 d. 4 p.), atlieka kitus veiksmus, reikalingus pasiruošiant nagrinėti bylą (ABTĮ 68 str. 1 d. 7 p.). Taigi kai teismas nustato, jog paduotas skundas ne visiškai atitinka ABTĮ įtvirtintus reikalavimus skundui (pvz., skunde išdėstytos nenuoseklios aplinkybės), tačiau nustatyti skundo trūkumai netrukdo pradėti administracinės bylos teiseną, tokie trūkumai gali būti šalinami pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį adm. byloje Nr. AS-937-502/2016 ir kt.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė