4239db1e-c8dd-4666-aded-5d6586b8d250 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                               Administracinė byla Nr. I-3160-406/2017                                                                                    Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02131-2017-1                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2; (S)                         51.4; 55.1.1; 55.1.3          KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 20 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.              Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. T. kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 6-8) nurodė, kad nuo 2011 m. sausio 10 d. iki 2014 m. sausio 10 d. buvo kalinamas Alytaus pataisos namų uždaros zonos baudos izoliatoriuje bei kamerų tipo patalpose, kuriose gyvenamasis plotas neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. kiekvienam nuteistajam teko mažiau ploto nei numato teisės aktai.

Sanitarinis mazgas taip pat neatitiko higienos normų reikalavimų, pasivaikščiojimų kiemelis buvo labai mažas, kiemelyje buvo galima pasivaikščioti per parÄ tik du kartus po 30 min. Pažymėjo, jog dėl kamerų perpildymo tekdavo iÅ¡tisas paras pragulėti lovose, kadangi judėti galimybės nebuvo. Tokiu bÅ«du buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė kalėti tinkamomis kalinimo sÄ lygomis. Teigė, kad baudos izoliatoriaus kamerose bei kamerų tipo patalpose dėl per didelio asmenų skaičiaus kildavo konfliktinės situacijos, nuolat reikėdavo laukti eilėje prie sanitarinio mazgo, kad bÅ«tų galima atlikti gamtinius reikalus, taip pat laukti eilėje, kad prieiti prie stalo raÅ¡yti laiÅ¡kus artimiesiems.

Viso to pasėkoje jis patyrė emocinę depresijÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sveikatos sutrikimus. Nurodė, kad negalėjo anksčiau kreiptis į teismÄ , kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai nebuvo iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ ir jis negalėjo suprasti, kad yra pažeidžiamos jo teisės, be to, Konvencijos 3 straipsnis nenumato jokio senaties termino. Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos. Atsakovas atsiliepime (b. l. 10-13) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Alytaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliko periodiÅ¡kai nuo 2011 m. sausio 10 d. iki 2014 m. sausio 10 d., todėl prašė reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų senaties terminÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius.

Teigė, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Å ios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jis buvo kalinamas Alytaus pataisos namų uždarojoje zonoje, kurioje gyvenamasis plotas neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų, sanitarinis mazgas – higienos normų, taip pat norint patekti į sanitarinį mazgÄ ar pasinaudoti stalu, reikėdavo laukti eilėje, pasivaikščiojimų kiemelis buvo labai mažas, kuriame buvo galima pasivaikščioti per parÄ tik du kartus po 30 min.Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio Kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs Lietuvos vyriausias administracinis teismas, įstatymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio Å¡alių interesus, tiek ir į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus.CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis, kuris, jo teigimu, prasidėjo 2011 metais. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas atskirais laiko tarpais buvo kalinamas Alytaus pataisos namų uždarojoje zonoje (b. l. 15).

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui atlikus bausmę, į laisvę jis buvo paleistas 2014 m. sausio 10 d. (b. l. 14). Pabrėžtina, kad skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė tik 2017 m. spalio 3 d. (b. l. 9). Vertinant nurodyto teisės pažeidimo mastÄ ir pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo skunde nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas ir jis yra laikomas galimai antisanitarinėmis sÄ lygomis, tačiau, kaip minėta skundÄ teismui pateikė 2017 metais.

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Pažymėtina, jog ieÅ¡kinio senatį prašė taikyti atsakovas – Alytaus pataisos namai (b. l. 10-11). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Pastebėtina, kad klausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013).Pabrėžtina, kad teisės normose, reglamentuojančiuose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-727-858/2015, A-784-858/2015).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat analogiÅ¡kai laikomasi pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui Å¡alių pateiktus įrodymus (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-327/2005, 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006, 2008 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008).Europos žmogaus teisių konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieÅ¡kinio senaties klausimų, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas yra akcentavęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiÅ«ros laisvė žalÄ atlyginti pagal savo teisinę sistemÄ bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje Å¡alyje (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2006 m. kovo 29 d. sprendimo byloje S. prieÅ¡ ItalijÄ Nr. 1 89 p. (pareiÅ¡kimo Nr. 36813/97).Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo.

Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtinti ribojimai bÅ«tų proporcingi, jais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (žr., pvz., EŽTT 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje B. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23805/94), 1985 m. gegužės 28 d. sprendimÄ byloje A. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 8225/78), 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70).

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Å is teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ byloje S. ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 22083/93, 22095/93), taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1592-624/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1864-624/2017 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, vertintina, jog Å¡iuo atveju gali ir turi bÅ«ti taikomos bÅ«tent nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį, todėl atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai, kad Europos teisės aktai (Konvencijos 3 str.) ieÅ¡kinio senaties terminų nenumato ir Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas negali bÅ«ti taikomas.Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, esÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kuriuose yra iÅ¡aiÅ¡kinti kalinimo sÄ lygų standartai, nėra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ ir jis negalėjo su jais susipažinti, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia Lietuvos higienos normų ir kitų Lietuvos teisės aktų atitinkamais straipsniais, juose nustatytų reikalavimų nesilaikymu.

Pažymėtina, kad lietuvių kalba yra tinkamai paskelbti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys konkrečias kalinimo sÄ lygas, įskaitant ir teisės aktus, reglamentuojančius minimalų vienam asmeniui tenkantį kalinimo plotÄ , neturtinės žalos atlyginimo bei ieÅ¡kinio senaties klausimus, taip pat vieÅ¡ai skelbiama ir aktuali Lietuvos teismų praktika. Todėl tai, kad, pasak pareiÅ¡kėjo, Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai nėra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , negalėjo objektyviai sukliudyti pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ dėl kalinimo sÄ lygų neatitikimo nacionalinės teisės aktų reikalavimams.

Be to, pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, skundo teismui padavimo laiko nesiejo su jokiu konkrečiu Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu, su kuriuo, iÅ¡verstu į lietuvių kalbÄ , jis susipažino. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui kilo sunkumų, susijusių su teisės aktų, reglamentuojančių laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų teisinę padėtį, gavimu. Byloje taip pat nėra duomenų dėl pareiÅ¡kėjo kreipimųsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, be to jis laisvėje nuo 2014 metų.Pažymėtina, kad Konvencija yra iÅ¡verstas į lietuvių kalbÄ ir vieÅ¡ai paskelbtas teisės aktas ir Konvencijos 3 straipsnyje garantuotas teises atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos teisės. Taigi Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo iÅ¡vadoms, kad pareiÅ¡kėjui nežinant kokių nors Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimų ir jų vertimų į lietuvių kalbÄ , jis negalėjo kreiptis į teismÄ per CK numatytÄ terminÄ ieÅ¡kiniui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti, taip realizuodamas savo teisę į teisminę gynybÄ .

Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys suėmimo vykdymo sÄ lygas, taip pat Civilinis kodeksas, reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimÄ dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, bei ieÅ¡kinio senaties terminus, skelbiami vieÅ¡ai. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, kad jo laikymo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, kankinančios, pažymėtina, kad to suvokimui nereikalingas nei teisinis, nei kitoks specialusis iÅ¡silavinimas, nes asmuo neturtinę žalÄ (CK 6.250 str.) patiria subjektyviai.

Teismas pažymi, kad tokia pozicija atitinka naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-437-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017, 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017, 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-248-858/2016).Akcentuotina, jog gavęs atsakovo atsiliepimÄ , kuriame buvo praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui praÅ¡ymo dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, taip pat, kaip minėta, nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindÄ kitaip vertinti ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ .

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, o ginčo laikotarpiui taikytina trijų metų ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 d. 1 p.). Atitinkamai pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su Å¡iuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :        PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.       Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos  vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .         Teisėjas                                                                                                             Gintaras Čekanauskas