2016-11-21 Nr. AB-21811-3-62-3-00549-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-l650-552/2016 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00549-2015-0 Procesinio sprendimo kategorija 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylų pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pareiškėjas A. P. (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus (toliau - ir VTVLS) 2015 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 15-IL-20-00949-e (toliau - ir 2015 m. kovo 23 d. sprendimas).

Pareiškėjas skunde bei jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 2015 m. kovo 23 d. atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 4109. Šis leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas, kadangi, anot atsakovo, 2015 m. vasario 21 d. medžioklės metu pareiškėjas, būdamas neblaivus, medžiojo kartu su kitais medžiotojais, t. y. turėjo šaunamąjį ginklą ir iš jo šaudė. Pareiškėjas teigė, kad 2015 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotuose vyko fazanų medžioklė, kurios metu medžiotojai, įskaitant ir pareiškėją, buvo ratu apstoję nedidelį miško kvartalą ir pagal medžioklės vadovo nurodymus judėjo aplink jį. Pareiškėjas su kitais medžiotojais medžiojo, t. y. turėjo šaunamąjį ginklą ir iš jo šaudė tik iki bendrų pietų, kurie vyko 12 valandą. Kadangi prieš medžioklę pareiškėjas buvo peršalęs, todėl nusprendė pietų metu išgerti alkoholio. Dėl to prieš pietus pareiškėjas medžioklinį ginklą išnarstė, įdėjo jį į dėklą, kurį paliko automobilyje. Pietų metu pareiškėjas išgėrė su L. T. alkoholio, todėl po pietų toliau medžioklėje dalyvavo be šautuvo, stovėdamas šalia medžiotojo A. G., kad parneštų šio medžiotojo nušautą fazaną. Po pietų į medžioklės plotus atvyko Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos specialistai (toliau - ir Inspektoriai). Kuomet inspektoriai pakvietė pareiškėją patikrinimui, pastarasis atnešė iš automobilio išnarstytą medžioklinį ginklą. Inspektorius, patikrinęs medžiotojo bilietą ir medžioklinį ginklą, patikrino pareiškėjo blaivumą ir nustatė 0,978 promilės neblaivumo laipsnį. Pareiškėjas sutiko su nustatytu neblaivumo laipsniu bei sutiko su inspektoriaus išvada, kad jis buvo neblaivus medžioklės metu. Dėl to pareiškėjas pripažino, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinį teisės pažeidimu kodekse (toliau - ir ATPK) 85 straipsnio 1 dalyje, ir sumokėjo jam paskirtą baudą.

Pareiškėjas nesutiko su atsakovo sprendimu panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi jis iki alkoholio vartojimo medžioklinį ginklą išnarstė, įdėjo jį į dėklą ir paliko automobilyje. Nei 2015 m. vasario 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokole, nei kitame dokumente nėra konstatuota, kad pareiškėjas popietinės fazanų medžioklės metu, būdamas neblaivus, turėjo šaunamąjį ginklą ir iš jo šaudė. Minėtame protokole vartojama bendroji sąvoka „medžiojo“, o šis terminas reiškia ne tik medžiojamų gyvūnų šaudymą, bet ir jų sekimą, tykojimą, persekiojimą arba gaudymą (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau - ir Medžioklės įstatymas) 2 straipsnio 9 punktas). Taigi, pareiškėjas, būdamas neblaivus, neturėjo su savimi šaunamojo ginklo, o tai reiškia, kad pareiškėjas nepažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto draudimo, dėl ko atitinkamai nėra ir juridinių faktų sudėties, nustatytos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

Atsakovas atsiliepimu į skundą bei jo atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime bei atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog 2015 m. kovo 2 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas raštu informavo VTVLS, kad pareiškėjui 2015 m. vasario 21 d. vykusios medžioklės metu nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Aplinkybę, kad pareiškėjas medžioklės metu disponavo ginklu būdamas neblaivus, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, Valstybinės metrologinės tarnybos išduoto alkoholio matavimo prietaiso patikros sertifikatas, patikrinimo rezultato kvitas, taip pat pareigūno M. T., nustačiusio pažeidimą, paaiškinimas. Pareiškėjo neblaivumas buvo atliktas alkoholio matavimo prietaisu, kuris pažeidimo fiksavimo metu buvo tinkamas naudoti, tai patvirtina prietaiso patikros sertifikatas. Byloje nėra duomenų, kad inspektorius yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo ir galėjo būti šališkas. Atsakovo nuomone, įrodyta aplinkybė, kad pareiškėjas medžioklėje dalyvavo ir nešiojosi ginklą būdamas neblaivus, o skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu (toliau - ir Sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, jog VTVLS 2015 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjui buvo panaikintas leidimas Nr. 4109 laikyti (nešiotis) ginklus (vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 2 d. 3 p., 40 str. 1 d. 6 p. bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 92.3, 92.4 punktais).

Šiame sprendime buvo nustatyta, jog A. P., būdamas neblaivus, turėdamas šaunamąjį ginklą, kai fazanų medžioklės metu medžiotojai išsidėstę ratu, šaudamas galėjo sužeisti kitą medžiotoją, tuo kėlė grėsmę visuomenės saugumui, sveikatai, gyvybei, todėl tai buvo pagrindas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos (toliau - ir Gyvosios gamtos inspekcija) vyresnysis specialistas M. T. surašė ATP protokolą už pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 1 dalyje t. y. 2015 m. vasario 21 d. patikrinus (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklę (duomenys neskelbtini) rajone medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, nustatyta, kad medžiotojas A. P., medžiotojo bilieto Nr.037650, medžiojo neblaivus (nustatytas 0,978 % girtumas), kai draudžiama medžioti neblaiviems (0,4 promilės ir daugiau) ir šiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau - ir Medžioklės taisyklės) 58.3 punktą, todėl jam buvo paskirta 14 Eur bauda. Pareiškėjas minėtą baudą 2015 m. vasario 24 d. sumokėjo.

Teismas vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir Taisyklių 92.4 punktu , numatančiu, kad leidimas laikytis ginklus panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl asmens teisės nešioti ir laikyti ginklą panaikinimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, turi būti nustatytos dvi sąlygos - įstatymų, teisės aktų pažeidimas bei šiuo pažeidimu keliama grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1369/2012, LVAT 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2239/2013). Jei asmeniui taikoma atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą, pareiga įrodyti pažeidimo sudėtį tenka institucijai, o visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tačiau, sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (LVAT 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2833/2012).

Teismas pabrėžė, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad policijos komisariatas, gavęs institucijos medžiagą apie tai, jog pareiškėjui yra skirta administracinė nuobauda už Medžioklės taisyklių pažeidimą, neturi teisės kvestionuoti įsiteisėjusio akto dėl administracinės nuobaudos skyrimo (nagrinėjamu atveju pareiškėjas pripažino padarytą pažeidimą ir baudą sumokėjo), o dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo turi nustatyti tik tai, ar tas pažeidimas, už kurį pareiškėjas nubaustas, kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1347/2011).

Šias aplinkybes atsakovas 2015 m. kovo 23 d. sprendime nustatė Gyvosios gamtos inspekcijos vyresniojo specialisto M. T. 2015 m. kovo 17 d. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad 2015 m. vasario 21 d. 13.49 valandą neblaivus pareiškėjas medžiojo lygiavamzdžiu (dvivamzdžiu) medžiokliniu ginklu, ir tai paneigia pareiškėjo argumentus, jog pareiškėjas, būdamas neblaivus, medžioklės metu tik gaudė fazanus, o liudytojų R. G. ir L. T. parodymai buvo vertinami siekiu padėti pareiškėjui išvengti pasekmių. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas vartojo alkoholį, ir tai buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų reikalavimų pažeidimą, t. y. pareiškėjas pažeidė draudimą A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui ginklą nešiotis, gabenti apsvaigus nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Nagrinėjamu atveju alkoholio vartojimas turint ginklą medžioklės ploto vienete medžioklės metu (tai patvirtino liudytojas M. T.) savaime laikytinas keliančiu grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti Įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl turi būti įvertinta šiuo konkrečiu atveju kilusi potenciali grėsmė (šiuo atveju ir grėsmė pareiškėjui), nepriklausomai nuo asmens kaltės ir pasekmių buvimo ar nebuvimo.

III. Pareiškėjas A. P. apeliaciniu skundu (I t. b. L 72-74) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas pakartojo pradinio skundo argumentus ir papildomai nurodė:

1. Pareiškėjas su ginčijamu teismo sprendimu nesutinka, kadangi priimtas neteisingai taikant materialines teisės normas ir netinkamai vertinant faktinius bylos duomenis. Po pietų medžioklėje pareiškėjas buvo kaip kitų medžiotojų padėjėjas, t. y. surinkdavo nušautus paukščius arba nepašautus paukščius gaudė. Atvykus gamtos apsaugos darbuotojams buvo liepta susirinkti prie automobilių. Kadangi medžiotojai buvo apstoję miško kvartalą ratu, tai į nurodytą vietą rinkosi iš visų pusių. Medžioklėje dalyvavo apie 30 medžiotojų, buvo pagalbiniai asmenys su šunimis. Gamtos apsaugos pareigūnai pagal medžioklės lapą kvietė po vieną ir tikrinimo medžiotojo bilietą bei šautuvą. Pareiškėjas pateikė šautuvą prieš tai išėmęs jį iš dėklo. Pareiškėjui nustačius girtumą buvo surašytas teisės pažeidimo protokolas. Pareiškėjas iš medžioklės nebuvo pasitraukęs, tačiau toliau joje dalyvavo be ginklo ir medžiojamų paukščių nešaudė.

2. Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 punkte numatyta, kad medžiojimas suprantamas kaip laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Būtent šioje teisės normoje minimų vieno iš medžioklės būdų teisės pažeidimo protokole nurodyta nebuvo, pareiškėjas dėl to nekėlė klausimo, kadangi nenorėjo gadinti santykių su gamtos apsaugos pareigūnais. Grėsė santykinai nedidelė bauda, o dėl gresiančios sankcijos - leidimo disponuoti šaunamaisiais ginklais panaikinimo - nesusimąstė. Būtent ši situacija ir tapo pagrindu panaikinti leidimą disponuoti šaunamaisiais ginklais.

3. Sprendžiant klausimą dėl asmens teisės nešioti ir laikyti šaunamąjį ginklą panaikinimo, teismų praktikoje reikalaujama, be teisės normų pažeidimo, įrodinėti ir aplinkybes, jog įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai rimčiai. Nors teismas konstatavo tokių įrodinėjimų sąlygų būtinumą, tačiau, be teisės normos pažeidimo, kitos sąlygos - grėsmės saugomos vertybėms - nenustatė. Šią aplinkybę teismas grindė vieninteliu įrodymu, t . y. gamtos apsaugos pareigūno M. T. paaiškinimu, kurį jis parašė VTVLS viršininkui. Būtent ten pirmą kartą nurodyta, kad „visi medžiotojai, grįžę į sutartą vietą, turėjo medžioklinius ginklus, kurie nebuvo sudėti į dėklus. A. P. medžiojo lygiavamzdžiu (dvivamzdžiu) medžiokliniu ginklu“. Teismo vertinimu, šis paaiškinimas tapo pagrindiniu faktu, nustatančiu jog pareiškėjas, būdamas neblaivus, šaudė medžiojamus paukščius. Šios aplinkybės bylos medžiaga nepatvirtino. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė įrodymus, visiškai paneigiančius M. T. teiginius. Tai liudytojų R. G. ir L. T., T. K. parodymai. Teismas visiškai neanalizavo šių liudytojų parodymų ir jų nevertino įrodymų visete. Peržiūrėjus pateiktą reido video medžiagą buvo galima spręsti, kad nėra neužfiksuota jokių pareiškėjo kaltės įrodymų. Pareigūnas M. T. ATP bylą pradėjo ir įrodymus surinko netinkamai, kadangi neatskleidė teisės pažeidimo esmės. Pareiškėjas ATP byloje ginčo nekėlė, todėl priimtas nutarimas įsiteisėjo. Jau sprendžiant leidimo laikyti (nešioti) ginklus klausimą, VTVLS kilo neaiškumų, todėl M. T. buvo įpareigotas parašyti paaiškinimą. Minėtame 2015 m. kovo 23 d. paaiškinime pareiškėjo dalyvavimo medžioklėje aplinkybės apibūdintos labai lakoniškai, t. y. tik kad pareiškėjas medžiojo lygiavamzdžiu šautuvu.

4. Teismas neteisingai vertino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. Šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas gabenti ir nešioti A, B ir C kategorijos šaunamus ginklus esant neblaiviam. Tačiau toje pat normoje nurodyta, kad ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti ginklo savininką ar naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu. Pareiškėjas taip ir pasielgė t. y. sudėjo ginklą į dėklą ir atidavė kitam medžiotojui saugoti ir gabenti jo automobilyje, o pats išgėręs alkoholio su ginklu medžioklės ploto vienete nebuvo.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Aplinkybę, kad pareiškėjas medžioklės metu turėjo ginklą būdamas neblaivus, įrodo ATP protokolas Nr. AM 104113, Valstybinės metrologinės tarnybos išduotas alkoholio matavimo prietaiso patikros sertifikatas Nr. 1539920, patikrinimo rezultato kvitas ir pareigūno M. T. 2015 m. kovo 17 d. paaiškinimas. Minėtas pareigūnas 2015 m. kovo 17 d. paaiškinimo nurodytas aplinkybės patvirtino teismo posėdžio metu. Pareiškėjo neblaivumas buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, kuris pažeidimo fiksavimo metu buvo tinkamas naudoti; tai patvirtina prietaiso patikros sertifikatas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas M. T. būtų suinteresuotas bylos baigtimi asmuo ar šališkas. įrodyta aplinkybė, jog pareiškėjas medžioklėje dalyvavo ir nešiojosi ginklą būdamas neblaivus, o skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., (toliau – ir ABTĮ) nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licenzijavimo skyriaus 2015 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 15-IL-20-00949-e, kuriuo, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus Nr. 4109, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde akcentuoja faktinę aplinkybę, kad, būdamas neblaivus, jis šaunamuoju ginklu nesinaudojo, dalyvavo medžioklėje kaip padėjėjas, todėl jo veiksmuose nėra pažeidimo, už kurį reikėtų panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus, sudėties. Apeliaciniame skunde papildomai išsakoma pirmosios instancijos teismo sprendimo kritika tinkamo įrodymų vertinimo aspektu.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir kartu su jų visuma.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai).

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (byloje taikytina 2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-978 redakcija), kurio tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, 40 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, kuriais leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis yra panaikinami, tame tarpe 6 punkte – kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Taisyklių 92.4 punkte iš esmės tik pakartojama Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta nuostata.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas draudžia ginklo savininkui ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Taigi teisės taikymo prasme byloje buvo būtina nustatyti, ar ginklo savininkas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nešiojosi ginklą ir ar tas pažeidimas kėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Pareiškėjo neblaivumas medžioklės metu yra konstatuotas ATP protokolu Nr. AM 104113 ir administraciniu nurodymu, kurį pareiškėjas yra įvykdęs, sumokėjęs administracinę baudą. Nors pareiškėjas teigia, kad prieš vartodamas alkoholį, jis šaunamąjį ginklą išardė ir paliko automobilyje, tačiau pripažįsta, kad reido metu jis pats pateikė ginklą aplinkos apsaugos pareigūnams, t.y. net ir laikantis pareiškėjo pateiktos įvykių versijos, pripažintina, kad jis būdamas neblaivus, disponavo šaunamuoju ginklu ir tuo pažeidė Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir kitų byloje surinktų įrodymų visumą: liudytojo M. T. parodymus, medžioklės dokumentus, patikrinimo aktą, reido metu filmuotą vaizdo medžiagą. Byloje nėra nuneigti įrodymai, patvirtinantys, kad A. P., būdamas neblaivus, dalyvavo medžioklėje. Patikrinimo metu medžioklė nebuvo pasibaigusi, pareiškėjas buvo įrašytas į medžioklės lapą, kartu su kitais kolegomis ėjo į fazanų medžioklės vietą ir iš jos.

Situacija, kai neblaivus asmuo disponuoja šaunamuoju ginklu, netoliese esant kitiems žmonėms, kelia grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas turėjo pagrindą kvalifikuoti A. P. veiksmus kaip atitinkančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą leidimo laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus panaikinimo pagrindą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apelianto A. P. apeliacinį skundą atmesti

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė