42317357-3f39-4a15-9b72-a1d7d2fecd2a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5145-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-04685-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 28; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ atstovams A.

V., D. K., D. G., M. K., V. S., atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams A. M., P. B., R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ skundÄ atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo dalies panaikinimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė:1. PareiÅ¡kėja su skundu (t. I, b. l. 1–20) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2014-09-30 nutarimo Nr. O3-818 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-818, ginčijamas nutarimas) 1, 2 ir 3 punktus.2.

PareiÅ¡kėja savo skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Nutarime Nr. O3-818 ir 2014-09-19 AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo akte Nr. E3-2 (toliau – Patikrinimo aktas) yra pritaikyti ydingi sÄ naudų sumažinimo principai, kurie nėra numatyti teisės aktuose, o teisės aktuose įtvirtinto privalomo energijos gamybos sÄ naudų padengimo principo Komisija nesilaikė. Dėl to ginčijamu nutarimu Komisija neteisėtai ir nepagrįstai sumažino pareiÅ¡kėjos faktiÅ¡kai patirtas sÄ naudas.

Be to, Komisija neargumentuotai ir nepagrįstai nustatė ir taikė teisės aktuose neįtvirtintas veiklos sÄ naudų normas (pvz., kuro sÄ naudų normas, darbo užmokesčio normas ir pan.), retrospektyviai keitė jos pačios anksčiau nustatytas veiklos sÄ naudų normas, veiklos sÄ naudų normas nustatė bei sumažino, neatsižvelgdama į pareiÅ¡kėjos veiklos specifikÄ . PareiÅ¡kėjos vykdoma veikla yra iÅ¡ esmės alternatyvų neturinti unikali veikla, pavesta vykdyti pagal teisės aktų nuostatas.

PareiÅ¡kėja prisiima atsakomybę visos Lietuvos mastu užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumÄ ir patikimumÄ , elektros sistemos rezervų buvimÄ . Tokios pareigos ir atsakomybės pareiÅ¡kėjai numatymas suteikia ir diskrecijÄ priimti tokius bÅ«tinus sprendimus, kad bÅ«tų užtikrintas tinkamas ir nenutrÅ«kstamas funkcijų vykdymas. Nė vienas teisės aktas nenustato imperatyvių taisyklių, kuriomis remiantis pareiÅ¡kėja bÅ«tų galėjusi iÅ¡ anksto suprasti ir žinoti, kaip Komisija vertins jos sÄ naudas, patirtas reguliuojamoje veikloje Be to, reguliuojamos veiklos lėšų/kainų nustatymo procesas buvo sureguliuotas taip, kad iÅ¡ anksto buvo nustatomas prognozuojamas sÄ naudų poreikis už ateinančius metus ir kartu įvertinamas skirtumas tarp Komisijos nustatytos sÄ naudų apimties bei faktiÅ¡kai patirtų sÄ naudų apimties už praėjusius kalendorinius metus (kainÄ nustatant į priekį), taip užtikrinant bÅ«tent faktiÅ¡kai patirtų sÄ naudų padengimÄ .

Vadovaujantis Å¡iais principais, Komisija privalėjo užtikrinti, kad praėjus reguliaciniam periodui (vieneriems metams) per jį patirtos faktinės iÅ¡laidos pareiÅ¡kėjai bÅ«tų visiÅ¡kai užtikrintos nustatant ateinančio laikotarpio lėšas. PareiÅ¡kėjos teigimu, 2010-2012 metų veiklos patikrinimas buvo vykdomas pagal Komisijos 2012-06-18 nutarimu Nr. O3-155 patvirtintÄ Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos apraÅ¡Ä (toliau – Komisijos 2012-06-18 nutarimu Nr. O3-155 patvirtintas apraÅ¡as), t. y. teisės aktÄ , kuris buvo priimtas vėliau nei pati tikrinama veikla.

Patikrinimo akte Komisija rėmėsi ir kitais po vertintos pareiÅ¡kėjos veiklos priimtais teisės aktais (t. y. Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 916 patvirtintu VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos apraÅ¡u (toliau – Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 916 patvirtintas apraÅ¡as), Komisijos 2012-09-28 nutarimu Nr. O3-274), nors tam neturėjo teisinio pagrindo. Komisija peržengė jai nustatytos diskrecijos ribas, pažeidė teisėtų lÅ«kesčių principÄ , Nutarime Nr. O3-818 ir Patikrinimo akte sÄ naudas sumažino nemotyvuotai, todėl Å¡ie aktai neatitinka esminių reikalavimų ir pažeidžia VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatas.

PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, kad patikrinimo metu Komisija nenustatė jokių pareiÅ¡kėjos atliktų teisės aktų pažeidimų, tačiau vis tiek jos atžvilgiu pritaikė poveikio priemonę – sumažino veiklos sÄ naudas. Dėl Lietuvos elektrinės kuro sÄ naudų pareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad Komisija patikrinimÄ atliko po 4 metų ir sumažino pareiÅ¡kėjos jau patirtas sÄ naudas. 2010 m. kuro norma, dėl kurios atliktas sÄ naudų sumažinimas, nepriklausė nuo pareiÅ¡kėjos valios – Lietuvos elektrinė privalėjo mažinti gamybos pajėgumus bei dirbti nepalankiu ir neekonomiÅ¡ku režimu, todėl sunaudoto kuro norma buvo didesnė.

Tuo tarpu 2011 metų kuro norma Komisijos buvo sumažinta retrospektyviai, tokio sprendimo neargumentuojant. Taigi susidarė tokia situacija, kad iÅ¡ pradžių Komisija prognozuoja bÅ«simas sÄ naudas, o praėjus veiklos laikotarpiui, įvertindama įvairias vėliau atsiradusias aplinkybes, atbuline data pakeičia savo priimtus sprendimus. Tačiau, kaip minėta, pareiÅ¡kėja veiklÄ vykdo į ateitį, nežinodama, kokios konkrečios aplinkybės atsiras (t. y. ar dujos pigs/brangs, elektros vartojimas mažės/didės, elektra pigs/brangs) ir, siekdama veiklos efektyvumo, priima sprendimus realiuoju laikotarpiu.

Ä® tai turi atsižvelgti Komisija, vertindama pareiÅ¡kėjos veiklÄ . Be to, gamybos sÄ naudos 1 MWh elektros energijos 2010 ir 2011 metams negali bÅ«ti lyginamos dėl skirtingo gamybos paskirstymo tarp blokų bei skirtingo numatomo generacijos galingumo konkrečiame bloke. Be to, 2011 metų faktines kuro sÄ naudas Komisija įvertino ir pripažino pagrįstomis dar 2012-10-11 pažymoje Nr. O5-283 „Dėl Lietuvos energija, AB Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros supirkimo kainos 2013 metams nustatymo“.

PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad, nors MWh savikaina 2010 bei 2011 metais ir iÅ¡augo, bendras kintamų sÄ naudų lygis buvo mažesnis, nei numatytas, nes buvo sutaupytos vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšos, o tai įrodo, kad pareiÅ¡kėjos reguliuojama veikla buvo efektyvi. Komisija, tendencingai interpretuodama Energetikos įstatymo nuostatas, Å¡ių sutaupymu nelaikė efektyvia veikla.Dėl Lietuvos elektrinės CO2 ATL sÄ naudų sumažinimo pareiÅ¡kėja skunde pažymi, kad Komisija vertino rinkoje buvusiÄ vidutinę ATL kainÄ , o ne faktinę pareiÅ¡kėjos sumokėtÄ kainÄ , ir ATL poreikį perskaičiavo pagal menamÄ retrospektyviai sumažintÄ kuro normÄ .

Tačiau pareiÅ¡kėja ATL pirko rinkoje aukciono bÅ«du už kainÄ , susiformavusiÄ konkrečiu pirkimo momentu. Komisija nepateikė jokių argumentų, kokiu teisiniu pagrindu ji skaičiavimuose vertino bÅ«tent vidutinę rinkos kainÄ . Auditoriai, atlikę pareiÅ¡kėjos metinių finansinių ataskaitų auditÄ , pastabų ATL įsigijimo sÄ naudoms neturėjo. Jokie teisės aktai nenumato Komisijos diskrecijos vadovautis kitomis nei faktinės ATL sÄ naudomis bei taikyti vidutinę ATL rinkos kainÄ , kaip tai yra įtvirtinta kitais atvejais (pvz., Å ilumos kainų nustatymo metodikoje).

PareiÅ¡kėja pabrėžia, kad ATL sÄ naudos skiriasi ir skirtinguose pačios Komisijos priimtuose aktuose. Dėl darbo užmokesčio sÄ naudų skunde nurodoma, kad Komisija nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, kodėl vertina vidutinį metinį darbuotojų skaičių, kuriuo vadovaudamasi skaičiuoja užmokesčio fondÄ vietoje, o ne nesivadovauja faktinėmis darbo užmokesčio sÄ naudomis Komisija skaičiavimuose nepagrįstai naudoja vidutinį darbo užmokestį (2010 metais – 3 200 Lt, 2011 ir 2012 metais – 3 224 Lt), nes faktinis vidutinis darbo užmokestis buvo didesnis.

PareiÅ¡kėja pažymi, kad Å¡iuo atveju jos vidutinio darbo užmokesčio negalima lyginti su kitomis energetikos įmonėmis, kadangi pareiÅ¡kėja yra priskirta prie nacionaliniam saugumui strateginę reikÅ¡mę turinčių įmonių, o tai sÄ lygoja ir specialias sÄ lygas ir reikalavimus. Be to, pareiÅ¡kėjos turimi elektros gamybos pajėgumai neturi alternatyvų Lietuvoje ir reikalauja aukščiausios kvalifikacijos specialistų vykdyti priežiÅ«rÄ , aptarnavimÄ ir gamybÄ , užtikrinant tinkamÄ gamybos įrenginių darbÄ .

Atitinkamai, iÅ¡skirtinės kvalifikacijos specialistų darbo užmokestis yra didesnis, taip pat reikalauja papildomų sÄ naudų (darbuotojų vystymo iÅ¡laidų, vykimo į darbÄ iÅ¡laidos). Dalis pareiÅ¡kėjos valdomų elektros energijos gamybos pajėgumų yra nutolę nuo didžiųjų miestų, tai sukuria papildomus sunkumus pritraukti kvalifikuotus specialistus ir lemia didesnio darbo užmokesčio poreikį. Komisija neatsižvelgė į kolektyvinę sutartį bei tai, kad pareiÅ¡kėja optimizavo darbuotojų skaičių ir kad 2011-2012 metais darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sÄ naudos Lietuvos elektrinėje sumažėjo.

PareiÅ¡kėjai taip pat neaiÅ¡ku, kodėl Komisija 1/3 nuo visų atidėjimų bÅ«simiems pensininkams laiko nepagrįstomis sÄ naudomis.Dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (toliau – Kruonio HAE) pastovių veiklos sÄ naudų pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad Komisijos pritaikytas proporcinės dalies, priskirtinos sisteminių paslaugų teikimo veiklai, skaičiavimas praktikoje yra techniÅ¡kai neįgyvendinamas. Galios rezervo paslaugos užsakymas vykdomas dienÄ prieÅ¡ operatyvinę dienÄ , t. y. gamintojas tekia pasiÅ«lymÄ (ne mažesnį nei metinio poreikio kiekis už nustatytÄ kainÄ ), o perdavimo sistemos operatoriui paslaugos neužsakius gamintojo galimybės rezervo paslaugai neužsakytus pajėgumus panaudoti kitai veiklai yra ribotos (elektros pirkimai/pardavimai).

Pareiškėja Komisijai pateikė išsamius paaiškinimus, kodėl bendrovė negali panaudoti likutinės neužsakytos antro agregato galios pajamų uždirbimui. Tokia dabartinė Komisijos pozicija prieštarauja prieš tai galiojusiai Komisijos praktikai, kuomet savo pažymose ir nutarimuose Komisija pripažindavo, kad faktiškai perdavimo sistemos operatoriaus užsakomo galios rezervo apimtys gali svyruoti ir todėl galios rezervavimui 2010-2013 metais yra būtini du Kruonio HAE agregatai. Pareiškėja, 2010-2013 metais dalyvaudama perdavimo sistemų operatorių aukcionuose, visuomet teikdavo ne mažesnius nei du Kruonio HAE agregatų pajėgumus atitinkančius valandinius galios rezervavimo pasiūlymus.

Nors perdavimo sistemos operatoriai dažnai užsakydavo mažiau galios rezervų, bendrovė vis tiek privalėjo siÅ«lyti ne mažesnį nei dviejų Kruonio HAE agregatų rezervinį pajėgumÄ ir dėl to patirdavo pastoviÄ sias sÄ naudas bei prarasdavo galimybę agregatus panaudoti papildomų pajamų uždirbimui. Dėl Kruonio HAE bendrų administracinių sÄ naudų pareiÅ¡kėja nurodo, kad jas patirdavo kiekvienais ankstesniais metais, tačiau jos buvo apskaitytos atskirose abiejų įmonių veiklos sÄ naudų kategorijose.

SÄ naudų perskirstymas tarp veiklos sÄ naudų eilučių negali bÅ«ti traktuojamas nesuderinimas su Komisija, o be apskaitos, finansų, teisės, pirkimų, darbų saugos ir kitų administravimo funkcijų pareiÅ¡kėja negalėtų vykdyti veiklos. Be to, Komisija žinojo apie bendrovės struktÅ«rinius pasikeitimus (įmonių apjungimÄ ). PareiÅ¡kėjai abejonių kelia ir Komisijos pasirinktas konsultantas – UAB „Civitta“, kurio atlikto patikrinimo pagrindu buvo priimtas ginčijamas nutarimas ir Patikrinimo aktas.

UAB „Civitta“ ataskaitoje nėra jokių duomenų, kad jÄ auditÄ bÅ«tų atlikęs atestuotas auditorius. Be to, Komisijos pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pritaikyta poveikio priemonė – sÄ naudų sumažinimo suma skiriasi nuo nurodytos UAB „Civitta“ iÅ¡vadose. Taigi Komisija, net ir priėmusi sprendimÄ samdyti iÅ¡orinius konsultantus, jai pateiktomis iÅ¡vadomis nesivadovavo.PareiÅ¡kėjos atstovai teismo posėdyje iÅ¡ esmės remdamiesi skunde iÅ¡dėstytais argumentais, prašė skundÄ tenkinti.3.

Atsakovė Komisija atsiliepime (t. I, b. l. 164–193) su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:Komisijos kompetencija, nustatant VIAP lėšas ir kainÄ 2010-2012 m. laikotarpiu ir nuo 2012 m. yra reglamentuota skirtinguose teisės aktuose. Komisija, atlikdama pareiÅ¡kėjos patikrinimÄ , vadovavosi teisės aktais, apibrėžiančiais jos diskrecijÄ atlikti atitinkamos apimties patikrinimÄ . Ginčijamas nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o pats patikrinimas atliktas nevirÅ¡ijant Komisijos turimų įgaliojimų.

PareiÅ¡kėja, kvestionuodama Komisijos teisės patikrinimo metu įvertinti sÄ naudų pagrįstumÄ reguliuojamai veiklai vykdyti egzistavimÄ , iÅ¡ esmės bando paneigti Energetikos įstatymo 17 straipsnio 8 dalies 6 punkte, 15 straipsnio 2 dalyje, Elektros energetikos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintÄ Komisijos pareigÄ vykdyti reguliuojamos veiklos priežiÅ«rÄ ir į reguliuojamų paslaugų kainas įtraukti tik pagrįstas reguliuojamos veiklos sÄ naudas ir iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp vartotojų ir tiekėjų interesų.

Å iuo atveju Komisija negali apsiriboti baigtiniu aplinkybių ir sÄ naudų sÄ raÅ¡u, kuriuo remiantis bÅ«tų atliekami patikrinimai, nes tai neužtikrintų tinkamo ir pro aktyvaus jos pareigų vykdymo, užkertant keliÄ reguliuojamų asmenų galimam piktnaudžiavimui ir nepagrįstam lėšų gavimui. PareiÅ¡kėja remiasi tik lingvistiniu pavienių teisės normų interpretavimu, neatsižvelgdama į jų tarpusavio ryšį, prasmę bei tikslÄ , taip pat nukrypsta nuo suformuotos teismų praktikos.

Ginčijamo nutarimo nuostatos ir iÅ¡vados buvo padarytos remiantis svariais ir iÅ¡samaus patikrinimo metu surinktais duomenimis. TÄ parodo tiek imties duomenys (buvo analizuota vieÅ¡ai prieinama informacija, pareiÅ¡kėjos ir su jos veikla susijusių įmonių finansinės ataskaitos, raÅ¡tai, tikrinimo metu galioję teisės aktai, įmonės pirminiai finansiniai dokumentai), tiek analizės rezultatai, pateikti Patikrinimo akte, kurio apimtis 30 lapų. Patikrinimo rezultatai ne tik atspindi faktines aplinkybes, bet ir yra pakankami pripažinti, kad dalis pareiÅ¡kėjos sÄ naudų buvo įtrauktos į reguliuojamos veiklos sÄ naudas nepagrįstai.

PareiÅ¡kėja, bÅ«dama atidi bei pakankamai rÅ«pestinga rinkos dalyvė, privalėjo žinoti teisės aktų nuostatas bei negalėjo turėti pagrįstų lÅ«kesčių, kad Komisija, atlikusi detalų veiklos patikrinimÄ , paliks nepagrįstas sÄ naudas reguliuojamos veiklos segmente, taip pažeisdama galiojantį teisinį reglamentavimÄ , kuris nenumato, kad nepagrįstos sÄ naudos bÅ«tų įtrauktos į kainas vartotojams. Be to, visų sÄ naudų ar jų dalies pagrįstumÄ turi įrodyti pareiÅ¡kėja, pateikdama skaičius ir kitus akivaizdžius faktus, o ne Komisija.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėja nepagrindė Komisijos nepripažintų sÄ naudų pagrįstumo ir sÄ sajų su reguliuojama veikla. Komisija atsiliepime taip pat pažymi, kad, vadovaujantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 361 straipsnio nuostatomis, Å«kio subjektų veiklos priežiÅ«ra visuomet yra vykdoma retrospektyviai, t. y. veikla vertinama praėjusiais reguliuojamos veiklos vykdymo laikotarpiais, nustatant, ar Å«kio subjektas veiklÄ vykdė pagal įstatymuose įtvirtintus reikalavimus. PareiÅ¡kėja, kaip ir kitos reguliuojamÄ skirstymo, perdavimo veiklÄ vykdančios elektros energetikos įmonės, vykdo monopolinę, todėl specifinę veiklÄ .

Komisijai, kuri vykdo bÅ«tent energetikos sektoriaus priežiÅ«rÄ , reguliuojamų įmonių veiklos ypatumai yra žinomi ir vertintini, tačiau bendrieji ekonominio reguliavimo principai taikytini visoms reguliuojamoms energetikos įmonėms, vykdančioms monopolinę veiklÄ . Komisija, spręsdama dėl prognozuojamų ateinančiųjų metų bÅ«tinųjų sÄ naudų, neanalizuoja visų reguliuojamos įmonės pirminių dokumentų. Tačiau, siekiant detaliai įvertinti, kaip reguliuojamos įmonės faktiÅ¡kai laikosi sÄ naudų bÅ«tinumo reguliuojamai veiklai priskyrimo principo, Komisija turi teisę vykdyti reguliuojamų įmonių veiklos patikrinimus, atlikti detalų sÄ naudų patikrinimÄ , daryti veiklos patikrinimus pačioje tikrinamoje įmonėje.

PareiÅ¡kėja pati galėjo pasirinkti tiek įrenginius, kuriais veikti (pareiÅ¡kėja valdo Kruonio HAE, Kauno hidroelektrinę (toliau – HE), Lietuvos elektrinės blokus), tiek intervalus, kuriais tie įrenginiai veikia. Todėl pareiÅ¡kėjos pareiga optimaliai efektyviai planuoti įrenginių veiklÄ , kad bÅ«tų užtikrintas bendras elektros energetikos sektoriaus tikslas, kad vartotojai neprivalėtų mokėti daugiau nei neiÅ¡vengiamai bÅ«tina už vieÅ¡Ä jį interesÄ . Komisija, vertindama kuro normas, atsižvelgė bÅ«tent į pareiÅ¡kėjos galimybes prognozuoti ir pasirinkti, su kuriais gamybos blokais, pajėgumais ji gali efektyviausiai užtikrinti kuro normų mažiausiais apimti ir tokiu bÅ«du bÅ«tų patiriamos mažiausios VIAP sÄ naudos.Komisija taip pat detaliai įvertino visas pareiÅ¡kėjos patirtas ATL įsigijimo sÄ naudas ir jų pagrįstumÄ .

Komisija patikrinimo metu nepriima de facto įmonės patirtų sÄ naudų, o vertina, tikrina, analizuoja, ar tikrinama įmonė veikė kaip apdairus, iÅ¡prusęs verslo subjektas, turintis savo veiklÄ vykdyti efektyviai, remdamasis geriausia verslo praktika bei siekdamas minimizuoti visas reguliuojamos veiklos sÄ naudas. Tuo tikslu Komisija vertina tikrinimo laikotarpiu rinkoje buvusiÄ situacijÄ . Patikrinimo metu buvo pastebėta, kad AB „Lietuvos elektrinė“ 2009-12-20 įsigijusį 109 301 vnt. ATL už 23,75 Eur/vnt., jau kitÄ dienÄ pardavė tam pačiam subjektui turimus 88 056 vnt.

ATL už dvigubai mažesnę kainÄ . AB „Lietuvos elektrinė“ 2009 m. dėl prekybos ATL su vienu subjektu per mažiau nei mėnesį patyrė 10 858 658,61 Lt nuostolį. AB „Lietuvos elektrinė“ 2009-2011 m. įsigytų ATL kaina visais atvejais virÅ¡ijo ATL pirkimo-pardavimo kainÄ , nurodomÄ EXX aukcionų platformoje, o pardavimo kaina visais atvejais buvo mažesnė už pirkimo-pardavimo kainÄ , nurodomÄ EXX aukcionų platformoje. Be to, prekiauta buvo iÅ¡ esmės tik su 2 subjektais. Todėl Komisija padarė iÅ¡vadÄ , jog pagrįstos ATL iÅ¡laidos sudaro ženklia mažesnę dalį, nei deklaravo pareiÅ¡kėja, ir kita ATL sÄ naudų dalis, kuriÄ pareiÅ¡kėja patyrė, negali bÅ«ti dengiama iÅ¡ vartotojų lėšų.

Komisija taip pat nustatė bendrÄ darbo užmokesčio fondÄ , kurio pareiÅ¡kėja negalėjo virÅ¡yti. PareiÅ¡kėja nustatytų darbo užmokesčio ribų anksčiau neskundė, šį klausimÄ pradėjo kelti tik po patikrinimo rezultatų, nustačius, kad Å¡is fondas buvo virÅ¡ytas, o dalis sÄ naudų nepagrįstai priskirta reguliuojamai veiklai. Energetikos įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme yra įtvirtintas kryžminio veiklų subsidijavimo draudimo principas. Nepaisydama Å¡io principo, pareiÅ¡kėja tikrinamu laikotarpiu į reguliuojamos veiklos sÄ naudas įtraukė Syderių požeminės gamtinių dujų saugyklos projekto darbo užmokesčio sÄ naudas (90 tÅ«kst.

Lt) bei Å¡ilumai priskiriamas sÄ naudas (673,4 tÅ«kst. Lt). Be to, darbuotojų kelionės į darbÄ ir atgal iÅ¡laidų apmokėjimas nėra priskiriamas elektros energetikos gamybos įmonių įprastinėms sÄ naudoms, o yra priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams. Kolektyvinės sutartys bei papildomos socialinės garantijos yra darbuotojo ir darbdavio tarpusavio įsipareigojimai, kurie neturi bÅ«ti dengiami visų elektros energijos vartotojų sÄ skaita. PareiÅ¡kėja gali papildomas sÄ naudas dėl papildomų socialinių garantijų padengti iÅ¡ reguliuojamos veiklos gaunamo pelno.

Tačiau tokios sÄ naudos negali bÅ«ti laikomos bÅ«tinomis vykdant reguliuojamÄ veiklÄ ir įtrauktos į reguliuojamas kainas. Perdavimo sistemos operatorius, Komisijai teikdamas numatomÄ užsakyti vidutinį antrinio galios rezervo kiekį, nenurodo, nei kurie konkretÅ«s Kruonio HAE agregatai turėtų bÅ«ti naudojami Å¡ios paslaugos teikimui, nei kokia Kruonio HAE sÄ naudų dalis turėtų bÅ«ti nustatyta ar priskirta Å¡ios paslaugos teikimui. Komisija nustato antrinio rezervo kainÄ perdavimo sistemos operatoriaus numatomam užsakyti antriniam galios rezervui, o likusiÄ Kruonio HAE generacijos pajėgumų dalį pareiÅ¡kėja gali laisvai naudoti nereguliuojamoje veikloje kitoms pajamoms uždirbti.

Å iuo atveju Komisijos pritaikytas proporcinis skaičiavimas užtikrina, kad vartotojai sumokėtų tik už tÄ Kruonio HAE generacijos dalį, kuri priskiriama reguliuojamai veiklai ir naudojama antriniam aktyviosios galios rezervui. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių pagrįstų faktinių duomenų ar įrodymų dėl pritaikytų Kruonio HAE pastoviųjų sÄ naudų sumažinimo, todėl pareiÅ¡kėjos nurodyti skaičiavimai ir teiginiai, kad Komisijos atliktų skaičiavimų galimai bÅ«tų neįmanoma pritaikyti praktikoje, neturi jokios įrodomosios galios.

Centralizuotos administracinės sÄ naudos turi bÅ«ti paskirstytos visoms pareiÅ¡kėjos valdomoms elektrinėms, didmeninės prekybos ir plėtros projektų veiklai. PareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių bendrųjų administracinių funkcijų sujungimo sÄ naudas, kokia apimtimi bei kokio turinio Å¡ios funkcijos bus priskirtos reguliuojamos veiklos daliai, o kuri – nereguliuojamai veiklai. Dėl kitų sÄ naudų atsiliepime pabrėžiama, kad Patikrinimo akte yra pateiktos apibendrintos sÄ naudų grupės, nenurodant konkrečių turto vienetų ar sÄ naudų eilučių, kurių priskyrimas reguliuojamai veiklai yra visiÅ¡kai netoleruotinas (pvz., sporto salės ir baseino nuoma, maistas ir gėrimai, studijos universitete ir t. t.), nes Å¡ios sÄ naudos nėra bÅ«tinos reguliuojamai veiklai vykdyti.

Komisija atkreipia dėmesį, kad procedÅ«rinėmis teisės normomis yra įtvirtinta tik patikrinimo atlikimo tvarka, trukmė, informacijos apie atliekamus patikrinimus pateikimo reikalavimai, tačiau jomis nėra įtvirtinamos jokios materialinio pobÅ«džio teisės normos, kuriomis bÅ«tų numatyti papildomi tikrinamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjai taikytini reguliavimo ypatumai. Patikrinimo akte, nagrinėjant ir vertinant atskirais tikrinamaisiais metais patirtas reguliuojamos veiklos sÄ naudas, buvo vadovaujamasi atitinkamais metais galiojančiai teisės aktais, įskaitant VIAP schemos teikimÄ reglamentuojančius teisės aktus, tačiau galutinis sprendimas, eliminuojant patikrinimo metu nustatytas sÄ naudas, priimtas, vadovaujantis galiojančiu Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 916 patvirtintu apraÅ¡u.

Energetikos įstatyme, Elektros energetikos įstatyme, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose Å«kio subjektų veiklÄ elektros energetikos sektoriuje bei VIAP schemoje, yra nustatyti pakankamai griežti veiklos reguliavimo, priežiÅ«ros, kontrolės mechanizmai, numatytos poveikio priemonės, taikomos siekiant užtikrinti vartotojų interesų apsaugos ir kitų principų įgyvendinimÄ . Atsižvelgiant į minėtuose teisės aktuose nustatytus elektros energetikos sektoriaus priežiÅ«ros reikalavimus bei Komisijos pareigas vykdant priežiÅ«rÄ , patikrinimo metu rastų nepagrįstų sÄ naudų eliminavimas iÅ¡ VIAP yra laikytina pakankama priemone, skatinanti pareiÅ¡kėjÄ savo veiklÄ efektyvinti bei tinkamai laikytis sÄ naudų atskyrimo principų, neskiriant sankcijų, kaip numatyta Energetikos įstatymo 36 straipsnyje.

UAB „Civitta“ susistemino iÅ¡ pareiÅ¡kėjos surinktÄ informacijÄ bei pateikė savo konsultacinio pobÅ«džio sÄ naudų pagrįstumo vertinimÄ , sindikuojantį, į kÄ turėtų atkreipti dėmesį tikrinimo komisija, atlikdama patikrinimÄ . Tačiau bÅ«tent Komisija, kaip ekonominę reguliavimo funkcijÄ vykdantis subjektas, turintis tinkamiausiÄ kompetencijÄ Å¡ioje srityje, atliko detalų reguliuojamos veiklos sÄ naudų patikrinimÄ ir, priimdama sprendimÄ , UAB „Civitta“ pateiktomis iÅ¡vadomis nesivadovavo.

Ginčijamas nutarimas užtikrina vieÅ¡Ä jį interesÄ , juo sukuriamais įpareigojimais ir jų taikymu siekiama laikytis teisinės valstybės principo, kad pareiÅ¡kėja tinkamai laikytųsi teisės aktų reikalavimų, vadovautųsi įstatymo nuostatomis, numatančiomis, kad tik bÅ«tinos sÄ naudos reguliuojamai veiklai vykdyti yra dengiamos iÅ¡ reguliuojamų kainų, ir taikyti pagrįstas elektros energijos kainas vartotojams. Nagrinėjamu atveju nustačius mažintinas reguliuojamos veiklos sÄ naudų sumas, elektros energijos vartotojams bus grÄ Å¾intos permokėtos lėšos.

Ginčijamas nutarimas atitinka visus VieÅ¡ojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.Teismo posėdyje atsakovės atstovai, remdamiesi iÅ¡ esmės atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais, prašė atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ .Teismaskonstatuoja:Skundas atmestinas.1. Remiantis proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimais, pateiktais dokumentais, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad:AB „Lietuvos energija“ (dabar AB „Lietuvos energijos gamyba“) ginčui aktualiais laikotarpiais vykdė ir vykdo elektros energijos ir Å¡ilumos gamybÄ , tiekimÄ , elektros energijos importo bei eksporto ir prekybos elektra veiklÄ , t. y. ji buvo ir yra elektros energetikos įmonė, elektros energijos rinkos dalyvė, užsiimanti energetikos veikla, kurios kontrolė pavesta Komisijai.

Dėl Å¡ios aplinkybės ginčo byloje nėra.Komisijos pirmininko 2013-02-27 įsakymu Nr. O1-20 sudaryta tikrinimo komisija dėl AB „Lietuvos energija“ (dabar AB „Lietuvos energijos gamyba“) veiklos laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 planinio patikrinimo (t. I, b. l. 194).Komisija, siekdama įvertinti sÄ naudų, dengtinų iÅ¡ reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) teikimo veiklos, faktinę pagrįstÄ apimtį 2010-2012 m. laikotarpiu ir įvertinti faktinės pagrįstos sÄ naudų apimties suderinamumÄ su Å¡ios veiklos pajamų atitinkamu laikotarpiu apimtimi, nuo 2013-03-15 iki 2013-11-15 atliko AB „Lietuvos energijos gamyba“ patikrinimÄ .

Atlikusi patikrinimÄ Komisija 2014-09-14 surašė Patikrinimo aktÄ (t. II, b. l. 1–15). IÅ¡ patikrinimo akte nurodytos informacijos ir kitų byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad:– Komisija vadovavosi Å¡iais Å¡altiniais, t. y.: VIAP administratoriaus vieÅ¡ai skelbiama informacija apie atitinkamų VIAP paslaugų suteikimÄ bei apmokėjimÄ už paslaugas (www.baltpool.lt); AB „Lietuvos elektrinė“ Finansinių ataskaitų rinkiniu už metus, pasibaigusius 2009-12-31; AB „Lietuvos elektrinė“ 2010-12-31 finansinės ataskaitos, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos SÄ jungoje;

AB „Lietuvos energija“ Metine ataskaita, 2009 m.; AB „Lietuvos energija“ konsoliduotomis ir įmonės 2010 m. finansinėmis ataskaitomis, parengtomis pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos SÄ jungoje, pateikiamomis kartu su nepriklausomų auditorių iÅ¡vada; AB „Lietuvos energija“ konsoliduotu metiniu praneÅ¡imu bei konsoliduotomis ir įmonės 2010 m. finansinėmis ataskaitomis, parengtomis pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos SÄ jungoje, pateikiamomis kartu su nepriklausomų auditorių iÅ¡vada;

AB „Lietuvos energija“ konsoliduotu metiniu praneÅ¡imu ir konsoliduotomis ir įmonės finansinėmis ataskaitomis bei nepriklausomo auditoriaus iÅ¡vada už 2012-12-31 pasibaigusius metus; AB „LITGRID turtas“ konsoliduotomis ir bendrovės 2010 m. finansinėmis ataskaitomis parengtomis pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus laikyti Europos SÄ jungoje, pateikiamomis kartu su nepriklausomų auditorių iÅ¡vada; AB „LITGRID“ konsoliduotomis ir bendrovės 2011 m. finansinėmis ataskaitomis, parengtomis pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos SÄ jungoje, pateikiamomis kartu su nepriklausomo auditoriaus iÅ¡vada ir konsoliduotu metiniu praneÅ¡imu; taip pat 2009-12-31, 2010-12-31, 2011-12-31 informacija apie nuosavybę, t. y.

Lietuvos elektrinę, Kruonio HAE, Kauno HE. Ä®vertinus Patikrinimo akte nurodytus Å¡altinius, kuriais remiantis nuo 2013-03-15 iki 2013-11-15 buvo atliekamas AB „Lietuvos energijos gamyba“ patikrinimas, konstatuotina, kad teismui nekyla abejonių dėl jų patikimumo. Dauguma jų yra skelbiami vieÅ¡ai yra oficialÅ«s, o jų patikimumu abejonių iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėja neiÅ¡reiÅ¡kė nei atliekamo patikrinimo metu, nei susipažinusi su Patikrinimo aktu, nei teismo posėdyje;– Komisija tikrinimÄ atliko keliais aspektais, t. y.: vertino AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinio Lietuvos elektrinės 2010–2012 m. (vertintos sÄ naudos, patirtos kiekvienais metais atskirai) patirtų sÄ naudų (atskirai vertintos atitinkamai kiekvienais tikrinimo metais patirtos darbo užmokesčio, nusidėvėjimo ir amortizacijos, mokesčių, palÅ«kanų, remonto ir priežiÅ«ros, bendros administracinės, komunalinės, personalo vystymo, palÅ«kanų KCB eksploatacijos, kuro, CO2 ATL, reagentų nusierinimui ir kt. sÄ naudos) faktinį pagrįstumÄ , nustatinėjo reguliuojamos veiklos pagrįstų sÄ naudų apimties nustatymÄ 2010–2012 m.; vertino AB „Lietuvos energijos gamyba“ kitų padalinių, įskaitant Kruonio HE 2010–2012 m. (vertintos sÄ naudos, patirtos kiekvienais metais atskirai) patirtų sÄ naudų faktinį pagrįstumÄ , nustatinėjo jų reguliuojamos veiklos pagrįstų sÄ naudų apimties nustatymÄ 2010–2012 m.; atliko AB „Lietuvos energijos gamyba“ koreguotinos sumos skaičiavimus.

Patikrinimo akte komisija konstatavo, kad 2010?2012 m. ataskaitiniu laikotarpiu AB „Lietuvos energijos gamyba“ deklaruotos reguliuojamai veiklai priskirtos sÄ naudos virÅ¡ijo faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sÄ naudas, t. y.: AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinys Lietuvos elektrinė 2010 m. patyrė 630,5 mln. Lt pagrįstų reguliuojamai elektros energijos veiklai priskirtinu sÄ naudų, dengtinų reguliuojamos elektros energijos veiklos pajamomis, kurios faktiÅ¡kai 2010 m. sudarė 748,8 mln. Lt (skirtumas (R-C): 118,3 mln.

Lt), 2011 m. – 467,07 mln. Lt pagristų reguliuojamai elektros energijos veiklai priskirtinų sÄ naudų, dengtinų reguliuojamos elektros energijos veiklos pajamomis, kurios faktiÅ¡kai 2011 m. sudarė 402,0 mln. Lt (skirtumas (R-C): - 65,07 mln. Lt), 2012 m. – 621,6 mln. Lt pagrįstų reguliuojamai elektros energijos veiklai priskirtinų sÄ naudų, dengtinų reguliuojamos elektros energijos veiklos pajamomis, kurios faktiÅ¡kai 2012 m. sudarė 589,6 mln. Lt (skirtumas (R-C): - 32 mln. Lt); AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinys Kruonio HAE 2010 m. patyrė 19,771 mln.

Lt pagrįstų reguliuojamai sisteminių paslaugų teikimo veiklai priskirtinų sÄ naudų, įskaitant pelnÄ /grÄ Å¾Ä , dengtinų reguliuojamos sisteminių paslaugų teikimo veiklos pajamomis, 2011 m. – 33,98 mln. Lt pagrįstų sÄ naudų, iÅ¡ kurių 13,1 mln. Lt priskiriamos sisteminių paslaugų teikimo sÄ naudoms, įskaitant investicijų grÄ Å¾Ä , 2012 m. – patyrė 12 704,4 tÅ«kst. Lt pagrįstų sÄ naudų, įskaitant investicijų grÄ Å¾Ä , dengiamų iÅ¡ reguliuojamos veiklos pajamų.

Taip pat Patikrinimo akte AB „Lietuvos energijos gamyba“ deklaruotos reguliuojamai veiklai priskirtos sÄ naudos už 2010?2012 m. ataskaitinį laikotarpį virÅ¡ijo faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sÄ naudas 46,9 mln. Lt (žr. Patikrinimo akto 30 psl., I t., b. l. 39).Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyrius surašė 2014-09-22 pažymÄ Nr. O5-245 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“ (t. I, b. l. 22), prie kurios pridėjo „Derinimo pažymÄ Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB pastabų paaiÅ¡kinimų ir klausimų dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. balandžio 28 patikrinimo akto projekto“ (toliau – Derinimo pažyma) (t.

I, b. l. 38–51).Komisija 2014-09-30 priėmė NutarimÄ Nr. O3-818 (t. I, b. l. 195), kuriuo, be kita ko, nutarė: pritarti Patikrinimo aktui ir jame pateiktoms iÅ¡vadoms (1 punktas); mažinti AB „Lietuvos energijos gamyba“ Lietuvos elektrinės gautinas remiamos elektros energijos gamybos veiklos pajamas 21,2 mln. Lt (6,14 mln. EUR) suma, susidariusia deklaruotoms reguliuojamai veiklai priskirtoms sÄ naudoms virÅ¡ijus faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sÄ naudas už 2010?2012 m. ataskaitinį laikotarpį, o šį sprendimÄ Ä¯gyvendinti 2015 m. ataskaitiniu laikotarpiu (2 punktas); mažinti AB „Lietuvos energijos gamyba“ gautinas elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų teikimo veiklos pajamas 25,7 mln.

Lt (7,44 mln. EUR) suma, susidariusia deklaruotoms reguliuojamai veiklai priskirtoms sÄ naudoms virÅ¡ijus faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sÄ naudas už 2010?2012 m. ataskaitinį laikotarpį, o šį sprendimÄ Ä¯gyvendinti 2015?2016 m. ataskaitiniu laikotarpiu (3 punktas).2. PareiÅ¡kėja Å¡ioje byloje ginčija Nutarimo Nr. O3-818 1–3 punktų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ skundo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad ji iÅ¡ esmės nesutinka su tuo, kad Komisija pripažino, jog 2010?2012 m. ataskaitiniu laikotarpiu AB „Lietuvos energijos gamyba“ deklaruotos reguliuojamai veiklai priskirtos sÄ naudos 46,9 mln.

Lt (13,58 mln. EUR) virÅ¡ijo faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sÄ naudas ir dėl to nustatė, kad Å¡ia suma turi bÅ«ti mažinamos AB „Lietuvos energijos gamyba“ Lietuvos elektrinės gautinos remiamos elektros energijos gamybos veiklos pajamos. PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės neginčija Nutarimo Nr. O3-818 2 ir 3 punktuose įtvirtintos jo įgyvendinimo tvarkos ir terminų.Nagrinėdamas bylas dėl Komisijos priimtų sprendimų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartÄ yra konstatavęs, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Be to, ir Europos SÄ jungos teismai yra ne kartÄ pripažinę ir nuosekliai laikosi savo suformuotos praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politikÄ tam tikroje srityje, teismai, spręsdami bylas, nagrinėja tik, ar įgyvendindamos joms suteiktas galias institucijos laikėsi nustatytu procedÅ«rų, nepadarė esminės klaidos ar nepiktnaudžiavo valdžia, ar aiÅ¡kiai nevirÅ¡ijo joms suteiktų galių (byla Nr. A7-2203/2006; 2009-04-01 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1626/2010).Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Å¡ioje byloje, sprendžiant dėl Nutarimo Nr. O3-818 1–3 punktų teisėtumo ir pagrįstumo, iÅ¡ esmės bus vertinama, ar Komisija, ginčijamu nutarimu pripažindama, jog 2010?2012 m. ataskaitiniu laikotarpiu AB „Lietuvos energijos gamyba“ deklaruotos reguliuojamai veiklai priskirtos sÄ naudos 46,9 mln.

Lt (13,58 mln. EUR) virÅ¡ijo faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sÄ naudas, ir nustatydama, kad Å¡ia suma turi bÅ«ti mažinamos AB „Lietuvos energijos gamyba“ Lietuvos elektrinės gautinos remiamos elektros energijos gamybos veiklos pajamos, nevirÅ¡ijo jai nustatytos kompetencijos, nepiktnaudžiavo valdžia ir ar, priimdama NutarimÄ Nr. O3-818, nepadarė esminės klaidos.3. Dėl Komisijos kompetencijos tirti, ar AB „Lietuvos energijos gamyba“ deklaruotos reguliuojamai veiklai priskirtos sÄ naudos atitinka faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sÄ naudas ir atitinkama suma mažinti AB „Lietuvos energijos gamyba“ Lietuvos elektrinės gautinos remiamas elektros energijos gamybos veiklos pajamas.Bendrieji energetikos veiklos Lietuvos Respublikoje tikslai, taip pat energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiÅ«ros ir kontrolės teisiniai pagrindai nustatyti Energetikos įstatyme (1 straipsnio 1 dalis).

Elektros energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiÅ«ros ir kontrolės bei veiklos elektros energetikos sektoriuje organizavimo teisiniai pagrindai nustatyti Elektros energetikos įstatyme, kuriame taip pat reglamentuojamas valstybinis elektros energetikos sektoriaus reguliavimas (1 straipsnis). Nutarimas Nr. O3-818 priimtas, vadovaujantis: Energetikos įstatymo (aktuali įstatymo redakcija galiojusi iki 2015-01-01) 2 straipsnio 24 dalimi, pagal kuriÄ reguliuojamÄ ja energetikos veikla (toliau – reguliuojamoji veikla) pripažįstama energetikos veikla, kuriai reikalingi licencijos, leidimai, atestatai ir (ar) kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos;

Elektros energetikos įstatymo (aktuali įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015-03-02) 9 straipsnio 2 dalimi, pagal kuriÄ Komisija pagal kompetencijÄ Lietuvos Respublikoje atlieka veiklos elektros energetikos sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas, be kita ko, užtikrindama reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiÅ«rÄ ir kontrolę, ir 9 straipsnio 3 dalies 5 ir 7 punktais, pagal kuriuos Komisija tvirtina elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų virÅ¡utinių ribų skaičiavimo metodikas, nustato valstybės reguliuojamų paslaugų ir elektros energijos kainų virÅ¡utines ribas (5 punktas), tvirtina vieÅ¡uosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančių paslaugų kainų skaičiavimo metodikÄ , nustato VIAP kainas (7 punktas);

Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 916 patvirtinto apraÅ¡o (aktuali Vyriausybės 2013-12-18 nutarimo Nr. 1216 redakcija) 24 punktu, pagal kurį Komisija pagal kompetencijÄ atlieka Å¡io apraÅ¡o, nustatančio, inter alia, VIAP elektros energetikos sektoriuje sÄ raÅ¡Ä , paslaugų teikimo tvarkÄ , įpareigojimus teikti paslaugas, paslaugų teikimo kompensavimo tvarkÄ , nuostatų laikymosi priežiÅ«rÄ ; Vyriausybės 2012-08-29 nutarimo Nr. 1035 „Dėl vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2013 metams nustatymo“ 1.2 punktu, pagal kurį Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 916 patvirtinto apraÅ¡o 7.3 ir 7.4 punktuose nurodytas VIAP (t. y. elektros energijos gamybÄ nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energijÄ gaminti bÅ«tina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti (7.3 punktas) ir elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimÄ nustatytose elektrinėse, kurių veikla bÅ«tina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti (7.4 punktas)) teikia Lietuvos energija, AB Lietuvos elektrinė (dabar AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinys Lietuvos elektrinė);

Komisijos 2012-06-18 nutarimu Nr. O3-155 patvirtintu apraÅ¡u, galiojusiu iki 2014-11-01, kuriuo Å¡iam ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sureguliuota energetikos įmonių veiklos, kuriai reikalingos licencijos, leidimai, atestatai ir (ar) kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, priežiÅ«ra (1 punktas), apimanti energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimus (2.2 punktas); Komisijos 2012-09-28 nutarimo Nr. O3-274 „Dėl Elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo rezultatų“ 3 punktu, kuriame Komisija nutarė AB „Lietuvos energija“ (dabar AB „Lietuvos energijos gamyba“) pripažinti didelę įtakÄ elektros energijos rezervinės galios rinkoje turinčiu asmeniu, ir 5 punktu, kuriuo Komisija nutarė nustatyti didelę įtakÄ elektros energijos rezervinės galios rinkoje turinčiam asmeniui AB „Lietuvos energija“ (dabar AB „Lietuvos energijos gamyba“) Å¡ių elektros energijos rezervinės galios paslaugų kainų virÅ¡utines ribas: pirminio aktyviosios galios rezervo (5.1 punktas), antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo (5.2 punktas), antrinio aktyviosios galios rezervo nuokrypiams reguliuoti (5.3 punktas), tretinio aktyviosios galios rezervo (5.4 punktas), reaktyviosios galios ir įtampos valdymo (5.5 punktas), avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugų (5.5 punktas).

Taip pat Komisija NutarimÄ Nr. O3-818 priėmė atsižvelgdama į Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2014-09-22 pažymÄ Nr. O5-245 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“.Energetikos įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , apibrėžiantį Komisijos kompetencijÄ , vertinant sistemiÅ¡kai, kartu su teisiniu reguliavimu, kuriuo rėmėsi Komisija nuo 2013-03-15 iki 2013-11-15 atlikdama AB „Lietuvos energijos gamyba“ patikrinimÄ ir priimdama NutarimÄ Nr. O3-818, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta, Å¡ioje byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčui aktualiu laikotarpiu AB „Lietuvos energija“ (dabar AB „Lietuvos energijos gamyba“) buvo ir yra elektros energetikos įmonė, elektros energijos rinkos dalyvė, užsiimanti energetikos veikla, kurios kontrolė pavesta Komisijai, darytina iÅ¡vada, kad Komisija, nuo 2013-03-15 iki 2013-11-15 atlikdama AB „Lietuvos energijos gamyba“ patikrinimÄ ir jo metu vertindama sÄ naudų, dengtinų iÅ¡ reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) teikimo veiklos, faktinę pagrįstÄ apimtį 2010-2012 m. laikotarpiu ir faktinės pagrįstos sÄ naudų apimties suderinamumÄ su Å¡ios veiklos pajamų atitinkamu laikotarpiu apimtimi, veikė savo kompetencijos ribose.

Komisija nuo 2013-03-15 iki 2013-11-15 atlikdama AB „Lietuvos energijos gamyba“ patikrinimÄ aktualios redakcijos teisės aktų, reglamentavusių (reglamentuojančių) jos kompetencijÄ , nepažeidė, nes aiÅ¡kinant juos sistemiÅ¡kai, Komisija turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ užtikrinti reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių, įskaitant Lietuvos energija, AB Lietuvos elektrinė (dabar AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinys Lietuvos elektrinė), teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiÅ«rÄ ir kontrolę, nustatyti valstybės reguliuojamų elektros energijos kainų virÅ¡utines ribas, taip pat nustatyti VIAP kainas, AB „Lietuvos energija“ (dabar AB „Lietuvos energijos gamyba“) elektros energijos rezervinės galios paslaugų kainų virÅ¡utines ribas.

Å i Komisijos pareiga ginčijamu laikotarpiu apėmė ir energetikos įmonių, įskaitant Lietuvos energija, AB Lietuvos elektrinė (dabar AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinys Lietuvos elektrinė), reguliuojamos veiklos patikrinimus. Å i Komisijos kompetencija suponuoja jos teisę ir pareigÄ , iÅ¡samaus patikrinimo metu nustačius, kad Lietuvos energija, AB Lietuvos elektrinė (dabar AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinys Lietuvos elektrinė) deklaruotos reguliuojamai veiklai priskirtos sÄ naudos virÅ¡ija faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sÄ naudas, atitinkama suma mažinti Å¡ios energetikos įmonės gautinas remiamas elektros energijos gamybos veiklos pajamas.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, įvertinus atlikto pareiÅ¡kėjos 2010-1012 metų veiklos patikrinimo apimtį, aktualų teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad tiek laikotarpiu už kurį buvo tikrinama pareiÅ¡kėjos veikla, tiek patikrinimo atlikimo laikotarpiu, tiek ginčijamo nutarimo priėmimo metu Komisija teisės aktų, reglamentuojančių jos kompetencijÄ nepažeidė, todėl Å¡iuo aspektu jos atliktas pareiÅ¡kėjos tyrimas ir jo pagrindu priimtas ginčijamas Nutarimas Nr. O3-818 neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Komisija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.PareiÅ¡kėja teigia, kad 2010-2012 metų veiklos patikrinimas buvo vykdomas pagal Komisijos 2012-06-18 nutarimu Nr. O3-155 patvirtintÄ apraÅ¡Ä , t. y. teisės aktÄ , kuris buvo priimtas vėliau nei pati tikrinama veikla, Patikrinimo akte Komisija rėmėsi ir kitais po vertintos pareiÅ¡kėjos veiklos priimtais teisės aktais (t. y.

Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 916 patvirtintu apraÅ¡u, Komisijos 2012-09-28 nutarimu Nr. O3-274), nors tam neturėjo teisinio pagrindo. Å ie pareiÅ¡kėjos teiginiai vertintini kritiÅ¡kai. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo nurodytus Komisijos 2012-06-18 nutarimu Nr. O3-155 patvirtintÄ apraÅ¡Ä , Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 916 patvirtintÄ apraÅ¡Ä , Komisijos 2012-09-28 nutarimÄ Nr. O3-274 matyti, kad Komisija atlikdama tyrimÄ rėmėsi Å¡iuose teisės aktuose įtvirtintomis procedÅ«rinėmis teisės normomis, kuriomis Komisija privalėjo vadovautis, ginčijamu laikotarpiu atlikdama teisės aktuose įtvirtintÄ pareigÄ tikrinti (kontroliuoti), ar prognozuotos Å«kio subjekto veiklos sÄ naudos iÅ¡ esmės gali bÅ«ti pripažįstamos privalomomis veiklos sÄ naudomis.

Taip pat kritiÅ¡kai vertintini ir pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad: reguliuojamos veiklos lėšų/kainų nustatymo procesas buvo sureguliuotas taip, kad iÅ¡ anksto buvo nustatomas prognozuojamas sÄ naudų poreikis už ateinančius metus ir kartu įvertinamas skirtumas tarp Komisijos nustatytos sÄ naudų apimties bei faktiÅ¡kai patirtų sÄ naudų apimties už praėjusius kalendorinius metus (kainÄ nustatant į priekį), taip užtikrinant bÅ«tent faktiÅ¡kai patirtų sÄ naudų padengimÄ ; Komisija privalėjo užtikrinti, kad praėjus reguliaciniam periodui (vieneriems metams) per jį patirtos faktinės iÅ¡laidos pareiÅ¡kėjai bÅ«tų visiÅ¡kai užtikrintos nustatant ateinančio laikotarpio lėšas; patikrinimo metu Komisija nenustatė jokių teisės aktų pažeidimų, tačiau vis tiek jos atžvilgiu pritaikė poveikio priemonę – sumažino veiklos sÄ naudas; jokie teisės aktai nenumato Komisijos diskrecijos vadovautis kitomis nei faktinės ATL sÄ naudomis, bei taikyti vidutinę ATL rinkos kainÄ .

Tokiais teiginiais pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės nepagrįstai kvestionuoja teisės aktuose aiÅ¡kiai įtvirtintÄ Komisijos pareigÄ vykdyti elektros energijos gamyba ir tiekimu užsiimančių įmonių veiklos kontrolę. Teismo nuomone, vykdydama savo tiesiogines funkcijas, Komisija privalo atlikti energijos gamyba ir tiekimu užsiimančių įmonių tikrinimus tiek tais atvejais, kai yra nustatoma, kad Å«kio subjektai pažeidė teisės aktus, tiek siekiant patikrinti, ar prognozuotos tokio Å«kio subjekto veiklos sÄ naudos iÅ¡ esmės gali bÅ«ti pripažįstamos privalomomis veiklos sÄ naudomis.4.

Dėl Nutarimo Nr. O3-818 turinio vertinimo.Å ioje byloje nustatyta, kad Komisija, siekdama įvertinti sÄ naudų, dengtinų iÅ¡ reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) teikimo veiklos, faktinę pagrįstÄ apimtį 2010-2012 m. laikotarpiu ir įvertinti faktinės pagrįstos sÄ naudų apimties suderinamumÄ su Å¡ios veiklos pajamų atitinkamu laikotarpiu apimtimi, nuo 2013-03-15 iki 2013-11-15 atlikto AB „Lietuvos energijos gamyba“ patikrinimo metu vadovavosi įvairiais Å¡altiniais, kurių dauguma yra (buvo) skelbiami vieÅ¡ai yra oficialÅ«s, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių.

Å ių Å¡altinių patikimumu iÅ¡ esmės neabejoja ir pareiÅ¡kėja, nes abejonių dėl jų patikimumo neiÅ¡reiÅ¡kė nei atliekamo patikrinimo metu, nei susipažinusi su Patikrinimo aktu, nei teismo posėdyje. Taip pat nustatyta, kad Komisija NutarimÄ Nr. O3-818 priėmė, vadovaudamasi teisės aktais, o daugelis ginčijamo nutarimo priėmimo motyvų iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti Patikrinimo akte (t. II, b. l. 1–15), Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2014-09-22 pažymoje Nr. O5-245 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“ (t.

I, b. l. 22), Derinimo pažymoje (t. I, b. l. 38–51). Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi bÅ«ti nurodyti pačiame akte. Taigi Nutarimo Nr. O3-818 turinys turi bÅ«ti vertinamas kartu su motyvais, kurie iÅ¡dėstyti Patikrinimo akte, Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2014-09-22 pažymoje Nr. O5-245 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“, Derinimo pažymoje.Kaip minėta, teismas, tikrindamas Nutarimo Nr. O3-818 teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neatliks to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminės tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamÄ tyrimÄ ir vertinimÄ , įstatymu yra priskirta Komisijai.

Todėl, vertindamas Nutarime Nr. O3-818 iÅ¡dėstytus motyvus, kurių neatskiriama dalis yra motyvai iÅ¡dėstyti Patikrinimo akte, Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2014-09-22 pažymoje Nr. O5-245 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“, Derinimo pažymoje, teismas tirs, ar Komisija atlikdama pareiÅ¡kėjos patikrinimÄ nepadarė esminės klaidos, jis nepasisakys dėl tokių motyvų ekonominio ir politinio tikslingumo. Å iame kontekste, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja skunde pateikė nemažai argumentų, susijusių su ginčijamo Nutarimo Nr. O3-818 ekonominiu politiniu tikslingumu.

Tokiais argumentais pripažintini pareiÅ¡kėjos argumentai, susiję su įmonės svarba, įgyvendinant valstybės energetinę politikÄ , argumentai dėl kuro sÄ naudų, Lietuvos elektrinės CO2 ATL, darbo užmokesčio sÄ naudų pripažinimo privalomomis sÄ naudomis. Tokiais argumentais laikytini ir dauguma argumentų, susijusių su Komisijos atliktu Kruonio HAE pastovių veiklos sÄ naudų vertinimu.KritiÅ¡kai vertintini pareiÅ¡kėjos teiginiai susiję su darbo užmokesčio sÄ naudų pripažinimo privalomomis sÄ naudomis, tokie kaip:

Komisija nepagrįstai skaičiavimuose naudoja vidutinį darbo užmokestį (2010 metais – 3 200 Lt, 2011 ir 2012 metais – 3 224 Lt) nesivadovauja faktinėmis darbo užmokesčio sÄ naudomis; iÅ¡skirtinės kvalifikacijos specialistų darbo užmokestis yra didesnis; Komisija neatsižvelgė į kolektyvinę sutartį; neaiÅ¡ku, kodėl Komisija laiko 1/3 nuo visų atidėjimų bÅ«simiems pensininkams nepagrįstomis sÄ naudomis. Atsiribojant nuo nurodytų teiginių vertinimo ekonominio ir politinio tikslingumo aspektais, paminėtina, kad tai, jog iÅ¡siskiria Komisijos ir pareiÅ¡kėjos pozicija dėl darbo užmokesčio sÄ naudų pripažinimo privalomomis veiklos sÄ naudomis, niekaip nepaneigia, pareiÅ¡kėjos teisės aukÅ¡tesnes nei vidutinės įmonės personalo valdymo iÅ¡laidas, kurių Komisija nepripažįsta privalomomis, finansuoti padengiant iÅ¡ įmonei skirtos pelno maržos.

KritiÅ¡kai vertintinas ir pareiÅ¡kėjos teiginys, kad auditoriai, atlikę pareiÅ¡kėjos metinių finansinių ataskaitų auditÄ , pastabų ATL įsigijimo sÄ naudoms neturėjo. Teismo nuomone, Å¡i faktinė aplinkybė savaime nepagrindžia patirtų ATL įsigijimo sÄ naudų privalomumo, nes auditoriai ir Komisija Å¡ias sÄ naudas vertina skirtingais aspektais, todėl jų vertinimas galėjo skirtis.Teismas nenustatė, kad atlikdama pareiÅ¡kėjos patikrinimÄ , suraÅ¡ydama Patikrinimo aktÄ , priimdama NutarimÄ Nr. O3-818, Komisija bÅ«tų taikiusi teisės aktuose neįtvirtintus principus, bÅ«tų nesilaikiusi privalomo energijos gamybos sÄ naudų padengimo principo, ir dėl to ginčijamu nutarimu neteisėtai ir nepagrįstai sumažinusi pareiÅ¡kėjos faktiÅ¡kai patirtas sÄ naudas.

Taip pat teismas nenustatė, kad Komisija, atlikdama pareiÅ¡kėjos planinį patikrinimÄ bÅ«tų neįvertinus ar netinkamai įvertinus pareiÅ¡kėjos veiklos unikalumÄ , jos pareigas, atsakomybę ir svarbÄ valstybės mastu užtikrinant elektros energijos tiekimÄ . Å iame kontekste pažymėtina, kad Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip apribojančios Komisijos diskrecijÄ atlikti efektyviÄ pareiÅ¡kėjos veiklos priežiÅ«rÄ ir kontrolę, jos savaime nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai nekyla pareiga veiklÄ vykdyti efektyviai, o į elektros kainos dedamÄ jÄ traukti ne visas, o tik privalomas veiklos sÄ naudas.

Kaip nepagrįstas atmestinas pareiÅ¡kėjos teiginys, kad nė vienas teisės aktas nenustato imperatyvių taisyklių, kuriomis remiantis pareiÅ¡kėja bÅ«tų galėjusi iÅ¡ anksto suprasti ir žinoti, kaip Komisija vertins jos sÄ naudas, patirtas reguliuojamoje veikloje. Ä®vertinus visuminį teisinį reguliavimÄ , inter alia nustatytÄ aktualios redakcijos Energetikos įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai teisės aktuose įtvirtinta bendra pareiga veiklÄ vykdyti efektyviai.

Å i pareiga įmonei, kuri ilgÄ laikÄ vykdo elektros energijos gamybos veiklÄ , nuolat bendrauja (bendradarbiauja) su Komisija, negalėjo bÅ«ti nežinoma.Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus, ginčijamo Nutarimo Nr. O3-818 turinį, kuris neatsiejamas nuo Patikrinimo akte (t. II, b. l. 1–15), Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2014-09-22 pažymoje Nr. O5-245 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“ (t. I, b. l. 22), Derinimo pažymoje (t. I, b. l. 38–51) iÅ¡dėstytų motyvų, konstatuotina, kad, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ administracinę bylÄ , teismas nenustatė, kad Komisija, atlikdama pareiÅ¡kėjos patikrinimÄ , bÅ«tų padariusi esminių klaidų, iÅ¡ esmės pažeidusių pareiÅ¡kėjos teises, kurios sudarytų pagrindÄ dėl to NutarimÄ Nr. O3-818 pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu ir jį panaikinti.

5. Dėl Nutarimo Nr. O3-818 atitikties VieÅ¡ojo administravimo įstatymui.PareiÅ¡kėja teigia, kad Nutarime Nr. O3-818 ir Patikrinimo akte sÄ naudas sumažino nemotyvuotai, todėl Å¡ie aktai neatitinka esminių reikalavimų ir pažeidžia VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatas.Vertinant šį pareiÅ¡kėjos argumentÄ paminėtina, kad Komisija, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų, iÅ¡ kurio iÅ¡plaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rÅ«pestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

Pagal gero administravimo principÄ valstybės institucijos turi vykdyti procedÅ«rÄ neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai. Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi bÅ«ti motyvuotas; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Be to, Å¡i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismÄ , nagrinėjantį tokiÄ bylÄ , skundžiamÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto individualų administracinį aktÄ panaikinti (žr., pvz., LVAT nutartį administracinėse bylose Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008).

Minėta, kad ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai.Nutarimo Nr. O3-818 turinį įvertinus kitų rašytinių įrodymų kontekste, konstatuotina, kad jame aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis jis priimtas, o daugelis jo priėmimo motyvų išsamiai išdėstyti Patikrinimo akte (t.

II, b. l. 1–15), Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2014-09-22 pažymoje Nr. O5-245 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“ (t. I, b. l. 22), Derinimo pažymoje (t. I, b. l. 38–51). Taigi iÅ¡ Nutarimo Nr. O3-818 galima aiÅ¡kiai suprasti juo reguliuojamų visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, iÅ¡ jo turinio aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Teismas nenustatė, kad ginčijamÄ nutarimÄ priėmusi Komisija bÅ«tų nesivadovavusi gero administravimo principo imperatyvais, ar kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ patikrinimÄ bÅ«tų atlikusi Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai, bÅ«tų nesilaikiusi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad apie vykdomÄ administracinę procedÅ«rÄ pareiÅ¡kėja buvo nuolat informuojama, jai buvo suteikta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus, papildomus įrodymus, o priimtas ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Visa tai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad Nutarimas Nr. O3-818 atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.6. Dėl kitų pareiÅ¡kėjos argumentų.PareiÅ¡kėja abejoja Komisijos pasirinktu konsultantu UAB „Civitta“, kurio atlikto patikrinimo pagrindu, jos nuomone, buvo priimtas ginčijamas nutarimas ir Patikrinimo aktas.

Vertinant šį pareiÅ¡kėjos argumentÄ , konstatuotina, kad pagal Komisijos 2012-06-18 nutarimu Nr. O3-155 patvirtinto apraÅ¡o, galiojusio iki 2014-11-01, 34 punktÄ Komisija turėjo teisę patikrinimui atlikti pasitelkti ekspertus ar specialistus iÅ¡ kitų valstybės institucijų bei organizacijų, jeigu reikalingos jų specialios žinios ar patirtis. Ä®vertinus Komisijos atlikto AB „Lietuvos energijos gamyba“ patikrinimo apimtį, darytina iÅ¡vada, kad Komisijos sprendimas pasinaudoti tokia teise buvo visiÅ¡kai pagrįstas.

Kita vertus, teismo nuomone, toks Komisijos sprendimas savaime neturi jokios įtakos vertinant Komisijos atlikto pareiÅ¡kėjos patikrinimo ir jo pagrindu priimto Nutarimo Nr. O3-818 teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .PareiÅ¡kėja skunde iÅ¡dėsto daugiau argumentų, kurie, jos nuomone, pagrindžia skunde iÅ¡dėstytų reikalavimų pagrįstumÄ . Tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ , todėl dėl kitų pareiÅ¡kėjo argumentų teismas nepasisakys. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. de H. v.

Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).7. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad Nutarimas Nr. O3-818 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo 1–3 punktų pareiÅ¡kėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ skunde nurodytais pagrindais, nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a:SkundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                 Rytis Krasauskas                                                                                                                                                             Mefodija Povilaitienė                                                                                                                                                             Jūra Marija Strumskienė