2020-06-17 Nr. AB-12277-3-63-3-01861-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Adm

Administracinė byla Nr. A-3791-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01861-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 28.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai priėmė pareiškėjo A. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1260-10871 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 21R2-95 (AG2-73/13-2019) (toliau – ir Ginčų komisijos sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios neleidžiant bendrauti su nepilnamečiu vaiku, atlyginimo priteisimo. Tarnybos Klaipėdos skyrius išnagrinėjęs prašymą 2019 m. liepos 1 d. sprendimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą.

3. Nesutikdamas su Tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu pareiškėjas su skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, prašydamas panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti Tarnybos Klaipėdos skyrių priimti naują sprendimą. Ginčų komisija išnagrinėjusi skundą 2019 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą pareiškėjo skundo netenkinti. Pareiškėjo nuomone, Ginčų komisijos ir Tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimai yra neteisėti bei nepagrįsti, todėl yra teisinis pagrindas juos panaikinti.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad palaiko patikslintą skundą, prašė jį tenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad jo sūnaus motina nesilaikė teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, visomis įmanomomis priemonėmis kliudė jam dalyvauti nepilnamečio sūnaus gyvenime. Pareiškėjas nesikreipė į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus dėl priverstinio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku ir priteistas išlaikymas, vykdymo, taip pat nėra inicijavęs bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu jo įsiskolinimas už vaiko išlaikymą siekia apie 7000–8000 Eur.

5. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Tarnybos Klaipėdos skyriuje 2019 m. birželio 12 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą (reg. Nr. (2.3)KLTP-1-1260) civilinėje byloje dėl žalos, atsiradusios neleidžiant bendrauti su nepilnamečiu vaiku atlyginimo. Tarnyba 2019 m. birželio 27 d. gavo advokato V. M. išvadą, iš kurios turinio matyti, jog pareiškėjas civilinėje byloje neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl pareiškėjo reikalavimai suteikti antrinę teisinę pagalbą yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

7. Tarnybos Klaipėdos skyrius išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. birželio 12 d. prašymą, susipažinęs su minėta advokato išvada ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 1–2 punktais, 2019 m. liepos 1 d. sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1–2 punktuose numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu asmens reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

8. Pareiškėjo teigimu Ž. P. neleido jam matytis su nepilnamečiu sūnumi, dalyvauti jį auginant ir auklėjant, neleidžia matytis su vaiku ir po Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo, kuriuo buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, priėmimo, todėl pareiškėjas siekia kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos iš Ž. P. priteisimo. Tarnybos įsitikinimu, pareiškėjas patirtą turtinę žalą sieja su antstolės atliekamais vykdymo veiksmais, išieškant iš jo priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas grindžia savo patirtais išgyvenimais Ž. P. neleidžiant matytis su nepilnamečiu vaiku, taip pat išgyvenimais, reputacijos pablogėjimu antstolei išieškant iš jo teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

9. Pareiškėjo nepilnametis vaikas gimė (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip nurodo pareiškėjas, dėl bendravimo su vaiku į Ž. P. jis kreipėsi 2012 m. rugsėjį, jai liepus jam nevažiuoti pas ją ir vaiką. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis nusprendė nesikreipti į teismą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, kad vaikas galėtų ramiai vystytis. Pareiškėjas taip pat keletą metų gyveno užsienyje, į nepilnamečio vaiko mamą dėl bendravimo su juo kreipdavosi grįžęs į Lietuvą. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų, jog būtų užtikrintas jo bendravimas su sūnumi, į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo pareiškėjas kreipėsi 2016 metais ir bendravimo tvarka Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu buvo nustatyta. Savo teisę matytis su vaiku pareiškėjas privalo įgyvendinti taip, kaip yra nustatyta teismo sprendime, o sūnaus motinai nevykdant įsiteisėjusio sprendimo, pareiškėjas turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.

10. Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjo patiriamos išlaidos vykdomojoje byloje, kurioje antstolė iš jo išieško teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, atsirado dėl to, kad pareiškėjas netinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo priteisimo bei į antstolę dėl priteisto išlaikymo išieškojimo Ž. P. neatliko neteisėtų veiksmų. Ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nepanaikina pareiškėjo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, t. y. tarp antstolės vykdomo išlaikymo išieškojimo ir pareiškėjo nurodomų neteisėtų Ž. P. veiksmų neleidžiant matytis su vaiku, nėra priežastinio ryšio. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl negalėjimo bendrauti su vaiku pablogėjo jo sveikata, reputacija ir pan. Nesant įrodymų, jog Ž. P. veiksmais pareiškėjo sveikatai ar reputacijai buvo padaryta žala, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, jog yra patyręs 12 000 Eur turtinės žalos bei 28 000 neturtinės žalos, tačiau kartu su 2019 m. birželio 12 d. prašymu nepateikė dokumentų, pagrindžiančių nurodomas sumas.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą atmetė.

12. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilęs dėl Ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo ir Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. liepos 1 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teismas nustatė, kad Tarnybos Klaipėdos 2019 m. birželio 12 d. skyriuje buvo gautas pareiškėjo 2019 m. birželio 11 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, kuriame pareiškėjas nurodė, jog jam reikalinga advokato pagalba jo interesų atstovavimui bei procesinių dokumentų rengimui civilinėje byloje dėl žalos, atsiradusios neleidžiant bendrauti su nepilnamečiu vaiku, atlyginimo; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-62-729/2019 (remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teismas patikslino, kad civilinės bylos numeris yra e2-62-729/2018), buvo nustatyta pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, taip pat minėtu sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas kiekvieną mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui mokėti 175,00 Eur, iki vaikas sulauks pilnametystės. Nepilnamečio išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirta jo motina Ž. P..

14. Byloje buvo nustatyta, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius skundžiamu 2019 m. liepos 1 d. sprendimu nutarė netenkinti pareiškėjo 2019 m. birželio 11 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą. Teisiniais sprendimo pagrindais nurodomi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai. Minėtame sprendime teigiama, kad pareiškėjas nurodo, jog yra patyręs 12 000 Eur turtinės žalos bei 28 000 Eur neturtinės žalos – patirtą turtinę žalą pareiškėjas sieja su antstolės L. P. atliekamais vykdymo veiksmais, išieškant iš jo teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, o patirtą neturtinę žalą pareiškėjas grindžia savo patirtais išgyvenimais sūnaus motinai neleidžiant matytis su vaiku, taip pat išgyvenimais, reputacijos pablogėjimu antstolei iš jo išieškant teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Tarnybos Klaipėdos skyrius sprendime nurodė, kad nėra nustatyti Ž. P. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis tarp jos veiksmų ir pareiškėjo nurodomos patirtos žalos, nėra pateikti žalą pagrindžiantys įrodymai, todėl pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

15. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, jog pareiškėjas 2019 m. sausio 25 d. jau buvo Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikęs prašymą skirti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atsiradusios neleidžiant bendrauti su nepilnamečiu vaiku atlyginimo ir Tarnybos Klaipėdos skyrius 2019 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 2.3.(NTP-2)-18-T-21-1909 nusprendė prašymą tenkinti bei skirti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Vis dėlto Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-N-21-4749 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas, kadangi įvertinus visas aplinkybes nustatyta, jog tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas butų neperspektyvus, o pareiškėjas Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 20 d. sprendimo neskundė.

16. Teismas nustatė, kad nagrinėdama pareiškėjo prašymą ir vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, Tarnyba kreipėsi į advokatą V. M. su prašymu pateikti išvadą, ar yra Įstatyme nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai; advokatas V. M. 2019 m. birželio 27 d. pateikė išvadą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. V.“ Nr. 78/19 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuojama, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus, pareiškėjo prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu nustatytos pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų nevykdymo. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos neturtinei žalai atlyginti, šia išvada Tarnyba rėmėsi priimdama pareiškėjo netenkinantį sprendimą; išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2019 m. liepos 1 d. sprendimo, Ginčų komisija savo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

17. Teismas vadovavosi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais ir aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, aiškinant minėtas teisės normas, akcentuodamas, jog įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia Tarnybai, o antrinė teisinė pagalba, remiantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos.

18. Įvertinęs pareiškėjo Tarnybai teikto prašymo motyvus ir siekiamo inicijuoti ginčo pobūdį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, kuriose nurodomi civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai, CK 6.249 ir 6.250 straipsnių turinį, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas patirtą 12 000 Eur dydžio turtinę žalą kildina iš aplinkybės, jog jis patyrė išlaidų vykdomojoje byloje, kurioje antstolė L. P. priverstiniu būdu išieško iš pareiškėjo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neneigė, jog įsiskolinimas nepilnamečio vaiko išlaikymui siekia apie 7000–8000 Eur. Nurodęs CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimas įsiteisėjęs ir vykdytinas, tačiau pareiškėjas jo nevykdo, teismas sutiko su Tarnybos ir Ginčų komisijos Sprendimų argumentais, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepagrindžia jo teisės į turtinės žalos atlyginimą iš Ž. P., kadangi priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmai nėra priešingi teisei veiksmai ir pareiškėjo patirti nuostoliai iš esmės atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų – vengimo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

19. Teismas pažymėjo, kad jeigu pareiškėjo sūnaus motina pažeidinėja teismo sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pareiškėjas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo arba kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, jei ji šalių netenkina. Teismas išsiaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas šia teise nepasinaudojo.

20. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl patirtos turtinės žalos, teismas pažymėjo, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Teismas byloje nenustatė, kad pareiškėjas Tarnybos Klaipėdos skyriui butų pateikęs dokumentus, patvirtinančius, jog dėl negalėjimo matytis su sūnumi suprastėjo jo sveikata, emocinė būklė. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, jog dėl priverstinio vaiko išlaikymui skirtų sumų išieškojimo buvo pakenkta jo reputacijai. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas Tarnybos Klaipėdos skyriui nepateikė jokių dokumentų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog dėl Ž. P. neteisėtų veiksmų jis galėjo patirti neturtinę žalą.

21. Įvertinęs nustatytų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius 2019 m. liepos 1 d. sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo 2019 m. birželio 11 d. prašymas yra nepagrįstas, kadangi jame suformuluoti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas civilinėje byloje dėl žalos atsiradusios neleidžiant bendrauti su nepilnamečiu vaiku atlyginimo priteisimo būtų neperspektyvus. Nenustatęs Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. liepos 1 d. sprendimo neteisėtumo pagrindų, teismas taip pat nenustatė teisinio pagrindo naikinti ir Ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą.

III. 22. Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti – panaikinti Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. liepos 1 d. sprendimą ir Ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog jo keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo yra perspektyvus. Pareiškėjo nepilnamečio sūnaus motina su juo nebendradarbiauja, neleidžia matytis su vaiku pagal teismo sprendimu patvirtintą tvarką. Tai pareiškėjui kelia išgyvenimus ir dvasinį skausmą, šias aplinkybes patvirtina pateiktos įvairios pažymos iš įstaigų. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog CK 3.175 straipsnyje neturtinės žalos atlyginimas nenustatytas. Turtinę ir neturtinę žalą reglamentuoja kiti Civilinio kodekso straipsniai. Pareiškėjas patiria žalą, kurią sieja priežastinis ryšys su Ž. P. neteisėtais veiksmais, nes ji nevykdo nustatytų tėvų asmeninių teisių ir pareigų.

24. Pareiškėjo teigimu, neteisingai tvirtinama, kad jis vengia išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Išsamiai nurodydamas nesutikimo argumentus su kitų institucijų sprendimais, kuriems apskųsti jam valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta nebuvo, pareiškėjas nurodo, kad jis neturi pajamų, jų neteko neteisėtai, todėl patiria nuostolius (turtinę žalą) (t. y. patiria išlaidas iš negautų pajamų).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1260-10871 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo Tarnybos Klaipėdos skyrius atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, ir ne teismo tvarka pareiškėjo skundą išnagrinėjusios Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 21R2-95 (AG2-73/13-2019) teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, byloje nustatytas aplinkybes ir kilusiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatavo, jog Tarnybos išvados dėl pareiškėjo siekiamo inicijuoti ginčo neperspektyvumo ir keliamo reikalavimo nepagrįstumo buvo pagrįstos. Teismas nenustatė Ž. P. neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui galėjo kilti turtinė žala, nes byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta tvarka nemoka išlaikymo nepilnamečiam vaikui, o turtinę žalą sieja su priverstinai išieškomu minėtu išlaikymu. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui būtų kilusi neturtinė žala dėl nesimatymo su vaiku ar suprastėjusi reputacija, nes, teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, sumenkusią reputaciją siejo su priverstiniu teismo sprendimo vykdymu.

27. Pareiškėjas su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nes, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, jo reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra pagrįsti, jis surinko pakankamai tai patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovas privalo jam teikti antrinę teisinę pagalbą.

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

30. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė naujų įrodymų (medicininius dokumentus, savo ir kitų asmenų procesinius dokumentus, teiktus kitose bylose, kitų viešojo administravimo subjektų parengtus dokumentus jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir pan.), tačiau nepaaiškina, kokias konkrečias bylai reikšmingas aplinkybes jais siekia įrodinėti, taip pat nenurodo jokių argumentų, kodėl tam tikri įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgdama į išdėstytą ir vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertins ir neanalizuos.

31. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, spręsdamas dėl pareiškėjo inicijuojamo civilinio ginčo pobūdžio, perspektyvumo ir reikalavimų pagrįstumo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus, spręsdamas dėl Tarnybos 2019 m. liepos 1 d. sprendimo teisėtumo, įvertino tinkamai.

32. Pareiškėjo skundžiamas Tarnybos 2019 m. liepos 1 d. sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą buvo priimtas, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais. Minėtose nuostatose įtvirtinta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė minėtų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų teismų praktikoje suformuotą aiškinimą, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtų išaiškinimų nekartoja.

33. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas prašė atsakovo suteikti antrinę teisinę pagalbą ieškiniui dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, kurią jis kildino iš Ž. P. veiksmų neleidžiant bendrauti su nepilnamečiu sūnumi. Bylos duomenys akivaizdžiai patvirtino, kad pareiškėjas, kaip Ž. P. daromą turtinę žalą, nurodo pareiškėjo nepilnamečio vaiko naudai vykdomą išlaikymo išieškojimą, taip pat, pareiškėjo teigimu, neteisėtus antstolės L. P. teismo sprendimo priverstinio vykdymo veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kuriuose aiškiai būtų apibrėžiama, kokius konkrečiai turtinius praradimus (nuostolius) pareiškėjui sukėlė Ž. P. veiksmai, tikėtina, netinkamai vykdant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-62-729/2018, patvirtintą matymosi su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms ir papildomai motyvų nekartoja.

34. Akcentuotina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92).

35. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad dėl Ž. P. veiksmų neleidžiant matytis pareiškėjui su nepilnamečiu vaiku pagal teismo sprendimu patvirtintą tvarką pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, o vykdomas vaikui skirto išlaikymo išieškojimas menkina jo reputaciją, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (1 dalis); neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (2 dalis).

36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-62-729/2018, buvo nustatyta pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis). Atitinkamai CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo nurodytus sveikatos būklės neigiamus pokyčius, reputacijos pablogėjimą lėmė būtent bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ribojimas, t. y. Ž. P. veiksmai, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės darė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas, kuriuo prašoma iš Ž. P. atlyginti neturtinę žalą, yra nepagrįstas, o bylinėjimasis sprendžiant tokio pobūdžio ginčą kartu yra ir neperspektyvus.

38. Pažymėtina, kad teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama. Šią teisę suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir ji yra realizuojama laikantis teisės aktais nustatytų sąlygų ir tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2009 m. rugpjūčio 27 d. Nr. A822-1042/2009, 2009 m. spalio 26 d. Nr. A662-1207/2009, 2011 m. liepos 28 d. Nr. A575-2966/2011, 2011 m. spalio 6 d. Nr. A62-3036/2011, kt.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Įstatymas, kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).

39. Nors pareiškėjas teigia, kad jo prašymai ir teismui teikti procesiniai dokumentai yra argumentuoti bei pagrįsti, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių ir reikšmingų aplinkybių, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjo patiriamą žalą (turtinę bei neturtinę) sieja priežastinis ryšys su veiksmais, kuriais jam kliudoma bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

40. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė