4230062a-b2ec-4eec-a536-139dcf109e9a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-639-330/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00385-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.2; 3.3.2.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos SeiÅ¡elių Respublikos įmonės „Viridian Armada AG“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos SeiÅ¡elių Respublikos įmonės „Viridian Armada AG“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovei SingapÅ«ro įmonei „Atmos Zero Pte Ltd.“, n u s t a t ė :

I. Klausimo esmė 1. PareiÅ¡kėja SeiÅ¡elių Respublikos įmonė „Viridian Armada AG“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ praÅ¡ydama areÅ¡tuoti atsakovės SingapÅ«ro įmonės „Atmos Zero Pte Ltd.“ (toliau – atsakovė) lėšas, esančias pas atsakovę, trečiÄ jį asmenį UAB „Secure Nordic Payments“ ar kitus trečiuosius asmenis, už 2 313 531,95 Eur sumÄ , kol įsiteisės SingapÅ«ro tarptautiniame arbitražo centre priimtas arbitražo teismo sprendimas (arbitražo byla Nr. ARB075/21/LYY).

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad Å¡alys 2018 m. rugsėjo 3 d. sudarė elektroninės prekybos ir mokėjimo paslaugų sutartį. Å ios sutarties Q dalyje Å¡alys nustatė, kad visi ginčai sprendžiami SingapÅ«ro tarptautiniame arbitražo centre. Visiems pagal sutartį kylantiems ginčams taikomi SingapÅ«ro įstatymai. Å ios sutarties Å¡alys sutiko, kad bus taikoma SingapÅ«ro jurisdikcija. Kilus Å¡alių ginčui, pareiÅ¡kėja kreipėsi į SingapÅ«ro tarptautinio arbitražo centro teismÄ . Arbitražo procesas yra prasidėjęs, bylai suteiktas Nr. ARB075/21/LYY.

3. PraÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones grindžiamas tuo, kad pareiÅ¡kėja neturi galimybės disponuoti lėšomis, kurios yra Lietuvoje veikiančios mokėjimų įstaigos UAB „Secure Nordic Payments“ (buvęs pavadinimas UAB „MisterTango“) administruojamoje pareiÅ¡kėjos sÄ skaitoje. Dėl nesÄ Å¾iningo ir piktybiÅ¡ko atsakovės elgesio gali bÅ«ti prarastos visos pareiÅ¡kėjos sÄ skaitoje esančios lėšos. Dėl atsakovės veiksmų pareiÅ¡kėja neatgaus daugiau nei 2 mln. Eur, todėl patirs didelius nuostolius. Atsakovės elgesys neatitinka sÄ Å¾iningo elgesio standarto. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiÅ¡kėja neturės galimybių apginti savo pažeistų teisių, atgauti didesnės negu 2 mln. Eur sumos. Atsakovė atsisako bendradarbiauti, vengia atsakomybės, teikia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

4. PareiÅ¡kėjos teigimu, Vilniaus apygardos teismas turi jurisdikcijÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Susiklosčiusios situacijos keliamas pavojus pareiÅ¡kėjos turtinei padėčiai ir sprendimo skubumas verčia pareiÅ¡kėjÄ kreiptis į valstybės, bet ne arbitražo teismÄ . Paskutinė žinoma pareiÅ¡kėjos lėšų buvimo vieta – trečiojo asmens administruojama IBAN sÄ skaita, o kita vieta – Lietuvos valstybinių institucijų sÄ skaita. Arbitražo teismui priėmus pareiÅ¡kėjai palankų sprendimÄ , jį gali tekti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje pagal 1958 m.

Niujorko konvencijos „Dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ nuostatas. Dėl to pareiÅ¡kėja kreipiasi į Vilniaus apygardos teismÄ , kuris kompetentingas spręsti laikinųjų apsaugos priemonių dėl ginčų arbitraže taikymo klausimus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAÄ®) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Å¡io įstatymo nuostatos, kuriose reglamentuotas teisminis arbitražinio susitarimo pripažinimas, Å¡io susitarimo nuginčijimas, teisminis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bei užsienio arbitražų sprendimų pripažinimas ir vykdymas, taikomos neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje yra arbitražo vieta ar kur atliekami atskiri arbitražo procesiniai veiksmai.

Å alis turi teisę praÅ¡yti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ar užtikrinti įrodymus iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. Teismas Å¡alies praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ar įrodymų užtikrinimÄ ir po arbitražo teismo sudarymo (KAÄ® 27 straipsnio 1 dalis). Pagal UNCITRAL pavyzdinio įstatymo 9 straipsnį, nėra nesuderinama su arbitražiniu susitarimu Å¡aliai kreiptis į teismÄ iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios ar jo metu, praÅ¡ant imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui priimti sprendimÄ dėl tokių priemonių taikymo.

6. Teismas nurodė, kad laikinÄ sias apsaugos priemones gali taikyti teismas, esantis kitoje valstybėje negu bylÄ nagrinėjantis arbitražo teismas. Tokiais atvejais taikytinos CPK nuostatos. IÅ¡ teismui pateikto praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones turinio teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjos buveinė yra SeiÅ¡elių Respublikoje, atsakovės – SingapÅ«re. Å alys 2018 m. rugsėjo 3 d. sutarties Q punkte nustatė, kad visi ginčai sprendžiami SingapÅ«ro tarptautiniame arbitražo centre.

Visiems pagal sutartį kylantiems ginčams taikomi SingapÅ«ro įstatymai. Arbitražo byla pradėta SingapÅ«ro tarptautiniame arbitražo centre (arbitražo byla Nr. ARB075/21/LYY). Nors KAÄ® ir UNCITRAL pavyzdiniame įstatyme nenustatyta papildomų sÄ lygų (atsakovo registracijos vietos ar nekilnojamo turto buvimo vietos, daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ turėjimo), kurios turi bÅ«ti prieÅ¡ ieÅ¡kovui kreipiantis į teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, praÅ¡ymo teismingumas turėtų bÅ«ti grindžiamas CPK IV skyriuje įtvirtintomis teismingumo taisyklėmis.

Byloje nėra duomenų, kad, nesant Å¡alių arbitražinio susitarimo, pareiÅ¡kėjos ginčas bÅ«tų teismingas Vilniaus apygardos teismui ar pareiÅ¡kėja iki kreipimosi į arbitražo teismÄ galėtų kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Neapibrėžus teismingumo, pareiÅ¡kėja galėtų kreiptis į kelių valstybių kompetentingus teismus, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Dėl to galėtų susidaryti situacija, kad skirtingų valstybių teismai skirtingai iÅ¡spręstų tÄ patį klausimÄ .

7. Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjos vardu atidaryta sÄ skaita yra Lietuvos Respublikoje, nėra pagrindas pripažinti, kad byla teisminga Vilniaus apygardos teismui.

8. PareiÅ¡kėja nurodė, kad jeigu ji praÅ¡ytų arbitražo teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, toks sprendimas turėtų bÅ«ti pripažįstamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir KAÄ® nustatyta tvarka, t. y. užtruktų keletÄ mėnesių. Teismas nurodė, kad Å¡ios aplinkybės nesuteikia pareiÅ¡kėjai teisės kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ ir praÅ¡yti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Be to, pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų apie tai, kad iÅ¡ tikrųjų jos nurodytoje atsakovei priklausančioje ir trečiojo asmens administruojamoje sÄ skaitoje yra lėšos, kurias praÅ¡oma areÅ¡tuoti.

Teismas nusprendė, kad pareiškėjos prašymas neteismingas Vilniaus apygardos teismui, todėl atsisakė jį priimti. III. Atskirojo skundo argumentai 9. Pareiškėja Seišelių Respublikos įmonė „Viridian Armada AG“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 9.1. KAĮ nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai arbitražo vieta nėra Lietuvos teritorijoje. Būtent Vilniaus apygardos teismas turi teisę spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiek iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios, tiek jį jau pradėjus. 9.2.

Pagal CPK bÅ«tent Vilniaus apygardos teismas yra kompetentingas nagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, kai tai yra susiję su užsienio arbitraže nagrinėtina ar nagrinėjama byla. 9.3. Doktrinoje (KAÄ® komentare) aiÅ¡kinant KAÄ® 2 straipsnio turinį yra nurodoma, jog KAÄ® 2 straipsnio 2 dalis iÅ¡plečia KAÄ® taikymÄ atskiriems arbitražo proceso klausimams (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl arbitražinio susitarimo nuginčijimo ar pripažinimo ir pan.) ir tais atvejais, kai arbitražo vieta nėra Lietuvos teritorijoje.

AnalogiÅ¡ka iÅ¡imtis numatyta ir UNCITRAL pavyzdinio įstatymo 1(2) straipsnyje. 9.4. Nei KAÄ®, nei UNCITRAL pavyzdinis įstatymas nenumato papildomų sÄ lygų (atsakovės registracijos vietos, jos nekilnojamo ar kokio kito turto buvimo vietos, daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ turėjimo, kt.), kurios turi egzistuoti prieÅ¡ ieÅ¡kovei kreipiantis į Vilniaus apygardos teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas turėjo pareigÄ priimti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , nes bÅ«tent Vilniaus apygardos teismas yra kompetentingas spręsti klausimus dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepaisant to, kad arbitražo vieta yra numatyta SingapÅ«re.

TokiÄ pareiÅ¡kėjos pozicijÄ patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas civilinėje byloje Nr. e2-1433-180/2018. 9.5. PraÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi bÅ«ti grindžiamas CPK I dalies IV skyriaus teismingumo taisyklėmis. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ klaidingai aiÅ¡kina taikydamas ieÅ¡kiniui keliamus procesinius reikalavimus. Teisminio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arbitražo procese klausimus reguliuoja specialiosios normos – CPK 147 straipsnio 1 dalis ir KAÄ® 2 straipsnio 2 dalis bei 27 straipsnio 1 dalis. 9.6.

PraÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesiekiama bylos iÅ¡sprendimo, juo siekiama tik sudaryti galimybę įvykdyti ieÅ¡kovei palankų bÅ«simÄ arbitražo teismo sprendimÄ . Net jei bÅ«tų reiÅ¡kiamas ne vienas, o keletas praÅ¡ymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skirtingų valstybių teismuose, tokie skirtingų teismų sprendimai (nutartys) dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo nepakeistų galutinio bylos rezultato, nes ieÅ¡kinio reikalavimus sprendžia tik vienas SingapÅ«ro tarptautinis arbitražo centras, o teismų sprendimų nesuderinamumo rizika nekyla. 9.7.

Laiko kriterijus, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, yra itin svarbus. Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , CPK reglamentuoja itin trumpus terminus, per kuriuos teismas privalo priimti sprendimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Argumentas, kad arbitražo teismo sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pripažinimas užtruktų keletÄ mėnesių, daro esminę reikÅ¡mę pareiÅ¡kėjos pasirinkimui kreiptis bÅ«tent į Vilniaus apygardos teismÄ . 9.8.

Kartu su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu pateikti teismui įrodymai patvirtina, jog SingapÅ«re, kur yra registruota atsakovės buveinė, atsakovė turto neturi, duomenys apie jos turtinę padėtį vieÅ¡am registrui nepateikti nuo 2019 m., o ir tie, kurie pateikti, patvirtina itin blogÄ jos finansinę situacijÄ . Vienintelis efektyvus bÅ«simo arbitražo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas galimas tik turtui, kurio paskutinė žinoma buvimo vieta yra Lietuvoje (pareiÅ¡kėjos lėšoms, buvusioms jos IBAN sÄ skaitoje, valdomoje atsakovės vardu).

Net tuo atveju, jei tokių pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiÅ¡kėja bÅ«tų praÅ¡iusi arbitražo teismo, Å¡io teismo nutarties vykdymÄ pareiÅ¡kėja turėtų realizuoti Lietuvoje. Tam bÅ«tų reikalingas arbitražo teismo nutarties pripažinimas, kuris galbÅ«t užtruktų keletÄ mėnesių. Per šį laikÄ turto, kurį pareiÅ¡kėja siekia apsaugoti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, gali nelikti. 9.9. Teismo argumentas, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų apie tai, jog iÅ¡ tikrųjų jos nurodytoje atsakovei priklausančioje ir trečiojo asmens administruojamoje sÄ skaitoje yra lėšos, kurias praÅ¡oma areÅ¡tuoti, nesusijęs su praÅ¡ymo priimtinumu teismui ir neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo praktikos.

PareiÅ¡kėja aiÅ¡kiai nurodė (ir pateikė įrodymus), kad nuo 2020 m. vasario 1 d. dėl neteisėtų atsakovės veiksmų prarado bet kokiÄ prieigÄ prie savo IBAN sÄ skaitos. Å ios aplinkybės paaiÅ¡kina, kodėl pareiÅ¡kėja negali pateikti įrodymų apie jai priklausančių piniginių lėšų buvimÄ ar nebuvimÄ minėtoje sÄ skaitoje. Kartu su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėja pateikė tiek paskutinį jos turimÄ IBAN sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , tiek komunikacijÄ su atsakovės atstovais, taip pat telefoninio pokalbio stenogramÄ , kurie patvirtina minėtų lėšų priklausymÄ pareiÅ¡kėjai ir prieÅ¡taringus atsakovės teiginius dėl dabartinės lėšų buvimo vietos.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Å io apeliacinio proceso dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo 12.

Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, nurodydamas, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas neteismingas Vilniaus apygardos teismui. PareiÅ¡kėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdama, kad praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus apygardos teismo turėjo bÅ«ti priimtas ir nagrinėjamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Prie šios išvados apeliacinės instancijos teismas priėjo remdamasis toliau išdėstytais motyvais.

13. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėja – Seišelių Respublikoje registruota įmonė, o atsakovė – Singapūro Respublikoje registruota įmonė. Pareiškėja nurodė, kad šalys 2018 m. rugsėjo 3 d. sudarė elektroninės prekybos ir mokėjimo paslaugų sutartį. Šios sutarties Q dalyje šalys nustatė, kad visi ginčai bus sprendžiami Singapūro tarptautiniame arbitražo centre. Tarp šalių kilo ginčas ir prasidėjo arbitražo procesas, bylai suteiktas Nr. ARB075/21/LYY.

14. PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji neturi galimybės disponuoti savo lėšomis, kurios yra Lietuvoje veikiančios mokėjimų įstaigos UAB „Secure Nordic Payments“ administruojamoje sÄ skaitoje. Å i sÄ skaita atidaryta atsakovės vardu, o atsakovė atsakinga už lėšų grÄ Å¾inimÄ pareiÅ¡kėjai. Atsakovė negrÄ Å¾ina pareiÅ¡kėjai jos pervestos sumos, arbitražo teisme nagrinėjamas Å¡alių ginčas, todėl pareiÅ¡kėja Vilniaus apygardos teismo prašė areÅ¡tuoti atsakovės lėšas, esančias pas atsakovę, trečiÄ jį asmenį UAB „Secure Nordic Payments“ ar kitus trečiuosius asmenis, už 2 313 531,95 Eur sumÄ , kol įsiteisės SingapÅ«ro tarptautinio arbitražo centro teismo sprendimas.

15. Å iuo atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad ginčo Å¡alys yra užsienio valstybėse registruoti juridiniai asmenys, o į Lietuvos teismÄ pareiÅ¡kėja dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreipėsi iÅ¡ esmės dėl to, kad Lietuvoje registruotos mokėjimų įstaigos administruojamoje ir atsakovės vardu atidarytoje sÄ skaitoje yra pareiÅ¡kėjos lėšų, kurias ji praÅ¡o areÅ¡tuoti tam, jog iÅ¡sprendus Å¡alių ginÄÄ arbitražo teisme ir galbÅ«t priėmus pareiÅ¡kėjai palankų sprendimÄ , bÅ«tų užtikrintas arbitražo teismo sprendimo įvykdymas.

16. KAÄ® 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad KAÄ® nuostatos, reglamentuojančios teisminį arbitražinio susitarimo pripažinimÄ , Å¡io susitarimo nuginčijimÄ , teisminį laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ bei užsienio arbitražų sprendimų pripažinimÄ ir vykdymÄ , yra taikomos neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje yra arbitražo vieta ar kur atliekami atskiri arbitražo procesiniai veiksmai. Minėta KAÄ® norma tiesiogiai nurodo, kad nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje yra arbitražo vieta ar kur atliekami atskiri arbitražo procesiniai veiksmai, ginčo Å¡aliai kreipiantis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo į klausimui spręsti kompetentingÄ Lietuvos teismÄ , Å¡iam klausimui nagrinėti taikomos KAÄ® nuostatos.

17. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad laikinÄ sias apsaugos priemones gali taikyti teismas, esantis kitoje valstybėje negu bylÄ nagrinėjantis arbitražo teismas, tačiau be pagrindo laikėsi nuostatos, kad praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismingumas turėtų bÅ«ti grindžiamas CPK I dalies IV skyriuje įtvirtintomis teismingumo taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimtinumas neturi bÅ«ti grindžiamas CPK I dalies IV skyriaus teismingumo taisyklėmis – pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo klausimÄ klaidingai sprendė taikydamas ieÅ¡kinio pateikimui ir jo priimtinumui keliamus procesinius reikalavimus.

18. KAÄ® 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alis turi teisę praÅ¡yti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ar užtikrinti įrodymus iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. Teismas Å¡alies praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ar įrodymų užtikrinimÄ ir po arbitražo teismo sudarymo.

19. KAÄ® 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad KAÄ® ir jame vartojamoms sÄ vokoms aiÅ¡kinti subsidiariai taikytinas 1985 m. Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) pavyzdinis įstatymas dėl tarptautinio komercinio arbitražo, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais.

20. UNCITRAL pavyzdinio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad nėra nesuderinama su arbitražiniu susitarimu Å¡aliai kreiptis į teismÄ iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios ar jo metu, praÅ¡ant imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui priimti sprendimÄ dėl tokių priemonių taikymo. Pavyzdinio įstatymo 1 straipsnio (2) dalyje nustatyta, kad Å¡io įstatymo nuostatos, iÅ¡skyrus 8, 9, 35 ir 36 straipsnius, taikomos tik kai arbitražo vieta yra Å¡ios valstybės teritorijoje.

21. Taigi, tiek KAÄ®, tiek ir UNCITRAL pavyzdinio įstatymo nuostatos laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimo jurisdikcijÄ nustato ne valstybės, kurios teritorijoje yra arbitražo vieta, teismui, tačiau bet kurios valstybės kompetentingam teismui, į kurį su tokiu praÅ¡ymu Å¡alis kreipiasi. Tokiu atveju, asmeniui, besikreipiančiam į valstybės, kurioje praÅ¡oma taikyti konkrečias laikinÄ sias apsaugos priemones, kompetentingÄ teismÄ , pakanka pateikti įrodymus apie ginčo nagrinėjimÄ arbitražiniame teisme, arba apie ketinimÄ kreiptis į arbitražo teismÄ ir tinkamai suformuluoti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar praÅ¡ymÄ užtikrinti įrodymus.

22. Kaip teisingai nurodo pareiÅ¡kėja, KAÄ® ir UNCITRAL pavyzdiniame įstatyme, kurie reglamentuoja pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pateikimo tvarkÄ , nenustatyta papildomų sÄ lygų, kurios turi bÅ«ti prieÅ¡ pareiÅ¡kėjai kreipiantis į Vilniaus apygardos teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

23. Papildomai pažymėtina, kad ir CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, KAĮ numatytais atvejais nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Minėto straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme arba užsienio ar nacionaliniame arbitraže nagrinėtina byla, taikymo paduodamas Vilniaus apygardos teismui.

24. Įstatymas numato galimybę kitos valstybės teritorijoje vykstančio arbitražo šalims tiesiogiai kreiptis į kitų valstybių kompetentingus teismus su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtent tam, kad galėtų būti operatyviai išsprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai ir užtikrinamas būsimo arbitražo teismo sprendimo įvykdymas, išvengiant kitos valstybės teismo sprendimo / nutarties pripažinimo ir vykdymo procedūros, kurios taikymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašančiai šaliai gali būti neefektyvus.

25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja galėtų kreiptis į kelių valstybių kompetentingus teismus, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, o dėl to galėtų susidaryti situacija, jog skirtingų valstybių teismai skirtingai iÅ¡spręstų tÄ patį klausimÄ . Tačiau Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobÅ«džio klausimas, kuriuo Å¡alių ginčas nėra iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės, todėl net ir tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėja papildomai kreiptųsi į kitų valstybių teismus su praÅ¡ymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skirtingų procesinių sprendimų pagal tokius praÅ¡ymus priėmimas neturėtų reikÅ¡mės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas) galios.

26. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog, nesant Å¡alių arbitražinio susitarimo, pareiÅ¡kėjos ginčas bÅ«tų teismingas Vilniaus apygardos teismui ar pareiÅ¡kėja iki kreipimosi į arbitražo teismÄ galėtų kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, valstybę, į kurios kompetentingÄ teismÄ kreipiamasi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pasirenka pareiÅ¡kėjas, todėl byloje neprivalo bÅ«ti duomenų apie galimÄ ginčo teismingumÄ Vilniaus apygardos teismui, jeigu nebÅ«tų Å¡alių arbitražinio susitarimo, nes tokie duomenys nagrinėjamam klausimui yra nereikÅ¡mingi.

Å iuo atveju reikÅ¡mingas yra pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo sÄ sajumas su poreikiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tent Lietuvoje. Tokį sÄ sajumÄ pareiÅ¡kėja pagrindė tuo, kad Lietuvoje yra atsakovės vardu atidaryta ir trečiojo asmens administruojama IBAN sÄ skaita, kurioje yra (buvo) pareiÅ¡kėjos reikalaujamų grÄ Å¾inti lėšų.

27. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų apie tai, jog jos nurodytoje atsakovei priklausančioje ir trečiojo asmens administruojamoje sÄ skaitoje iÅ¡ tiesų yra lėšos, kurias praÅ¡oma areÅ¡tuoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo stadijoje neturi vertinti praÅ¡ymo pagrįstumo. PraÅ¡ymo priėmimo klausimui iÅ¡spręsti neturi teisinės reikÅ¡mės praÅ¡yme nurodomų aplinkybių pagrindimas, Å¡iuo aspektu teismas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertins jį nagrinėdamas iÅ¡ esmės. Dėl bylos procesinės baigties 28.

Esant pirmiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl skundžiama nutartis naikintina, o pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjos SeiÅ¡elių Respublikos įmonės „Viridian Armada AG“ praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.

Teisėjas Gintaras Pečiulis