422e5964-e58c-4111-ba72-978d41a3b086 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas V                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-595/2014       Proceso Nr. 1-52-1-01341-2012-3                   Procesinio sprendimo kategorijos:                                  1.2.3.1.; 1.2.23.1.; 2.3.6.4.5. (S)                                           LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio (pranešėjo), teisėjų:

Valdimaro Bavėjano, Lino Žukausko, sekretoriaujant Martynai PauÅ¡aitei, dalyvaujant prokurorui D. A., gynėjui advokatui R. Å ., nuteistajam S. P.,nukentėjusiajai M. L.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;- pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir S. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmimo laikas nuo 2012 m. lapkričio 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a) papunkčiu, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta neatlikta bausmė, paskirta 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, vienÄ areÅ¡to parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, visiÅ¡kai sudedant ir S. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų 24 (dvideÅ¡imt keturioms) dienoms.IÅ¡ S. P. nukentėjusiajai M.

L. priteista 3400 Lt turtinei žalai ir 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ S. P. nukentėjusiajai S. M. priteista 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : S. P. nuteistas už tai, kad nužudė J. K..S. P. 2012 m. lapkričio 20 d., apie 22.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia peiliu smogė vienÄ kartÄ J. K. į kairę pilvo pusę ir padarė jam durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo kairės pusės žaizdÄ su kiauryminiu kepenų kairės skilties ir skrandžio sužalojimu, tai komplikavosi Å«miu nukraujavimu į pilvo ertmę, dėl ko nukentėjusysis J.

K. 2012 m. lapkričio 20 d., apie 22.00 val., įvykio vietoje mirė.S. P. nuteistas ir už tai, kad įgijo ir neteisėtai savo bute laikė narkotines medžiagas.S. P. nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu bÅ«du įgijo žalios spalvos, sausÄ dalinai susmulkintÄ augalinės kilmės medžiagÄ iÅ¡ augalinės kilmės medžiagų miÅ¡inio – kanapes (ir jų dalis) ir rudos spalvos supresuotÄ augalinės kilmės medžiagÄ - kanapių dervÄ , kurios pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d.

įsakymu Nr. 5 patvirtintÄ Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡Ä Nr. 1 yra narkotinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ir Å¡ias narkotines medžiagas – 2,912 g kanapių (ir jų dalių) bei 1,168 g kanapių dervos neteisėtai laikė iki 2012 m. lapkričio 21 d. 13.59 val. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame Alytuje, Topolių g. 7-11, kol kratos metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Nuteistasis S. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnį, 132 straipsnio 1 dalį.Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei Å¡iÄ aplinkybę nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik abstrakčiais liudytojų A. M. ir B. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad jis įvykio vakarÄ vartojo alkoholį, taip pat į aplinkybes, jog jis alkoholio nevartoja, kadangi negali, nes serga erkiniu encefalitu, hepatitu C ir turi penkiasdeÅ¡imties procentų nedarbingumÄ . Be to, anot nuteistojo, ir specialisto iÅ¡vadoje, kuria pirmosios instancijos teismas rėmėsi kaip įrodymu, nurodyta, kad jo Å¡lapime opijų, amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta.  Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡gertuvių metu jis planavo bÅ«simÄ iÅ¡puolį prieÅ¡ J.

K., taip pat su iÅ¡vada, jog jis veikė tyčia, aiÅ¡kiai žinodamas ko siekė. Pasak apelianto, jis neturėjo jokios tyčios sužaloti ar nužudyti J. K., nelaimė įvyko jam su J. K. nugriuvus ir Å¡io griuvimo metu peiliui įsmigus į nukentėjusiojo pilvÄ , todėl šį įvykį galima įvardinti tiesiog kaip nelaimingÄ atsitikimÄ . Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistojo S. P. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.S. P. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį už J.

K. nužudymÄ . Baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nu­Å¾u­dy­mas yra pa­da­ry­tas tie­sio­gi­ne ty­Äia, jei kal­ti­nin­kas su­pra­to, kad jis sa­vo vei­ka kė­si­na­si į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę, nu­ma­tė, kad ga­li at­im­ti gyvy­bę ki­tam žmo­gui ir no­rė­jo jÄ at­im­ti. Nu­Å¾u­dy­mas yra pa­da­ry­tas ne­tie­sio­gi­ne ty­Äia, jei kaltininkas su­pra­to, kad sa­vo vei­ka kė­si­na­si į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę, nu­ma­tė, kad ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui, ir, nors ir ne­no­rė­jo at­im­ti gy­vy­bės, sÄ ­mo­nin­gai lei­do to­kiems pa­da­ri­niams at­si­ras­ti.

Tyčia nuo neatsargumo skiriasi tuo, kad ji turi skirtingÄ psichinį santykį su daroma pavojinga veika ir dėl jos kilusiais pavojingais padariniais. Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimÄ dėl neatsargumo kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui (kaltininkas supranta, kad elgiasi rizikingai dėl kito žmogaus gyvybės, tačiau tikisi gyvybės atėmimo iÅ¡vengti) arba nusikalstamam nerÅ«pestingumui (kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti).

Baudžiamoji atsakomybė už neatsargų gyvybės atėmimÄ numatyta Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. K. mirė dėl tyčinių S. P. veiksmų – smÅ«gio peiliu nukentėjusiajam į kairę pilvo pusę sudavimo, t. y. konstatavo, jog S. P. nužudė J. K., veikdamas netiesiogine tyčia. Nuteistasis S. P. apeliaciniame skunde nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir praÅ¡o jo veikÄ kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnį.

Nuteistasis S. P. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde neneigia, jog J. K. namuose tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas ir grumtynės, tačiau tvirtina, jog tyčia peiliu jis J. K. nesužalojo, peilis į nukentėjusiojo pilvÄ Ä¯smigo jam su R. K. griÅ«nant ant žemės, t. y. nukentėjusysis mirtinai susižalojo pats užgriuvęs ant peilio. Visi Å¡ie nuteistojo S. P. iÅ¡dėstyti teiginiai yra nepagrįsti, juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje.

Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo S. P., tiek byloje apklaustų liudytojų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, Å¡ių reikalavimų nepažeidė, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. S. P. kaltę padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. tyčia nužudžius J. K., įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobÅ«džio bei kaltės formos.IÅ¡ visų byloje liudytojais apklaustų asmenų, tik du – A.

C. ir A. B. tiesiogiai matė S. P. ir J. K. konfliktÄ . Liudytojas A. C. parodė, kad 2012 m. lapkričio 20 d. su J. K., Å¡io bute vartojo alkoholinius gėrimus. Pasigirdus durų skambučiui, J. K. paėmė peilį ir nuėjo jų atidaryti. Liudytojo A. C. teigimu, iÅ¡ koridoriaus pasigirdo triukÅ¡mas, į kambarį įėjo A. B. ir sudavė jam smÅ«gį į ausį, tada į kambarį grumdamiesi įgriuvo S. P. su J. K., J. K. griuvo ant nugaros, o S. P. užgriuvo ant J. K., nugriuvę ant žemės S. P. su J.

K. grūmėsi, keikėsi. Po šių grumtynių jis matė, kad S. P. rankoje laikė J. K. peilį. Liudytojas A. C. nurodė, jog nematė, kuriuo metu S. P. sužalojo J. K., kad nukentėjusysis yra sužalotas ir negyvas jis suprato jau S. P. su A. B. išėjus iš J. K. namų. Kartu su nuteistuoju S. P. į nukentėjusiojo namus ėjęs A. B. parodė, kad nukentėjusysis J. K., atidaręs duris, turėjo rankoje peilį ir puolė S. P.. Liudytojo A. B. teigimu, paties J. K. nužudymo jis nematė, kadangi buvo kambaryje su A.

C., tačiau suprato, kad S. P. susigrūmus su J. K., kažkuriuo tai momentu J. K. peilis atsidūrė S. P. rankose, tuo peiliu S. P. ir sužalojo J. K.. Iš specialisto išvados Nr. M 455/12(06) matyti, kad J. K. mirtis įvyko nuo ūminio nukraujavimo į pilvo ertmę dėl durtinės – pjautinės kiauryminės pilvo kairės pusės žaizdos su kiauryminiu kepenų kairės skilties ir skrandžio sužalojimo. Kepenų kairės skilties ir skrandžio sužalojimu padaryta aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje galimai peiliu.

Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad, zonduojant mediniu zondu žaizdÄ , žaizdos kanalas eina nedideliu kampu iÅ¡ kairės į deÅ¡inę beveik statmenai. Žaizdos kanalo ilgis apie 11 cm, o tai parodo, kad smÅ«gis peiliu suduotas beveik statmenai į nukentėjusįjį (117 - 124 b. l., 1 t.). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. MK 117/12(01) nurodyta, kad J. K. pilvo kairės pusės virÅ¡utinės dalies odos žaizda yra durtinė - pjautinė, padaryta plokščiu, vienaÅ¡menių savybių duriančiu - pjaunančiu įrankiu.

Tikėtina, kad J. K. durtinė – pjautinė pilvo kairės pusės virÅ¡utinės dalies odos žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu (134 - 140 b. l., 1 t.). Aptartų įrodymų analizė paneigia nuteistojo S. P. iÅ¡keltÄ versijÄ apie tai, kad grumtynių su J. K. metu įvyko nelaimingas atsitikimas ir, jog mirtinas sužalojimas į pilvÄ buvo padarytas nukentėjusiajam pačiam užgriuvus ant peilio. Teismo medicinos specialisto nustatytas J. K. padaryto sužalojimo pobÅ«dis (pakankamai ilgas žaizdos kanalas), kryptingumas (smÅ«gis peiliu suduotas statmenai į pilvÄ ), taip pat liudytojo A.

C. parodymai apie tai, kad nugriuvę ant žemės S. P. su J. K. dar kurį laikÄ grÅ«mėsi, keikėsi paneigia atsitiktinio J. K. sužalojimo pačiam nukentėjusiajam užgriuvus ant peilio galimybę bei patvirtina, jog grumtynių metu S. P. atėmė iÅ¡ J. K. peilį ir juo smÅ«giavo J. K. į pilvÄ padarydamas sužalojimÄ , sukėlusį J. K. mirtį. Nors nuteistasis S. P. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde neigia tyčia nužudęs J. K., tačiau apie kaltininko tyčios turinį, veikos motyvus, tikslus sprendžiama ne vien iÅ¡ kaltininko parodymų.

Kaltininko parodymai gretinami su bylos įrodymų visetu. Kaltininko tyčios turinį, kitus subjektyviuosius požymius įrodo ne tik faktiniai duomenys, esantys nusikaltimo subjekto parodymuose, bet ir kiti faktiniai duomenys apie kaltininko elgesį iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu, po nusikaltimo padarymo momento, apie nusikaltimo padarymo metu naudotus įrankius, priemones ir pan. Kaip matyti iš liudytojų A. M., B. M., tai pat ir nuteistojo sutuoktinės N. P. parodymų, prieš įvykį S. P. buvo susinervinęs, keikė J.

K., vadino nukentėjusįjį „barščialÅ«piu“, piktinosi, kad Å¡is įkyriai lenda prie jo žmonos ir kitų turgaus prekiautojų bei kalbėjo, jog reikia važiuoti pas „barščialÅ«pį“ iÅ¡siaiÅ¡kinti. Liudytojas A. B. parodė, kad su S. P. pas J. K. įvykio vakarÄ užvažiavo ,,vyriÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti“, nes J. K. užgauliojo S. P. žmonÄ . Liudytojas A. M. parodė, kad po įvykio, S. P. su A. B. sugrįžus, S. P. pirÅ¡tai buvo kruvini ir jis prisipažino, kad nudÅ«rė J.

K.. Liudytoja B. M. taip pat parodė, kad S. P. su A. B. sugrįžus, ji iš S. P. kalbos suprato, kad, tik atidaręs duris, J. K. S. P. puolė su peiliu, abu jie susimušė, S. P. atėmė peilį ir juo dūrė J. K.. Liudytoja N. P. nurodė, jog iš J. K. namų sugrįžęs jos sutuoktinis pasakė, kad nuramino „barščialūpį“ ir šis daugiau nekalbės. Liudytojų A. M., B. M., N. P., A. B. parodymai apie nuteistojo S. P. elgesį iki nusikaltimo bei po nusikaltimo padarymo, kartu su kitomis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis – mirtinai peiliu sužalojęs J.

K., S. P. nusikaltimo įrankį (peilį) pasiėmė su savimi ir bandė paslėpti įmesdamas jį į pečių Marcinkevičių namuose, rodo nuteistojo S. P. tyčios kryptingumÄ â€“ į nukentėjusiojo J. K. namus S. P. vyko agresyviai nusiteikęs, grumtynių su nukentėjusiuoju metu atėmęs peilį iÅ¡ J. K., nuteistasis nesistengė užbaigti konflikto, bet prieÅ¡ingai – peiliu smÅ«giavo nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai pavojingÄ kÅ«no vietÄ â€“ pilvÄ . Byloje surinktų ir aptartų įrodymų vistas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad S. P., grumtynių metu atėmęs peilį iÅ¡ J.

K. ir juo suduodamas nukentėjusiajam į pilvo sritį, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į J. K. gyvybę ir nors ir nenorėjo nukentėjusiajam atimti gyvybės, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. buvo abejingas kito žmogaus gyvybės atėmimui. S. P. padaryta veika – dÅ«ris peiliu nukentėjusiajam J. K. į pilvo sritį, buvo bÅ«tinoji padarinių - J. K. mirties kilimo sÄ lyga. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad J.

K. S. P. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia bei nuteistojo veikÄ teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis S. P. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tvirtina, jog įvykio metu jis buvo blaivas, todėl pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ aplinkybę nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tokios aplinkybės, kurios apibÅ«dindamos kaltÄ jį asmenį ir jo padarytÄ veikÄ , teismui parodo tuos neigiamus momentus, kurie didina nusikalstamos veikos bei kaltojo asmens pavojingumÄ ir leidžia griežtinti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti kaltininko nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Å i aplinkybė apibÅ«dina nusikalstamos veikos subjektÄ ir rodo didesnį jo pavojingumÄ , kadangi girtas asmuo gali netekti savitvardos, pasidaryti įžūlus, jis lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams, nesugeba kritiÅ¡kai vertinti savo veiksmų.

Girtu asmuo laikomas tada, jei galima iÅ¡oriÅ¡kai užfiksuoti faktus, liudijančius tokiÄ jo bÅ«senÄ .IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog S. P. sulaikytas buvo tik kitÄ dienÄ po įvykio, t. y. 2012 m. lapkričio 21 d., jo girtumas nei įvykio dienÄ , nei sulaikymo dienÄ nebuvo nustatinėjamas. IÅ¡ byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. T-N 2317/12(01) matyti, jog 2012 m. lapkričio 23 d. 15.50 val. tyrimo atlikimui buvo paimtas nuteistojo Å¡lapimas, tačiau S. P. Å¡lapime opijatų, amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta.

Imuninės analizės duomenimis kanabinoidų, kokaino ir kokaino metabolitų Å¡lapime nerasta (142 b. l., 1 t.). Nesant medicininių duomenų, patvirtinančių, kad S. P. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, vieninteliai įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti Å¡iÄ aplinkybę, Å¡iuo atveju yra įvykyje dalyvavusių ir įvykį mačiusių asmenų parodymai apie alkoholio vartojimo faktÄ arba apie asmens bÅ«senÄ , kuri iÅ¡oriÅ¡kai leistų daryti iÅ¡vadÄ dėl apsvaigimo nuo alkoholio.

Nuteistasis S. P. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad įvykio metu buvo blaivas, iÅ¡gėrė tik 50 g. brendžio, be to, nuteistasis pažymi, kad alkoholio jis negali vartoti dėl ligos. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , kad S. P. nusikalstamÄ veikÄ - nužudymÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, grindė liudytojų A. M. ir B. M. parodymais, taip pat teismas konstatavo, kad vykusias iÅ¡gertuves patvirtina visi jų dalyviai.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ liudytojos B. M. parodymų, liudytoja nurodė, jog įvykio dienÄ atvykęs pas juos S. P. nebuvo apgirtęs, ji vaikščiojo po kambarį, todėl nematė, kiek ir kas vartojo alkoholio. Liudytojos teigimu, prieÅ¡ S. P. ir A. B. iÅ¡važiuojant pirkti likerio, brendžio buvo iÅ¡gerta nedaug, gal po 50 g. Liudytojas A. M. parodė, jog įvykio dienÄ trys vyrai gėrė brendį – kiek jo tiksliai iÅ¡gėrė, nepamena, nurodė, kad ragavo ir jo žmona, B. M., bet labai nedaug.

Liudytojo A. M. teigimu, S. P. gėrė mažai, nes vartojo vaistus. Liudytoja N. P. parodė, kad įvykio dienÄ jos sutuoktinis S. P. buvo iÅ¡gėręs 50 g. brendžio. Liudytojos teigimu, jos vyras Å¡iaip negeria. Kaip matyti, nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų asmenų kategoriÅ¡kai nenurodė, kad įvykio metu S. P. buvo apsvaigęs nuo alkoholio Kaip minėta, ir pats nuteistasis viso bylos proceso metu teigė, kad nebuvo neblaivus, buvo iÅ¡gėręs tik taurelę, 50 g., brendžio. Bylos duomenimis nėra paneigta aplinkybė, jog prieÅ¡ nusikaltimo padarymÄ S. P. buvo iÅ¡gėręs ne daugiau kaip 50 g. brendžio.

Tačiau, kaip jau minėta, ne bet koks alkoholio pavartojimo faktas sunkina nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens atsakomybę, bet tik toks, kai apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti kaltininko nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Å iame nuosprendyje jau aptartais įrodymais nustatyta, kad pyktis ir noras iÅ¡siaiÅ¡kinti su J. K., kodėl Å¡is įkyriai lenda prie S. P. žmonos ir kitų turgaus prekiautojų buvo pagrindinės priežastys ir motyvas, dėl kurių tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvyko grumtynės, kurių metu S. P. atėmė peilį iÅ¡ J.

K. ir juo vienÄ kartÄ smogė nukentėjusiajam į pilvo sritį, padarydamas sužalojimÄ , sukėlusį J. K. mirtį. Nors S. P. prieÅ¡ įvykį ir buvo pavartojęs alkoholio, tačiau byloje nėra neginčytinai nustatyta, kad S. P. suvartotas alkoholio kiekis sukėlė tokiÄ bÅ«senÄ , kuri turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo S. P. apsvaigimas nuo alkoholio įvykio metu nepagrįstai pripažintas atsakomybę sunkinančia aplinkybe Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme.

Todėl Å¡i pirmosios instancijos teismo nuteistojo S. P. atsakomybę sunkinančia pripažinta aplinkybė iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio Å¡alintina.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. P., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė, atsižvelgė į tai, kad S. P. padarytas nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 6 dalis), padaryto nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė, S. P. veikė netiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, nusikalstama veika padaryta nukentėjusiojo bute, į kurį nuteistasis įsiveržė, nusikaltimÄ S. P. padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , neatlikęs bausmės, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta bei, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , paskyrė S. P. bausmę, artimÄ baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos vidurkiui.

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog nuteistojo S. P. apsvaigimas nuo alkoholio įvykio metu nepagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl Å¡i aplinkybė iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio Å¡alinama, tuo pačiu mažinama ir S. P. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirta laisvės atėmimo bausmė.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 3 punktu,                         n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuteistojo S. P. atsakomybę sunkinčiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. S. P., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 9 (devynerių) metų.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, apėmimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį, ir S. P. paskirti subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a) papunkčiu, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti neatliktÄ bausmę, paskirtÄ Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, vienÄ areÅ¡to parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirti S. P. galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 9 (devyneriems) metams 24 (dvideÅ¡imt keturioms) dienoms. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                Viktoras Kažys Teisėjai                                                                                                       Valdimaras Bavėjanas                                                                          Linas Žukauskas                                                                                                            Â