2025-07-09 Nr. AB-11420-3-61-3-00804-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-555-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00804-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas) išnagrinėti jo 2025 m. sausio 16 d. skundą.

Atsakovas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, paaiškino, kad išnagrinėjęs pareiškėjo atstovo 2025 m. sausio 16 d. skundą ir pareiškėjo 2025 m. vasario 21 d. skundą, 2025 m. kovo 7 d. raštu Nr. 2D-5452 „Dėl Jūsų skundų“ detaliai atsakė pareiškėjui ir jo atstovui į jų skunduose pateiktus klausimus, o šis raštas pareiškėjui ir jo atstovui buvo išsiųstas 2025 m. kovo 7 d. jų elektroninio pašto adresais. Atsakovas prašė šią administracinę bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str.), bylos nenutraukus – pareiškėjo skundą atmesti, nepriteisti iš jo (atsakovo) jokių bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas 2025 m. kovo 20 d. pateikė teismui prašymą dėl skundo atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimą – į jo (pareiškėjo) 2025 m. sausio 16 d. skundą atsakė 2025 m. kovo 7 d. raštu Nr. 2D-5452, tačiau tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą, o teismas 2025 m. vasario 24 d. nutartimi skundą priėmė ir apie tai informavo atsakovą.

Pareiškėjas prašyme dėl skundo atsisakymo suformulavo prašymą priteisti jam iš atsakovo vieną centą išlaidų, nesusijusių su teisinių paslaugų teikimu. Pareiškėjas, grįsdamas patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas, nurodė, kad atsakovas jo prašymo neišnagrinėjo per įstatymo nustatytą terminą, atsakovo 2025 m. kovo 7 d. rašte Nr. 2D-5452 buvo nurodyta, kad sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas taip pat ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir LAGK), tačiau LAGK pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną LAGK kompetencijai, t. y. atsakovo nurodyta apskundimo tvarka buvo neteisinga, o pareiškėjas kreipėsi į LAGK, nagrinėjančią skundus greičiau, norėdamas LAGK sprendimu kaip įrodymu pagrįsti savo skundą teismui. Pareiškėjas teigė, kad jis yra priverstas pats rengti procesinius dokumentus ir dalyvauti bylose ir neprašyti teismų priteisti jam advokato išlaidų.

Pareiškėjas vadovavosi socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-823 nustatytu minimalaus vartojimo poreikio dydžiu (toliau – ir MVPD), kuris yra 450 Eur, ir nurodė, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl sugaišo daug laiko rengdamas procesinius dokumentus, iš viso penkias valandas (valandą rengdamas 2025 m. vasario 21 d. skundą LAGK, valandą rengdamas 2025 m. vasario 21 d. skundą teismui ir tris valandas šį prašymą teismui). Pareiškėjas teigė, kad procesiniams dokumentams rengti skyrė penkias valandas ir dėl to patyrė daugiau kaip 3 Eur išlaidų (450 Eur (mėnesiui) (MVPD) × 5 val. ÷ 24 val. ÷ 30 d. (į mėnesį) = 3,125 Eur). Be to, tam, kas jis parengtų skundus, turėjo patenkinti ir kitus būtinus poreikius (maisto, būsto, aprangos, elektros, šilumos, susisiekimo, kompiuterinės technikos ir kt.), todėl manyti, kad tai galima padaryti mažiau nei už MVPD neprotinga.

Pareiškėjas nurodė, kad jis prašo tik nedidelės dalies faktiškai patirtų išlaidų atlyginimo – vieno cento, už pareiškėjo kompiuterio monitoriaus BENQ GW28070, naudoto rengiant visus procesinius dokumentus ir šį prašymą dėl skundo atsisakymo, elektros išlaidas. Pareiškėjas teigė, kad pagal gamintojo specifikaciją minėtas jo monitorius normaliai vartoja 32W, sunaudojo 0,16 kWh elektros energijos (5 val. × 32 W ÷ 1 000 = 0,16 kWh), o pareiškėjas patyrė 3,28 cento išlaidų, nevertinant net daugiau už monitorių vartojančio stalinio kompiuterio energijos sąnaudų ir išlaidų, ir šias išlaidas grindė pateiktomis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Igničio PVM sąskaitomis faktūromis ir ekrano nuotrauka iš UAB Igničio savitarnos paskyros.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi priėmė pareiškėjo G. B. atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukė, netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo atsisakymas nuo skundo neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, priėmė atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukė (ABTĮ 103 str. 4 p.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, grįsdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė rašytinius įrodymus: elektros energijos pirkimo–pardavimo paslaugų teikimo sutartį, sąskaitas dėl apmokėjimo už elektros energiją, kompiuterio specifikacijos duomenis.

Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl netinkamo atsakovui teisės aktais pavestų funkcijų vykdymo – vilkinimo atlikti veiksmus, o pareiškėjui kreipusis į teismą, pareiškėjo reikalavimas buvo įvykdytas – 2025 m. kovo 7 d. atsakovas pateikė atsakymą į pareiškėjo 2025 m. sausio 16 d. skundą, tuomet pareiškėjas skundo atsisakė, o teismas bylą nutraukė. Teismas sprendė, kad vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o teismo galutinis sprendimas nutraukti bylą pareiškėjui atsisakius skundo prilygintinas teismo sprendimui, kuriuo pareiškėjo skundas iš esmės tenkinamas, ir reiškia, kad byla išspręsta pareiškėjo naudai.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais kitoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti, vertino, jog jos nėra susijusios su šia administracine byla. Teismas konstatavo, kad pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėjas būtų patyręs nurodytas bylinėjimosi išlaidas būtent dėl šioje byloje atliekamų procesinių veiksmų, o PVM sąskaita faktūra nepatvirtina atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Teismas vertino, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju neatitinka nei protingumo, nei racionalumo, nei realumo kriterijaus, todėl pareiškėjo prašymą atmetė.

III. Pareiškėjas G. B. atskirajame skunde prašo: 1) pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį: jo (pareiškėjo) 2025 m. kovo 20 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo išlaidų tenkinti; 2) priteisti iš atsakovo bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimą – vieną centą.

Pareiškėjas nurodo, kad jis patirtas bylinėjimosi išlaidas išsamiai pagrindė, paaiškino, jog jis prašo tik nedidelės dalies faktiškai patirtų išlaidų atlyginimo, o prašomą priteisti išlaidų atlyginimą pagrindžia vien paaiškintos ir dokumentais įrodytos elektros išlaidos, t. y. tai nereiškia, kad pareiškėjas prašomą priteisti atlyginimą grindė tik elektros išlaidomis. Pareiškėjas nurodo, kad jo teiginių esmė buvo ta, jog tik pareiškėjo kompiuterio monitoriaus nedidelės išlaidos daugiau kaip tris kartus viršijo prašomą priteisti atlyginimą, neskaitant minimalaus vartojimo poreikio dydžio ir laiko sąnaudomis pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas teigia, kad jis pateikė elektros apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, negalėjo nei gauti, nei apmokėti, nei pateikti teismui dar neišrašytos sąskaitos pagal nepasibaigusio mėnesio rodmenis. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju yra reikšminga ne sąskaita ir jos apmokėjimas, bet faktiškai pareiškėjo suvartota elektra (apskaičiuota pareiškėjo), kuri sukuria prievolę pareiškėjui už ją sumokėti, kurią pareiškėjas tvarkingai vykdo.

Pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu jo argumentų vertinimu ir teigia, kad jis argumentavo, jog bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, kurių atlyginimą jis turi teisę gauti.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nepateikė argumentų, dėl kurių atmetė kitus pareiškėjo įrodymus dėl jo patirtų bylos nagrinėjimo išlaidų, o ne tik sutartį, sąskaitą ir kompiuterio specifikaciją. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo patirtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su byla, nes visi dokumentai, esantys byloje, parodo, kad jie buvo rengti ir pateikti teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) naudojant kompiuterį, monitorių, maitinamą elektra, dokumentus rengė pats pareiškėjas, tam reikėjo penkių valandų darbo laiko naudojant monitorių, du iš trijų dokumentų buvo rengti būtent teismui kaip šios bylos procesiniai dokumentai.

Pareiškėjas nurodo, kad 2025 m. vasario 21 d. skundas LAGK buvo rengtas vadovaujantis atsakovo 2025 m. vasario 20 d. rašte Nr. 2D-4229 nurodyta apskundimo tvarka, šiame rašte buvo tik vienas sprendimas – pratęsti skundo nagrinėjimo terminą. Pareiškėjas paaiškina, kad jo kreipimasis į LAGK buvo susijęs su nagrinėjama byla, kadangi pareiškėjas siekė pagrįsti savo skundą teismui, nes LAGK atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtą jos kompetencijai, t. y. atsakovo nurodyta sprendimo apskundimo tvarka buvo klaidinga, todėl atsakovui tenka atsakomybė už neigiamas pasekmes pareiškėjui. Pareiškėjas nurodo, kad LAGK nagrinėja bylas greitai, o teismas – lėtai, be to, pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo pagrindą ar dalyką (ABTĮ 50 str. 3 d.), todėl pareiškėjas kreipėsi į LAGK siekdamas pagrįsti šios bylos aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, teismas privalėjo suprasti, kad net jei iš bylos nagrinėjimo išlaidų apskaičiavimo atėmus vieną valandą, kurią pareiškėjas skyrė skundui LAGK parengti, reikalaujamo vieno cento atlyginimo pagrįstumas nepakistų – jo apskaičiuota suma tris kartus viršijo reikalaujamą.

Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad jo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka nei protingumo, nei racionalumo, nei realumo kriterijaus, nes priešingai – neprotinga teigti, kad pareiškėjas, rengdamas procesinius dokumentus, nepatyrė nė vieno cento išlaidų.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal jo sutartį su tiekėju, kovo mėnesio elektros sąnaudos, įskaitant patirtas naudojant monitorių rengiant 2025 m. kovo 20 d. prašymą, fiksuojamos paskutinę mėnesio dieną, t. y. po prašymo pateikimo teismui, ir apmokamos iki kito mėnesio pabaigos, o pareiškėjo sudaryta, pateikta ir tvarkingai vykdoma apmokant už paslaugas sutartis pagrindžia išlaidas vadovaujantis realumo kriterijais. Pareiškėjas prašo priimti įrodymus, kurie pagrindžia, jog jis apmokėjo išlaidas už elektros energiją už 2025 m. kovo mėnesį, nes dalis jų atsirado tik po ginčijamos nutarties priėmimo ir negalėjo būti ankščiau pateikti, o visų jų pateikimo poreikis iškilo vėliau tik ginčijant teismo nutartį.

Pareiškėjas teigia, kad jo teisės buvo pažeistos, nes teismas neskundžiama nutarties dalimi pripažino pareiškėjo teisę reikalauti išlaidų atlyginimo, tačiau nemotyvavo, jog pareiškėjo prašomos atlyginti išlaidos nėra būtinos ar pagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad jo skundžiama nutarties dalis nėra pagrįsta įstatymų normomis, taikytinomis netenkinant prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kritikuoja teisėjos J. E. 2025 m. kovo 20 d. nutartį ir veiksmus dėl jo pareiškimo dėl teisėjos V. V. nušalinimo nuo administracinės bylos nagrinėjimo.

Pareiškėjas pateikia savo darbo laiko, praleisto rengiant šį atskirąjį skundą skaičiavimą ir nurodo, kad rengdamas atskirąjį skundą sugaišo daugiau nei šešiolika valandų, neskaitant dar daugiau nei keturių valandų, kai nerinko įrodymų. Pareiškėjas, remdamasis nustatytu MVPD (450 Eur), teigia, kad šis dydis gali būti taikomas faktiškai patirtoms pareiškėjo išlaidoms apskaičiuoti, ir nurodo, jog atskirajam skundui parengti pareiškėjas patyrė 10 Eur išlaidų (450 Eur (mėnesiui) × 16 val. ÷ 24 val. ÷ 30 d. (į mėnesį) = 10 Eur), o už šį laiką analogiškai skaičiuojant išlaidas už pareiškėjo monitoriaus elektros sąnaudas šios išlaidos viršijo 10 centų (16 val. × 0,032 kW × 0,205 Eur už kWh = 0,10496 Eur). Pareiškėjas, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, prašo priteisti jam vieną centą turėtų bylinėjimosi išlaidų administracinėje byloje dėl šio atskirojo skundo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai, nepadėjo pareiškėjui įgyvendinti procesinių teisių, o sąmoningai trukdė, veikė prieš pareiškėją ir pataikavo atsakovui, nevykdė teisingumo. Pareiškėjas teigia, kad skundžiama nutarties dalis buvo priimta pažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normas (ABTĮ 146 str. 1 d., 2 d. 5 p., 147 str.), todėl yra pagrindas skundžiamą jos dalį panaikinti ir jo (pareiškėjo) prašymą tenkinti (ABTĮ 151 str., 154 str. 2–3 p.). Pareiškėjo vertinimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ IX skyrius), deklaratyviai taikė protingumo (racionalumo) ir (išlaidų) realumo kriterijų, pažeidė pareigą pagrįsti išvadas įstatymais (ABTĮ 108 str. 1 d. 5 p.), faktiškai išsamiai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais kaip reikalauja įstatymas (ABTĮ 56 str. 7 d.).

Pareiškėjas teigia, kad jo pateikti paaiškinimai ir įrodymai nesudaro jokio pagrindo abejoti išlaidų realumu, vadovaujantis sveiku protu (protingumo kriterijus) ir visiems žinomomis aplinkybėmis (dėl periodinio už praeitą mėnesį mokėtinų sąskaitų pateikimo). Pareiškėjo teigimu, teismas nesivadovavo proporcingumo principu, kadangi reikalaujama mažiausio įmanomo išlaidų atlyginimo ir jų pagrindimui neturi būti keliami neproporcingai dideli reikalavimai, užkraunant pareiškėjui per didelę naštą šiam tikslui pasiekti. Pareiškėjo vertinimu, nutartis yra be motyvų (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p., 108 str. 1 d. 5 p.), o teisėjoms yra keltina drausmės byla už Teisėjų etikos kodekso pažeidimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo G. B. prašymas priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą dėl to, kad pareiškėjas atsisakė skundo, nes atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimą padavus skundą teismui, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo priteisti jam bylos nagrinėjimo išlaidas, konstatuodamas, jog jos nėra susijusios su šia administracine byla, pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėjas būtų patyręs jo nurodytas išlaidas būtent dėl šioje byloje atliekamų procesinių veiksmų, o PVM sąskaita faktūra nepatvirtina atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, be to, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka nei protingumo, nei racionalumo, nei realumo kriterijaus.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir jo prašymą priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas tenkinti, taip pat priteisti vieną centą bylos nagrinėjimo išlaidų apeliaciniame procese pagal jo atskirąjį skundą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis pagrindė patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas, o pirmosios instancijos teismas savo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas, nemotyvavo, netinkamai vertino pateiktus įrodymus, buvo šališkas, o bylą nagrinėjusioms teisėjoms keltina drausmės byla.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį, prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms; 2) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme); 3) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Iš ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad tam, jog įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti realiai patirtos, būtinos ir pagrįstos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti.

Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas, perteklinės ir neprotingos išlaidos neatlyginamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl skundo atsisakymo, suformulavo prašymą priteisti jam iš atsakovo vieną centą išlaidų būtent už jo kompiuterio monitoriaus BENQ GW28070, naudoto rengiant visus procesinius dokumentus ir prašymą dėl skundo atsisakymo, elektros išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad rengdamas procesinius dokumentus sugaišo iš viso penkias valandas (vieną valandą rengdamas 2025 m. vasario 21 d. skundą LAGK, vieną valandą rengdamas 2025 m. vasario 21 d. skundą teismui ir tris valandas rengdamas prašymą dėl skundo atsisakymo), pateikė išlaidų apskaičiavimą, kad pagal gamintojo specifikaciją minėtas jo monitorius normaliai vartoja 32W, iš viso rengiant pareiškėjo nurodytus procesinius dokumentus, sunaudojo 0,16 KWh elektros energijos (5 val. × 32 W ÷ 1 000 = 0,16 kWh), o pareiškėjas patyrė 3,28 cento išlaidų už elektros energiją. Iš pareiškėjo pateiktos UAB Igničio PVM sąskaitos faktūros matyti, kad 2025 m. vasario mėnesį pareiškėjui buvo taikomas 0,205 Eur įkainis už kWh. Taigi, pareiškėjo patirtos išlaidos už vieną valandą sunaudotos elektros energijos pagal jo skaičiavimus sudarytų 0,656 cento.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus bei jo pateiktus bylos nagrinėjimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus ir jų apskaičiavimą, konstatuoja, kad pareiškėjas konkrečiais rašytiniais įrodymais nepagrindė jo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų būtent nagrinėjant šią administracinę bylą, sumos, pareiškėjo teorinio pobūdžio skaičiavimai apie sunaudotą elektros energiją naudojant kompiuterio monitorių nepatvirtina pareiškėjo nurodytų išlaidų sumos, kurios yra nurodomos, kaip patirtos rengiant šioje byloje pateiktus procesinius dokumentus.

Pareiškėjas nepagrįstai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už 2025 m. vasario 21 d. skundo LAGK parengimą, nes nurodomos šios išlaidos visiškai nėra susijusios su pirmosios instancijos teisme nagrinėta byla, todėl negali būti priteisiamos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik tais atvejais, kai ginčas persikelia į teismą (pvz., atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje) (žr., pvz., 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1573-552/2021). Šiuo atveju ginčas pagal pareiškėjo rengtą 2025 m. vasario 21 d. skundą LAGK nepersikėlė į teismą šioje byloje – pareiškėjas LAGK prašė panaikinti atsakovo 2025 m. vasario 20 d. raštą Nr. 2D-4229. Pareiškėjas tą pačią 2025 m. vasario 21 d. padavė skundą teismui šioje byloje, kuriame suformulavo visai kitokį skundo reikalavimą: įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2025 m. sausio 16 d. skundą.

Pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos už tris valandas sunaudotą elektros energiją rengiant 2025 m. kovo 18 d. prašymą dėl skundo atsisakymo yra neprotingos ir neproporcingos, kadangi parengti tokio pobūdžio procesinį prašymą, atitinkantį ABTĮ nuostatas, be kita ko, atsižvelgiant į pareiškėjo sukauptą nemažą patirtį (teisines žinias) bylinėjantis teismuose (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-371-415/2020), akivaizdžiai nebuvo būtinos tokios laiko sąnaudos, t. y. tam galėjo būti skirta iki 20 minučių.

Remiantis pareiškėjo pateiktais teorinio pobūdžio skaičiavimais jo patirtos išlaidos už skundo ir atsisakymo nuo skundo parengimą sudaro žymiai mažiau nei vieną centą, o tokios išlaidos negali būti priteisiamos, nes jos neatitinka nei protingumo, nei ekonomiškumo kriterijų.

Apibendrinant nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti jam jo nurodytas bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas.

Kadangi pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, nėra pagrindo priteisti jam bylos nagrinėjimo išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su pirmosios instancijos teismo (teisėjų) šališkumu, pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šioje byloje nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo (teisėjų) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ir / ar pareiškėjo nurodytos teisėjos buvo šališki.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo argumentus, kad bylos nagrinėjime dalyvavusioms teisėjoms keltina drausmės byla už Teisėjų etikos kodekso pažeidimus. Šie pareiškėjo argumentai nenagrinėtini, nes ABTĮ nuostatos teisėjų kolegijai nesuteikia įgalinimų nagrinėti klausimus dėl drausmės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismo teisėjams.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė