42268232-e35d-44f6-b42a-a57da6d714df · Regionų administracinis teismas

                                                                   Administracinė byla Nr. I-3754-406/2018                                                       Proceso Nr. 3-62-3-00762-2018-0                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2; (S)                         55.1.1; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 11 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų (toliau – ir teismas) teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,           teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.                Teismas n u s t a t ė :              PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .              PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

7) nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 20 d. iki      2017 m. rugsėjo 20 d. buvo kalinamas 2 bÅ«rio 4 gyvenamojoje patalpoje nežmoniÅ¡komis, kankinančiomis, antisanitarinėmis, sÄ lygomis, pažeidžiant reglamentuotÄ vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ . Tvirtino, kad Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje buvo 6 nuteistieji, patalpos gyvenamasis plotas buvo 11 kv. m, todėl vienam nuteistajam teko 1,8 kv. m. Pažymėjo, kad gyvenamÄ jį plotÄ mažino gyvenamojoje patalpoje buvę baldai.

Gyvenamosios patalpos ventiliacija buvo nepakankama. Norint iÅ¡vėdinti perpildytÄ patalpÄ , reikėjo atidaryti langÄ ir laikyti atviras duris, todėl jautėsi pastoviai stebimas, tai žeidė jo garbę ir orumÄ . Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus 2 bÅ«rio sanitariniame mazge trÅ«ko sanitarinių įrenginių, be to, sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, nes jame buvo 3 tupimi, 1 sėdimas unitazai ir 3 pisuarai, jie buvo atitverti tik sienelėmis, nebuvo durelių, todėl, atliekant gamtinius reikalus, pastoviai buvo stebimas, kas žeidė jo orumÄ bei privatumÄ . Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino   5 000 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės.             Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 12–16) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas Marijampolės PN 2 bÅ«ryje kalėjo laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d., iÅ¡skyrus laikotarpius, kuomet buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. 2 bÅ«rio 4 gyvenamosios patalpos gyvenamasis plotas 15,82 kv. m, joje įrengtos 5 gyvenamosios vietos, todėl vienam nuteistajam Å¡ioje patalpoje teko 3,16 kv. m gyvenamojo ploto. Ginčo bÅ«rys vertinamuoju laikotarpiu kompetentingų institucijų tikrintas nebuvo, pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų į Marijampolės PN administracijÄ ar kitas institucijas nesikreipė.

Marijampolės PN Ūkio skyriaus darbuotojai nuolat stebi ir prižiÅ«ri patalpas, tikrina jų atitiktį higienos normų reikalavimams ir pagal poreikį atlieka einamojo remonto darbus. Tvirtino, kad sanitarinių įrenginių skaičius 2 bÅ«rio sanitariniame mazge atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Teisės aktai, reglamentuojantys sanitarinių įrenginių atskyrimÄ 1,5 m aukščio sienele, įsigaliojo 2017 m. birželio 7 d., todėl 2017 m. rugsėjo 6 d. visuose bÅ«riuose buvo paaukÅ¡tintos sienelės iki 1,5 aukščio arba įrengtos dar aukÅ¡tesnės, reikalavimo įrengti duris galiojančiuose teisės aktuose nebuvo įtvirtinta. PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų Marijampolės PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sÄ lygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.             Į teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, atstovas, apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.).

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su atsakovės atstovo veiksmais, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. jį kalinant Marijampolės pataisos namuose 2 bÅ«rio 4 gyvenamojoje patalpoje, neužtikrinant vienam nuteistajam tenkančios reglamentuotos gyvenamojo ploto normos, pažeidžiant higienos ir nuteistųjų buitinį aprÅ«pinimÄ reglamentuojančių teisės normų reikalavimus.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiÅ¡kėjo situacijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.

Atlikus pareiÅ¡kėjui tekusio ploto normos vertinimÄ pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiÅ¡kinančiÄ EŽTT praktikÄ , sprendžiant Å¡io pobÅ«džio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas. Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis (b. l. 17–21, 27), patvirtinančius, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. (byloje vertinamas laikotarpis) gyveno 24 brigados (2 bÅ«rys) 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 15,82 kv. m, joje vertinamuoju laikotarpiu buvo įrengtos 5 gyvenamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,16 kv. m gyvenamojo ploto.

Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ bei prie jo pateiktus dokumentus, pareiÅ¡kėjas neginčijo atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie ginčo gyvenamųjų patalpų gyvenamÄ jį plotÄ , jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti atsakovės atstovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, plotÄ , joje gyvenusių nuteistųjų skaičių, todėl, vertinant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , vadovaujamasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ sias vietas, vertinamuoju laikotarpiu Å¡iose patalpose gyvenusių asmenų skaičių.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kalėjimo ginčo gyvenamosiose patalpose metu jam buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

   PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ siejo su netinkama gyvenamosios patalpose ventiliacija, tvirtino, kad, norint iÅ¡vėdinti patalpÄ per langÄ , reikėjo laikyti atidarytas duris. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 17 punkte nurodyta, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.  Pažymėtina, jog pagal administracinių teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose įrodinėjimo naÅ¡ta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.), tačiau pagal aukščiau nurodyta teismų praktikÄ pareiÅ¡kėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ , kuriame atsispindėtų konkretÅ«s kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08).

Atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie ginčo gyvenamosios patalpos ventiliacijÄ , tačiau skunde pats pareiÅ¡kėjas nurodė, kad gyvenamoji patalpa buvo vėdinama per langÄ , kas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2 bÅ«rio 4 gyvenamojoje patalpoje trÅ«ko oro (patikrinimo aktų, pareiÅ¡kėjo, kitų nuteistųjų skundų dėl negalėjimo iÅ¡vėdinti patalpÄ ), Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjas neįrodinėjo jokiomis galimomis ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ( su juo kalėjusių asmenų raÅ¡ytiniais liudijimais, neprašė Å¡ių asmenų kviesti į bylÄ liudytojais), todėl, neesant tokių duomenų, abstraktÅ«s ir niekuo nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos gyvenamosios patalpos ventiliacijos atmestini, kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kė pretenzijas dėl per mažo sanitarinių įrenginių skaičiaus 2 bÅ«rio sanitariniame mazge, netinkamai įrengtų sanitarinių įrenginių.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusiose iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir AprÅ«pinimo normos), buvo nurodyta, kad tualete turi bÅ«ti po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų, pisuarÄ â€“ dvylikai asmenų. Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusioje AprÅ«pinimo normų redakcijoje numatyta 1 klozetas arba pisuaras 15 nuteistųjų. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad 2 bÅ«rio sanitariniame mazge buvo 4 klozetai ir 3 pisuarai, tokį patį skaičių nurodė skunde ir pareiÅ¡kėjas.

Ä® bylÄ pateiktais duomenimis  ( b. l. 21) 2 bÅ«ryje ginčo laikotarpiu buvo iki 53 nuteistųjų.Atlikus aritmetinius skaičiavimus matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 20 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiÅ¡kėjas nebuvo tinkamai aprÅ«pintas sanitariniais įrenginiais. Nuo 2017 m. birželio  7 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. bÅ«rio sanitarinio mazgo įrenginių skaičius atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad sanitariniai įrenginiai buvo atskirti tik sienelėmis, nebuvo durų, todėl buvo pažeistas jo privatumas.Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. visų bÅ«rių sanitariniuose mazguose buvo paaukÅ¡tintos sienelės. (b. l. 25).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2 bÅ«rio sanitariniame mazge buvo įrengtos sienelės, jis nereiÅ¡kė pretenzijų dėl sienelių aukščio. PareiÅ¡kėjas savo privatumo pažeidimÄ siejo su aplinkybe, jog sanitariniai įrenginiai nebuvo atkirti durimis.Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , reikalavimo bendrabučio tipo patalpose esančiame sanitariniame mazge sanitarinius įrenginius atskirti durimis nėra nustatyta.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje (žr. pvz.

LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje A-886-662/2018) nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad vertinant, ar nebuvo virÅ¡yta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi bÅ«ti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat Å¡ios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99).

Vis dėlto Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimÄ naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindÄ pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sÄ lygos virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumÄ ) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiÅ¡kai ar visiÅ¡kai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje C. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12).

Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiÅ¡kai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir Å¡iems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2 bÅ«rio sanitariniame mazge sanitariniai įrenginiai vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų.

Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti suteiktas nevisiÅ¡kas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, prieÅ¡ingai nei kamerų atveju, tualetais Å¡ioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, Å¡ios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje.Taigi įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui 2 –iame bÅ«ryje naudojantis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y.

Å¡iuo aspektu kankinančioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminančioms sÄ lygoms pripažinti. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 20 d. iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo tinkamai aprÅ«pintas sanitariniais įrenginiais, todėl patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008, administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo   Nr. 871/02).

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio    2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertinęs nustatyto pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę, atsižvelgęs į tai, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjas į Marijampolės PN administracijÄ , ar kitas kompetentingas institucijas nesikreipė, neesant duomenų, kad dėl Å¡io pažeidimo pareiÅ¡kėjas patyrė reikÅ¡mingų neturtinių praradimų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pinigais, todėl Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo R. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sÄ lygas.ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas                                                                                                            Gintaras Čekanauskas