Legislator Case Law & Legislation
4224bd6c-d5e2-49b0-a33f-860f62f0b4e2 AI generated

4224bd6c-d5e2-49b0-a33f-860f62f0b4e2 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 4224bd6c-d5e2-49b0-a33f-860f62f0b4e2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-366-417/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00502-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.5.3.; 16.9.3.; 16.9.7.; 16.9.10.; 21.11.10.;                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2017 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas MaÅ¡kevičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V.

Legislator headnote

AI generated

4224bd6c-d5e2-49b0-a33f-860f62f0b4e2 · Klaipėdos apygardos teismas: Todėl, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, subjekto, atitinkamai nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.Skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, įžvelgęs formalius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, požymius, gali bet neprivalo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Todėl, Å¡ios prevencinės priemonės V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-366-417/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00502-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.5.3.; 16.9.3.; 16.9.7.; 16.9.10.; 21.11.10.;                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2017 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas MaÅ¡kevičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V.

Z. (V. Z.) atstovo advokato V. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo, ir                                                          n u s t a t ė: V. Z. nubaustas už tai, kad 2017 m. gegužės 5 d., 17 val. 28 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Meriva-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo tarp vairuojamo automobilio ir gatvės deÅ¡inėje pusėje stovinčio automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jį, taip sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai.

Apie eismo įvykį nepranešė policijai bei pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Taip pat, iki bus nustatytos įvykio aplinkybės ir patikrintas vairuotojo blaivumas, vartojo alkoholinius gėrimus, dėl to jam buvo nustatytas lengvas 0,50 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Å iais veiksmais V. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219, 221 ir 222 punktų reikalavimus.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio d. nutarimu V. Z. pripažino kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje paskyrė jam administracines nuobaudas: pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį - 10 Eur (deÅ¡imt eurų) baudÄ , pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį - 1200 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams be automobilio konfiskavimo, pagal 426 straipsnio 1 dalį - 600 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrino apėmimo bÅ«du ir V. Z. paskyrė galutinę nuobaudÄ â€“ 1200 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams be automobilio konfiskavimo.V. Z. atstovas advokatas V. Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ 2017 m. birželio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ir paskirti V. Z. Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ .Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismui neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, neatskleidus bylos esmės, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl, turi bÅ«ti keistinas V.

Z. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nutraukiant administracinio nusižengimo bylÄ , nesant jo veikoje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Teismo posėdžio metu V. Z. paaiÅ¡kino, kad jis 2017 m. gegužės 5 d., 16 val. 15 min., iÅ¡važiuodamas iÅ¡ savo automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) parkavimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), netyčia kliudė priekyje stovinčio automobilio „Opel Astra“ galinio bamperio kairę pusę.

Pastatęs savo automobilį į stovėjimo vietÄ prie „IKI“ parduotuvės, jis paėmė Å¡luostę ir nuėjo prie kliudyto automobilio, pavalęs ja kliudytÄ vietÄ , jis įsitikino bamperio vientisumu, iÅ¡skyrus nedidelį, apie 5x3 cm dydžio nubrozdinimÄ . NesureikÅ¡minęs atsitikusio įvykio, jis su kartu važiavusiu draugu M. M. nuėjo namo valgyti vakarienės, kurios metu iÅ¡gėrė porÄ stikliukų spiritinio gėrimo. Apie 17 val. 40 min., po telefoninio skambučio aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes su policijos pareigÅ«nu, jis buvo išėjęs į kiemÄ , kur atvykus patrulių maÅ¡inai buvo patikrintas dėl alkoholio vartojimo ir alkoholio matuoklis parodė 0,5 promiles girtumÄ .

Po to, iÅ¡ jo buvo atimti transporto priemonės registravimo dokumentai, atimtas vairuotojo pažymėjimas ir iÅ¡ stovėjimo vietos iÅ¡vežtas automobilis, vykdant priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktÄ (b. 1. 11). Pastarojo, kaip ir sprendimo jį nuÅ¡alinti nuo transporto priemonės vairavimo suraÅ¡ymas, jo nuomone, yra perteklinės administracinės teisenos užtikrinimo priemonės, nes jis transporto priemonės, bÅ«damas neblaivus, nevairavo. KitÄ dienÄ , 2017 m. gegužės 6 d., apie 10 val. 00 min., po telefoninio skambučio su policijos pareigÅ«nais, jis išėjo į kiemÄ , kur patrulių maÅ¡inoje jam davė pasiraÅ¡yti dokumentus ir iÅ¡davė Å¡aukimÄ Ä¯ teismÄ .

Nei pirmuoju, nei antruoju atveju vertėjas kviečiamas nebuvo. Nuo pat administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, fiksavimo ir toliau vykusios visos administracinės teisenos metu buvo pažeidinėjama V. Z., kaip asmens, nemokančio lietuvių kalbos, teisės, nes jam nebuvo suteikta teisė naudotis vertėjo paslaugomis (ANK 577 straipsnio 2 dalies 7 punktas), o tai laikytina esminiu administracinių nusižengimų teisenos pažeidimu. Å io pažeidimo pasekmė - negalėjimas duoti paaiÅ¡kinimų gimtÄ ja kalba (b. 1. 3, 6), taip pat laikytina procesinės teisės normos pažeidimu, numatytu ANK 577 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Tai žinojo ir nedviprasmiÅ¡kai teisme pripažino policijos pareigÅ«nai F. R., 2017 m. birželio 13 d. įvykusio posėdžio metu patvirtinusi, kad nesupranta rusų kalbos ir protokolÄ suraÅ¡iusi iÅ¡ pareigÅ«no M. B. žodžių, kuris faktines nusižengimo aplinkybes buvo jau iÅ¡siaiÅ¡kinęs telefoninio pokalbio metu, tai yra prieÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymÄ . Be to, tai įrodo, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalies dispozicijoje, nėra, nes bÅ«tina minėto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės sÄ lyga yra asmens neblaivumas arba apsvaigimas po eismo įvykio, kurio aplinkybės dar neiÅ¡aiÅ¡kintos.

Kad administracinio teisės pažeidimo aplinkybės buvo iÅ¡siaiÅ¡kintos, patvirtino ir apgadintos transporto priemonės savininkė L. K., paaiÅ¡kindama, kad „kai atvažiavo policija, V. Z. su draugu buvo išėję prie jos automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) be to, paaiÅ¡kino, kad „po to, kai buvo iÅ¡kviesta policija, ant jos lango atsirado lapelis su pažeidėjo telefono numeriu“.Skunde daroma iÅ¡vada, kad teismas nenustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių ir teisingai jų neįvertino, todėl tinkamai neįvykdė administracinio nusižengimo bylos teisenai keliamų uždavinių laiku, visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti kiekvienÄ bylos aplinkybę, iÅ¡spręsti jas tiksliai ir pagal įstatymus.

V. Z. kaltė, kaltinant jį pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, gali bÅ«ti konstatuota tik tada, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Be to, patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. PrieÅ¡ingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, faktinės bylos aplinkybės įrodo, kad V.

Z. pats padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti administracinio nusižengimo aplinkybes, tai yra iÅ¡siaiÅ¡kinus eismo įvykio aplinkybes pats sugrįžo į eismo įvykio vietÄ .Nors V. Z. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir nekaltinamas, įvertinus visus administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad V. Z. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Pirmiausia, neblaivumo nustatymo laikas (b. 1.

10) neatitinka administracinio nusižengimo laikui (b. 1. 3), o L. K. paaiškinimo (b. 1.

15) kitoje lapo pusėje padarytas prieraÅ¡as (be datos ir procesinio veiksmo turinio) dėl žalos dydžio ir įtarimo, kad asmuo transporto priemonę vairavo neblaivus, įrodomosios reikÅ¡mės ANK 594 straipsnio 4 dalies prasme, neturi, nes tyrimo veiksme daromi pakeitimai, taisymai ir papildymai turi bÅ«ti aptariami ir patvirtinami suraÅ¡ant protokolÄ dalyvavusių asmenų paraÅ¡ais.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje (buvusio ATPK 130 straipsnio 1 dalis) numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad jis iÅ¡ Å¡io įvykio vietos pasiÅ¡alina neteisėtai.

Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykių aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ eismo įvykio vietos stengėsi pasislėpti skubiai ir panaÅ¡iai, atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Ir prieÅ¡ingai, jei byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir panaÅ¡iai, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

BÅ«tent byloje tiriama situacija atitiktų anksčiau nurodytoms aplinkybėms dėl sÄ moningo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos ir administracinės atsakomybės vengimo. Kita vertus, eismo įvykio kieme Laukininkų g. 23, Klaipėda, ir negalėjo bÅ«ti, nes ten jokio autotransporto eismo nebuvo ir jį gali sukelti tik iÅ¡skirtinai kelių eisme dalyvaujantis asmuo. Atitinkamai, analizuojant Kelių eismo taisyklėse vartojamas „eismo dalyvio“, „eismo įvykio“ ir „gyvenamosios zonos“ sÄ vokas (Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnis), eismo dalyvis vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis) nepripažįstamas eismo įvykį sukėlusiu asmeniu.

Todėl, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, subjekto, atitinkamai nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.Skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, įžvelgęs formalius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, požymius, gali bet neprivalo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Todėl, Å¡ios prevencinės priemonės V.

Z. paskyrimas administracinio nusižengimo byloje aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja bendriesiems administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindams ir principams (ANK 32 straipsnio 2 dalis).Atsiliepimu į V. Z. atstovo advokato V. Ž. skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos virÅ¡ininkas nurodo, kad V. Z. padarė vienÄ iÅ¡ grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų - padarė eismo įvykį, vengdamas atsakomybės iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Mano, kad V. Z. atstovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl skundas turi bÅ«ti atmestas paliekant galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. priimtÄ nutarimÄ , kadangi byla iÅ¡nagrinėta pilnai įvertinus visas administracinių nusižengimų aplinkybes. Apeliacinis skundas atmestinas. V. Z. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymÄ . Nors V. Z. atstovas advokatas V.

Ž. skundu praÅ¡o tik suÅ¡velninti V. Z. paskirtÄ administracinę nuobaudÄ , tačiau iÅ¡ skundo argumentų matyti, kad yra ginčijama V. Z. kaltė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad V. Z. veikoje nebuvo Å¡ių administracinių nusižengimų požymių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad V. Z. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus.

Pateiktame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas V.

Z. kaltės klausimu. Nors V. Z. savo kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų nepripažino, tačiau iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas, pripažindamas V. Z. kaltu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Skunde akcentuojama aplinkybė, kad administracinių nusižengimų tyrimo metu V. Z. nebuvo užtikrinta teisė turėti vertėjÄ , todėl jo, kaip proceso kalbos nemokančio asmens, teisės buvo pažeistos ir apribota galimybė duoti paaiÅ¡kinimus savo gimtÄ jÄ kalba. Tačiau kaip matyti iÅ¡ administracinio nusižengimo bylos, V. Z. buvo suteikta galimybė duoti paaiÅ¡kinimus gimtÄ jÄ kalba, jis turėjo galimybę suraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ savo gimtÄ jÄ kalbÄ (b. l. 6), pirmosios instancijos teisme V.

Z. viso proceso metu buvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos V. Z. teisės duoti paaiÅ¡kinimus savo gimtÄ ja kalba.Ginčijant V. Z. kaltę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, skunde pateikiami svarstymai, kad įvykęs incidentas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip eismo įvykis, tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Analizuojant Å¡iÄ pateiktÄ sÄ vokÄ , akivaizdu, kad tai, jog 2017 m. gegužės 5 d., (duomenys neskelbtini), V. Z., vairuodamas automobilį „Opel Meriva-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo tarp vairuojamo automobilio ir gatvės deÅ¡inėje pusėje stovinčio automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jį, yra eismo įvykis ir atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateiktÄ eismo įvykio apibrėžiamÄ .

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Å is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panaÅ¡iai. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kita.

Byloje iÅ¡tirti įrodymai leidžia teigti, jog V. Z. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už eismo įvykio sukėlimÄ bei pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ jo. Kaip matyti iÅ¡ V. Z. paaiÅ¡kinimo, esančio administracinio nusižengimo byloje, bei paaiÅ¡kinimo pirmosios instancijos teisme, be kita ko ir apeliacinio skundo, jis pripažįsta, kad vairuodamas automobilį Laukininkų gatvėje, Klaipėdoje, 2017 m. gegužės 5 d., apie 16.30 val. važiavo prie namo pastatyti savo automobilį „Opel Meriva-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir posÅ«kyje savo automobilio galiniu buferiu kliudė stovintį automobilį „Opel Astra“, pajuto, kad įbrėžė, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pavalė Å¡luoste įbrėžtÄ vietÄ , ir po to grįžo namo, vakarieniaudamas iÅ¡gėrė apie 200 g alkoholio.

Apylinkės teismo posėdyje V. Z. bandė Å¡velninti savo atsakomybę ir teigė, jog savo automobilio deÅ¡iniu galiniu sparnu kliudęs priekyje stovėjusio automobilio „Opel Astra“ kairįjį galinį buferį, sustojo, iÅ¡lipo pažiÅ«rėti, kokiÄ Å¾alÄ padarė kitam automobiliui, ten buvo tik nutrynimas, bamperis buvo „sveikas“, po to su M. M. nuvažiavo į parduotuvę, ir ten, radus laisvÄ vietÄ , esančiÄ 10 m iki parduotuvės, paliko savo automobilį. Nukentėjusioji L.

K. iÅ¡ karto po įvykio raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2017 m. gegužės 5 d., apie 17 val. į kirpyklÄ , kurioje ji dirba, užėjo vyriÅ¡kis ir pasakė, kad jai priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitas automobilis, kurio vairuotojas iÅ¡lipo, nuvalė nuo jos automobilio dažus, ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, o savo automobilį pasistatė prie netoliese esančios parduotuvės „IKI“ esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje.

Liudytoja policijos pareigÅ«nė F. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad dėl minėto įvykio su galimai iÅ¡ autoįvykio pasiÅ¡alinusiu vairuotoju bendravo jos kolega M. B., tam asmeniui buvo nurodyta grįžti į eismo įvykio vietÄ , atvykus į eismo įvykio vietÄ L. K. paaiÅ¡kino, kaip jos stovintį automobilį apgadino kitas automobilio vairuotojas, kuris po įvykio iÅ¡lipo, apžiÅ«rėjo abu automobilius ir nuvažiavo. Tuomet L. K. paskambino policijai, o iki atvykstant policijai, asmuo, apgadinęs L.

K. automobilį, ant L. K. automobilio uždėjo lapelį su telefono numeriu. ApžiÅ«rėjus automobilius, apgadinimo žymės aiÅ¡kiai matėsi, V. Z. alkotesteriu buvo nustatytas neblaivumas, jis nurodė, jog alkoholį vartojo jau po įvykio, atsisėdus valgyti vakarienę, V. Z. neneigė, kad įvyko eismo įvykis. Be to, kad V. Z. apgadino kitÄ automobilį ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, patvirtino ir liudytojas M. M., važiavęs kartu su V. Z., kuris paaiÅ¡kino, kad V. Z. įvažiavo į kiemÄ ir kliudė ten stovėjusį automobilį, po to abu iÅ¡lipo ir apžiÅ«rėjo kliudytÄ automobilį, V.

Z. valė automobilį, buvo mažas įbrėžimas. Po to jis nuėjo pas V. Z. į namus vakarieniauti, abu iÅ¡gėrė truputį degtinės. Taigi iÅ¡ aptartų įrodymų visumos matyti, jog automobilių kontaktas tikrai buvo, tai pastebėjo tiek V. Z., tiek M. M., tai matė ir paÅ¡alinis asmuo, kuris informavo L. K.. Netgi pats V. Z. pripažįsta jutęs automobilių kontaktÄ , žinojo ir kuria savo automobilio dalimi kliudė kitÄ transporto priemonę, netgi iÅ¡lipo pažiÅ«rėti ir valė padarytus apgadinimus, tačiau manė, kad didelė žala nėra padaryta.

Vis dėlto pats eismo įvykį sukėlęs dalyvis neturi būti atsainus ir apsiriboti savo subjektyviu galbūt padarytos žalos vertinimu, o Kelių eismo taisyklių 222 punktas reikalauja, jog, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Šiuo atveju V. Z. tokio reikalavimo nesilaikė ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, nors, sprendžiant iš bylos aplinkybių, jokių neatidėliotinų reikalų neturėjo.

L. K., į kurios automobilį atsitrenkė V. Z. vairuojama transporto priemonė, sprendė, jog jos automobilis apgadintas ir kreipėsi į teisėsaugÄ , praÅ¡ydama nustatyti kaltininkÄ . Ä® įvykio vietÄ atvykę pareigÅ«nai užfiksavo, kokie apgadinimai transporto priemonėms yra padaryti (b. l. 12-14). Sprendžiant iÅ¡ fotonuotraukų, abiejų automobilių nubrėžimai yra aiÅ¡kiai matomi. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos pripažįsta, kad V. Z. suprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau iÅ¡ jo vietos pasiÅ¡alino, todėl pagrįstai yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už eismo įvykio sukėlimÄ ir pasitraukimÄ iÅ¡ jo.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad V. Z. neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, nes automobilį vairavo blaivus, pateikė visus automobilio dokumentus. Tačiau pasišalinimo iš įvykio vietos priežasčių gali būti įvairių, gali būti siekiama nuslėpti tam tikras aplinkybes, vengti žalos atlyginimo ir panašiai. Todėl net ir tuo atveju, jei eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra techniškai tvarkinga, apdrausta ir vairuotojas turi visus dokumentus, tai dar nereiškia, kad vairuotojas neturi kitų tikslų pasišalinti.

Skunde teigiama, kad V. Z. nevengė atsakomybės, iÅ¡ karto po to, kai jam paskambino policijos pareigÅ«nai, jis sugrįžo į įvykio vietÄ ir paaiÅ¡kino visas aplinkybes, savo kaltės neneigė. Tačiau tai, kad jis prisipažino vairavęs automobilį ir padaręs eismo įvykį, nepaneigia V. Z. kaltės dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos. Sugrįžimas į įvykio vietÄ ir prisipažinimas pareigÅ«nams, kad vairavo automobilį, neįrodo, jog jis nesiekė nuslėpti tam tikrų aplinkybių ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino netyčia.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai V.

Z. nubaudė pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmai – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos, su kuriuo jis buvo susijęs, – buvo tyčiniai. Teismas priėmė pagrįstÄ teisėtÄ bei teisingÄ nutarimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad taip pat yra ginčijamas ir V. Z. nubaudimas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, teigiama, kad V. Z. veiksmuose nėra Å¡io administracinio nusižengimo sudėties, nes Å¡io nusižengimo objektyviosios pusės sÄ lyga yra asmens neblaivumas arba apsvaigimas po eismo įvykio, kurio aplinkybės dar neiÅ¡aiÅ¡kintos, o V.

Z. vartojo alkoholį po to, kai su juo telefonu susisiekė policijos pareigÅ«nas. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini, nes vien tai, kad V. Z. telefonu paaiÅ¡kino padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, nereiÅ¡kia, kad visos administracinio nusižengimo aplinkybės iÅ¡ karto tapo aiÅ¡kios. Minėto administracinio nusižengimo esmė yra tai, kad asmuo narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas vartoja po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtino, kad V.

Z. 2017 m. gegužės 5 d., prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Opel Meriva-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo tarp vairuojamo automobilio ir gatvės dešinėje pusėje stovinčio automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jį, taip sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai, bei pažeisdamas KET pasišalino iš įvykio vietos. Po eismo įvykio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir 17 val. 58 min. jam nustatytas 0,50 promilių girtumas.

Ta aplinkybė, kad V. Z. vartojo alkoholį nėra ginčijama, tai patvirtino ir liudytojas M. M.. Tai, kad V. Z. policijos pareigÅ«nui, kuris jam paskambino telefonu, pripažino padaręs eismo įvykį ir papasakojo aplinkybes, nepaÅ¡alina jo kaltės pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Asmuo, sukėlęs eismo įvykį, visų pirma turi likti eismo įvykio vietoje ir iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes su asmenimis, kurių turtÄ apgadino eismo įvykio metu, tiek su vėliau atvykusiais policijos pareigÅ«nais, užpildyti eismo įvyko deklaracijÄ ar duoti paaiÅ¡kinimus policijos pareigÅ«nams, pateikti reikiamus dokumentus ir t.t.

Å iuo nagrinėjamu atveju, V. Z. padarius eismo įvykį, apie kurį jis turėjo praneÅ¡ti policijai, nes kito automobilio, kurį jis apgadino eismo įvykio metu, nebuvo įvykio vietoje, V. Z., suprasdamas, jog padarė administracinį nusižengimÄ , turėjo vykdyti pareigÄ pasilikti įvykio vietoje iki bus nustatytos įvykio aplinkybes, tačiau to nepadarė ir pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos vartojo alkoholį. Å iais savo veiksmais V. Z. turėjo suprasti, kad daro administracinį nusižengimÄ , todėl yra pagrįstai nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.Nustačius, kad V.

Z. padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus, skunde prašoma sušvelninti V. Z. paskirtas nuobaudas, teigiama, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskyrimas V. Z. aiškiai prieštarauja bendriesiems administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindams ir principams, tačiau nepateikiami jokie argumentai, kodėl V. Z. turėtų būti skiriama švelnesnė nuobauda. Nors skunde tiesiogiai nenurodyta, iš skundo argumentų galima spręsti, kad prašoma V.

Z. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti mažesnio dydžio nuobaudas, negu numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalies ir ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijose.Vadovaudamiesi ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumÄ , pažeidėjo asmenybę bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.Apylinkės teismas, skirdamas V.

Z. administracinę nuobaudÄ , atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimų aplinkybes, pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir skyrė minimalias ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytas nuobaudas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad V. Z. anksčiau yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, yra pensininkas, tačiau dar nėra sulaukęs 65 metų amžiaus. Be to, skiriant nuobaudÄ taip pat atsižvelgiama į tai, kad V. Z. padarė tyčinį administracinį nusižengimÄ , sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, savo kaltės nepripažino, dėl padarytos veikos nesigaili. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad buvo įvertintos visos nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, todėl pripažįstama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo V.

Z. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir Å¡velninti V. Z. paskirtas nuobaudas. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, V. Z. veikoje teisingai nustatė ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų sudėtį. Teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas, dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų jo keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : V. Z. (V. Z.) atstovo advokato V. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarimÄ nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.   Teisėjas                                                                                                   Eduardas MaÅ¡kevičius