42211ed2-7c90-4eb7-ba2f-249d662ffc8a · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-1549-395/2011(Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00507-2010-0)                                                                Pirmosios instancijos teismo teisėjas Rimantas Paulaitis                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3;75.8;121.18;121.21; (S)                                                                                                                                                              KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovui V.

L., ieÅ¡kovo atstovui advokatui Z. J. JanuÅ¡kai, atsakovei A. L., atsakovės atstovui advokatui Gvidui Byčiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės A. L. apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-74/2011 pagal ieÅ¡kovo V. L. ieÅ¡kinį atsakovei A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės sutuoktinių kaltės ir jų bendro jungtinio turto padalinimo.Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas V. L. prašė teismo santuokÄ tarp jo ir atsakovės A. L., sudarytÄ 1968-05-10, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinti, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), kuriÄ sudaro 0,2524 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniai pastatai Nr. 94/7068, registro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti 1i1/ž, I1/b. 2i1/ž, jam ir atsakovei priklauso lygiomis dalimis po ½ dalį; nustatyti tokiÄ gyvenamuoju namu ir prie jo esančiu Å¡iltnamiu naudojimosi tvarkÄ :

V. L. naudosis ir Nekilnojamojo turto registre jo asmenine nuosavybe bus įregistruotos patalpos namo rÅ«syje R-5 0,97 m2, R-6 6,9 m2, R-7 16,52 m2, R-8 9,44 m2 – visų patalpų kvadratÅ«ra 33,62 m2;A. L. naudosis ir nekilnojamojo turto registre jos asmenine nuosavybe bus įregistruotos patalpos namo rÅ«syje R-2 7,66 m2, R-3 23,14 m2, G-1 22,71 m2 (garažas) - visų patalpų kvadratÅ«ra 55,99 m2;V. L. ir A. L. bendrai naudosis patalpomis namo rÅ«syje R-1 2,4 m2, R-10 18,48 m2, R-4 3,84 m2, pirmame aukÅ¡te 1-1 21,51 m2 su jame esančiais laiptais į antrÄ jį namo aukÅ¡tÄ , namo apÅ¡ildymo, vandens tiekimo ir nuotėkų Å¡alinimo bei elektros tiekimo namams ir Å«kiniams pastatams sistema, namų valdos žemės sklypu ir jame esančiais Å«kiniais pastatais;V.

L. priteisti namo pirmÄ jį aukÅ¡tÄ , paskiriant naudotis jame esančiomis patalpomis kadastrinių matavimų byloje Nr. 94/7068 pažymėtomis 1-1 21,51 m2, 1-2 14,03 m2, 1-3 12,88 m2, 1-4 1,08 m2, 1-5 5,51 m2, 1-6 15,80 m2, 1-7 10,75 m2. 1-8 23,86 m2 ir Å¡iltnamiu 2I1/g.;A. L. priteisti namo antrÄ jį aukÅ¡tÄ , paskiriant jai naudotis jame esančiomis patalpomis, kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis 1-9 21,47 m2, 1-10 13,96 m2, 1-11 12,94 m2, 1-12 1,03 m2, 1-13 5,67 m2, 1-14 15,32 m2, 1-15 11,22 m2, 1-16 23,92 m2 ir mansarda virÅ¡ antrojo aukÅ¡to;Ūkinius pastatus (unikalus Nr. nesuteiktas) 2i1/ž, 3Ii/b, 1i1/ž padalinti lygiomis dalimis, nenustatant naudojimosi patalpomis tvarkos;Namų valdos sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2524 ha padalinti lygiomis dalimis po ½ dalį, nenustatant naudojimosi tvarkos;A.

L. vardu įregistruotÄ Â¼ dalį pastato – Å«kinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vertė 3480 Lt priteisti A. L.; A. L. vardu įregistruotÄ Â¼ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ¼ dalies vertė 1273,50 Lt priteisti V. L.;KilnojamÄ jį turtÄ padalinti taip:V. L. priteisti 1 aukÅ¡to virtuvėje esantį 3000 Lt virtuvinį baldų komplektÄ , sofÄ -250 Lt vertės, mechanizmus – bulvių kasamÄ jÄ 2500 Lt vertės, malÅ«nÄ 500 Lt vertės, betono (skiedinio) maiÅ¡yklę 400 Lt vertės. IÅ¡ viso kilnojamojo turto už 6650 Lt;A.

L. priteisti miegamojo komplektÄ 2500 Lt vertės, svetainės baldų komplektÄ (sekcijÄ , minkÅ¡tÄ kampinę sofÄ , fotelius, stalÄ , kėdes) 3000 Lt vertės, Å¡aldytuvÄ 1000 Lt vertės, dujinę viryklę 600 Lt vertės, indaplovę 1200 Lt vertės, skalbimo maÅ¡inÄ 500 Lt vertės, sofÄ 250 Lt vertės. IÅ¡ viso kilnojamojo turto už 9050 Lt;V. L. priteisti jo naudojamÄ automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės ir automobilinę priekabÄ KMZ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) 400 Lt vertės;A. L. priteisti jos naudojamÄ automobilį VW Vento valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės;Pinigines lėšas pasidalijame taip: „Swedbank“, AB A. L. vardu 2008-01-01 buvęs 3030,75 Lt indėlio likutis dalijamas lygiomis dalimis po 1515,37 Lt. V. L. priklausančiÄ Â½ dalį – 1515,37 Lt sumÄ Ä¯pareigojant A. L. iÅ¡mokėti per 10 dienų, įsiteisėjus teismo sprendimui, pervedant į jo asmeninę sÄ skaitÄ banke.Už A.

L. tekusį didesnės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ V. L. piniginės kompensacijos nereikalauja; Priteisti V. L. iÅ¡ atsakovės A. L. bylinėjimosi iÅ¡laidas.               IeÅ¡kovas nurodė, kad susituokę gyveno (duomenys neskelbtini). Vėliau persikėlė gyventi į Jurbarko rajonÄ . Abu buvo dirbantys. Iki persikėlimo į Jurbarko rajonÄ jų santykiai buvo geri. Dėl sveikatos bÅ«klės, negalėdamas dirbti, ieÅ¡kovas didžiÄ jÄ savo laiko dalį skiria savo pomėgiui – fotografijai.

Å iam pomėgiui tenka skirti dalį savo pensijos, o dalyvavimas parodose, seminaruose ir bÅ«tinų priemonių įsigijimas reikalauja iÅ¡laidų. A. L. Å¡iam sutuoktinio pomėgiui nepritarė, laikė jį nereikalingu lėšų Å¡vaistymu ir dėl to tarp jų prasidėjo nesutarimai. Jie pradėjo mažiau bendrauti, vienas nuo kito nutolo, dažnai pykosi. Sutuoktinė negamino valgio, pačiam neleisdavo gamintis. Be to, A. L. ir kartu gyvenanti dukra norėjo, kad V. L. sutiktų visÄ savo nekilnojamÄ jį turtÄ dovanoti dukrai E. J., o jam nesutikus taip padaryti, prasidėjo rimti nesutarimai tarp jo, sutuoktinės A.

L. ir dukros. Atsakovė palaiko savo dukrÄ ir jos kartu yra nusiteikusios prieÅ¡ tėvÄ , kadangi jis nesutiko perraÅ¡yti dukros vardu namų valdÄ ir jų santykiai visiÅ¡kai nutrÅ«ko. Atsakovė pradėjo atvirai sutuoktinį niekinti, skleisti tikrovę neatitinkančias žinias, jog jis palaikÄ s ryÅ¡ius su kitomis moterimis, yra neiÅ¡tikimas. Tolimesnis Å¡eimos gyvenimas tapo neįmanomas, kadangi jos abi su dukra kelia skandalus namuose, be tikslo iÅ¡kviečia policijos pareigÅ«nus. Susitaikyti nepavyko, kadangi atsakovė visiÅ¡kai su juo nesikalbėjo.

IeÅ¡kovas Å¡iuo metu, negalėdamas gyventi savo namuose, iÅ¡sinuomavo butÄ Skirsnemunės kaime, Jurbarko rajone. Atsakovė su dukra ir jos Å¡eima gyvena ginčo name. Jokios sugyventinės neturėjo ir Å¡iuo metu neturi. 1999 metais patyrė Å¡irdies infarktÄ ir tapo II grupės invalidu, gauna neįgalumo pensijÄ . Jis praÅ¡o priteist pirmÄ jį namo aukÅ¡tÄ , kadangi yra persirgęs Å¡irdies infarktu, o be to antrame aukÅ¡te gyvena dukros E. J. Å¡eima, su kuria atsakovė palaiko glaudžius ryÅ¡ius ir gerai sutaria, o jis yra nekenčiamas.

Dukra E. J. su žentu visiÅ¡kai nėra prisidėję prie gyvenamo namo statybos nei pinigais, nei darbu, kadangi jie gyveno (duomenys neskelbtini), o pastačius namÄ , jie tik tuomet atsikėlė gyventi į jį. Jiems jokia dalis Å¡iame name nepriklauso.             Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinio reikalavimus tenkino iÅ¡ dalies. Teismas nusprendė santuokÄ tarp V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. L. /(duomenys neskelbtini)/, a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotÄ 1968-05-10, Å akių rajono CMS, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinių abipusės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes L. ir L.

Santuokoje sugyventÄ turtÄ padalino taip: NekilnojamÄ jį turtÄ padalino taip:Pripažino, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), kuriÄ sudaro 0,2524 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniai pastatai /jiems unikalÅ«s numeriai nesuteikti/, namų apyvokos techninės apskaitos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti 1i1/ž, I1/b, 2i1/ž V. L. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A.

L. a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso lygiomis dalimis po ½ dalį;V. L. naudosis, o Nekilnojamojo turto registre jo asmenine nuosavybe bus įregistruotos patalpos namo rūsyje R-5 0,97 m2, R-6 6,9 m2, R-7 16,52 m2, R-8 9,44 m2. Visų patalpų kvadratūra 33,83 m2;A. L. naudosis, o Nekilnojamojo turto registre jos asmenine nuosavybe bus įregistruotos patalpos namo rūsyje R-2 7,66 m2, R-3 23,14 m2, G-1 22,71 m2, /garažas/. Iš viso patalpų kvadratūra 53,51 m2;V. L. ir A. L. bendrai naudosis patalpomis namo rūsyje R-1 2,4 m2, R-10 18,48 m2, R-4 3,84 m2.

Pirmame aukÅ¡te 1-1 21,51 m2 su jame esančiais laiptais į antrÄ jį namo aukÅ¡tÄ . Namo apÅ¡ildymo, vandens tiekimo ir nuosėdų Å¡alinimo ir elektros tiekimo namams ir Å«kiniams pastatams sistema, namų valdos žemės sklypu ir jame esančiais Å«kiniais pastatais; V. L. priteisė namo pirmÄ jį aukÅ¡tÄ , paskiriant naudotis jame esančiomis patalpomis kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtomis 1-1 21,51 m2, 1-2 14,03 m2, 1-3 12,88 m2, 1-4 1,08 m2, 1-5 5,51 m2, 1-6 15,80 m2, 1-7 10,75 m2, 1-8 23,86 m2 ir Å¡iltnamiu 2I1/g.A.

L. priteisė namo antrÄ jį aukÅ¡tÄ , paskiriant jai naudotis jame esančiomis patalpomis, kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis 1-9 21,47 m2, 1-10 13,96 m2, 1-11 12,94 m2, 1-12 1,03 m2, 1-13 5,67 m2, 1-14 15,32 m2, 1-15 11,22 m2, 1-16 23,92 m2 ir mansarda virÅ¡ antrojo aukÅ¡to.Ūkinius pastatus /unikalus Nr. nesuteiktas/ 2i1/ž, 3I1/b, 1i1/ž padalino lygiomis dalimis po ½ dalį, nenustatant naudojimosi patalpomis tvarkos.Namų valdos sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2524 ha padalino lygiomis dalimis po ½ dalį, nenustatant naudojimosi tvarkos.A.

L. vardu įregistruotÄ Â¼ dalį pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vertė 3480,-Lt priteisė A. L.. A. L. vardu įregistruotÄ Â¼ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ¼ dalies vertė 1273, 50 Lt priteisė V. L..  KilnojamÄ jį turtÄ padalino taip:V. L. priteisė 1-ojo aukÅ¡to virtuvėje esantį 3000,-Lt vertės virtuvinį baldų komplektÄ , sofÄ -250 Lt vertės, mechanizmus – bulvių kasamÄ jÄ â€“ 2500,-Lt vertės, malÅ«nÄ â€“ 500 Lt vertės, betono /skiedinio/ maiÅ¡yklę – 400 Lt vertės. Viso kilnojamojo turto už 6650 Lt vertės.A.

L. priteisė miegamojo komplektÄ â€“ 2500 Lt vertės, svetainės baldų komplektÄ /sekcijÄ , minkÅ¡tÄ kampinę sofÄ , fotelius, stalÄ , kėdes/ - 3000 Lt vertės, Å¡aldytuvÄ â€“ 1000 Lt vertės, dujinę viryklę – 600 Lt vertės, indaplovę – 1200 Lt vertės, skalbimo maÅ¡inÄ â€“ 500 Lt vertės, sofÄ â€“ 250 Lt vertės. Viso kilnojamojo turto už 9050 Lt. V. L. priteisė jo naudojamÄ automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) – 2000 Lt vertės ir automobilinę priekabÄ KMZ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) – 400 Lt vertės. A. L. priteisė jos naudojamÄ automobilį VW Vento valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) – 2000 Lt vertės.A. L. ir V. L. sÄ skaitose esančių ir buvusių, bet jau paimtų lėšų priklausomybę ir padalinimÄ paliko neiÅ¡spręstÄ , kadangi neiÅ¡aiÅ¡kintos Å¡ių lėšų kilmė, jų paėmimo iÅ¡ sÄ skaitų aplinkybės ir panaudojimo tikslas. IÅ¡ atsakovės A. L. priteisė 1167 Lt ieÅ¡kovo V.

L. naudai jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L. priteisė 250 Lt atsakovės A. L. naudai jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Teismas nurodė, kad Å¡alys po santuokos sudarymo gyveno sutardami, tačiau vėliau prasidėjo vienas kitam priekaiÅ¡tai girtavimu ir pomėgio neigimu. Å eimoje nebuvo sutarimo, vienas kito įsiklausymo, o prasidėjus barniams ir turto dovanojimo dukrai reikalavimams, kuri sukėlė nesantaikÄ , siekdama sau materialinės naudos, Å¡alys viena nuo kitos atitolo, pradėjo gyventi atskirai.

Teismas sprendė, kad Å¡eima iÅ¡iro, todėl santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.    SugyventÄ turtÄ , kaip jungtinę sutuoktinių nuosavybę, teismas padalino lygiomis dalimis, paskiriant naudotis atskiromis patalpomis. Taip pat teismas sprendė, kad buvęs piniginis indėlis 3030,75 Lt nedalintinas, kadangi nenustatyta jo kilmė ir priklausomybė Å¡alims. V. L. priteisė pirmÄ namo aukÅ¡tÄ , kadangi jis yra persirgęs Å¡irdie infarktu, o A. L. antrÄ namo aukÅ¡tÄ , kuriame gyvena dukra E. J. su Å¡eima.

Teismas nurodė, kad nors ji pripažinta neįgalia, tačiau gerai sutaria su dukros Å¡eima, todėl jiems kartu gyvenant nesukels neigiamų pasekmių, o ieÅ¡kovui prieÅ¡ingai – jis nesutaria su dukros Å¡eima dėl jos siekimo materialinės naudos, todėl gyvenant kartu gali kilti nuolatiniai konfliktai. Atsakovė praÅ¡o priteisti malÅ«nÄ , bulvių kasamÄ jÄ ir betono maiÅ¡yklę, tačiau Å¡iuos daiktus teismas priteisė ieÅ¡kovui, kadangi atsakovei teko daugiau turto, iÅ¡reikÅ¡to pinigine verte negu ieÅ¡kovui.Apeliaciniu skundu atsakovė A.

L. praÅ¡o panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliantė nurodo Å¡iuos motyvus:1. Teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ atsakovei nedalyvaujant, tuo pačiu užkertant keliÄ pateikti įrodymus. 2011-04-06, kai turėjo vykti teismo posėdis, ji pasiligojo ir jai teko vykti į poliklinikÄ . Apie tai atsakovė pranešė savo advokatui, nurodė, kad medicininę pažymÄ pateiks vėliau. Tuo pačiu ji negalėjo pristatyti teismui reikiamus dokumentus, kurie leistų įrodinėti savo pozicijÄ proceso metu.2.

Teismas neatsižvelgė į svarias aplinkybes, kurios neleido baigti bylos nagrinėjimo, nes byloje buvo dalijamas turtas, kuris neįregistruotas vieÅ¡ajame registre - Å«kiniai pastatai. Todėl atsakovė prašė, kad ieÅ¡kovas įregistruotų Å«kinius pastatus, taip pat prašė į bylÄ trečiuoju asmeniu su savarankiÅ¡kais reikalavimais įtraukti dukrÄ D. P. bei kad bylÄ sustabdytų, nes dukra E. ir žentas R. J. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame kelia reikalavimus dėl teisės pripažinimo jiems į 1/2 dalį gyvenamojo namo.

Teismas Å¡iuos praÅ¡ymus nepagristai atmetė, nurodė, kad teisme nėra iÅ¡spręstas ieÅ¡kinio priėmimo klausimas, ir kad byloje iki Å¡iol nebuvo duomenų, jog ginčo turtas priklausytų ir sutuoktinių dukrai su sutuoktiniu. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovė tik dabar sutiko su dukros ir žento reikalavimu, o anksčiau apie tai neužsiminė. Minėti praÅ¡ymai buvo palaikyti kaip bylos vilkinimas.3. Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovės kaltės, tačiau savo kaltės dėl santuokos nutraukimo ir pats neneigė, savo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodęs, kad "ne visada elgėsi nepriekaiÅ¡tingai, kai kurie Å¡eimyniniai konfliktai kildavo dėl jo kaltės, tačiau įsitikinęs, kad jo ir atsakovės nesantaikÄ sukėlė ir kursto duktė su žentu, siekdami materialinės naudos".4.

Teismas, dalindamas turtÄ , atsižvelgė tik į ieÅ¡kovo interesus ir skyrė jam geresnį turtÄ pagal jo pageidavimus. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės praÅ¡ymų priteisti jai malÅ«nÄ ir betono maiÅ¡yklę, nes visas kilnojamasis turtas turi bÅ«ti padalintas lygiomis dalimis, atsižvelgiant į jo vertę ir paskirtį. Teismas priteisė atsakovei brangiausiai ieÅ¡kovo įvertintus baldus, taip neva perduodamas jai daugiau turto, tačiau to atsakovė neprašė. Teismas priteisė atsakovei tik baldus, kurie jau nebenauji, nusidėvėję ir praradę savo vertę, o ieÅ¡kovui - kitus įrenginius, kurie yra žymiai vertesni ir juos ne taip veikia nusidėvėjimas.

Be to, neaišku, kokiu pagrindu teismas rėmėsi ieškovo pateiktu daiktų vertinimu, o nesirėmė atsakovės pateiktu vertinimu. Apeliantės nuomone, teismas nesilaikė lygybės principo, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi.

5. Nustatydamas naudojimosi gyvenamuoju turtu tvarkÄ , teismas nepagrįstai atsakovei skyrė naudotis antrojo aukÅ¡to patalpomis, neatsižvelgdamas į jos sveikatos stovį, o rėmėsi tik tuo, kad ieÅ¡kovas persirgęs Å¡irdies infarktu, nors ir nurodė, kad atsakovė pripažinta neįgalia, turi judėjimo problemų. Be to, teismas pasirėmė iÅ¡galvotais ir nepagrįstais motyvais, kad ieÅ¡kovas nesutaria su dukros Å¡eima dėl jos siekimo materialinės naudos, todėl gyvenant kartu gali kilti nuolatiniai konfliktai.

Tai yra tik ieÅ¡kovo prielaidos, kurios ir buvo skirtos tam, kad suklaidinti teismÄ , nes kitų įrodymų nepateikta. Be to, pats ieÅ¡kovas sutiko, kad atsakovei bÅ«tų skirtas pirmas namo aukÅ¡tas, tačiau vėliau persigalvojo. Teismas skubotai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nes pateiktame pasidalijimo variante neiÅ¡spręsti funkciniai gyvenamojo namo klausimai - katilinė, elektros tiekimas, vandens ir kanalizacijos tinklai. Esant tokioms aplinkybėms, turto atidalinimas iÅ¡ vis negalimas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos motyvus:1. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovės teiginiu, jog teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ jai nedalyvaujant, buvo užkirstas kelias pateikti įrodymus. Atsakovę teismo posėdyje atstovavo jos atstovas pagal pavedimÄ , o tai yra laikoma tinkamu Å¡alies atstovavimu. Atsakovė iki posėdžio pradžios teismui  nepranešė apie savo neatvykimÄ , nepateikė jokių neatvykimo priežastis patvirtinančių dokumentų (jų nepateikė ir jos atstovas).

Civilinio proceso teisės doktrinoje bei teismų praktikoje asmens liga paprastai nėra pripažįstama svarbia priežastimi, galinčia pateisinti Å¡alies neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį. Be to, atsakovė Å¡aukimÄ Ä¯ teismo posėdį gavo 2011-03-09, todėl iki teismo posėdžio 2011-04-06 turėjo visas galimybes bei pakankamai laiko aptarti savo pozicijÄ su savo atstovu bei jam pateikti visus savo turimus įrodymus. Savo prieÅ¡taravimus atsakovė buvo iÅ¡dėsčiusi atsiliepime į ieÅ¡kinį, todėl teismui atsakovės nuomonė buvo žinoma ir aiÅ¡ki.2.

IeÅ¡kovo nuomone, atsakovės 2011-04-04 praÅ¡yme teismui nurodytas teiginys, jog „kol nekilnojamas turtas, kuriam bÅ«tina teisinė registracija, vieÅ¡ajame registre nėra įregistruotas, jis į dalintino turto balansÄ pagal CK 3.118 str. negali bÅ«ti įtraukiamas“, yra nepagrįstas. Minėta norma nenumato jokių teisinių pasekmių, galinčių daryti įtakÄ dalintino turto masei nesant nekilnojamojo turto teisinės registracijos. Be to, teisinė registracija įrodo nekilnojamojo turto nuosavybės teisę trečiųjų asmenų atžvilgiu, tačiau jos nebuvimas nesudaro pagrindo teigti, kad neįregistruotas nekilnojamasis turtas neegzistuoja ar nėra sutuoktinių sugyventas santuokoje ir dėl to nedalintinas.

Teisinės registracijos nebuvimas nedaro teisinių kliūčių padalinti turtÄ .              3. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl D. P. įtraukimo trečiuoju asmeniu su savarankiÅ¡kais reikalavimais. Teismas neturi teisės ex officio įtraukti į procesÄ trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais. Tretysis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, gali įstoti į prasidėjusį procesÄ tik savo iniciatyva arba pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį bendra tvarka.

D. P. žinojo apie prasidėjusį procesÄ ir teismo posėdį, todėl turėjo galimybę pasinaudoti savo teisėmis, tačiau ja nepasinaudojo. Be to, byloje nėra duomenų ar pati D. P. mano, kad pažeisti jos turtiniai interesai ar ji ketina reikÅ¡ti reikalavimus. Atsakovės argumentas dėl bylos sustabdymo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal CPK 163 str. 3 p. teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , kai negalima nagrinėti bylos tol, kol nebus iÅ¡spręsta kita jau nagrinėjama byla. Å iuo atveju, bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo metu Editos ir R.

J. ieÅ¡kinio priėmimo klausimas teisme nebuvo iÅ¡spręstas. Be to, atsakovės praÅ¡ymas sustabdyti bylos nagrinėjimÄ teismui pateiktas tik 2011-04-04, tačiau teismo posėdžio 2011-04-06 metu toks praÅ¡ymas nebuvo pateiktas. Atsakovės atstovas neprašė prie nagrinėjamos bylos prijungti nei 2011-04-04 praÅ¡ymo, nei E. ir R. J. ieÅ¡kinio. IeÅ¡kovas teismo posėdyje nurodė, kad gyvenamojo namo statybų metu E. ir R. J. gyveno (duomenys neskelbtini) ir prie statybų neprisidėjo nei fiziniu darbu, nei materialine pagalba.

Jie atsikėlė gyventi daug vėliau į jau pastatytÄ namÄ . Todėl jie neturi pagrindo pretenduoti į namo dalį. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė nurodė, jog sutinka, kad gyvenamasis namas bÅ«tų padalintas po ½ dalies ir nenurodė jokių duomenų apie dukters E. J. galimÄ dalį ar jos turtinį suinteresuotumÄ . Be to, į teismo posėdžius atsakovė visada atvykdavo su E. J.. Pastaroji posėdžių metu nereiÅ¡kė teismui jokių pretenzijų į narnų valdos dalį nei savo, nei savo Å¡eimos vardu, nepateikė teismui praÅ¡ymo įtraukti į procesÄ trečiuoju asmeniu.

Taigi, teismas, siekdamas užkirsti keliÄ bylos vilkinimui, pagrįstai atmetė tokį praÅ¡ymÄ .4. Dėl atsakovės nesutikimo su tuo, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pabrėžtina tai, kad teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu atsakovės atstovas pareiÅ¡kė, jog sutinka su santuokos nutraukimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė turėjo galimybes aptarti savo pozicijÄ , reikalavimus su savo atstovu ir jam pateikti visus savo turimus įrodymus, idant Å¡is pateiktų juos teismui.5.

Atsakovės argumentas, kad teismas nesuteikė jai galimybės įrodyti dalintino turto vertę atmestinas dėl tos pačios priežasties, jog atsakovė turėjo galimybę tai aptarti su savo atstovu ir atstovas galėjo pateikti įrodymus. Be to, ieÅ¡kovo iniciatyva buvo parengta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo įtvirtintas ieÅ¡kovo siÅ«lymas pasidalinti namÄ taip, kad pirmasis aukÅ¡tas atitektų atsakovei, o antrasis - ieÅ¡kovui, su sÄ lyga, kad iÅ¡ antrojo namo aukÅ¡to iÅ¡sikeltų E. ir R.

J.. Tačiau atsakovė atmetė tokį ieÅ¡kovo siÅ«lymÄ . Todėl teismas, remdamasis byloje esančiomis aplinkybėmis, pagrįstai nustatė tokiÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ . Teismas sprendime nurodė, kad „V. L. ir A. L. bendrai naudosis patalpomis namo rÅ«syje, namo apÅ¡ildymo, vandens tiekimo ir nuosėdų Å¡alinimo, elektros tiekimo namams ir Å«kiniams pastatams sistema, namų valdos žemės sklypu ir jame esančiais Å«kiniais pastatais", todėl apeliantės teiginys, jog teismui neiÅ¡sprendus funkcinių gyvenamojo namo klausimų, negalimas turto padalijimas, yra nepagrįstas.Apeliacinis skundas tenkintinas.CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas bÅ«tų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat suklydo aiÅ¡kindamas bei taikydamas materialiosios ir proceso teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo klausimais, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis ir 330 straipsnis).Tikrindama apskųstÄ jį teismo sprendimÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog nepriklausomai nuo to, kuriuo bÅ«du sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas – abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio praÅ¡ymu ar dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės – įstatyme visais atvejais teismas įpareigojamas iÅ¡spręsti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimÄ (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis ir 3.62 straipsnio 3 dalis).

Å is įstatyminis reikalavimas grindžiamas tuo, kad santuokos nutraukimas kartu yra ir bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).Tuo pačiu pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtÄ pasidalinti jų susitarimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis), ir tik nesant susitarimo dėl turto pasidalijimo, turtas dalijamas teismo sprendimu. Galimybė turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtÄ sutuoktiniams pasidalyti optimaliausiu jiems bÅ«du, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų, o esant kitų Å¡eimos narių – ir į Å¡ių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes.

Tai atitinka ir teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos principÄ , pagal kurį asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi tik sutuoktiniams turto nepasidalijus, jų susitarimu turtas dalintinas teismo sprendimu. Tuo tikslu ieÅ¡kinį reiÅ¡kiančiam sutuoktiniui privalu nurodyti duomenis apie bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir reikalavimÄ jį padalyti taip, kaip tÄ numato įstatymų reikalavimai (CK3.117 straipsnio 1 dalis, 3.118 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Taigi, remiantis nurodytomis įstatyminėmis nuostatomis sutuoktinių bendro turto dalių lygybė yra įstatyminė prezumpcija, nuo kurios gali bÅ«ti nukrypstama tik CK 3.123 ir 3.126 straipsniuose nustatytais atvejais.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas remiantis tokiais motyvais:Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp Å¡alių namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo klausimÄ rėmėsi iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo V.

L. patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytais teiginiais bei siÅ«lomu tarp Å¡alių dalintinos bendrosios jungtinės nuosavybės projektu (b. l. 111-116, 126-132). Tačiau, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp Å¡alių dalintinos nuosavybės klausimus visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybės, jog ne visas ieÅ¡kovo siÅ«lomas dalinti turtas priklausė Å¡alims jų bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise, kaip tÄ numato CK 3.127 straipsnio reikalavimai. BÅ«tent dėl to pagrįstu laikytinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas tarp Å¡alių padalijo ne tik sutuoktiniams priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ (kÄ apeliacinio bylos nagrinėjimo metu pripažino ir pats ieÅ¡kovas), bet ir neįregistruotÄ vieÅ¡ajame registre ir įregistruotÄ Å¡iame registre kitiems asmenims priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , kas savaime sudaro pagrindÄ skundžiama teismo sprendimui naikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Å iÄ teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ tik patvirtina ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ priimdamas teismo sprendimÄ 2011-04-06 teismo posėdyje, kuriame apeliantė negalėjo dalyvauti dėl svarbių priežasčių (b. l. 157-160), jau 2011-04-04 žinojo apie tai, jog sutuoktinių dukra E. J. ir jos vyras R. J. yra kreipęsi į bylÄ nagrinėjantį teismÄ dėl nuosavybės teisių į ½ dalį tarp Å¡alių padalinto gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, esančių ginčo namų valdoje pripažinimo.

Å ias aplinkybes, o tuo pačiu ir apeliacinio skundo argumentÄ , jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų asmenų teisų ir pareigų, be atsakovės A. L. 2011-04-04 praÅ¡ymo (b. l. 150-151,157) patvirtina ir bylos medžiagoje esatys prieÅ¡ieÅ¡kinio projekto kopijos bei E. ir R. J. praÅ¡ymo turinys (b. l. 172-174, 202), tačiau teisėjų kolegija paminėtuose dokumentuose nurodytų teiginių teisingumo patikrinti neturi galimybės dėl aukščiau paminėto procesinio teisės pažeidimo.Ä®vertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių visumÄ bei pripažindama pagrįstu atsakovės apeliacinio skundo argumentÄ dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto procesinės teisės normų pažeidimo, teisėjų kolegija smulkiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes sprendžia, jog skundžiamas teismo sprendimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

  Apeliacinės instancijos teismui perdavus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a : Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Albinas Čeplinskas Kolegijos teisėjai                                                                                                        ArÅ«nas Rudzinskas Algirdas Remeika