421e77b0-e440-41d1-bc8f-9c21a7dece47 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-228-278/2019 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02177-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 18 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Zinos MickevičiÅ«tės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

K. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2018 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-592-228/2018 pagal ieÅ¡kovo R. K. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Švyturys – Utenos alus“, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarui Dainiui Palaimai, antstolei Irenai Beliačic, dėl sandorio negaliojimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R.

K. patikslintu ieÅ¡kiniu teismo prašė: pripažinti 2009-04-20 vekselį negaliojančiu CK 1.81 ir 1.86 straipsniuose numatytais pagrindais; panaikinti ir pripažinti negaliojančiu nuo jo iÅ¡davimo momento 2010-04-26 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. DP-1244 dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡duotÄ Vilniaus m. 10-ojo notaro biuro notaro D. Palaimos; įpareigoti antstolę I. Beliačic nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0011/10/02399 prieÅ¡ jį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, jog 2009-04-20 paprastuoju vekseliu jis įsipareigojo sumokėti UAB „Švyturys - Utenos alus“ 20 000 Lt arba 5 792,40 Eur. 2010-04-26 Vilniaus miesto 10-ojo notaro biuro notaras D. Palaima iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl minėtos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo, o 2010-04-26 vykdomasis įraÅ¡as atsakovės raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu, 2010-04-30 buvo pateiktas antstolei I. Beliačic vykdymui. Teigė, jog antstolė tÄ pačiÄ dienÄ priėmė patvarkymÄ priimti iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ ir iÅ¡siuntė raginimÄ .

Nurodė, kad 2017-08-28 susipažino su vykdomÄ ja byla, tačiau joje esantys duomenys kelia abejonių dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo teisėtumo, tinkamos procedÅ«ros laikymosi iÅ¡duodant jį ir kt.. Teigė, jog atsakovė, įgijusi tik dėl akių sudarytÄ vekselį, įgijo tai, ko neturėjo gauti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Pirmosios instancijos teismas 2018-10-29 sprendimu R. K. ieÅ¡kinį atmetė bei priteisė UAB „Švyturys – Utenos alus“ naudai 640 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nors ieÅ¡kovas teigė, kad jo pasiraÅ¡ytas vekselis yra tariamas sandoris, sudarytas tik dėl akių, tačiau jo paties elgesys nepatvirtina nurodytų aplinkybių, nes pats pripažino, jog vekselį pasirašė niekieno neverčiamas. Nurodė, kad vekselis pasiraÅ¡ytas 2009-04-09, tuo metu kai jis buvo UAB „Tarp kitko“ darbuotojas, dėl vekselio nuginčijimo į teismÄ kreipėsi tik 2017-11-23, nors 2010-04-26 iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as, priverstiniam skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui 2010-04-30 perduotas antstolei I.

Beliačic, kuri 2010-04-30 pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus ir 2010 metais iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡kojo 154,62 Eur atsakovės naudai. Nustatė, kad ieÅ¡kovas dar 2010 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į antstolę I. Beliačic dėl dokumentų kopijų pateikimo, nors pats teigė, jog į antstolę kreipėsi 2017 metais. Darė iÅ¡vadÄ , kad motyvuodamas tik deklaratyviais teiginiais, ieÅ¡kinį R. K. pareiÅ¡kė siekdamas iÅ¡vengti mokėjimo pagal 2009-04-20 paprastÄ jį vekselį. Konstatavo, jog, turėdamas aukÅ¡tojo mokslo diplomÄ , vadovaujančio darbuotojo patirtį, ieÅ¡kovas turėjo suvokti vekselio pasiraÅ¡ymo pasekmes jo pasiraÅ¡ymo metu ir dėl vekselio nuginčijimo kreiptis per protingÄ terminÄ .

Be to, nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo notaro išduoto vykdomojo įrašo, neskundė antstolės veiksmų, net ir po to, kai buvo išieškotos piniginės sumos, kas rodo, jog ieškovas R. K. ginčo vekselį pripažino.

5. Konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie bÅ«tų pagrindas pripažinti ginčo vekselį negaliojančiu, o atsakovės nurodytos aplinkybės ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia jo argumentus ir motyvus dėl tariamo sandorio negaliojimo. Darė iÅ¡vadÄ , kad pripažinti 2009-04-20 vekselį negaliojančiu, nėra pagrindo.

6. Pažymėjo, jog įrodyti, kad nebuvo pateiktas vekselis apmokėti vekselyje nurodytu adresu turėjo ieÅ¡kovas, tačiau posėdžių metu patvirtino, kad jis niekada nėra buvęs atsakovės buveinės adresu, tuo pačiu ir vekselio apmokėjimo vietoje. Darė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Švyturys - Utenos alus“ 2010-04-20 vekselyje nurodytu adresu pateikė vekselio davėjui R. K. apmokėti 2009-04-20 jo pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį vekselį. Sprendė, jog atsakovės pateiktas 2010-04-20 praneÅ¡imas, adresuotas R. K. dėl prievolės pagal 2009-04-20 paprastÄ jį vekselį neįvykdymo, kuris 2010-04-21 registruotu laiÅ¡ku iÅ¡siųstas ieÅ¡kovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, laikytinas tinkamu ir savalaikiu praneÅ¡imu ieÅ¡kovui apie vekselio neapmokėjimÄ (Ä®PVÄ® 47 str. 4-5 dalys).

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2010-04-26 UAB „Švyturys - Utenos alus“ kreipėsi į Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarÄ D. PalaimÄ atlikti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä pagal neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį iÅ¡ skolininko R. K., kuris vekselio apmokėjimo dienÄ - 2010-04-20 neatliko mokėjimo. Nurodė, kad apie vekselio neapmokėjimÄ praneÅ¡ta, kitų pagal vekselį įsipareigojusių asmenų nėra bei prašė iÅ¡ieÅ¡koti 6 procentų metines palÅ«kanas. Nurodė, kad 2010-04-26 dėl 20 000 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko R.

K. vekselio turėtojo – UAB „Švyturys – Utenos alus“ naudai, pareikalauta apmokėti kitas iÅ¡laidas, viso 20 143,18 Lt, nurodant skolininko gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), kuri notaro buvo patikslinta pagal Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡Ä . Pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad pasibaigus vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselio turėtojui nebuvo sumokėta, todėl, pagal Ä®PVÄ® 45 straipsnio 14 dalies 1 punktÄ , atsakovė, praÅ¡ydama iÅ¡duoti notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , turėjo reikalavimo teisę į įsipareigojusį pagal vekselį asmenį R.

K.. Nurodė, kad iÅ¡ 2010-04-26 atsakovės praÅ¡ymo notarui matyti, jog praÅ¡yme nurodyta informacija apie tai, kad vekselis pateiktas apmokėti skolininkui, taip pat nurodyta, kad praneÅ¡ta apie vekselio apmokėjimÄ ir pateiktas Å¡io praneÅ¡imo pagrindas – 2010-04-20 praneÅ¡imas, kuris buvo iÅ¡siųstas 2010-04-21 ieÅ¡kovui registruotu laiÅ¡ku, be to, vykdomajame įraÅ¡e yra įtrauktos praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo iÅ¡laidos.

8. Teismas nurodė, kad pagal galiojusio Notariato įstatymo 2 straipsnio nuostatas notaras veikia valstybės vardu ir vadovaudamasis įstatymais užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų, o pagal to paties įstatymo 26 straipsnį pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki Å¡ie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Darė iÅ¡vadÄ , kad notaras 2010-04-26 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl skolos pagal paprastÄ jį vekselį iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko R. K. iÅ¡davė, laikydamasis teisės aktais nustatytos tvarkos, todėl reikalavimas dėl vykdomojo įraÅ¡o Nr. DP-1244 panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiu nuo jo iÅ¡davimo momento, yra nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

9. Darė iÅ¡vadÄ esant nepagrįstu ir reikalavimÄ dėl vykdomosios bylos nutraukimo, nes antstolei buvo pagrindas pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo R. K..

10. Pažymėjo, jog ieÅ¡kinyje nurodytos kitos aplinkybės (ar tinkamai įgaliotas asmuo kreipėsi į antstolį, ar tinkamai buvo apskaitytas vekselis, ar buvo atsakovo valdyba suformuota ir pan.) neįtakojo ieÅ¡kinio pagrįstumo bei nesusiję su ieÅ¡kinio esme. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. K. praÅ¡o panaikinti sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti.

12. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino vienaÅ¡alio sandorio sudarymÄ su atsakove. Tvirtina, jog tikrosios sandorio pagal 2009-03-01 reklamos sutartį ir 2009-04-20 bendradarbiavimo sutartį, sutarčių Å¡alys yra UAB „Švyturys – Utenos alus“ ir UAB „Tarp kitko“. Tvirtina, kad jis nėra Å¡ių sutarčių Å¡alis ir negali užtikrinti nei vienos sudarytos sutarties tarp paminėtų Å¡alių įvykdymo ar neįvykdymo, nes jokių pareigų, veiksmų pagal Å¡ias sutartis neatliko ir negalėjo atlikti. Teigia, jog dėl minėtų sutarčių sudarymo nebuvo derėjimosi Å¡alis.

13. Teigia, jog nei su viena sudaryta sutartimi, kurias sudarė UAB „Švyturys – Utenos alus“ ir UAB „Tarp kitko“ jis nebuvo saistomas, nes nebuvo minėtų sutarčių dalyvis, bendrovės vadovas, o šias bendradarbiavimo ir reklamos sutartis sudarė sutarčių šalių vadovai. Nurodo, kad iš UAB „Tarp kitko“ vadovės nebuvo reikalaujama pasirašyti vekselio - sandorių užtikrinimui, o buvo reikalaujama tokį vekselį išduoti eiliniam bendrovės darbuotojui, todėl jis neturėjo valios išraiškos šiam vekseliui išrašyti ir buvo įsitikinęs kad vienašalis sandoris yra tariamas, nesukuriantis jokių pasekmių, išskyrus atsakovę.

14. Nurodo, kad atsakovės teiginiai, jog jo išduotas vekselis buvo kaip prievolės pagal bendradarbiavimo sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė, o vekselį galėjo pasirašyti sandorio užtikrinimui bet kas, patvirtina, kad šis sandoris buvo tariamas, sudarytas tik dėl akių ir naudingas tik atsakovei.

15. Vekselio, kaip vertybinio popieriaus abstrakti prievolė yra savarankiška, tačiau yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Nurodo, jog tai reiškia, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Tvirtina, jog nagrinėjamu atveju tokio teisinio santykio tarp jo ir atsakovės nėra, nes jam nebuvo jokio pagrindo išduoti vekselį atsakovei sutarčių užtikrinimui.

16. Teigia, jog vekselis buvo iÅ¡duotas nesant tam teisinio pagrindo, atsakovės spaudimu, bÅ«tent UAB „Tarp kitko“ bendradarbiavimo sutarties ir reklamos sutarties pagrindais, prievolių, kilusių iÅ¡ minėtų sutarčių, įvykdymui užtikrinti. Toks atsakovės veiksmas, kai sutartis papildomai užtikrinama vekseliu ir nustatomos tam tikros sÄ lygos ribotai veikti verslo rinkoje verslo subjektui (UAB „Tarp kitko“), pažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatas.

17. Atsakovės (kaip kreditoriaus) reikalavimo teisė apribota, ir iÅ¡ už prievolės įvykdymÄ atsakingo asmens jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iÅ¡ sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Atsakovė neturi teisės iÅ¡siieÅ¡koti (pvz.. tos pačios minėtose sutartyse numatytų piniginių sumų dvigubai, t. y. ir pagal sandorius (jei jie nebus vykdomi), ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkcijÄ , kaip kad nurodo atsakovė.

18. Nurodo, kad atsakovė negali bÅ«ti laikoma sÄ Å¾iningu vekselio turėtoju, nes jos iniciatyva, iÅ¡duotÄ vekselį, įskaito kaip 2009-03-01 reklamos ir 2009-04-20 bendradarbiavimo sutarčių užtikrinimo priemonę. Teigia, jog vekselio iÅ¡davimo metu jo nesaistė jokie įsipareigojimai, jis nebuvo nei UAB „Tarp kitko“ vadovas, nei akcininkas, nei sutarčių vykdytojas, todėl negalėjo užtikrinti Å¡ių sutarčių įvykdymo ir vekselio iÅ¡davimas nebuvo jo valinis veiksmas.

19. Teigia, jog iÅ¡duodant vykdomÄ jį dokumentÄ pagal vekselį, buvo privaloma patikrinti ar buvo laikytasi nustatytos tvarkos - ar įspėtas skolininkas dėl prievolės įvykdymo per nustatytÄ laikÄ , kas nebuvo padaryta, nes atsakovės siųstas praneÅ¡imas jam nebuvo įteiktas, todėl atlikti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ir pradėti vykdomÄ jÄ bylÄ bei atlikti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, antstoliui nebuvo pagrindo.

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notaras D. Palaima praÅ¡o sprendimo dalį dėl iÅ¡duoto vykdomojo įraÅ¡o palikti nepakeistÄ , o dėl kitos dalies sprendimo, nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

21. Nurodo, jog teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė civilinei bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su vykdomojo įrašo išdavimu. Sprendime padarytos išvados neprieštarauja atsiliepime į ieškinį išdėstytiems motyvams, o apeliantas jokių naujų faktinių aplinkybių, įrodymų ar atitinkamų motyvų, kiek tai susiję su išduotu vykdomuoju įrašu, apeliaciniame skunde nepateikė.

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Švyturys – Utenos alus“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

23. Nurodo, jog apeliantas apie ginčijamo vekselio pagrindu atliktÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä bei pradėtus vykdymo veiksmus neginčijamai žinojo dar 2010 metais, kai nuvykęs pas antstolę pasidarė vykdomosios bylos kopijÄ , tačiau daugiau nei 8,5 metų po vekselio iÅ¡davimo nesiėmė jokių veiksmų ginčyti vekselį ar skųsti notaro bei antstolės veiksmus.

24. Teigia, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas ginčijamu vekseliu užtikrino UAB „Tarp kitko“ įsipareigojimų atsakovei įvykdymÄ pagal juridinių asmenų sudarytus sandorius. Nurodo, kad tarp UAB „Švyturys – Utenos alus“ ir UAB „Tarp kitko“ buvo sudarytos sutartys dėl reklamos bei pardavimo skatinimo paslaugų teikimo. Nurodo, jog apeliantas siekė, kad už UAB „Tarp kitko“ teiktinas, tęstines paslaugas atsakovė sumokėtų avansus, todėl UAB „Tarp kitko“ prievolių įvykdymÄ atsakovei papildomai užtikrino vekseliu.

Teigia, kad 2009-03-17 bei 2009-04-27 atsakovė atliko mokėjimus ir sutarčių pagrindu UAB „Tarp kitko“ pervedė 13 785,91 Eur (47 600,00 Lt) bei 28 962,00 Eur (100 000,00 Lt). Tvirtina, kad pilnai įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartis, o UAB „Tarp kitko“ savo įsipareigojimų nevykdė. Teigia, jog tai, kad apeliantas buvo suinteresuotas UAB „Tarp kitko“ veikla, patvirtina ir faktas, jog nuo 2009-11-17 jis oficialiai buvo išrinktas UAB „Tarp kitko“ direktoriumi, o iki jam tampant įmonės vadovu, bendrovės oficialios vadovės pareigas ėjo tuometinė jo sutuoktinė.

Nurodo, kad teismo posėdžių metu apeliantas, net ir prisiekęs įstatymų nustatyta tvarka sakyti tik tiesÄ bei įspėtas, kad už priesaikos sulaužymÄ jam gali bÅ«ti skiriama bauda, iÅ¡ pradžių teigė, kad iki jam tampant UAB „Tarp kitko“ direktoriumi, su įmone jo nesiejo jokie santykiai. Pateikus SoDros informacijÄ apie valstybinį socialinį draudimÄ , paaiÅ¡kėjo, kad jį su įmonė nuo 1999-03-01 siejo darbiniai santykiai.

25. Nurodo, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog UAB „Tarp kitko“ įsipareigojimų UAB „Švyturys – Utenos alus“ neįvykdė, 2010-05-06 įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir jos neįvykdyti įsipareigojimai atsakovei ženkliai virÅ¡ija sumÄ , kuria apeliantas užtikrino įmonės prievolių įvykdymÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė siekia dvigubai pasipelnyti. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas atmestinas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 26.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas ieÅ¡kovo R.

K. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

27. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos bei prie jos prijungtos vykdomosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo sprendimÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino Å¡alių pateiktus įrodymus, nustatė visas bylos teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei padarė pagrįstas bei iÅ¡samiai motyvuotas iÅ¡vadas, jog ginčo vekselis nebuvo tik dėl akių sudarytas sandoris, į apyvartÄ pateko kaip prievolių atsakovei įvykdymÄ užtikrinanti priemonė, o ieÅ¡kovas R.

K. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti esant pagrindui ginčo vekselį pripažinti negaliojančiu. Apeliacinio skundo argumentai, analogiški teismo jau išnagrinėtiems, nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei, kad siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.

28. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 178, 185 straipsniai).

29. Apeliantas tvirtina, jog jis nebuvo sandorio Å¡alis – sandorius sudarė atsakovė UAB „Švyturys – Utenos alus“ ir UAB „Tarp kitko“, jokio teisinio santykio tarp jo ir atsakovės ginčo įvykių metu nebuvo ir jam nebuvo jokio pagrindo iÅ¡duoti vekselį atsakovei, sutarčių užtikrinimui. Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto teiginiais neturi pagrindo sutikti, o byloje esančių įrodymų visetas leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantas ne tik buvo susijęs su UAB „Tarp kitko“ darbo santykiais, tačiau buvo suinteresuotas įmonės veikla. IÅ¡ byloje esančio Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o, informacijos apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ matyti, jog R. K. UAB „Tarp kitko“ dirbo nuo 1999-03-01, o 2009-11-17 buvo iÅ¡rinktas įmonės direktoriumi bei vadovavo įmonei iki 2010-05-26, tai yra, iki UAB „Tarp kitko“, jo iniciatyva, buvo iÅ¡kelta bankroto byla (1 t., b.l. 68-75, 181-185).

30. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2009-03-01 tarp UAB „Švyturys – Utenos alus“ ir UAB „Tarp kitko“ buvo pasiraÅ¡yta reklamos paslaugų sutartis, o 2009-04-20 - bendradarbiavimo sutartis dėl aprÅ«pinimo reklamine – informacine atributika ir pagal Å¡ias sutartis atsakovė sumokėjo 147 600 Lt. Minėtų sutarčių pasiraÅ¡ymo bei vykdymo metu, 2009-04-20, buvo iÅ¡duotas ir ginčo vekselis, kuris, atsakovės teigimu, apeliantui siekiant, jog pagal minėtas sutartis bÅ«tų sumokėti avansai, buvo skirtas užtikrinti UAB „Tarp kitko“ prievolių pagal sutartis įvykdymÄ .

Pažymėtina ir tai, jog apelianto pozicija dėl vekselio iÅ¡davimo aplinkybių bei jo vaidmens ginčo įvykių metu, nebuvo nuosekli ir viso proceso metu nuolat kito – ieÅ¡kinyje R. K. abstrakčiai nurodė, jog atsakovė neturėjo jokios teisės ir juridinio pagrindo įgyti vertybinį popierių iÅ¡ jo, nes jų nesiejo absoliučiai joks santykis, vėliau, atsakovei pateikus duomenis, jog ginčo vekselis buvo iÅ¡duotas UAB „Tarp kitko“ prievolių atsakovei užtikrinimui, tvirtino, jog su UAB „Tarp kitko“ nebuvo susijęs jokiais santykiais, o vekselio iÅ¡davimo metu dirbo UAB „Radesa“ direktoriumi (2018-05-31 teismo posėdžio protokolas), nors byloje pateikti duomenys patvirtina apeliantÄ nuo 1999-03-01 buvus UAB „Tarp kitko“ darbuotoju, o nuo 2009-11-23 ir Å¡ios įmonės vadovu.

Å ie duomenys leidžia konstatuoti, jog R. K. nebuvo pakankamai sÄ Å¾iningas viso proceso metu bei, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks jo elgesys bei nenuoseklumas leidžia spręsti apie siekį bet kokiu atveju iÅ¡vengti įsipareigojimų vykdymo.

31. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Teismų praktikoje laikoma, jog kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus pobÅ«džio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Esant minėtai nuostatai, ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimÄ ar jo galiojimÄ , bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti arba, kad tas pagrindas negalioja (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Teisėjų kolegijos vertinimu, R. K. neginčijamais įrodymais nepagrindė, kad ginčo vekselis buvo iÅ¡duotas be jokio pagrindo.

32. Pažymėtina ir tai, kad vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiÅ¡kia tai, kad Å¡i prievolė nesusijusi teisiniu ryÅ¡iu su vekselio iÅ¡davimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas. Kadangi vekselis yra abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio rezultatas ir iÅ¡ jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tokiu atveju, kai vekselio iÅ¡raÅ¡ymas neatitinka vidinės asmens, t. y., vekselio davėjo, valios, sÄ Å¾iningas, teisingas, protingas, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turi iÅ¡ karto ginčyti vekselį, nelaukdamas pagal šį vertybinį popierių prasidėjusio iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-216/2007; 3K-3-59-695/2016). Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus, apelianto teiginius, jog vekselio iÅ¡davimas nebuvo valinis veiksmas, nes bylos duomenys nepaneigia aplinkybės, jog jis suvokė vekselio pasiraÅ¡ymo teisines pasekmes bei niekas nevertė jo atlikti Å¡iuos veiksmus, kartu įvertinant ir duomenis apie apelianto turimÄ aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , turimÄ vadovaujamo darbo patirtį. Be to, įvertintina aplinkybė, kad apie pradėtus iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal ginčo vekselį veiksmus, apeliantui R.

K. buvo žinoma jau 2010 metais, antstolei pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus bei iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kojus pinigines sumas (1 t., b.l. 58-59). R. K. jokių veiksmų nei dėl notaro, nei dėl antstolio veiksmų apskundimo nesiėmė, ko paprastai imtųsi asmuo, bÅ«damas įsitikinęs apie be pagrindo vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ir pats apeliantas ginčo vekselio nelaikė tik tariamu sandoriu, neatitinkančiu jo valios.

33. Apeliacinio skundo teiginiai dėl galimo Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimo atsakovei su UAB „Tarp kitko“ 2009-03-01 ir 2009-04-20 sudarant reklamos bei bendradarbiavimo sutartis, nėra šios bylos – dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

34. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apeliantas neįrodė (CPK 178 straipsnis) reikalavimo dėl 2010-04-26 vykdomojo įraÅ¡o Nr. DP-1244 dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ R. K. iÅ¡davimo neteisėtumo bei jo iÅ¡davimo procedÅ«ros neatitikimo įstatymo reikalavimams. Pažymėtina, jog šį reikalavimÄ apeliantas grindė iÅ¡ esmės tik deklaratyviu teiginiu, jog vykdomojoje byloje nėra nei vieno iÅ¡ jam turėjusių bÅ«ti atsakovės iÅ¡siųstų praneÅ¡imų dėl vekselio pateikimo apmokėti ir praneÅ¡imo dėl vekselio neapmokėjimo. Vėliau R. K. nurodė, jog minėtų praneÅ¡imų negavo. Apeliaciniame skunde nurodomi tapatÅ«s, pirmosios instancijos teismo jau iÅ¡analizuoti bei iÅ¡samiai aptarti teiginiai su kuriais sutiktina.

35. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog 2009-04-20 surašytu paprastuoju vekseliu R. K. įsipareigojo iki 2010-04-20 sumokėti atsakovei 20 000 Lt (5 792,40 Eur), vekselyje nustatyta mokėjimo vieta – UAB „Švyturys – Utenos alus“, (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 15).

36. Atsižvelgiant į Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme įtvirtintÄ reglamentavimÄ , vekselio turėtojas, prieÅ¡ įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesÄ pagal jam iÅ¡duotus vekselius, t. y., prieÅ¡ kreipdamasis į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, turi atlikti du savarankiÅ¡kus veiksmus - pateikti vekselį apmokėti ir praneÅ¡ti apie jo neapmokėjimÄ (Ä®PVÄ® 40 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnis). Å iuos veiksmus privalo atlikti visi reikalavimų, atsirandančių vekselių pagrindu, patenkinimo siekiantys vekselių turėtojai, nepriklausomai nuo vekseliuose nustatyto termino ar jų rÅ«Å¡ies (Ä®PVÄ® 36 straipsnio 1 dalis, 40 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnis, 48 straipsnio 2 dalis).

37. Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju, vekselio apmokėjimo vieta buvo nurodyta pačiame vekselyje, tai yra atsakovės buveinės adresas. Vadovaujantis Å¡iuo klausimu suformuota teismų praktika, vekselio buvimas pas turėtojÄ reiÅ¡kia jo pateikimo apmokėti prezumpcijÄ (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2014), tai pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Aplinkybę, jog vekselis nebuvo pateiktas apmokėti, ar kad buvo nesilaikyta terminų tokį vekselį pateikti, turi įrodyti tas, kas remiasi tuo ginče su vekselio turėtoju, nagrinėjamu atveju, R.

K.. Tačiau R. K. neįrodinėjo, kad nustatytu vekselyje laiku jis atvyko į vekselio turėtojo, atsakovės buveinės vietÄ apmokėti vekselio ir jam jis nebuvo pateiktas, prieÅ¡ingai – pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jis niekada nėra buvęs atsakovės buveinės adresu, tuo pačiu ir vekselio apmokėjimo vietoje. Å ių aplinkybių pagrindu pritartina teismo iÅ¡vadai, jog UAB „Švyturys - Utenos alus“ 2010-04-20 vekselyje nurodytu adresu pateikė vekselio davėjui R. K. apmokėti 2009-04-20 jo pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį vekselį.

38. Lietuvos Respublikos Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos įtvirtina pareigÄ vekselio turėtojui iÅ¡siųsti praneÅ¡imÄ apie vekselio neapmokėjimÄ . Toks praneÅ¡imas gali bÅ«ti atliekamas bet kokia forma, net ir grÄ Å¾inant vekselį ar iÅ¡siunčiant praneÅ¡imÄ paÅ¡tu (Ä®PVÄ® 47 straipsnio 4-5 dalys). Atsakovė byloje pateikė 2010-04-20 praneÅ¡imÄ , adresuotÄ R. K. dėl prievolės pagal 2009-04-20 paprastÄ jį vekselį neįvykdymo, kuris, kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų (2 t., b.l. 22-27), 2010-04-21 registruotu laiÅ¡ku buvo iÅ¡siųstas apeliantui jo deklaruotos bei VÄ® Registrų centrui, kaip įmonės direktoriaus nurodomos gyvenamosios vietos adresu (1 t., b.l. 68-75).

Nepaneigta, jog minėti duomenys buvo pateikti notarui (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog teismas pagrįstai atmetė R. K. reikalavimÄ dėl Vilniaus m. 10-ojo notaro biuro notaro D. Palaimos 2010-04-26 iÅ¡duoto vykdomojo įraÅ¡o Nr. DP-1244 panaikinimo ir apeliacinio skundo argumentai Å¡ių iÅ¡vadų nepaneigia.

39. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius ir apie atsakovės vykdomÄ dvigubÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal sandorius ir pagal vekselį. IÅ¡ byloje esančių duomenų, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB „Tarp kitko“, įmonės vadovo, apelianto R. K. iniciatyva, Vilniaus apygardos teismo 2010-05-06 nutartimi bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o 2010-08-18 nutartimi UAB „Švyturys – Utenos alus“ įtrauktas į įmonės kreditorių sÄ raÅ¡us, patvirtinant 55 227,56 Lt finansinį reikalavimÄ . Vilniaus apygardos teismo 2011-09-26 sprendimu pripažinta, kad UAB „Tarp kitko“ veikla pasibaigė dėl bankroto ir įmonė 2011-10-28 iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Nustatyta, kad atsakovės ir kitų kreditorių reikalavimai bankroto procedÅ«rų metu nebuvo patenkinti, todėl Å¡ių aplinkybių pagrindu konstatuoti atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ nėra pagrindo.

40. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

41. Dėl aukščiau paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog naikinti ar keisti pagrįstÄ sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

42. Atmetus apeliacinį skundÄ , UAB „Švyturys – Utenos alus“ naudai priteistina 90 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , nes bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 8.11 punkto nuostatų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2018 m. spalio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 90 Eur (devyniasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų uždarosios akcinės bendrovės „Švyturys – Utenos alus“ (juridinio asmens kodas 110796493) naudai. Teisėjų kolegija: Zina MickevičiÅ«tė Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė