2022-02-09 Nr. AB-3471-3-61-3-04306-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-82-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04306-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. KADI-198 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus raj. sav., (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A27-272, keitimo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 48SK-1023-(14.48.111 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas bei atnaujinti terminą skundui paduoti dėl NŽT Sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Administracijai priimti sprendimą dėl Įsakymu patvirtinto detaliojo plano koregavimo – statinių statybos zonos, statybos ribų ir servitutų koregavimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav., kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 2) – patvirtinimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Įsakymu ir Sprendimu iš pareiškėjo paimta dalis jo privačios žemės (apie 1 m pločio žemės juosta), t. y. 0,4992 ha namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), (toliau – ir žemės sklypas Nr. 1) dalis, šią žemę be jokio teisinio pagrindo priskiriant kitiems privatiems asmenims. Įsakymu ir Sprendimu paneigiamos pareiškėjo žemės sklypo Nr. 1 ribos, kurios pažymėtos jo 1999 m. lapkričio 25 d. žemės plane ir kurios yra įregistruotos viešajame registre.

Pareiškėjas akcentavo, jog 2021 m. lapkričio 23 d. iš žemės sklypo Nr. 2 savininkės gavo 2021 m. spalio 28 d. pranešimą, kuriuo pranešta, kad yra rengiamas 2020 m. detaliojo plano (toliau – ir 2020 m. Detalusis planas) koregavimas – statinių statybos zonos, statybos ribų ir servitutų koregavimas žemės sklype Nr. 2 (toliau – ir 2020 m. Detaliojo plano koregavimas). Pareiškėjas nurodė, kad dėl minėto detaliojo plano koregavimo savo pastabas pateikė.

Pareiškėjas teigė, kad sprendinių koregavimas rengiamas žemės sklype Nr. 2, kuris suprojektuotas 2020 m. Detaliajame plane, patvirtintame Įsakymu, taigi nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta ir dėl žemės sklypo Nr. 1 ribų, todėl, pareiškėjo manymu, kilo būtinumas byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

Pareiškėjas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 28 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad detaliojo plano koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau negu iki šių korekcijų atlikimo arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai pritarimai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. Detaliojo plano koregavimas dar labiau pažeis pareiškėjo nuosavybės teises ir padidins jau padarytą žalą bei nebus galimybės išlaikyti status quo (padėtis, kuri yra) ir teks iškelti naują teisminį ginčą dėl sprendimo, kuriuo būtų patvirtintas 2020 m. Detaliojo plano koregavimas, panaikinimo.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Administracijos direktoriui, prieš leidžiant vykdyti 2020 m. Detaliojo plano koregavimą, negalėjo būti nežinoma apie šią bylą ir joje pareikštą reikalavimą panaikinti Įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas minėtas 2020 m. Detalusis planas. Pareiškėjas teigė, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus priimtas sprendimas dėl rengiamo 2020 m. Detaliojo plano koregavimo patvirtinimo. Prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų adekvati pareiškėjo siekiamam tikslui ir nepažeistų proporcingumo principo, minėta priemone pareiškėjas siekė laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, iki bus išspręstas ginčas šioje byloje, priešingu atveju – būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra ir proporcingumo principas, teikiant pirmenybę Administracijai.

Administracija 2021 m. gruodžio 15 d. pateikė nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Administracija nurodė, jog pareiškėjo teiginiai apie galimą žalą buvo paremti tik bendro pobūdžio svarstymais ir subjektyviais pasisakymais, o ne konkrečiais įrodymais, taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jo teisių įgyvendinimas būtų suvaržomas ar jų įgyvendinimas apsunkėtų iš esmės, jis patirtų neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą (nuostolius). Administracija pažymėjo, jog pareiškėjas siekė ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o to, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises. Atsakovas akcentavo, jog Įsakymas, 2020 m. Detaliojo plano koregavimas nekeičia išorinių sklypų posūkio taškų ir ribų.

NŽT 2021 m. gruodžio 16 d. pateikė nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. NŽT nurodė, kad pareiškėjo prašymo argumentai, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta didelė žala, nepagrįsti. NŽT pabrėžė, kad pareiškėjas privalėjo pateikti įrodymais pagrįstus argumentus, susijusius su žala, kurią jis patirtų, tačiau pareiškėjas nenurodė minėtų aplinkybių ir neteikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. NŽT teigė, kad pareiškėjo argumentai dėl galimų teisminių ginčų ateityje nepagrindė būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. NŽT taip pat atkreipė dėmesį, jog Įsakymu nebuvo keičiamos žemės sklypų išorinės ribos ir 2020 m. Detaliojo plano koregavimas taip pat nesusijęs su išorinių žemės sklypo ribų keitimu, todėl nepažeistų pareiškėjo teisių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl šio straipsnio aiškinimo ir taikymo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė tuo, jog 2020 m. Detaliojo plano sprendinių koregavimas rengiamas žemės sklype Nr. 2, kuris suprojektuotas 2020 m. Detaliajame plane, patvirtintame teismui skundžiamu Įsakymu, todėl, atsižvelgus į tai, kad skundas grindžiamas pareiškėjo žemės sklypo ribų pažeidimu, ginčas vyksta ir dėl žemės sklypo Nr. 2 ribų.

Teismas, įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, pažymėjo, jog administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypo ribų ir nuosavybės teisių gynimo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės siekė ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o to, jog teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises – uždraustų Administracijai priimti sprendimą dėl Įsakymu patvirtinto 2020 m. Detaliojo plano koregavimo iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Teismas darė išvada, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę bei nepagrindė realios grėsmės egzistavimo, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismo vertinimu, pareiškėjas reiškė prevencinį prašymą uždrausti priimti sprendimą dėl trečiųjų asmenų rengiamo 2020 m. Detaliojo plano koregavimo, todėl toks jo prašymas išėjo už skundo ribų ir dėl to taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę netikslinga, neproporcinga, nes grėsmė teismo sprendimo įvykdymui šioje administracinėje byloje neegzistavo.

III. Pareiškėjas A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovei Administracijai (jos direktoriui) priimti sprendimą dėl Įsakymu patvirtinto detaliojo plano koregavimo – statinių statybos zonos, statybos ribų ir servitutų koregavimo žemės sklype Nr. 2 - patvirtinimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti, teismas neatskleidė pareiškėjo prašymo esmės ir prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo pasekmių būsimam teismo sprendimui. Pareiškėjas pažymi, jog teismas nevertino to, kad skundžiamo Įsakymo neteisėtumas grindžiamas tuo, jog juo yra patvirtinti tokie 2020 m. Detaliojo plano sprendiniai, kurie lėmė pareiškėjo privataus žemės sklypo dalies priskyrimą 2020 m. Detaliuoju planu suprojektuotiems žemės sklypams, be kita ko ir žemės sklypui Nr. 2, priklausantiems kitiems privatiems savininkams. Pareiškėjas akcentavo, kad vykstant teisminiam nagrinėjimui turės būti pakeistas Įsakymas ir jeigu būtų priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, turės būti iš naujo sprendžiama dėl 2020 m. Detaliajame plane suprojektuotų žemės sklypų ribų pakeitimo iš buvusių iki pertvarkymo žemės sklypų. Nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, šios procedūros metu liktų galioti naujai priimtas administracinis sprendimas dėl 2020 m. Detaliojo plano koregavimo patvirtinimo žemės sklype Nr. 2, situacija taps teisiškai sunkiai sprendžiama, o būsimas palankus pareiškėjui teismo sprendimas sunkiai įgyvendinamas, neigiamų pasekmių pašalinimas sudėtingas ir bus iškelta nauja teisminė byla, todėl, pareiškėjo vertinimu, teismo išvada, kad pareiškėjo prašymas išeina už skundo ribų, yra nepagrįsta, nes prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė tiesiogiai susijusi su Įsakymu. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog jo prašymas nelaikytinas prašymu dėl prevencinio teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo A. M. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždrausti Administracijai priimti sprendimą dėl Įsakymu patvirtinto detaliojo plano koregavimo patvirtinimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; kt.).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017; kt.).

Taigi būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Administracijai priimti sprendimą dėl Įsakymu patvirtinto 2020 m. Detaliojo plano koregavimo patvirtinimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas prašymą siejo su aplinkybėmis, kad prašymo teikimo metu buvo rengiamas 2020 m. Detaliojo plano sprendinių koregavimas žemės sklype Nr. 2, kuris buvo suprojektuotas 2020 m. Detaliajame plane ir patvirtintas ginčijamu Įsakymu, todėl, pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, jog jo skundas grindžiamas jo žemės sklypo ribų pažeidimu, ginčas byloje vyko ir dėl žemės sklypo Nr. 2 ribų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme teiktus argumentus, Administracijos ir NŽT atsiliepimų medžiagą bei 2020 m. Detaliojo plano koregavimo aiškinamąjį raštą, sprendė, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, ir, jog byloje nėra nagrinėjamas ginčas tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypo ribų ir nuosavybės teisių gynimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų būtinybę taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, neįrodė realios grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu bei savo prašymu siekė to, jog teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises, todėl nurodė, kad pareiškėjo prašymas išeina už skundo ribų. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame teigia, jog teismo argumentai yra nepagrįsti, teismas neatskleidė pareiškėjo prašymo esmės ir prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo pasekmių būsimam teismo sprendimui.

Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ginčijamu Įsakymu buvo patvirtintas 2020 m. Detalusis planas, kuriuo, vadovaujantis į bylos medžiagą pateiktu aiškinamuoju raštu (b. l. 50), įvyko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ir plotų keitimas, prijungiant žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pakeičiant jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą į kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Minėti žemės sklypai 2020 m. Detaliuoju planu buvo padalinti į 3 sklypus. Pareiškėjas, kurio nuosavybes teise turimas žemės sklypas Nr. 1 ribojasi su naujai suformuotais žemės sklypais, teikdamas teismui skundą, prašydamas panaikinti Įsakymą, teigia, kad į besiribojančių žemės sklypų teritoriją buvo paimta pareiškėjo žemės sklypo Nr. 1 dalis (apie 1 m pločio juosta), ir joje pastatyta atraminė sienelė su tvora, taip pažeidžiant pareiškėjo nuosavybės teisę. Taigi pareiškėjas prašydamas panaikinti Įsakymą, iš esmės ginčija tai, kad Įsakymu patvirtinus 2020 m. Detalųjį planą, jo žemės sklypo teritorija sumažėjo.

Pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, kad yra rengiamas 2020 m. Detaliojo plano sprendinių koregavimas žemės sklype Nr. 2, kuris ribojasi su pareiškėjo žemės sklypu. Teisėjų kolegija, vertindama rengiamą 2020 m. Detaliojo plano koregavimą, atsižvelgia į bylos medžiagą pateiktą minėto koregavimo aiškinamąjį raštą (b. l. 149–158) bei pažymi, kad minėtu koregavimu atliekas žemės sklypo Nr. 2 statybos ribos, statybos zonos ir servituto ribos koregavimas, nes pastatyto gyvenamojo namo stogo kontūro projekcija į žemės paviršių netelpa į 2020 m. Detaliuoju planu nustatytą statybos ribą bei statybos zoną. Taigi 2020 m. Detaliojo plano koregavimu mažinamas servituto plotas iš 204 kv. m. į 194 kv. m., atitinkamai išplečiant statybos zoną ir statybos ribą žemės sklype Nr. 2. Teisėjų kolegija apibendrindama nurodo, kad minėtais pakeitimais nėra koreguojamos žemės sklypų, besiribojančių su pareiškėjo žemės sklypu, išorinės ribos – t. y. didinant žemės sklypo Nr. 2 statybos ribą ir zoną, nekeičiama paties sklypo riba, nesukuriama situacija, kurioje pareiškėjo žemės sklypo teritorija būtų mažinama ar kitaip apribojama. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp pareiškėjo ginčijamo Įsakymo galimo neteisėtumo pagrindo – jog juo buvo nepagrįstai iš pareiškėjo atimta apie 1 m pločio žemės juosta, ją priskiriant naujai suformuotiems žemės sklypams, ir prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – uždrausti Administracijai priimti sprendimą dėl 2020 m. Detaliojo plano koregavimo (kuriuo planuojama keisti žemės sklypo Nr. 2 statybos ribą ir zoną, sumažinant servituto plotą), nėra tiesioginio ryšio, prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė peržengia pareiškėjo skundo ribas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nėra pateikęs teisiškai pagrįstų argumentų, kad nesiėmus pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ateityje gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, taip pat nurodė bendro pobūdžio teiginius dėl galbūt ateityje kilsiančių teisinių pasekmių, tačiau šie jo argumentai tik patvirtina, kad pareiškėjas siekia, jog teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų veiksmų, tačiau skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimų teismui nesuteikia (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-562-556/2021).

Pareiškėjo teiginiai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo siekiant išvengti galimų naujų teisminių procesų, kurie sukels jam finansinių nuostolių, negali būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑651‑438/2016; 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-439-502/2018).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė