2021-10-20 Nr. AB-22108-3-62-3-02404-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2866-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02404-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.17; 12.19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brastos valda“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Brastos valda“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį – Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo eilutę Nr. 323, kurioje nurodytas UAB „Brastos valda“ priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – ir Žemės sklypas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. Pareiškėjas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos (toliau – ir Vilijampolės seniūnija) gavo 2020 m. gegužės 13 d. pranešimą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ Nr. 22-2-428 (toliau – ir Pranešimas), kuriame Vilijampolės seniūnija nurodė, kad Žemės sklypas neatitinka Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų 2014 m. lapkričio 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-559 (toliau – ir Taisyklės) 7 punkte nustatytų reikalavimų. Vilijampolės seniūnija nurodė skubiai, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 18 d. sutvarkyti Žemės sklypą pagal Taisyklių keliamus reikalavimus, apie rezultatus informuoti seniūniją bei sistemingai palaikyti jame švarą ir tvarką. Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad žemės sklypų savininkai (naudotojai), nevykdantys (ignoruojantys) taisyklių reikalavimų, gali būti baudžiami pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį, o žemės sklypas gali būti įrašytas į 2020 metų Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą (toliau – ir Sąrašas) bei apmokestinamas maksimaliais žemės mokesčių tarifais.

2.2. Žemės sklypas ribojasi su kitai įmonei (UAB „Domus firma“) priklausančiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), Kaunas, todėl pareiškėjas ir UAB „Domus firma“ sudarė susitarimą, kuriuo susitarė organizuoti bendrą šių žemės sklypų tvarkymą, kad būtų sumažinti žemės sklypų tvarkymo kaštai. Pareiškėjas su UAB „Domus firma“ pagalba nedelsiant ėmėsi Žemės sklypo tvarkymo darbų: nušienavo žolę, iš žemės sklypo surinko statybines ir buitines atliekas, medžių šakas, kitas šiukšles ir jas išvežė.

2.3. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 27 d. elektroniniu laišku informavo Vilijampolės seniūnijos atsakingą asmenį apie atliktus žemės sklypo sutvarkymo darbus, pridėjo sutvarkymo darbų įvykdymą patvirtinančias nuotraukas. Pareiškėjas ir toliau vykdė pareigą prižiūrėti ir tvarkyti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (reguliariai šienavo žolę, pjovė augančius menkaverčius krūmus, rinko ir vežė atliekas), šias aplinkybes patvirtina: 1) 2020 m. liepos 2 d. UAB „Domus firma“ prašymas UAB „Kauno švara“ nušienauti žemės sklypus, tarp jų ir Žemės sklypą; 2) 2020 m. liepos 7 d. elektroninis laiškas, kuriuo UAB „Brastos valda“ direktorius informavo Vilijampolės seniūniją apie atliktus žemės sklypo tvarkymo darbus ir pridėjo tai patvirtinančias sutvarkyto žemės sklypo nuotraukas; 3) UAB „Kauno švara“ 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra, išrašyta už žolės pjovimą traktoriumi; 4) 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštas, kuriuo UAB „Brastos valda“ informavo Vilijampolės seniūniją, kad Žemės sklypas yra tvarkomas.

2.4. Nepaisant to, kad pareiškėjas tvarkė Žemės sklypą, Vilijampolės seniūnija 2020 m. rugpjūčio 21 d. raštu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ Nr. 22-2-757 (toliau – ir Raštas) informavo, kad Žemės sklypas neatitinka Taisyklių 7 punkte nustatytų reikalavimų. Vilijampolės seniūnija nurodė, kad Žemės sklypas atitinka Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtinto Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punkte nustatytus kriterijus, todėl Žemės sklypą bus siūloma įtraukti į Sąrašą padidintam mokesčio tarifui.

2.5. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 17 d. gavo Įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas Sąrašas. Šio Sąrašo eilutėje Nr. 323 nurodytas pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas.

2.6. Skundžiama Įsakymo dalis turi būti panaikinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui – Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui (toliau – VAĮ). Administracija yra viešojo administravimo subjektas, todėl priimdama individualų administracinį aktą jo turinio atitikties teisės aktų reikalavimams prasme turi vadovautis ne tik specialiaisiais teisės aktais, bet ir VAĮ 8 straipsnio nuostatomis, kuriomis vadovaujantis individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Skundžiamas Įsakymas neatitinka VAĮ 3 ir 8 straipsnių nuostatų, kadangi nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir nėra motyvuotas. Įsakymas buvo priimtas neįvertinus pareiškėjo atliktų Žemės sklypo tvarkymo darbų.

2.7. Vadovaudamasis Aprašo nuostatomis (6 p., 8 p., 9 p.), pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Rašte konstatuotas aplinkybes. Nors Rašte nurodyta, jog Žemės sklypas neatitinka Taisyklių 7 punkte nustatytų reikalavimų, tačiau konkrečiai neįvardinta, kurioje žemės sklypo dalyje yra nešienauta žolė, nenurodyta, kurioje Žemės sklypo dalyje yra buitinių atliekų, kokios tos buitinės atliekos, kur konkrečiai šios buitinės atliekos yra. Prie Rašto nėra pateikta jokių nuotraukų ar brėžinių, todėl nei iš Rašto, nei iš Įsakymo nėra aišku, kodėl pareiškėjo atlikti Žemės sklypo tvarkymo darbai yra nepakankami. Vilijampolės seniūnija ir Kauno miesto savivaldybės administracija nepateikė jokių Žemės sklypo apžiūros aktų, išsamiai neaprašė ir nenurodė pareiškėjui, kokie konkrečiai trūkumai buvo nustatyti. Vilijampolės seniūnija apsiribojo lakoniškais teiginiais, kad Žemės sklype yra nešienauta žolė, Žemės sklype yra atliekų. Remiantis tokiomis lakoniškomis frazėmis į Sąrašą galėtų būti įtraukti dauguma Kauno mieste esančių žemės sklypų.

2.8. Pareiškėjas nurodo, kad antstolės 2020 m. rugsėjo 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (toliau – ir Protokolas) duomenys patvirtina, jog Žemės sklypas yra prižiūrimas. Be to, antstolė Protokole užfiksavo, kad gretimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas, greta sankasos yra sandėliuojamos statybinės atliekos. Tas pačias statybines atliekas yra užfiksavusi ir Vilijampolės seniūnija nuotraukose, pateiktose kartu su Pranešimu. Kadangi tarp Žemės sklypo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nėra riboženklių, tikėtina, kad Vilijampolės seniūnija netinkamai nustatė ribą tarp šių žemės sklypų ir todėl nepagrįstai vertino, kad Žemės sklype yra statybinių atliekų.

2.9. Įsakymas nėra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis. Iš Įsakymo nėra aišku, kodėl pareiškėjo atlikti Žemės sklypo sutvarkymo darbai nėra pakankami, kurioje Žemės sklypo dalyje nėra nupjauta žolė, kurioje konkrečiai Žemės sklypo dalyse yra rastos atliekos.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Administracija atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-201 nustatė žemės mokesčio tarifus 2020 metams. Šis teisės aktas buvo paskelbtas oficialioje savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre, todėl apie jo turinį visiems asmenims, kuriems jis gali sukelti teises ir pareigas tapo žinoma nuo jo paskelbimo dienos visiems. Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo procedūras reglamentuoja Aprašas. Pagal Aprašo 4 punktą nenaudojama žemė apibrėžiama, kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Taisyklės). Taisyklių 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymu nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija – teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale. Jeigu teritorijų planavimo dokumentuose teritorija nėra apibrėžta (nurodyta), faktiškai naudojama teritorija laikoma teritorija iki gretimos teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų arba pagal Savivaldybės nustatytas prižiūrimų teritorijų schemas.

4.2. Pareiškėjas pažeidė Taisyklių nuostatas (7 p., 7.1.–7.3. p., 25.14. p., 25.16. p.), todėl, nustačius, jog ginčo atveju pareiškėjas nevykdė teisės aktais jam nustatytos pareigos tvarkyti žemės sklypus, atsakovas, neviršydamas jam priskirtos kompetencijos ir nepažeisdamas pagrindinių akto priėmimo procedūrų, Žemės sklypą pagrįstai įtraukė į Sąrašą.

4.3. Taisyklės pareiškėjui objektyviai turi būti žinomos, nes buvo paskelbtos Teisės aktų registre, taip pat Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje.

4.4. Pareiškėjas nepateikė Pranešime nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. 2020 m. gegužės 13 d. apžiūros akte Nr. 22-8-69 nurodyta, kad Žemės sklypas apleistas, nenaudojamas, jame gausu statybinių atliekų, padangų, auga krūmai, krūmuose primesta buitinių atliekų, bei kitokių šiukšlių, medžių šakų, žolė nenušienauta, taip pat nurodoma, kad pažeidžiamos Taisyklių nuostatos (7.1., 7.3., 7.5. p.). Vėlesniuose apžiūros aktose (2020 m. rugpjūčio 3 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d.) buvo užfiksuotos tos pačios aplinkybės. Šiuose apžiūros aktuose papildomai nurodyta, Žemės sklypo dalyse link Neries upės, taip pat prie medžių, krūmų žolė nenušienauta, žolės aukštis daugiau, kaip 12 cm. Atliekant Žemės sklypo apžiūras buvo padarytos foto fiksacijos, kuriose akivaizdžiai matosi aktuose užfiksuotos aplinkybės.

4.5. Administracija pareiškėją apie pareigą prižiūrėti Žemės sklypą ir apie galimai teksiančią prievolę mokėti maksimalų žemės mokestį, jei Žemės sklypo priežiūra nepasikeis ir Vilijampolės seniūnijai nebus pateikti įrodymai, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, informavo registruotais laiškais, kuriuos pareiškėjas gavo. Informacija buvo skelbiama internete, be to, prieš įtraukiant į Sąrašą, Žemės sklypai buvo kelis kartus apžiūrėtas, faktinė padėtis buvo užfiksuota vaizdinėje medžiagoje. Vilijampolės seniūnijos 2020 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 22-2-428 ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 22-2-757 pareiškėjas buvo įspėta laikytis Taisyklių bei Vilijampolės seniūnijos 2020 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 22-2-428 prašoma iki 2020 m. birželio 18 d. sutvarkyti Žemės sklypą.

4.6. Nors pareiškėjas teigia, kad Žemės sklypą sutvarkė ir apie tai informavo Vilijampolės seniūniją, tačiau visi tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra datuojami 2020 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, kad ėmėsi Žemės sklypą tvarkyti vos tik gavo įspėjimą gegužės mėnesį.

4.7. Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Be to, preliminarus Vilijampolės seniūnijos neprižiūrimos žemės sklypų sąrašas Kauno miesto savivaldybės internetiniame puslapyje buvo paskelbtas 2020 m. gegužės 12 d., patikslintas 2020 m. birželio 26 d., jame nurodyta, kad Žemės sklypas galimai bus traukiamas į Sąrašą. Savininkai privalo rūpintis priklausančiu turtu ir žolę valdomame sklype pjauti daugiau nei viena kartą metuose. Apie tariamą nuolatinę Žemės sklypo priežiūrą nurodoma tik skunde, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikta, o Protokolas patvirtina faktą, kad Žemės sklypas 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo sutvarkytas, tačiau Įsakymas yra priimtas 2020 m. rugsėjo 4 d., todėl teikiami argumentai ir įrodymai niekaip nepatvirtina ir neįrodo, jog Žemės sklypas buvo tvarkomas 2020 m. gegužės, birželio, liepos ar rugpjūčio mėnesiais, kadangi Žemės sklypo nepriežiūrą nurodytais mėnesiais patvirtina Vilijampolės seniūnijos atliktų Žemės sklypo apžiūrų metu padarytos foto fiksacijos, kuriose akivaizdžiai matosi daugiau nei keletą savaičių nepjauta žolė ir kiti Taisyklių pažeidimai. Vien faktas, kad rugsėjo mėnesį žolę Žemės sklype pareiškėjas nupjovė, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas rūpinasi Žemės sklypu.

4.8. Aplinkybė, kad pareiškėjui siųstuose Vilijampolės seniūnijos raštuose nebuvo nurodyti konkretūs Taisyklių punktai, kuriuos pareiškėjas pažeidė, nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti Įsakymo dalį, atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė nesukliudė pareiškėjui suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, bei ginti tariamai jo pažeistas teises.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Brastos valda“ skundą tenkino visiškai ir panaikino Įsakymo dalį – Sąrašo eilutę Nr. 323, kurioje nurodytas UAB „Brastos valda“ priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo Įsakymu patvirtinto Sąrašo dalies (eilutės Nr. 323), kuria į Sąrašą įtrauktas Žemės sklypas, pagrįstumo ir teisėtumo.

7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

7.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kuris ribojasi su UAB „Domus firma“ priklausančiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), Kaunas.

7.2. Pareiškėjas iš Vilijampolės seniūnijos gavo Pranešimą. Pranešime buvo nurodyta, kad Žemės sklypas neatitinka Taisyklių 7 punkte nustatytų reikalavimų – žemės sklype gausu statybinių atliekų, auga krūmai, piktžolės, krūmuose primesta buitinių atliekų bei kitokių šiukšlių, medžių šakų, žolė nenušienauta. Pranešime taip pat nurodyta ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 18 d. sutvarkyti Žemės sklypą pagal Taisyklių keliamus reikalavimus ir apie rezultatus informuoti seniūniją, taip pat sistemingai palaikyti Žemės sklype švarą ir tvarką, taip pat nurodyta, kad žemės sklypų savininkai (naudotojai), nevykdantys (ignoruojantys) taisyklių reikalavimų, gali būti baudžiami pagal ANK 366 straipsnį, o Žemės sklypas gali būti įrašytas į Sąrašą bei apmokestinamas maksimaliais žemės mokesčių tarifais.

7.3. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. liepos 7 d. elektroniniais laiškais informavo Vilijampolės seniūnijos atsakingą asmenį apie atliktus Žemės sklypo sutvarkymo darbus, pridėjo sutvarkymo darbų įvykdymą patvirtinančias nuotraukas.

7.4. UAB „Kauno švara“ 2020 m. liepos 31 d. išrašė PVM sąskaita faktūra už žolės pjovimą traktoriumi. 2020 m. rugpjūčio 17 d. rašto duomenys patvirtina, kad pareiškėjas informavo Vilijampolės seniūniją, jog Žemės sklypas yra tvarkomas.

7.5. Vilijampolės seniūnija 2020 m. gegužės 13 d., 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. Apžiūros aktuose (taip pat ir foto fiksacijose) nurodė, kad Žemės sklypo dalyje link Neries upės, taip pat prie medžių ir krūmų žolė nenušienauta, žolės aukštis daugiau, kaip 12 cm.

7.6. Vilijampolės seniūnija 2020 m. rugpjūčio 21 d. raštu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ Nr. 22-2-757 informavo pareiškėją, kad Žemės sklypas neatitinka Taisyklių 7 punkte nustatytų reikalavimų, Žemės sklypas atitinka Aprašo 4 punkte nustatytus kriterijus, todėl Žemės sklypą bus siūloma įtraukti į Sąrašą padidintam mokesčio tarifui.

7.7. Įsakymu buvo patvirtintas Sąrašas, kurio eilutėje Nr. 323 nurodytas Žemės sklypas.

8. Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatomis (6 str. 1–3 d.), Aprašo nuostatomis (4 p., 6 p.), Taisyklių nuostatomis (3 p., 7 p., 7.1.–7.3. p., 7.5. p., 25.14. p., 25.16. p.). Teismas pabrėžė, kad ginčo kontekste svarbu, jog pateiktų duomenų visetas leidžia teismui tik numanyti, jog Žemės sklypas į Sąrašą Įsakymu buvo įtrauktas remiantis Aprašo 4 punkto nuostatomis – t. y. nenaudojamas, neprižiūrimas sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Taisyklės) ir konkrečiai Taisyklių 7.3 punkto nuostatomis – teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose priskirtose teritorijose ir prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtu ne daugiau kaip 12 cm. Šią išvadą galima daryti tik įvertinus Vilijampolės seniūnijos pranešimus pareiškėjui ir pačiam atsakovui, teiktus dar iki Įsakymo priėmimo. Pačiame Įsakyme tik nurodyta, kad jis priimamas vadovaujantis tik Aprašo 9 punktu (procesine norma).

9. Atsižvelgęs į VAĮ 8 straipsnio nuostatas (1–3 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat įvertinęs Įsakymo ir jo priedo turinį, teismas padarė išvadą, kad jis nėra tinkamai pagrįstas teisės normomis. Įsakyme nenurodytos nei Aprašo, nei Taisyklių materialiosios teisės normos, kurių pagrindu Žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą. Nurodytas teisės normas galima tik numanyti, išnagrinėjus seniūnijos raštų, kurių turinys neatleidžia atsakovo nuo pareigos teisės aktą pagrįsti teisės normomis, turinį. Teismas nurodė, kad tai yra esminis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas, sudarantis savarankišką ir pakankamą pagrindą ginčijamam administraciniam aktui panaikinti.

10. Teismas akcentavo, kad bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Žemės sklypo faktinė situacija buvo užfiksuota 2020 m. gegužės 13 d., 2020 m,. rugpjūčio 3 d., 2020 m. rugpjūčio 19 d. Faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktais ir vaizdine medžiaga (nuotraukomis, schemomis). Teismui pateiktų duomenų visetas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, priimdama Įsakymą pareiškėjo atžvilgiu, galimai įvertino faktinių aplinkybių visumą pagal Aprašo 4 punkto, Taisyklių 7 punkto kriterijus, rėmėsi nuotraukomis, tačiau svarbu pabrėži, jog pateiktos nuotraukos neidentifikuoja, jog tai būtent Žemės sklypas (pvz., nepažymėtos sklypo kadastrinės ribos), kuris yra apaugęs žole, nenušienautas, apaugęs menkaverčiais krūmais. Vilijampolės seniūnijos pateiktose grafinėse schemose objektyviai nesimato duomenys, patvirtinantys sklypo nenaudojimą, o nuotraukose užfiksuoto žemės ploto situacijos nėra objektyvios galimybės neginčijamai identifikuoti kaip schemose pažymėto žemės ploto. Teismas padarė išvadą, kad Įsakymo dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes įrodinėjimo našta tokiais atvejais pirmiausia tenka būtent viešojo administravimo subjektui, jam tenka pareiga pagrįsti jo priimamą (priimtą) sprendimą aptariamu klausimu.

11. Teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytų veiksmų (nepagrindė administracinio akto taip pat ir objektyviais duomenimis), todėl buvo pažeistos imperatyvios VAĮ 8 straipsnio nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą tenkino.

III. 12. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13. Atsakovas, pasisakydamas dėl VAĮ 8 straipsnio reikalavimų pažeidimo, nurodo, kad Taisyklės yra paskelbtos Kauno miesto savivaldybės internetiniame puslapyje ir Teisės aktų registre, Aprašas yra paskelbtas Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta informacija buvo skelbiama viešai ir visiems prieinama, pareiškėjas neturėjo pagrindo teigti, jog nustatytų reikalavimų nežinojo ir negalėjo vykdyti, o Taisyklių punktų nenurodymas Įsakyme užkirto kelią pareiškėjui tinkamai vykdyti savininkui priskirtinas teises, ar ginti tariamai pažeistas jo teises. Atsakovas pabrėžia, kad tokios pozicijos buvo laikomasi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2016 m. lapkričio 30 d. sprendime Nr. I-4073-554/2016, kurį paliko galioti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

14. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl VAĮ 8 straipsnio nuostatų aiškinimo, atsakovas nurodo, kad nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjui teisės ir pareigos kylančios iš nuosavybės turėjimo akivaizdžiai yra žinomos, kadangi įspėjimai siųsti registruotais laiškais pareiškėjui buvo įteikti, o per visą daugiau nei 10 metų trukusį Žemės sklypo valdymą problemos dėl jo priežiūros kilo pirmą kartą. Vien tai, kad Taisyklių nuostatos nebuvo perkeltos į Įsakymo preambulę nesuteikia pagrindo išvadai, jog Įsakymas, kuriuo Žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą, buvo priimtas pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio nuostatas.

15. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pateiktų duomenų visetas leidžia tik numanyti, jog Žemės sklypas į Sąrašą Įsakymu buvo įtrauktas remiantis Aprašo 4 punkto nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, visiškai neatsižvelgė į jau suformuotą to paties teismo praktiką šio pobūdžio bylose (2019 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1621-644/2019).

16. Atsakovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo teiginys „Teismui pateiktų duomenų visetas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, priimdama ginčijamą įsakymą pareiškėjo atžvilgiu, galimai įvertino faktinių aplinkybių visumą pagal Aprašo 4 punkto. Taisyklių 7 punkto kriterijus, rėmėsi nuotraukomis.“ prieštarauja tiek paties teismo nustatytoms aplinkybėms, tiek suformuotai praktikai.

17. Pasisakydamas dėl Žemės sklypo ribų nustatymo, atsakovas nurodo, kad su apžiūros aktais pateikiamos žemės sklypų schemos iš sistemos Regia aiškiai identifikuoja, kad vietos, kurios yra fiksuotos fotofiksacijos (apibrėžtos raudonai) aiškiai patenka į Žemės sklypo teritoriją, kadangi sklypo ribos aiškiai nurodytos schemose, taip pat schemoje matomas ir Žemės sklypo numeris ((duomenys neskelbtini)) bei gatvė, kuriai šis sklypas priklauso ((duomenys neskelbtini) ). Iš pateiktų nuotraukų ir Žemės sklypo schemos akivaizdžiai matosi, kad Žemės sklype yra ne tik žalieji plotai, bet ir smėlio dalis, augančių medžių ir krūmų masyvai, praminti pėsčiųjų takai, kurių fotofiksacijose užfiksuoti iš kito Žemės sklypo nėra jokios galimybės. Atsakovas pabrėžia, kad Žemės sklypas iš tiesų yra didelio ploto (daugiau nei 3 ha) todėl viso Žemės sklypo vaizdo fiksuoti vienoje nuotraukoje yra neįmanoma, o fiksuojant foto fiksacijas buvo siekiama į nuotraukas įtraukti kuo platesnį vaizdo diapazoną, kartu su galimais vietovės identifikavimo objektais, kurie nekvestionuotinai nurodytų fotofiksacijų darymo vietą, kaip Žemės sklype. Šias aplinkybes patvirtina tiek nuotraukose fone matoma (duomenys neskelbtini) pilis, tiek naujai pastatytas (duomenys neskelbtini) namų kvartalas. Atliktų Žemės sklypo patikrinimų tikslas buvo Žemės sklypo priežiūros ar nepriežiūros nustatymas. Pateiktos Žemės sklypo schemos nurodo, kuriose Žemės sklypo vietose fiksuoti nuotraukose nurodyti priežiūros pažeidimai, pabrėžtina, kad didžioji dalis nuotraukų yra darytos sklypo viduje, t. y. ne prie Žemės sklypo ribų, todėl visiškai nepagrįstai pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Žemės sklypo ribų nematymas fotofiksacijose yra pagrindas išvadai, jog atsakovas nesurinko pakankamai duomenų leidžiančių nustatyti šio konkretaus sklypo nepriežiūrą ir atitinkamai negalėjo lemti Žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą.

18. Atsakovas teigia, kad šio pobūdžio bylose sklypų riba nėra esminė aplinkybė lemianti žemės sklypo priežiūros ar nepriežiūros nustatymą ir iš to sekančius tolimesnius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio tipo bylose yra akcentavęs sklypo tinkamą priežiūrą ir naudojimą, o ne sklypo ribų nustatymą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę dėl atsakovo veiksmų identifikuojant Žemės sklypo ribą ir nekėlė klausimo dėl savininko pareigos prižiūrėti visą nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą pagal Taisyklių reikalavimus.

19. Atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė atsakovo argumentus paneigiančių duomenų, t. y. neįrodė, kad Žemės sklypas iki 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo nušienautas, iš jo išvežtos atliekos, todėl į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą įtrauktas nepagrįstai. Pareiškėjo pateikti duomenys apie vėlesnį sklypo tvarkymą, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra reikšmingi ginčo situacijai, kadangi jie nepatenka į pažeidimo fiksavimo, taigi ir nagrinėjamą, laikotarpį, o atsakovo pateikti duomenys įrodo Žemės sklypo nepriežiūros tęstinį faktą visu nagrinėjamu laikotarpiu. Pateiktos nuotraukos yra aiškios, jose užfiksuotas vaizdas yra suprantamas bet kuriam apdairiam ir rūpestingam turto savininkui ir nereikalauja jokių papildomų paaiškinimų.

20. Atsakovas pažymi, kad Taisyklėse įtvirtinti elementarūs žemės sklypų tvarkymo reikalavimai negali būti paneigiami vien aplinkybe, kad žemės sklypo savininkas, nesutikdamas su sklypo nepriežiūros sąlygotomis teisinėmis pasekmėmis, t. y. padidintu žemės mokesčio tarifu, pradėjo teisminį ginčą dėl tokių kilusių teisinių pasekmių atsiradimo. Pranešime išdėstyti Taisyklių reikalavimai bei draudimai, kuriais turi būti vadovaujamasi disponuojant žemės sklypu. Atitinkamai padidinto žemės mokesčio tarifo numatymas ir įspėjimas dėl galimo jo taikymo yra prevencinė priemonė, skatinanti žemės sklypų savininkus ir naudotojus vykdyti teisės aktams jiems nustatytas pareigas, o konkretaus žemės sklypo įtraukimas į Sąrašą jau yra pasekmė už tokių pareigų nevykdymą nustatytu laiku. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje situacijoje nepagrįstai laikė, kad atsakovo veiksmai, atliekant sklypų apžiūras, yra svarbesni už Žemės sklypo savininko pareigas ir jų neatlikimą ypač, kai ginčo apie įspėjimo įteikimą, ir jame nurodytų norminių teisės aktų reikalavimų nurodymą, nėra.

21. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių administracinio akto panaikinimo pagrindų, kadangi jis buvo priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, vadovaujantis imperatyviomis teisės normomis, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nors, pareiškėjo teigimu, Žemės sklypas buvo įrašytas į Sąrašą padarant procedūrinius pažeidimus, tačiau pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo argumentai bet kuriuo atveju nepaneigia jam priskirtos pareigos nevykdymo fakto.

22. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Įsakymą vien dėl to, kad, įtraukiant Žemės sklypą į Sąrašą, nebuvo aiškiai identifikuotos Žemės sklypo ribos ir į Įsakymo preambulę nebuvo įtrauktos Taisyklių nuostatos.

23. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo minima aplinkybė, jog vienoje iš nuotraukų galimai fone matosi kitame sklype esančių statybinių medžiagų atliekos, nepaneigia atsakovo įgalioto valstybės tarnautojo užfiksuoto fakto, jog būtent Žemės sklypas buvo atitinkamu laikotarpiu tinkamai neprižiūrėtas. Nagrinėjamu atveju svarbus būtent viso sklypo nepriežiūros faktas, o ne atskiros jo dalies, galimai besiribojančios su gretimu sklypu, kuomet labai tikslus ribų nustatymo klausimas būtų itin aktualus, ypač, jei pareiškėjas įrodinėtų nepriekaištingą viso savo sklypo būklę.

24. Pareiškėjas UAB „Brastos valda“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Pareiškėjas nurodo, kad Įsakyme nėra nurodyta nė viena materialiosios teisės norma (Taisyklių ir Aprašo punktai) ir atsakovas šios aplinkybės apeliaciniame skunde neginčija.

26. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas nurodo, kad Taisyklių ir Aprašo, kaip norminių administracinių aktų, paskelbimas internetiniame puslapyje ir Teisės aktų registre neatleidžia viešojo administravimo subjekto nuo imperatyvios pareigos nurodyti individualaus administracinio akto teisinio pagrindo ir / arba individualios motyvacijos.

27. Pareiškėjas teigia, kad materialaus teisinio pagrindo (pažeistų Taisyklių ir Aprašo konkrečių normų) nenurodymas Įsakyme galėtų būti laikomas neesminiu, jeigu jo (Įsakymo) individuali motyvacija galėjo leisti pareiškėjui suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus.

28. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad faktinės Įsakymo priėmimo aplinkybes parodo, jog pareiškėjas negalėjo ir neturėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinių ir teisinių pagrindų ir priėmimo motyvų. Vieninteliai du atsakovo dokumentai, t. y. 2020 m. gegužės 13 d. pranešimas Nr. 22-2-428 ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. raštas Nr. 22-2-757, prieštarauja Aprašo 6 punktui, numatančiam, kad Kauno miesto seniūnai (seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą. Vilijampolės seniūnija nei su Pranešimu, nei su 2020 m. rugpjūčio 21 d. raštu nepateikė pareiškėjui jokių Žemės sklypo apžiūros aktų, neaprašė ir nenurodė pareiškėjui, kokie konkrečiai trūkumai buvo nustatyti, nepateikė jokių schemų, žemėlapių, žemės sklypo planų, nenurodė, kurioje žemės sklypo dalyje nėra nupjauta žolė, kurioje konkrečiai žemės sklypo dalyse yra rastos atliekos, nekvietė pareiškėjo atvykti į Žemės sklypo apžiūrą.

29. Pareiškėjas akcentuoja, kad su atsiliepimu į pareiškėjo skundą atsakovo pateiktų 2020 m. gegužės 13 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo akto Nr. 22-8-69 ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo akto Nr. 22-8-149 pareiškėjas iki Įsakymo priėmimo nebuvo gavęs. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino atsakovo atstovė. Jeigu pareiškėjas iki Įsakymo priėmimo būtų gavęs iš atsakovo 2020 m. gegužės 13 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 22-8-69 ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 22-8-149, jis būtų galėjęs (ir turėjęs) suprasti, kad Žemės sklypui yra reikalinga papildoma priežiūra, būtų nustatytus trūkumus ištaisęs ir atsakovui nebūtų buvę jokio reikalo ir pagrindo priimti Įsakymą dėl Žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą.

30. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, teigdamas, jog Žemės sklypo nepriežiūra buvo pakankamai įrodyta, tikriausiai remiasi 2020 m. gegužės 13 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktu Nr. 22-8-69 ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktu Nr. 22-8-149, kurių pareiškėjui nesiuntė ir pareiškėjas šių aktų nebuvo gavęs.

31. Pareiškėjas nurodo, kad, tarp šalių kilus ginčui dėl to, ar atitinkamas žemės sklypas jo įtraukimo į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą metu atitiko Kauno miesto savivaldybės administracijos nurodomo Aprašo 4 punkto kriterijus, teismas turi vertinti, ar minėtą pareigą atsakovas įvykdė tinkamai. Įrodinėjimo našta tokiais atvejais pirmiausia tenka būtent viešojo administravimo subjektui, jam tenka pareiga pagrįsti jo priimamą (priimtą) sprendimą aptariamu klausimu.

32. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta, kad Įsakymas prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl yra naikinamas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo dalies, kuria Žemės sklypas buvo įrašytas į Sąrašą, pagrįstumo ir teisėtumo.

34. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Įsakymo dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Įsakymo dalį.

35. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad aplinkybė, jog Įsakyme nebuvo nurodytos Taisyklių nuostatos, negali būti vertinama kaip esminis Įsakymo trūkumas VAĮ 8 straipsnio prasme, nes pareiškėjui jo teisės ir pareigos buvo aiškios.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

37. Vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio numatytais reikalavimais, pažymėtina, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus administracinius sprendimus. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui, privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014; 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1883-492/2021).

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai). Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

39. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad Įsakymo dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes ji nėra pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir nėra motyvuota). Pareiškėjas teigė, kad Įsakymo dalis buvo priimta neįvertinus Žemės sklypo tvarkymo darbų.

40. Pagal Aprašo 6 punktą Kauno miesto seniūnai seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą. Pagal Aprašo 7 punktą seniūnai sudaro sąrašus, kuriuose atskirai nurodo privačios ir nuomojamos žemės sklypo adresą, žemės sklypo unikalųjį numerį ir savininką, nuomininką (naudotoją). Pagal Aprašo 8 punktą Sąrašus, sudarytus pagal Aprašo 7 punkto reikalavimus, kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, apžiūros aktais su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga ir kitus duomenis, pagrindžiančius, kad žemė nenaudojama, seniūnai iki mokestinio laikotarpio rugpjūčio 20 d. pateikia savivaldybės administracijos skyriui, administruojančiam valstybinės žemės nuomos mokestį. Pagal Aprašo 10 punktą Skyrius, gavęs iš seniūnų Aprašo 8 punkte nurodytus sąrašus, per 10 darbo dienų parengia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti savivaldybės administracijos direktoriui.

41. Pagal Taisyklių 7 punktą teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose: valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas (7.1 p.); mesti sąšlavas į specialiai tam skirtus konteinerius arba kitas specialias surinkimo priemones (dėžės, maišus ir panašiai) (7.2 p.); priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm (7.3); naikinti piktžoles nuo šaligatvių ir pėsčiųjų takų, panaudojant herbicidus arba kitus chemikalus, teisės aktų nustatyta tvarka (7.4 p.); tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (7.5. ); maudymosi sezono metu tvarkyti ir prižiūrėti paplūdimius (7.6 p.); tvarkyti kapines, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis ir Savivaldybės tarybos patvirtintomis Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklėmis, kitų teisės aktų reikalavimais (7.7 p.); organizuoti neteisėtai įrengto ar neturinčio teisės aktų numatytų galiojančių dokumentų (leidimų, suderinimų, pažymų ir pan.) reklaminio įrenginio ar laikino statinio pašalinimą (7.8 p.).

42. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:

42.1. Pareiškėjas iš Vilijampolės seniūnijos gavo 2020 m. gegužės 13 d. pranešimą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ Nr. 22-2-428, kuriame Vilijampolės seniūnija, be kita ko, nurodė, kad Žemės sklypas neatitinka Taisyklių 7 punkte nustatytų reikalavimų. Taip pat minėtame pranešime Vilijampolės seniūnija nurodė skubiai, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 18 d., sutvarkyti Žemės sklypą pagal Taisyklių keliamus reikalavimus, apie rezultatus informuoti seniūniją bei sistemingai palaikyti jame švarą ir tvarką.

42.2. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 27 d. informavo Vilijampolės seniūnijos atsakingą asmenį apie atliktus Žemės sklypo sutvarkymo darbus, pridėjo sutvarkymo darbų įvykdymą patvirtinančias nuotraukas.

42.3. Pareiškėjas nurodė, kad vykdė pareigą prižiūrėti ir tvarkyti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, t. y. reguliariai šienavo žolę, pjovė augančius menkaverčius krūmus, rinko ir vežė atliekas, tai patvirtina pridedami įrodymai:

42.3.1. 2020 m. liepos 2 d. UAB „Domus firma“ prašymas UAB „Kauno švara“ nušienauti žemės sklypus, tarp jų – Žemės sklypą;

42.3.2. 2020 m. liepos 7 d. elektroninis laiškas, kuriuo pareiškėjo direktorius informavo Vilijampolės seniūniją apie atliktus žemės sklypo tvarkymo darbus ir pridėjo tai patvirtinančias sutvarkyto žemės sklypo nuotraukas;

42.3.3. UAB „Kauno švara“ 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra, išrašyta už žolės pjovimą traktoriumi;

42.3.4. 2020 m. rugsėjo 17 d. raštas, kuriuo pareiškėjas informavo Vilijampolės seniūniją, kad Žemės sklypas yra tvarkomas.

42.4. Vilijampolės seniūnija 2020 m. rugpjūčio 21 d. raštu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ Nr. 22-2-757 informavo, kad Žemės sklypas neatitinka Taisyklių 7 punkte nustatytų reikalavimų. Vilijampolės seniūnija nurodė, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 4 punkte nustatytus kriterijus, todėl Žemės sklypas bus siūlomas įtraukti į Sąrašą padidintam mokesčio tarifui.

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. rašte Vilijampolės seniūnijai pareiškėjas nurodė, kad Žemės sklypas yra pradėtas tvarkyti, siekiant užtikrinti Taisyklių reikalavimus, pareiškėjas taip pat teigė, kad dėl didelio Žemės sklypo užimamo ploto, atliekamų darbų apimties bei rangovo užimtumo darbai planuojami baigti iki 2020 m. rugsėjo 11 d.

44. Iš pareiškėjo susirašinėjimo elektroniniu paštu su K. B. (Vilijampolės seniūnijos seniūnu), vykusio 2020 m. rugpjūčio 18–19 d., matyti, kad pareiškėjas pateikė 2020 m. rugpjūčio 3 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią S. O. įsipareigojo suteikti pareiškėjui medžių genėjimo, teritorijos priežiūros bei kitas miškininkystės paslaugas Žemės sklype sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis. Minėtame susirašinėjime pareiškėjas nurodė, kad tiesiogiai patyrė neigiamas pasekmes dėl COVID-19, turėjo papildomų neplanuotų išlaidų, pajamos sumažėjo arba jų išvis nebuvo gaunama, todėl ne pirmosios būtinybės darbai, tokie kaip Žemės sklypo tvarkymas, buvo nukelti.

45. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (inter alia (be kita ko) 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d.; 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).

46. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-119-552/2021; kt.).

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys (žr. šio sprendimo 43–44 p.) patvirtina, kad pareiškėjas aiškiai suprato savo teisių ir pareigų apimtį, taip pat neginčijo aplinkybės, kad Žemės sklypas nėra sutvarkytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors pareiškėjas teigė, jog Vilijampolės seniūnijos raštai yra neaiškūs, tačiau pats jokių papildomų paklausimų Vilijampolės seniūnijai neteikė, neprašė išaiškinti nustatytų pažeidimų, priešingai, pareiškėjo tęstinis elgesys (žr. šio sprendimo 42–44 p.) leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas suprato Vilijampolės seniūnijos raštų turinį ir siekė pašalinti juose nurodytus trūkumus. Pažymėtina, kad pareiškėjas iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. rašto gavimo nebuvo iškėlęs abejonių, kad pažeidimai buvo nustatyti netinkamai, priešingai, pats teikė įrodymus, kad šalino nustatytus trūkumus. Pareiškėjo pateiktas Protokolas patvirtina, kad Žemės sklypas buvo sutvarkytas 2020 m. rugsėjo 16 d., t. y. jau po skundžiamo Įsakymo priėmimo, todėl nagrinėjamu atveju ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi.

48. Vadovaudamasi Aprašo nuostatomis (žr. šio sprendimo 40 p.), faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas nustatytu laiku nepašalino nustatytų Taisyklių pažeidimų, pagrindu, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą įrašyti Žemės sklypą į Sąrašą. Vilijampolės seniūnijos seniūno surinkti įrodymai (Vilijampolės seniūnijos 2020 m. gegužės 13 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 22-8-69; Vilijampolės seniūnijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 22-8-149; Vilijampolės seniūnijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 184), pagrindžiantys, kad Žemės sklypas neatitiko Taisyklių nuostatų reikalavimų, įtvirtintų 7.1 ir 7.3 punktuose, paneigia pareiškėjo argumentus, kad atsakovas pažeidė Aprašo 6 punkto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodytais argumentais, kad Aprašas neįpareigoja žemės sklypo savininkui ar nuomininkui siųsti visą medžiagą (apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.). Aprašas įpareigoja registruotais laiškais įspėti žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Taisyklių pažeidimams pašalinti. Šią pareigą Vilijampolės seniūnijos seniūnas įvykdė tinkamai, kaip ir pareigą, nustatytą Aprašo 8 punkte.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui buvo suteiktas protingas terminas (pakartotinis patikrinimas atliktas 2021 m. rugpjūčio 19 d., t. y. likus dienai iki Aprašo 8 punkte nustatyto termino pabaigos) pašalinti Taisyklių pažeidimus Žemės sklype, tačiau per nustatytą terminą to padaryta nebuvo, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai įtraukė Žemės sklypą į Sąrašą.

50. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, remdamasi anksčiau išdėstytu aktualiu nagrinėjamam ginčui teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad materialiosios teisės normos (Taisyklių ir Aprašo nuostatos) nenurodymas Įsakyme pripažintinas akto trūkumu, tačiau nagrinėjamu atveju nevertintinas kaip esminis, dėl kurio gali būti panaikintas Įsakymas. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-978-261/2018).

51. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas bei priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brastos valda“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė