2019-12-30 Nr. AB-24372-3-61-3-02762-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-818-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02762-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vandenė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vandenė“ skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vandenė“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (dabartinis pavadinimas – Lietuvos administracinių ginčų komisija) (toliau – ir Komisija) 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 3R-195 (AG-148/05-2017); panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM, ir Ministerija) 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 3JA-104 (8.14); panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, ir Agentūra) 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. SKP-156 „Dėl UAB „Vandenė“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 12 d. NMA Kontrolės departamento Kauno skyriui pateikė paraišką Nr. 3VK-KK-10-2-003803-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ (toliau – ir Paraiška). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. 3D-1109 „Dėl Projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašo patvirtinimo“ UAB „Vandenė“ buvo patvirtinta paramos gavėja. Bendrovė projektą Nr. 3VK-KK-10-2-003803-PR001 „Labai mažos įmonės plėtra, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir socialinę aplinką kaimo vietovėje“ (toliau – ir Projektas) įgyvendino vienu etapu. 2012 m. rugpjūčio 30 d. Bendrovė pateikė mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KK-10-2-003803-MP001, kuris buvo įvertintas, ir Bendrovei išmokėta 500 000 Eur paramos suma už įsigytą užkandžius gaminančią gamybos liniją.

UAB „Vandenė“ gavo Agentūros 2016 m. birželio 2 d. raštą Nr. BRK-3178 „Dėl projekto priežiūros rodiklių“, kuriuo UAB „Vandenė“ buvo įpareigota pateikti paaiškinimą, kodėl 2014 metais nebuvo pasiektas paraiškoje planuotas pardavimo pajamų priežiūros rodiklis. Bendrovė 2016 m. birželio 9 d. pateikė Agentūrai pranešimą Nr. 2016/06-1, kuriuo Agentūrai nurodė atitinkamų rodiklių priežastis, bei informaciją, jog nors pateiktose ataskaitose matosi, kad pardavimo pajamos nepasiekė planuotų pajamų lygio, tačiau kiti Bendrovės rodikliai yra teigiami, Bendrovės pajamos yra stabilios ir kiekvienais metais stabiliai augančios, Bendrovė dirba pelningai, tačiau nepaisant to Agentūra priėmė Sprendimą, kuriuo nutarė pritaikyti UAB „Vandenė“ sankciją – paramos dalies susigrąžinimą, t. y. 1 000 Eur, dėl to, kad Bendrovė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su projekto priežiūros rodikliu.

Nesutikdama su Agentūros 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. SKP-156 Bendrovė pateikė skundą ŽŪM, kuriuo prašė panaikinti NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Pirmojo projektų vertinimo ir administravimo skyriaus 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. SKP-156 „Dėl UAB „Vandenė“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“. ŽŪM pareiškėjo skundą atmetė, argumentuojant, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti priskirtos prie nenugalimos jėgos aplinkybių. Agentūra neįgyvendina projektų ir negali prisiimti verslo rizikos už paramos gavėjus, visa verslo rizika tenka paramos gavėjams.

Ministerijos nuomone, 0,2 proc. sankcija nagrinėjamu atveju nėra per griežta, todėl proporcingumo principas nebuvo pažeistas. Pareiškėjas pateikė skundą Komisijai dėl NMA sprendimo Nr. SKP-156 bei ŽŪM 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 3JA-104 (8.14). Komisija 2017 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-195 (AG-148/05-2017), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė. Komisijos vertinimu, pareiškėjas turėjo pareigą projektą įgyvendinti taip, kaip numatyta paraiškoje ir verslo plane, užtikrinti, kad numatyti rodikliai (rezultatai) būtų pasiekti visu projekto kontrolės laikotarpiu; pareiškėjas neįrodė buvus nenugalimos jėgos aplinkybėms;

Agentūros sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus – yra pagrįstas teisės aktų normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, taikoma poveikio priemonė (sankcija) motyvuota, todėl reikalavimas jį panaikinti atmetamas. Pareiškėjo vertinimu, atitinkamos Komisijos išvados yra nepagrįstos. Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens bei tarptautiniuose dokumentuose.

Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. VAĮ įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, jog administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės) 183.3 punkte yra numatyta, jog kai projekto kontrolės laikotarpiu paramos gavėjai pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka projekto priežiūros rodiklių reikšmių, Agentūros nustatyta tvarka gali būti taikomos priemonės, skirtos paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti bei atliekama šių priemonių įgyvendinimo nuolatinė stebėsena ir kontrolė, paramos gavėjui teikiami pasiūlymai ir rekomendacijos dėl šių priemonių įgyvendinimo. Taigi sankcijos paskyrimas paramos gavėjui, kuris neatitinka projekto priežiūros rodiklių, nėra vienintelė galima taikyti priemonė, dėl projekto priežiūros rodiklių neatitikimo, tačiau visiškai nepagrįstai buvo pasirinkta griežčiausia priemonė – sankcijos skyrimas. 2016 m. birželio 9 d. raštu Nr. 2016/06-1 Bendrovė Agentūrai paaiškino, jog įgyvendinus Projektą buvo pasiekti pagrindiniai tikslai, t. y. skatinama ne žemės ūkio veikla, sukurtos naujos darbo vietos bei papildomi pajamų šaltiniai kaimo gyventojams, buvo padidinta veiklos sričių įvairovė ir apimtis kaime, tokiu būdu gerinama gyvenimo kokybė kaimo vietovėje.

Rašte Bendrovė taip pat paaiškino, jog 2014 metais buvo pasiekti ekonominio gyvybingumo rodikliai: paskolų padengimo rodiklis buvo 3,75 (turi būti didesnis nei 1,25), skolos rodiklis buvo 0,43 (turi būti mažesnis arba lygus 0,7), grynasis pelningumas 20,36 (turi būti didesnis arba lygus 0), tuo metu paraiškoje planuotos pardavimo pajamos nepasiektos, nes teikiant paraišką Bendrovė turėjo pasirašiusi preliminarias produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis su klientais, kurie produkciją realizuoja Rusijos rinkoje, tačiau įgyvendinus Projektą, dėl pasikeitusios politinės situacijos, Rusijos ekonominės krizės bei lietuviškų prekių embargo, šias sutartis teko nutraukti, o klientų ieškoti kitose užsienio rinkose.

Bendrovė deda visas įmanomas pastangas pasiekti projekto priežiūros rodiklius, tačiau nustatytu laikotarpiu to nepavyko padaryti ne dėl nuo Bendrovės priklausančių aplinkybių. Agentūra, neatsižvelgdama į viešojo administravimo principus, įskaitant proporcingumo principą, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (VAĮ 3 str. 3 p.), paskyrė Bendrovei sankciją. Pareiškėjo nuomone, palikus galioti sprendimą, kuriuo Bendrovei buvo paskirta sankcija – paramos dalies susigrąžinimas, t. y. 1 000 Eur, administravimo tikslai nebus pasiekti.

Komisija, palikdama galioti NMA ir ŽŪM sprendimus, nesivadovavo bei tinkamai neatsižvelgė į viešojo administravimo principus, todėl, pareiškėjo nuomone, Komisijos sprendimas naikintinas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ veikiančių ar naujai įsteigtų labai mažų įmonių plėtrai įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklės (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Įgyvendinimo taisyklių 20.15 punkte, kaip vienas iš tinkamumo gauti paramą pagal programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ kriterijų, yra tai, jog pareiškėjas verslo plane įrodo, kad ūkio subjektas atitinka ir ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-350 (toliau – ir Taisyklės). Atsižvelgiant į tai, jog Bendrovė 2010 m. gruodžio 23 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-1109 buvo pripažinta paramos gavėja ir parama jai buvo suteikta, UAB „Vandenė“ atitiko Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo gauti paramą kriterijus, įskaitant ir kriterijų, jog pareiškėjas verslo plane įrodo, kad ūkio subjektas atitinka ir ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Taisyklėse. Bendrovei 2014 metais nepavyko pasiekti pardavimo pajamų rodiklio ne dėl nuo Bendrovės priklausančių aplinkybių, o dėl susiklosčiusios neplanuotos ir nepalankios situacijos rinkoje, tačiau tiek Agentūra, tiek ŽŪM sprendė, jog reikalinga paskirti UAB „Vandenė“ sankciją dėl nepasiektų projekto priežiūros rodiklių.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija sprendime nurodo, jog nei Agentūrai, nei ŽŪM pareiškėjas nepagrindė nenumatytų aplinkybių buvimo/paramos sutarties tinkamo vykdymo nenugalimumo, tačiau su tokia pozicija pareiškėjas nesutinka. Aplinkybių, kurios yra visiems žinomos, įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d.). Aplinkybės apie Rusijos ekonominę krizę bei lietuviškų prekių embargą yra bei buvo visiems žinomos ir jų įrodinėti nėra reikalinga. Esant aptartai politinei situacijai Rusijoje klientai apskritai atsisakė planų realizuoti bet kokius produktus Rusijos teritorijoje, nes Rusijos veiksmai tapo neprognozuojami. Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840, 2 punktas nustato, kad šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymų, jeigu ji sugeba įrodyti, kad: 2.1. nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties; 2.2. negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus; 2.3. ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio. Minėtų taisyklių 3 punktas nustato, kad kliūtis, nurodytas šių taisyklių 2 punkte, gali sukelti šie įvykiai: <...> 3.4. boikotai, streikai, lokautai, nespartus darbas kaip streiko forma, <...>; 3.5. teisėti ar neteisėti valstybės valdymo institucijų veiksmai <...>; 3.6. kitos nenugalimos jėgos. Pareiškėjas nurodė, kad pasiekti pardavimo pajamų rodiklių nepavyko dėl Rusijos ekonominės krizės bei lietuviškų prekių boikoto.

5. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2010 m. lapkričio 12 d. pateikė Paraišką. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-1109 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas paramos gavėju. 2011 m. vasario 1 d. tarp pareiškėjo ir Agentūros buvo pasirašyta paramos sutartis Nr. 3VK-KK-10-2-003803-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). 2017 m. gruodžio 27 d., vertinant pareiškėjo pateiktą užbaigto Projekto metinę ataskaitą, pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad Paramos gavėjas 2014 m. nevykdė Paraiškos V skyriuje „Projekto priežiūros rodikliai“ prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su Projekto priežiūros rodikliu: pardavimo pajamų rodiklį pasiekė 33,9 proc. (planavo 1 243 652 Eur, tačiau gavo 421 419 Eur pardavimo pajamų).

Agentūra priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui pritaikė 1 000 Eur paramos susigrąžinimo sankciją už Paraiškoje numatytų projekto priežiūros rodiklių nepasiekimą. Komisijos sprendime pažymėta, kad embargas bendruoju atveju galėtų būti pripažintas nenugalima aplinkybe, leidžianti sutarties šalį atleisti nuo sutarties neįvykdymo, tačiau ši aplinkybė turėtų būti esmingai sutrukdžiusi vykdyti sutartį, be to, šalis turi pareigą kitai šaliai pranešti apie tai, jog būtent dėl nenugalimų aplinkybių sutarties negalima įvykdyti.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas 2014 m. kreipėsi į Agentūrą, pranešdamas apie nenugalimos jėgos aplinkybes. Pareiškėjas, 2016 m. birželio 9 d. teikdamas paaiškinimus Agentūrai, nurodė tik abstrakčius teiginius, jog produkcijos pirkimo– pardavimo sutartys buvo sudarytos su klientais, kurie produkciją realizuoja būtent Rusijos rinkoje, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjo projekto vykdymas nebuvo konkrečiai susietas tik su Rusijos rinka. Agentūrai 2015 m. balandžio 30 d. pateiktoje užbaigto projekto metinėje ataskaitoje pareiškėjas nurodė, kad pardavimo pajamos yra mažesnės nei planuota, todėl, kad didelė dalis produkcijos gamybos yra vykdoma iš užsakovo pateikiamų žaliavų, kas ženkliai sumažina pardavimo pajamas.

Pareiškėjo pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa. Komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos embargas produktams paskelbtas tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį ir nėra duomenų, jog Rusijos Federacija būtų uždraudusi į šalį importuoti grūdinės kilmės produktus, kuriuos pareiškėjas numatė gaminti. Pagal Paramos sutartį pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdamas sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 253.2 papunkčiu, gali nustatyti pažeidimą tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų.

Dėl Paraiškos V skyriuje „Projekto priežiūros rodikliai“ nepasiekto nurodyto Projekto priežiūros rodiklio, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 64 punktu, Administravimo taisyklių 3.22, 5.9, 183.2, 197.1.6, 197.3.1, 197.3.13, 197.3.14 papunkčiais (Agentūra, vadovaudamasi Pažeidimų taisyklių 17 punktu, sprendimą dėl sankcijų priėmė, atsižvelgdama į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, lėmusias pažeidimo padarymą), taikoma paramos dalies susigrąžinimo sankcija – 0,2 proc. nuo išmokėtos paramos sumos (500 000 Eur x 0,2 proc. = 1 000 Eur).

Administravimo taisyklių 256 punkte nustatyta, kad jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir Agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (Žin., 2008, Nr. 23-851) (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės).

Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 papunktyje nurodyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Negrąžinus skolos laiku pradedamos skaičiuoti palūkanos. Palūkanų, susijusių su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, skaičiavimo tvarka apibrėžiama Reglamento Nr. 1975/2006 9 straipsnio 2 dalimi / Reglamento Nr. 65/2011 5 straipsniu.

7. Atsakovo teigimu, vertinant konkrečios aplinkybės priskyrimą prie nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių (force majeure), vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad „šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui; nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nuostatomis“.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika, CK 6.212 straipsnio prasme nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis galima pripažinti tik tokias aplinkybes, kurios atitinka 4 reikalavimus: (1) šios aplinkybės atsiranda jau po sutarties sudarymo, o sutarties sudarymo metu jų nebuvo ir kurių atsiradimo šalis negalėjo protingai numatyti; (2) atsiradusios aplinkybės daro sutarties įvykdymą objektyviai negalimą; (3) tos aplinkybės atsirado be šalies kaltės ir valios (tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo joms užkirsti kelio); (4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (force majeure). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka teismų praktikoje formuojamų bei nurodytų kriterijų, nes verslo vystymas Rusijos Federacijoje buvo pareiškėjo verslo sprendimas, kuris susijęs su didesne rizika, dėl šios priežasties pareiškėjas galėjo įvertinti rizikas susijusias su jo pasirinktu verslo modeliu. Agentūra neprisiima pareiškėjų verslo rizikos. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 47 straipsnio 2 punkte pažymėta, kad paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo raštu praneša apie force majeure ar išimtines aplinkybes kompetentingai institucijai, kartu pateikdamas tai institucijai priimtinus atitinkamus įrodymus, per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo gali tai padaryti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarime Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ 5 punkte nustatyta, kad šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie kliūtį bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją. Pareiškėjas niekada nesikreipė į Agentūrą ir nepranešė apie aplinkybes, kurios neleido pasiekti Paraiškoje numatytų rodiklių, nors apie jas žinojo jau 2014 metais.

Pareiškėjas force majeure aplinkybes kildina iš neįvykdytų sutarčių su verslo partneriu, kuris prekes realizuoja Rusijos rinkoje, tačiau nei Komisijai, nei teismui šių sutarčių nepateikia. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų skunde išdėstytus teiginius. Agentūra nurodė, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas.

8. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti priskirtos prie nenugalimos jėgos aplinkybių. Rusijos rinka nėra vienintelė rinka, į kurią gali būti tiekiamos prekės. Pareiškėjas privalo dėti visas pastangas, kad būtų rastos realizavimo rinkos, o projekto rodikliai būtų pasiekti, taip pat pareiškėjas turi pats įvertinti rinkų rizikingumą. Pareiškėjai įgyvendina projektus ir jiems tenka visa verslo rizika už projekto rodiklių nepasiekimą. Agentūra neįgyvendina projektų ir negali prisiimti verslo rizikos už paramos gavėjus; visa verslo rizika tenka paramos gavėjams. Atsakovas dėl pareiškėjo skunde pateiktos nuorodos į Administravimo taisyklių 183.3 papunktį nurodė, kad vadovaudamasi nurodyta Administravimo taisyklių nuostata Agentūra gali siūlyti taikyti priemones, jog būtų pagerinti projekto priežiūros rodikliai, bet tai nereiškia, kad nepasiekus projekto priežiūros rodiklių teisės aktuose nurodytos sankcijos negali būti taikomos. Dėl skundo teiginio, kad Agentūra, skirdama 1 000 Eur sankciją, pažeidė VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą proporcingumo principą, pažymėjo, kad Administravimo taisyklių 197.1.7 papunktyje yra nurodyta konkreti 0,2 proc. paramos sumažinimo sankcija, jeigu paramos gavėjas projekto kontrolės metu pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių. Pareiškėjas pasiekė tik 33,9 proc. pardavimo pajamų rodiklio reikšmės. Ministerijos nuomone, tai yra didelis rodiklio nepasiekimas ir 0,2 proc. sankcija nėra per griežta, todėl proporcingumo principas nebuvo pažeistas. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad „kiti projekto priežiūros rodikliai atitinka reikalaujamus, įmonė veikia pelningai“, neatleidžia Agentūros nuo pareigos taikyti sankciją už vieno iš projekto įgyvendinimo rodiklių nepasiekimą.

10. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad „<…> Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintos Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklės nustato nebaigtinį force majeure aplinkybių sąrašą ir nustato pareigą pranešti apie kliūtis įvykdyti įsipareigojimus <…> „. Kaip kitoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad <…> komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybei keliami didesni atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimai. Taigi embargas savaime nedaro Paramos sutarties vykdymo negalima ir negali būti tiesiogiai susijęs su Paramos sutarties įgyvendinimu. <…> (2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2075-624/2016)“. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti, kad jis negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą ir pranešė apie nenugalimos jėgos aplinkybes. Pareiškėjas skunde teigė, jog produkcijos pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos su klientais, kurie produkciją realizuoja Rusijos rinkoje, tačiau jokių tai įrodančių dokumentų nepateikė. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad negalėjo į jokias kitas rinkas tiekti gaminių, didinti produkcijos gamybos ir tinkamai įgyvendinti Paramos sutarties. Pažymėtina, kad Rusijos embargas produktams paskelbtas tik 2014 m. ir nėra duomenų, kad Rusijos Federacija būtų uždraudusi į šią šalį importuoti grūdinius produktus, kuriuos pareiškėjas numatė gaminti.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 3R-195 (AG-148/05-2017), ŽŪM 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 3JA-104 (8.14) ir NMA 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. SKP-156 pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Teismas nustatė, kad UAB „Vandenė“ Agentūrai pateikė Paraišką. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-1109 UAB „Vandenė“ buvo patvirtinta paramos gavėju. Pareiškėjas Projektą įgyvendino ir 2012 m. rugpjūčio 30 d. pateikus mokėjimo prašymą. Pagal UAB „Vandenė“ 2010 m. lapkričio 12 d. pateiktą paraišką projekto įgyvendinimui buvo skirta parama, išmokant 500 000 Eur sumą. Pagal Paramos sutartį pareiškėjas įsipareigojo, siekdamas projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje, verslo plane (17.1 p.), įvykdyti paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su projekto rezultatais ir pasiekimais (17.13 p.); baigus įgyvendinti projektą 7 metus nuo sutarties pasirašymo dienos teikti užbaigto projekto metinę ataskaitą (17.15 p.); vykdyti reguliarią projekto įgyvendinimo stebėseną, kad užtikrintų projekto įgyvendinimą, kaip numatyta paraiškoje ir (ar) verslo plane (17.29 p.).

14. Teismas nurodė, kad ginčas kilęs dėl Agentūros Sprendimo dalies išmokėtos paramos sumos (1 000 Eur, t. y. 0,2 proc. nuo išmokėtos paramos sumos) susigrąžinimo. Agentūros Sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas nevykdė Paraiškos V skyriuje „Projekto priežiūros rodikliai“ prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pardavimo pajamų rodiklis pasiektas tik 33,9 proc. (pareiškėjas planavo gauti 1 243 652 Eur, tačiau gavo tik 421 419 Eur). Sprendimas priimtas vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 64 punktu, Administravimo taisyklių 3.22, 5.9, 183.2, 197.1.6, 197.3.1, 197.3.13, 197.3.14, 256 punktais.

15. Teismas vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių (aktuali redakcija) 5, 7.1.2, 64 punktais, Administravimo taisyklių 3.22, 3.19, 183.2, 190, 197.1.7, 197.3.13 punktais.

16. Teismas nustatė, kad UAB „Vandenė“ paraiškos V dalyje „Projekto priežiūros rodikliai“ nurodė, jog produkcijos, pagamintos užsiimant projekte numatyta veikla (ekstrūduotų produktų iš miltų gamyba), prognozuojamos pajamos 2014 m. – 1 243 652 Eur (4 294 080 Lt), tokią pačią informaciją pateikė verslo plano JVT dalyje. Tokiu būdu pareiškėjas turėjo pareigą projektą įgyvendinti taip, kaip numatyta paraiškoje ir verslo plane, užtikrinti, kad numatyti rodikliai (rezultatai) būtų pasiekti visu projekto kontrolės laikotarpiu. Atitinkamai šios kontrolės metu Agentūra turi tikrinti paramos gavėjo atitiktį projekto priežiūros rodikliams, vienas iš kurių yra pardavimo pajamos. Pareiškėjas užbaigto projekto metinėje ataskaitoje pateiktoje 2015 m. balandžio 30 d. Agentūrai nurodė, kad projekto kontrolės metu, t. y. 2014 m. produkcijos, pagamintos užsiimant projekte nurodyta veikla, pardavimo pajamos sudarė tik 421 419 Eur, tuo metu Paraiškoje jis numatė, jog prognozuojamos pajamos – 1 243 652 Eur. Pareiškėjas sutinka, kad šio rodiklio nepasiekė, tačiau nurodo, kad pardavimo pajamos iš projekte vykdomos veiklos buvo mažesnės nei planuotos, nes tai nepriklausė nuo jo valios – tokia situacija susiklostė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Šiomis aplinkybėmis planuotų pajamų nepasiekimą jis grindė savo 2016 m. birželio 9 d. paaiškinimą Agentūrai bei skundą ŽŪM, motyvuodamas, kad teikdamas paraišką turėjo pasirašęs preliminarias produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis su klientais, kurie produkciją realizuoja Rusijos rinkoje, tačiau dėl pasikeitusios politinės situacijos, Rusijos ekonominės krizės bei lietuviškų prekių embargo reikėjo nutraukti preliminarias sutartis su klientais, kurie produkciją realizuoja Rusijos rinkoje, o klientų ieškoti kitose užsienio rinkose.

17. Teismas nurodė, kad pagal Paramos sutarties 47 punktą šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu įrodo, kad tai įvyko dėl atsiradusių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių; šalių santykius, susijusius su nenugalimos jėgos atsiradimu, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai. Vadovaujantis CK 6.212 straipsnio 1 dalimi, šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui; nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

18. Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840, nustatyta, kad šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, kad: nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties (2.1 p.); negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus (2.2 p.); ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio (2.3 p.). Kliūtis, nurodytas šių taisyklių 2 punkte, gali sukelti, tarp jų, šie įvykiai: boikotai <...> (3.4 p.); teisėti ar neteisėti valstybės valdymo institucijų veiksmai (3.5 p.); kitos nenugalimos jėgos (3.6 p.). Šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie kliūtį bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją. Būtina pranešti ir tuomet, kai išnyksta pagrindas nevykdyti įsipareigojimų (5 p.).

19. Teismo teigimu, remiantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, embargas (savo esme prilygstantis boikotui) bendruoju atveju galėtų būti pripažintas nenugalima aplinkybe, leidžianti sutarties šalį atleisti nuo sutarties neįvykdymo. Tačiau ši aplinkybė turėtų būti esmingai sutrukdžiusi vykdyti sutartį, be to, šalis turi pareigą kitai šaliai pranešti apie tai, jog būtent dėl nenugalimų aplinkybių sutarties negalima įvykdyti. Tokia nuostata įtvirtinta Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, taip pat pareiškėjams pareiga pranešti Agentūrai apie visus nukrypimus nuo projekto nustatyta Administravimo taisyklėse. Šioje byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas 2014 m. kreipėsi į Agentūrą, pranešdamas apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes. Pareiškėjas 2016 m. birželio 9 d. teikdamas paaiškinimus Agentūrai nurodė tik abstrakčius teiginius, jog produkcijos pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos su klientais, kurie produkciją realizuoja būtent Rusijos rinkoje, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų (sutarčių su pirkėjais, jų raštų dėl sutarčių vykdymo negalimumo ar pan.) nepateikė. Pareiškėjo projekto vykdymas nebuvo konkrečiai susietas tik su Rusijos rinka. Agentūrai 2015 m. balandžio 30 d. pateiktoje Užbaigto projekto metinėje ataskaitoje Bendrovė nurodė, kad pardavimo pajamos yra mažesnės nei planuota todėl, kad didelė dalis produkcijos gamybos yra vykdoma iš užsakovo pateikiamų žaliavų, kas ženkliai sumažina pardavimo pajamas. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė nenumatytų aplinkybių buvimo/paramos sutarties tinkamo vykdymo negalimumo. Rusijos embargas produktams paskelbtas tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį ir nėra duomenų, jog Rusijos Federacija būtų uždraudusi į šią šalį importuoti grūdinės kilmės produktus, kuriuos pareiškėjas numatė gaminti, įgyvendindamas projektą. Be to, pagal Agentūros direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. BR1-327 patvirtinto Pažeidimų administravimo procedūros aprašo 14 priedą (2 eilutės 3 p.), sankcijos už pardavimo pajamų rodiklio nepasiekimą (jei tai įvyko dėl nuo paramos gavėjo nepriklausančių aplinkybių) netaikomos, jei jis pasiekė planuotą grynojo pelno rodiklį (arba jo nepasiekė tolerancijos ribose, t. y. iki 30 proc.), pareiškėjas daugiau nei 30 proc. nepasiekė ir grynojo pelno rodiklio.

20. Teismas nurodė, kad Administravimo taisyklių 183.3 punkto nuostata nėra ribojanti Agentūrai pareigą, nustačius esminių nukrypimų nuo projekto įgyvendinimo, taikyti sankcijas, numatytas Administravimo taisyklėse. Šiose taisyklėse (197.3.13 p., 197.1.7 p.) nurodyta, kad jeigu paramos gavėjas projekto kontrolės metu neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių, taikomas 0,2 proc. paramos sumos sumažinimas (susigrąžinimas). Ta aplinkybė, jog kiti projekto priežiūros rodikliai atitinka reikalaujamus, įmonė veikia pelningai, jos pajamos yra stabilios, nešalina Agentūrai pareigos taikyti sankciją už vieno iš projekto įgyvendinimo rodiklių – pardavimo pajamų rodiklio nepasiekimą. Šis rodiklis yra svarbus, kadangi pagal Įgyvendinimo taisykles parama skiriama projekte įgyvendinamai veiklai vykdyti, t. y. tam, kad paramos gavėjas paramos lėšas naudotų tikslingai ir pajamas gautų būtent iš projekte numatytos veiklos (šiuo atveju ekstrūduotų produktų iš miltų gamybos). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo faktiškai gautos pajamos iš projekte numatytos pagamintos produkcijos 2014 m. ženkliai skyrėsi nuo pajamų, kurias pareiškėjas prognozavo gauti teikdamas paraišką (gauta tik 33.9 proc. pajamų nuo planuotų). Teismas priėjo prie išvados, kad esant tokiam šio projekto priežiūros rodiklio neatitikimui sprendimas taikyti 0,2 proc. dydžio sankciją (t. y. 1 000 Eur) nuo paramos sumos (500 000 Eur) laikytinas proporcingu padarytam pažeidimui. Agentūros sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus – yra pagrįstas teisės aktų normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, taikoma poveikio priemonė (sankcija) motyvuota.

21. Teismas konstatavus, kad Agentūros Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o Ministerija skundą išnagrinėjo visapusiškai – pasisakė dėl visų pareiškėjo skundo argumentų skundžiamame 2017 m. balandžio 4 d. sprendime, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir panaikinti ŽŪM sprendimą, taip pat nepagrįstas ir pareiškėjo reikalavimas panaikinti Komisijos 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 3R-195 (AG-148/05-2017), kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl NMA ir ŽŪM sprendimų panaikinimo. Šis Komisijos sprendimas yra pagrįstas ir argumentuotas, jo naikinti teisinio pagrindo nėra. Atmetus skundą, pareiškėjui patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; priteisti iš atsakovų pareiškėjo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Teismas nesivadovavo ABTĮ 56 straipsnio 1, 6 dalyse, 57 straipsnio 1 dalyje įvardytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

22.2. UAB „Vandenė“ 2014 metais nepavyko pasiekti pardavimo pajamų rodiklio ne dėl nuo Bendrovės priklausančių aplinkybių, o dėl susiklosčiusios neplanuotos ir nepalankios situacijos rinkoje. Akivaizdu, kad aplinkybės apie Rusijos ekonominę krizę bei lietuviškų prekių embargą yra bei buvo visiems žinomos ir jų įrodinėti nėra reikalinga (ABTĮ 57 str. 1 d.). Esant aptartai politinei/ekonominei situacijai Rusijos Federacijoje, klientai apskritai atsisakė planų realizuoti bet kokius produktus Rusijos teritorijoje, nes Rusijos Federacijos veiksmai tapo apskritai neprognozuojami. Nagrinėjamu atveju pasiekti pardavimo pajamų rodiklių nepavyko dėl Rusijos ekonominės krizės bei lietuviškų prekių boikoto.

22.3. Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Administravimo taisyklių 183.3 punkte yra numatyta, jog kai projekto kontrolės laikotarpiu paramos gavėjai pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka projekto priežiūros rodikliu reikšmių, Agentūros nustatyta tvarka gali būti taikomos priemonės, skirtos paramos gavėją atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti bei atliekama šių priemonių įgyvendinimo nuolatinė stebėsena ir kontrolė, paramos gavėjui teikiami pasiūlymai ir rekomendacijos dėl šių priemonių įgyvendinimo. Agentūra, neatsižvelgdama į viešojo administravimo principus, įskaitant proporcingumo principą, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (VAĮ 3 straipsnio 3 punktas), paskyrė Bendrovei sankciją. Agentūros sprendimas neatitinka gero administravimo principo, VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, pritaikyta sankcija yra neproporcinga, nepagrįsta bei nemotyvuota, todėl teismo sprendimas, kuriame padarytos priešingos išvados, yra neteisėtas ir nepagristas.

22.4. Teismas nesivadovavo bei tinkamai neatsižvelgė į viešojo administravimo principus, nesivadovavo ABTĮ numatytomis įrodymu vertinimo taisyklėmis, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas reglamentuojančias įrodymu vertinimą bei nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagristą sprendimą.

23. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą palikti galioti ir atmesti pareiškėjo skundą.

24. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas force majeure aplinkybes kildina iš neįvykdytų sutarčių su verslo partneriu, kuris prekes realizuoja Rusijos rinkoje, tačiau nei Komisijai, nei Vilniaus apygardos administraciniam teismui šių sutarčių nepateikė. Pareiškėjas nepagrindė savo teiginių dėl force majeure aplinkybių, o pateikia tik deklaratyvius teiginius.

25. Atsakovas teigia, kad teismo sprendime išsamiai atsakyta į pareiškėjo argumentus dėl pajamų rodiklio svarbos. Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad viršijus kitus rodiklius, pajamų rodiklis yra nesvarbus, nes projekto tikslai yra pasiekti. Administravimo taisyklėse tokios išlygos nėra. Priešingai, Administravimo taisyklių 197.3.13 papunktyje numatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas projekto kontrolės metu pagal NMA patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių. Dar daugiau, pareiškėjas teikdamas Paraišką įsipareigojo šį rodiklį pasiekti.

26. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindimai faktai argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai butų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Atsižvelgiant į tokią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, laikytina, jog Sprendimas atitinka visus jiems keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo.

27. Atsakovas ŽŪM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

28. Atsakovas nurodo, kad kitos šalies įsipareigojimų nevykdymas nėra atleidimo nuo atsakomybės priežastis. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pranešęs 2014 m. Agentūrai apie nenugalimos jėgos aplinkybes. 2015 m. balandžio 30 d. pateiktoje užbaigto projekto metinėje ataskaitoje pareiškėjas nurodė, kad pardavimo pajamos yra mažesnės nei planuota, todėl kad didelė dalis produkcijos gamybos yra vykdoma iš užsakovo pateikiamų medžiagų, kas gerokai sumažina pardavimo pajamas. Pareiškėjas nepateikė jokių faktų, jog jis nepasiekė pardavimo pajamų rodiklio dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, būtų pripažinta visuotinai žinoma aplinkybe.

29. Atsakovas teigia, kad Administravimo taisyklių 197.1.7 papunktyje yra nurodyta konkreti 0,2 proc. paramos sumažinimo sankcija, kuri buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai už konkretaus pajamų rodiklio reikšmės nepasiekimą. Taip pat pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad „2014 m. buvo pasiekti ekonominio gyvybingumo rodikliai”, neatleidžia Agentūros nuo pareigos taikyti sankciją už vieno iš projekto priežiūros rodiklių nepasiekimą. Pareiškėjo nurodyta Administravimo taisyklių 183.3 nuostata, kad Agentūra paramos gavėjui gali teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl priemonių, skirtų paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti, nereiškia, kad Agentūra, nustačiusi konkrečius pažeidimus, netenka pareigos taikyti sankcijų. Pareiškėjas pasiekė tik 33,9 proc. pardavimo pajamų rodiklio reikšmės, t. y. planuota, kad pardavimo pajamos 2014 m. bus 1 243 652 Eur, tačiau gauta tik 421 419 Eur pardavimo pajamų. Ministerijos nuomone, tai yra didelis rodiklio nepasiekimas ir 0,2 proc. sankcija nėra per griežta, todėl proporcingumo principas nebuvo pažeistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje administracinėje byloje tikrinamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 3JA-104 (8.14), Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. SKP-156 „Dėl UAB „Vandenė“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ teisėtumo.

31. Byloje nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 12 d. NMA Kontrolės departamento Kauno skyriui pareiškėjas pateikė paraišką Nr. 3VK-KK-10-2-003803-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-1109 „Dėl Projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašo patvirtinimo“ UAB „Vandenė“ buvo patvirtinta paramos gavėja. Pagal 2011 m. vasario 1 d. tarp pareiškėjo ir Agentūros pasirašytą paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-2-003803-PR001 pareiškėjas įsipareigojo, siekdamas numatytų Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane (17.1 p.); įvykdyti Paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais (17.13 p.); baigus įgyvendinti projektą 7 metus nuo sutarties pasirašymo dienos teikti užbaigto Projekto metinę ataskaitą (17.15 p.); vykdyti reguliarią Projekto įgyvendinimo stebėseną, kad užtikrintų projekto įgyvendinimą, kaip numatyta Paraiškoje ir (ar) verslo plane (17.29 p.). Bendrovė projektą Nr. 3VK-KK-10-2-003803-PR001 „Labai mažos įmonės plėtra, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir socialinę aplinką kaimo vietovėje“ įgyvendino vienu etapu, įsigydama užkandžius gaminančią gamybos liniją. 2012 m. rugpjūčio 30 d. paramos gavėjas pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KK-10-2-003803-MP001, kuris buvo įvertintas ir paramos gavėjui buvo išmokėta 500 000 Eur paramos suma už įsigytą užkandžių gamybos liniją.

32. Dėl Paraiškos V skyriuje „Projekto priežiūros rodikliai“ nepasiekto nurodyto Projekto priežiūros rodiklio, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 64 punktu, Administravimo taisyklių 3.22, 5.9, 183.2, 197.1.6, 197.3.1, 197.3.13, 197.3.14 papunkčiais, Agentūros sprendimu taikyta paramos dalies susigrąžinimo sankcija – 0,2 proc. nuo išmokėtos paramos sumos (500 000 Eur x 0,2 proc. = 1 000 Eur).

33. Skundžiamu Agentūros sprendimu paramos dalies susigrąžinimo sankcija už Paraiškoje numatytų rodiklių nepasiekimą pritaikyta vadovaujantis: Įgyvendinimo taisyklių 64 punktu, kuriame nustatyta, kad paramos gavėjui, nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, ir (arba) nesilaikant Įgyvendinimo taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje numatytų reikalavimų ir įsipareigojimų, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse; Administravimo taisyklių: - 3.22 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad projekto priežiūros rodikliai – rodikliai, kuriais apibūdinamas paramos gavėjų ekonominis gyvybingumas, finansinė būklė ir projekto įgyvendinimas; - 5.9 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad Agentūra vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas, tikrina paramos gavėjų atitiktį projekto priežiūros rodikliams; - 183.2 papunkčiu, kuriame numatyta, kad projektų priežiūros metu yra vertinama paramos gavėjų atitiktis projekto priežiūros rodikliams; - 197.1.6 papunkčiu, kuriame numatyta, kad parama sumažinama 0,2 proc. paramos sumos, jeigu paramos gavėjas projekto kontrolės metu pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių; - 197.3.1 papunkčiu, kuriame numatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu; - 197.3.13 papunkčiu, kuriame numatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas projekto kontrolės metu pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių; - 197.3.14 papunkčiu, kuriame numatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai kai paramos gavėjas pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus.

Administravimo taisyklių 256 punkte nustatyta, kad jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir Agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant Programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (Žin., 2008, Nr. 23-851).

Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 papunktyje nurodyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.

34. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros sprendimu, 2017 m. kovo 7 d. pateikė skundą Ministerijai. Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 3JA-104(8.14) pareiškėjo skundą atmetė, argumentuojant, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti priskirtos prie nenugalimos jėgos aplinkybių, Agentūra neįgyvendina projektų ir negali prisiimti verslo rizikos už paramos gavėjus, visa verslo rizika tenka paramos gavėjams. Ministerijos nuomone, 0,2 proc. sankcija nagrinėjamu atveju nėra per griežta, todėl proporcingumo principas nebuvo pažeistas. Pareiškėjas 2017 m. birželio 12 d. pateikė skundą Komisijai dėl NMA Sprendimo bei ŽŪM 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 3JA-104 (8.14) panaikinimo. Komisija 2017 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-195 (AG-148/05-2017), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė. Komisija konstatavo, kad pareiškėjas turėjo pareigą projektą įgyvendinti taip, kaip numatyta paraiškoje ir verslo plane, užtikrinti, kad numatyti rodikliai (rezultatai) būtų pasiekti visu projekto kontrolės laikotarpiu; pareiškėjas neįrodė buvus nenugalimos jėgos aplinkybėms; Agentūros sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

35. Pirmosios instancijos skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad pareiškėjo faktiškai gautos pajamos iš Projekte numatytos pagamintos produkcijos 2014 m. ženkliai skyrėsi nuo pajamų, kurias pareiškėjas prognozavo gauti teikdamas paraišką (gauta tik 33.9 proc. pajamų nuo planuotų), ir priėjęs prie išvados, kad esant tokiam šio Projekto priežiūros rodiklio neatitikimui sprendimas taikyti 0,2 proc. dydžio sankciją (t. y. 1 000 Eur) nuo paramos sumos (500 000 Eur) laikytinas proporcingu padarytam pažeidimui. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė nenumatytų aplinkybių buvimo/paramos sutarties tinkamo vykdymo negalimumo. Rusijos embargas produktams paskelbtas tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį ir nėra duomenų, jog Rusijos Federacija būtų uždraudusi į šią šalį importuoti grūdinės kilmės produktus, kuriuos pareiškėjas numatė gaminti, įgyvendindamas projektą. Teismas taip pat konstatavo, kad Agentūros sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus – yra pagrįstas teisės aktų normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, taikoma poveikio priemonė (sankcija) motyvuota.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo šiuos pagrindinius argumentus: teismas nesivadovavo bei tinkamai neatsižvelgė į viešojo administravimo principus; nesivadovavo ABTĮ numatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas reglamentuojančias nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą.

V. 37. Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-690 redakcija), 253.2 papunkčiu, gali nustatyti pažeidimą tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų. Projektų priežiūros metu yra vertinama paramos gavėjų atitiktis projekto priežiūros rodikliams (183.2 p.) Paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu (197.3.1 p.). Paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas projekto kontrolės metu pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių (197.3.13 p.). Paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus (197.3.14 p.). Pagal Administravimo taisyklių (aktuali akto redakcija, galiojusi ginčo sprendimų priėmimo metu) 197.1.7 punktą, parama sumažinama 0,2 proc. paramos sumos, jeigu paramos gavėjas projekto kontrolės metu pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių.

38. Agentūros skundžiamas Sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas 2014 m. nevykdė Paraiškos V skyriuje „Projekto priežiūros rodikliai“ prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pardavimo pajamų rodiklis pasiektas tik 33,9 proc. (pareiškėjas planavo gauti 1 243 652 Eur, tačiau gavo tik 421 419 Eur).

39. UAB „Vandenė“ Paraiškos V dalyje „Projekto priežiūros rodikliai“ nurodė, kad produkcijos, pagamintos užsiimant projekte numatyta veikla (ekstrūduotų produktų iš miltų gamyba), prognozuojamos pajamos 2014 m. – 1 243 652 Eur (4 294 080 Lt), tokią pačią informaciją pateikė verslo plane. Tokiu būdu pareiškėjas turėjo pareigą projektą įgyvendinti taip, kaip numatyta paraiškoje ir verslo plane, užtikrinti, kad numatyti rodikliai (rezultatai) būtų pasiekti visu Projekto kontrolės laikotarpiu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas šio rodiklio nepasiekė, tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, pardavimo pajamos iš Projekte vykdomos veiklos buvo mažesnės, nei planuotos, nes tai nepriklausė nuo jos valios – tokia situacija susiklostė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių – dėl Rusijos ekonominės krizės bei lietuviškų prekių boikoto. Pareiškėjas, teikdamas paraišką, turėjo pasirašęs preliminarias produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis su klientais, kurie produkciją realizuoja Rusijos rinkoje, tačiau dėl pasikeitusios politinės situacijos, Rusijos ekonominės krizės bei lietuviškų prekių embargo reikėjo nutraukti preliminarias sutartis su klientais, kurie produkciją realizuoja Rusijos rinkoje, o klientų ieškoti kitose užsienio rinkose.

40. Paramos sutarties 47 punktu šalys susitarė, kad šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu įrodo, kad tai įvyko dėl atsiradusių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių; šalių santykius, susijusius su nenugalimos jėgos atsiradimu, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai.

41. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant ginčą būtina nustatyti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės pripažintinos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėjas turėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės už Agentūros nustatytą pažeidimą.

42. Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840, 1 punkte nustatyta, kad force majeure sąvoka apibūdinamos nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Vadovaujantis minėtų taisyklių 2 punktu, šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, kad: 2.1. nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties; 2.2. negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus; 2.3 ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio. Pagal šių taisyklių 3 punktą, kliūtis, nurodytas šių taisyklių 2 punkte, gali sukelti šie įvykiai: boikotai <...> (3.4 p.); teisėti ar neteisėti valstybės valdymo institucijų veiksmai (išskyrus tuos veiksmus, kurių, remdamasi kitomis sutarties nuostatomis, ėmėsi prašanti atleisti nuo atsakomybės šalis, ir tuos, kurie išdėstyti šių taisyklių 4 punkte) (3.5 p.); kitos nenugalimos jėgos (3.6 p.). Šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie kliūtį bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją. Būtina pranešti ir tuomet, kai išnyksta pagrindas nevykdyti įsipareigojimų (5 p.).

43. Vadovaujantis CK 6.212 straipsnio 1 dalimi, šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

44. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje šiuo klausimu yra pasisakyta, kad force majeure sąvoka turi būti aiškinama kaip su asmeniu, kuris remiasi šia situacija, nesusijusios, neįprastos ir iš anksto negalimos numatyti aplinkybės, kurių pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių buvo imtasi (žr. ESTT 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo Société Pipeline Méditerranée ir Rhône, C‑314/06, EU:C:2007:817, 23 p.; 2010 m. kovo 18 d. sprendimo SGS Belgium ir kt., C‑218/09, EU:C:2010:152, 44 p. ir 2013 m. liepos 18 d. sprendimo Eurofit, C‑99/12, EU:C:2013:487, 31 p.). Be to, ESTT jurisprudencijoje pripažįstama, jog kadangi sąvokos force majeure turinys įvairiose ES teisės taikymo srityse skiriasi, jos reikšmė turi būti nustatyta pagal teisines aplinkybes, kuriomis ji turi sukelti pasekmių (2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo Société Pipeline Méditerranée ir Rhône, C 314/06, EU:C:2007:817, 25 p. ir 2012 m. birželio 14 d. sprendimo CIVAD, C 533/10, EU:C:2012:347, 26 p.). ESTT nurodė, kad force majeure sąvoka apima objektyvų elementą, susijusį su neįprastomis ir su subjektu nesusijusiomis aplinkybėmis, ir subjektyvų elementą, susijusį su suinteresuotojo asmens pareiga apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių, imantis tinkamų priemonių, nesukeliančių jam pernelyg didelių nuostolių (žr. 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo Société Pipeline Méditerranée et Rhône, C‑314/06, EU:C:2007:817, 24 p., bei jame minėtą teismo praktiką).

45. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, akcentuoja, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, embargas (savo esme prilygstantis boikotui) bendruoju atveju galėtų būti pripažintas nenugalima aplinkybe, leidžianti sutarties šalį atleisti nuo sutarties neįvykdymo. Tačiau ši aplinkybė turėtų būti esmingai sutrukdžiusi vykdyti sutartį, be to, šalis turi pareigą kitai šaliai pranešti apie tai, jog būtent dėl nenugalimų aplinkybių sutarties negalima įvykdyti. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas 2014 m. kreipėsi į Agentūrą, pranešdamas apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes. Pareiškėjas 2016 m. birželio 9 d. teikdamas paaiškinimus Agentūrai nurodė tik abstrakčius teiginius, jog produkcijos pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos su klientais, kurie produkciją realizuoja būtent Rusijos rinkoje, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Be to, kaip matyti iš 2015 m. balandžio 30 d. pateiktos užbaigto projekto metinės ataskaitos, pareiškėjo projekto vykdymas nebuvo konkrečiai susietas tik su Rusijos rinka. Šioje ataskaitoje Bendrovė nurodė, kad pardavimo pajamos yra mažesnės nei planuota todėl, kad didelė dalis produkcijos gamybos yra vykdoma iš užsakovo pateikiamų žaliavų, kas ženkliai sumažina pardavimo pajamas.

46. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas yra pelno siekiantis ūkio subjektas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką dėl juridiniam asmeniui keliamą didesnių atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimų ir jokių išimčių nėra nustatyta (žr., pvz., 2014 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014). Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad minimizuotų jų poveikį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2004; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007; kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3-492/2019).

47. Taigi pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti aplinkybę, kad rinka yra dinamiška, taip pat turėjo įvertinti su užsienio rinka susijusias rizikas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl Rusijos Federacijos embargo neužkerta kelio pareiškėjo tolimesnei veiklai. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad verslo subjekto pastangos, susijusios su verslo rizikos valdymu, galimos ir rūpestingam bei apdairiam asmeniui būtinos ne tik po to, kai įvyksta neįprastos aplinkybės, bet prieš tai, t. y. rizikų valdymas apima ir ūkio subjekto veiksmus, kuriais siekiama išvengti sunkumų ateityje arba sumažinti jų įtaką. Todėl rinkos pokyčiai negali būti laikomi priežastimi pateisinti pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, nes aplinkybės, kad ateityje gali atsirasti tam tikrų (taip pat ir reikšmingų) rinkos pokyčių, pareiškėjo turėjo ir galėjo būti įvertintos prieš prisiimant įsipareigojimus bei Paramos sutarties sudarymo metu. Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka force majeure kriterijų – jos, atsižvelgiant į pareiškėjo specifiką (verslo subjektas, siekiantis pelno), nelaikytinos aplinkybėmis, kurių iš anksto nebuvo galima numatyti ir kurių pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų protingų atsargumo priemonių.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad aplinkybės apie Rusijos ekonominę krizę bei lietuviškų prekių embargą yra bei buvo visiems žinomos ir jų įrodinėti nėra reikalinga (ABTĮ 57 str. 1 d.). Tačiau iš pareiškėjo ir nebuvo reikalaujama įrodyti šias aplinkybes. Pareiškėjas turėjo įrodinėti, kokią įtaką minėtos aplinkybės turėjo pareiškėjo sutartinių pareigų vykdymui. Be to, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas nustatyta tvarka, t. y. pareiškėjo nurodomų aplinkybių atsiradimo metu jų neįrodinėjo ir apie jas nepranešė atsakovui, nurodė šias aplinkybes tik po sutarties įvykdymo, kai atsakovas pradėjo svarstyti klausimą dėl sankcijų taikymo. Taigi dėl pareiškėjo minėtų veiksmų ir netinkamo įrodinėjimo pareigos vykdymo įrodinėjimo procesas nebuvo pradėtas institucijoje ir svarstytas atsakovo ginčijamame sprendime, o šio proceso perkėlimas vien į teismą neatitinka ABTĮ 3 straipsnio, pagal kurį administracinis teismas tik tikrina viešojo administravimo sprendimo teisėtumą, bet nepriima administracinio sprendimo.

VI. 49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Agentūra nesivadovavo Administravimo taisyklių 183.3 punktu, o pritaikė paramos sumažinimo sankciją, taip pažeisdama gerojo administravimo ir proporcingumo principus.

50. Pagal Administravimo taisyklių 183.3 punktą, kai projekto kontrolės laikotarpiu paramos gavėjai pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka projekto priežiūros rodiklių reikšmių, Agentūros nustatyta tvarka gali būti taikomos priemonės, skirtos paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti bei atliekama šių priemonių įgyvendinimo nuolatinė stebėsena ir kontrolė, paramos gavėjui teikiami pasiūlymai ir rekomendacijos dėl šių priemonių įgyvendinimo.

51. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismas išvada, kad Administravimo taisyklių 183.3 punkto nuostata nėra ribojanti Agentūrai pareigą, nustačius esminių nukrypimų nuo projekto įgyvendinimo, taikyti sankcijas, numatytas Administravimo taisyklėse. Administravimo taisyklių 197.1.7 punkte yra nurodyta konkreti 0,2 proc. paramos sumažinimo sankcija, kuri buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai už konkretaus pajamų rodiklio reikšmės nepasiekimą. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad 2014 m. buvo pasiekti ekonominio gyvybingumo rodikliai, neatleidžia Agentūros nuo pareigos taikyti sankciją už vieno iš projekto priežiūros rodiklių – pardavimo pajamų rodiklio nepasiekimą. Šis rodiklis yra svarbus, kad paramos gavėjas paramos lėšas naudotų tikslingai ir pajamas gautų būtent iš projekte numatytos veiklos (šiuo atveju ekstrūduotų produktų iš miltų gamybos).

52. Tikrinamu atveju pareiškėjas pasiekė tik 33,9 proc. pardavimo pajamų rodiklio reikšmės, t. y. planuota, kad pardavimo pajamos 2014 m. bus 1 243 652 Eur, tačiau gauta tik 421 419 Eur pardavimo pajamų. Todėl sprendimas taikyti 0,2 proc. dydžio sankciją (t. y. 1 000 Eur) nuo paramos sumos (500 000 Eur) laikytinas proporcingu padarytam pažeidimui.

53. Agentūros sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus – yra pagrįstas teisės aktų normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, taikoma poveikio priemonė (sankcija) motyvuota.

54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą, vadovaudamasis Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 punktu, nes pareiškėjas nesilaikė nustatytų reikalavimų paramai gauti.

55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo klausimus reguliuojančias teisės normas, nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

56. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi galutinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, tai nėra jokio pagrindo tenkinti jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vandenė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan