4219211a-4be9-4453-8bfe-e56a1838d486 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-6830-644/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01666-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 11 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Vytauto V. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Vytautas V. V. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-3). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2018-03-14 iki 2018-08-08 buvo laikomas Marijampolės pataisos namų 20 bÅ«rio 11 kameroje netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad jis buvo laikomas ankÅ¡toje 23,19 kv. m ploto kameroje, kurioje gyveno 6 nuteistieji, dėl ko jam nebuvo užtikrinta minimali ploto norma.

Kameros plotÄ dar labiau mažino baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Kameroje ant langų iÅ¡ vidaus ir iÅ¡ iÅ¡orės įrengtos grotos, orlaidės atsidaro tik 5-7 cm, oro vėdinimo sistema neįrengta, todėl patalpoje nuolat trÅ«ko oro. Kameros lubos ir sienos iÅ¡trupėjusios, grindyse tarpai, per kuriuos į kamerÄ patenka vabzdžiai, graužikai. Patalpoje trÅ«ko apÅ¡vietimo, dėl ko pablogėjo regėjimas. Sanitarinio mazgo lentynėlę pasigamino patys, praustuvės pavirÅ¡ius susidėvėjęs, unitazas nepritaikytas hemorojumi sergančiam asmeniui.

Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė emocinį stresÄ , pažeminimÄ . Atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ (b. l.

43) nurodė, kad atsiliepime duomenys apie miegamųjų vietų skaičių neatitinka tikrovės, kadangi gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos 6 miegamosios vietos. Pažymėjo, kad kamera yra avarinės bÅ«klės, nuo lubų byra tinkas, iÅ¡kvietimo mygtukai neįrengti. Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 8-11, 66-57) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas į 20 bÅ«rio 11 kamerų tipo patalpÄ buvo paskirtas laikotarpiu nuo 2018-03-14 iki 2018-08-08.

Pažymėjo, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta. Kameros Nr. 11 sanitariniame mazge yra įrengta lentynėlė daiktams susidėti, veidrodis bei unitazas. Patalpų atitikties higienos normoms periodiniai patikrinimai atliekami kas dvejus metus. Patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Dėl dezinsekcijos ir deratizacijos pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“. Remiantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punktu, iš lauko ir iš vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktos nuotraukos buvo padarytos neleistinu bÅ«du, todėl jos negali bÅ«ti pripažintos įrodymais. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų 20 bÅ«rio 11 kameroje netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, jog buvo laikomas perpildytoje kameroje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaičiaus. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018-03-14 iki 2018-08-08 buvo paskirtas į 20 bÅ«rio 11 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 23,19 kv. m, įrengtos 5 miegamosios vietos, ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 5 nuteistųjų, taigi vienam asmeniui gyvenamojoje patalpoje teko 4,63 kv. m (23,19/5) ploto (b. l. 12).

Pareiškėjas pažymėjo, kad kameroje Nr. 11 buvo įrengtos 6 miegamosios, kurios nuolat buvo užimtos. Pareiškėjas rėmėsi kameros schema ir nuotraukomis (b. l. 4, 47-53). Tačiau teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo, pažymi, kad net ir tuo atveju, jei ginčo laikotarpiu kameroje buvo laikomi 6 nuteistieji, minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebūtų pažeista, kadangi vienam asmeniui patalpoje tektų 3,86 kv. m (23,19/6) ploto.

Nurodytų aplinkybių pagrindu daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 11 buvo užtikrinta Taisyklių 111.2. punkte numatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma kameroje nebuvo pažeista, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto atmestini kaip nepagrįsti.

Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punktÄ , kamerų tipo patalpose iÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos.

Taigi, apsauginių grotų įrengimas iš vidinės kameros lango pusės neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas nurodo, kad kameroje nebuvo tinkamo vėdinimo, nes langas tinkamai neatsidarė, tačiau iš 2018-03-12 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto (b. l. 16-17) matyti, kad orlaidės įrengimas kameroje Nr. 11 atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto (patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų) reikalavimus.

Minėtais duomenimis nustatyta, kad patalpoje apgyvendintiems asmenims yra sudaryta galimybė vėdinti patalpÄ per orlaides, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais, ar, kad bÅ«tų skundęsis pataisos namų administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant gyvenamosios patalpos langÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo kameros vėdinimo iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktÄ , gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. IÅ¡ 2018-03-12 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto (b. l. 16-17) matyti, kad kameros Nr. 11 apÅ¡vietimas atitiko nustatytus reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie kameros sanitarinio mazgo neÅ¡varÄ teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose.

Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios. Bylos duomenimis nustatyta, kad valymo priemones nuteistiesiems iÅ¡duoda bÅ«rio virÅ¡ininkas (b. l. 13-15). Pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.5 punktÄ , sanitarinio mazgo kabinoje, be kita ko, įrengiamas unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas.

Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 10.4 punktu, sanitarinio mazgo tualetas gali bÅ«ti tupimas. Taigi, pagal minėtÄ reglamentavimÄ , tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams. Teismas pažymi, kad jei pareiÅ¡kėjo netenkino kameros sanitarinio mazgo įrengimas, jis galėjo praÅ¡ymu kreiptis į atsakovo atstovÄ dėl jo perkėlimo į kitÄ kamerÄ , tačiau tokių duomenų į bylÄ nebuvo pateikta.

IÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateiktų kameros nuotraukų matyti, kad sanitariniame mazge įrengta sieninė lentyna tualeto reikmėms laikyti, kas atitinka Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, 10.6 punktÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmetami. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl buitinių parazitų, kenkėjų plitimo gyvenamojoje patalpoje.

Tuo tarpu atsakovo atstovas nurodo, kad pataisos namuose yra periodiÅ¡kai atliekamas kenkėjų naikinimas ir pateikia duomenis, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Marijampolės pataisos namų ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis (b. l. 18-21), pagal kuriÄ , paslaugų tiekėjas įsipareigojo lankyti objektÄ ir atlikti kenkėjų naikinimÄ . Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl kenkėjų plitimo.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiÅ¡kėjo skundus, ar pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į pataisos namų administracijÄ dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo, o pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, dėl netinkamos kameros bÅ«klės: lubos sutrÅ«kinėjusios, sienos aptrupėjusios, praustuvė aprÅ«dijusi, pavirÅ¡iai nusidėvėję ir pan.

Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, bÅ«klę, tačiau teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pataisos namus reguliariai tikrina Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir Å¡ių patikrinimų metų pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas pataisos namuose, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ios skundo dalies neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl kameros bÅ«klės iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmetami.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė stresu pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjui sveikatos sutrikimų dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nekonstatuota (b. l. 22, 23). Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo Vytauto V.

V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis