2021-11-17 Nr. AB-24253-3-64-3-01554-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2651-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01554-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 22.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. A. skundą atsakovams Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja S. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 14-7917 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti 173,35 Eur (atskaičius mokesčius) turtinę žalą, kurią sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) išmokėtos laikinojo nedarbingumo išmokos dydžio ir papildomų mokamų atostogų reabilitacijai išmokėtinų atostoginių dydžio skirtumas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad dirba Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus specialiste, yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnė. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – ir Medicinos centras) 2019 m. lapkričio 20 d. jai išdavė siuntimą reabilitacijai (Forma Nr. 027/a), kuris galioja 2 metus, t. y. iki 2021 m. lapkričio 20 d., ir šis siuntimo galiojimo laikas įrašytas pačiame siuntime. Ji, gavusi siuntimą, kreipėsi į Druskininkų sanatoriją „Dainava“, tačiau jos užregistruoti reabilitacijai galimybių nebuvo. Taip pat nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. sausio mėnesio telefonu ne kartą kreipėsi į Palangos „Pušyną“, tačiau nebuvo galimybių ją užregistruoti reabilitacijai. 2020 m. kovo mėnesį šalyje paskelbus karantiną dėl Covid-19 pandemijos, vykti į reabilitaciją ji taip pat neturėjo galimybių. Ji 2020 m. liepos 2 d. telefonu kreipėsi į sanatoriją „Dainava“, kur telefonu buvo užregistruota reabilitacijai nuo 2020 m. liepos 26 d. Ji pateikė 2020 m. liepos 3 d. prašymą darbdaviui dėl papildomų mokamų atostogų suteikimo reabilitacijai pagal išduotą Medicinos centro siuntimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 51 straipsnio 1 dalimi ir 2020 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 67 punkto nuostata. Atsakovo direktorius Sprendimu atsisakė suteikti jai papildomas mokamas atostogas. Kadangi ji jau buvo užregistravusi reabilitacijai, tai jai šeimos gydytojas 2020 m. liepos 24 d. išdavė laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, kurio galiojimas reabilitacijos laikotarpiu buvo tęsiamas.

3. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimas neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes šiuo atveju turėjo būti taikomos Kolektyvinės sutarties nuostatos. Medicinos centro 2019 m. lapkričio 20 d. išduotas siuntimas galioja iki 2021 m. lapkričio 20 d., tai nurodyta pačiame siuntime. Siuntimas yra pagrindas atsirasti juridiniam faktui ar teisinei pasekmei. Medicinos centro siuntimas gali nesukelti jokių teisinių pasekmių, jei siuntimą gavęs pareigūnas nesikreips į reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas arba reabilitaciją teikiančios įstaigos neturės galimybės suteikti paslaugas, t. y. teisiniai santykiai net neprasidės. Atsakovas Sprendime nurodė, kad reabilitacijai siūlo naudoti kasmetinių atostogų dalį arba pasinaudoti laikinojo nedarbingumo kompensavimo sistema. Ji priėmė sprendimą pasinaudoti laikinojo nedarbingumo kompensavimo sistema, o tai reiškia, kad laikinojo nedarbingumo apmokėjimo tvarka už reabilitacijos laikotarpį jai buvo apskaičiuota, skirta ir iš Sodros biudžeto išmokėta išmoka. Laikinojo nedarbingumo išmokos apskaičiavimo tvarka ir dydis yra mažesnis nei apmokėjimas už atostogas.

4. Pareiškėjos teigimu, ji dėl neteisėto Sprendimo patyrė žalą, ir jai turi būti priteistas 173,35 Eur – Sodros išmokėtos laikinojo nedarbingumo išmokos dydžio ir papildomų mokamų atostogų reabilitacijai išmokėto atostoginių dydžių skirtumas. Sodra į jos asmeninę sąskaitą pervedė 343,64 Eur. Už 10 darbo dienų papildomų mokamų atostogų reabilitacijai, jai atsakovas turėjo priskaičiuoti 770,80 Eur atostoginių (neatskaičius mokesčių). Ji naudojosi interneto skaičiuokle apskaičiuodama atostoginių sumą (atskaičius mokesčius), jai išmokėtina atostoginių suma turėjo būti – 516,99 Eur (atskaičius mokesčius).

5. Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nesutiko, kad bylos šalių teisiniams santykiams taikoma ir Kolektyvinė sutartis, kuri pasirašyta po pareiškėjos siuntimo reabilitacijai gavimo (siuntimas reabilitacijai gautas 2019 m. lapkričio 20 d.), jog siuntimas reabilitacijai galioja 2 metus. Atsakovo teigimu, 2 kalendorinių metų laikotarpis yra ne siuntimo galiojimo laikas, o periodiškumas, kas kiek laiko toks siuntimas gali būti išduodamas, o minėto siuntimo galiojimas laikas yra ne daugiau 30 dienų, nes tokį galiojimo terminą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 patvirtinto Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašas) 13 punktas.

7. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ patvirtintame Medicininės reabilitacijos paslaugų suaugusiesiems teikimo specialiųjų reikalavimų apraše įtvirtinta, jog pacientai į reabilitacijos skyrius siunčiami iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos poūmiu ligos periodu. Nors jokie teisės aktai konkrečiai neįvardija, koks laikotarpis laikomas poūmiu ligos periodu, tačiau medicinos praktikoje laikomasi nuomonės, kad šis laikotarpis trunka vieną mėnesį. Šiuo atveju nuo siuntimo reabilitacijai išdavimo (nuo 2019 m. lapkričio 20 d.) iki užsiregistravimo reabilitacijai (2020 m. liepos 2 d.) praėjo daugiau nei 7 mėnesiai. Nors pareiškėja teigė, kad ji ir anksčiau ne kartą skambino užsiregistruoti reabilitacijai į gydymo įstaigas, tai negali būti vertinama pareiškėjos naudai kaip neginčijamas įrodymas.

8. Atsakovo vertinimu, pareiškėja, pateikusi reikalavimą atlyginti turtinę žalą bei reikalaudama panaikinti įstaigos sprendimą, yra saistoma pareigos nurodyti detalizuotas bylai reikšmingas aplinkybes bei turi pareigą pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus. Pareiškėja nenurodė, kada tiksliai kreipėsi į įstaigas norėdama registruotis reabilitacijai bei nepaaiškino, kodėl įstaigos jos neregistravo. Atsakovas neneigė galimybės, jog norimu laiku nebuvo vietų reabilitacijai (kadangi tai atsakovui nėra žinoma), tačiau nesuprantama, kaip įstaigos, teikiančios reabilitacijos paslaugas, galėjo pareiškėjos visai neužregistruoti vėlesniam laikui. Ir nors pareiškėja teigė, kad užsiregistruoti galimybės anksčiau nebuvo ir dėl 2020 m. kovo mėnesį šalyje paskelbto karantino dėl Covid-19 pandemijos, šis teiginys vertinamas kritiškai, kadangi nuo siuntimo išdavimo iki karantino paskelbimo šalyje praėjo beveik 4 mėnesiai.

9. Atsakovas nurodė, kad gavęs pareiškėjos prašymą dėl mokamų atostogų, kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) su 2020 m. liepos 14 d. raštu ir gavo Kalėjimų departamento 2020 m. liepos 24 d. atsakymą Nr. 1S-1837 su rekomendacija suteikti pareiškėjai papildomas mokamas atostogas, tačiau jis (atsakovas), išsamiai įvertinęs teisinį reguliavimą, nusprendė nesivadovauti rekomendacijomis ir priėmė Sprendimą. Atsakovo teigimu, Kolektyvinės sutarties nuostatos taikytinos dokumentams, išduotiems po sutarties įsigaliojimo, vykdyti.

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos apskaičiuotu turtinės žalos dydžiu, pažymėjo, kad pareiškėjos naudotos interneto skaičiuoklės duomenyse neatsispindi realaus pareiškėjos atlyginimo dydžio, be to, pareiškėjos skaičiavimas iškreipia atlyginimo skaičiavimo formulę, kadangi sumos skaičiuojamos ne visam mėnesiui, o 10 dienų. Iš 2020 m. rugsėjo 10 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 14-10016 matyti, kad realus pareiškėjos gautų pajamų skirtumas turint nedarbingumo pažymėjimą, o ne naudojantis mokamomis atostogomis, yra 62,57 Eur.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjos S. A. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2020 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 14-7917, įpareigojo atsakovą per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai jos laikinojo nedarbingumo išmokos (nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2020 m. liepos 27 d. ir nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d.) ir atostoginių, kurie turėjo būti išmokėti, skirtumą, o kitą skundo dalį atmetė.

12. Teismas nurodė, kad administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 14-7917 „Dėl papildomų mokamų atostogų suteikimo“ teisėtumo bei pagrįstumo ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėja eina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus specialistės pareigas, yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnė. Profesinės sąjungos nare pareiškėja yra nuo 2018 m. spalio 12 d. 2019 m. lapkričio 20 d. pareiškėjai išduotas Medicinos centro siuntimas reabilitacijai, kuriame nurodyta: „Galioja iki: 2021 m. lapkričio 20 d.“ Pareiškėja 2020 m. liepos 3 d. pateikė prašymą suteikti jai 10 darbo dienų papildomų mokamų atostogų nuo 2020 m. liepos 27 d. pagal Statuto 51 straipsnio 1 dalį bei Kolektyvinės sutarties 67 punktą.

14. Teismas nurodė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Kolektyvinės sutarties 67 ir 99 punktais, nurodant, jog Kolektyvinės sutarties nuostatos taikytinos dokumentų, išduotų po sutarties įsigaliojimui, vykdymui, laikantis nuomonės, kad dokumentų, išduotų iki Kolektyvinės sutarties įsigaliojimo vykdymas sutarties pagrindu prieštarauja sisteminiam teisės aktų aiškinimui, nustatančiam, kad teisės aktai atgal negalioja.

15. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamentas 2020 m. liepos 24 d. rašte Nr. 1S-1837 nurodė, jog „Kolektyvinės sutarties 67 p. iš tikrųjų nedetalizuoja, kokio pobūdžio siuntimas (gydymui, reabilitacijai, medikų konsultacijai ar pan.) turi būti išduotas, darytina išvada, kad tai gali būti bet kokio pobūdžio siuntimas, tik jame turi būti nurodytas tokio siuntimo laikotarpis. <...> Kolektyvinės sutarties 67 p. numatytą suteikiamų papildomų mokamų atostogų trukmė skaičiuojama darbo dienomis. Kalėjimų departamento nuomone, jūsų rašte konkrečiu nurodytu atveju atitinkami teisiniai santykiai tarp Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir įstaigos pareigūnės atsiranda jai pateikus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro siuntimą ir prašymą suteikti papildomas apmokamas atostogas, t. y., galiojant Kolektyviniai sutarčiai, todėl Kolektyvinės sutarties 67 p., nustatančio, kad pareigūno, kurio narystė profesinėje sąjungoje yra ne trumpesnė kaip vieni metai, prašymu, esant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro siuntimui, siuntime numatytam laikotarpiui, bet ne ilgesniam negu 10 dienų, suteikiamos papildomos atostogos, nuostatos šiai pareigūnei turėtų būti taikomos“. Teismas visiškai sutiko su tokiu Kolektyvinės sutarties 67 punkto aiškinimu ir taikymu.

16. Teismas, įvertinęs, jog pareiškėjos narystė profesinėje sąjungoje yra ne trumpesnė kaip vieni metai, ji atsakovui pateikė 2020 m. liepos 3 d. prašymą dėl papildomų mokamų atostogų suteikimo, Medicinos centro 2019 m. lapkričio 20 d. išduotą siuntimą reabilitacijai (kuriame nurodyta, jog siuntimas galioja iki 2021 m. lapkričio 20 d.), atsižvelgęs į Statuto 51 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-762 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų medicininės reabilitacijos, prevencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo, kai tai iš dalies apmokama arba neapmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 9 bei 20 punktus, Kolektyvinės sutarties 67 punktą, kurio nuostatos pareiškėjai nagrinėjamu atveju taikytinos, sprendė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl papildomų atostogų suteikimo. Teismo vertinimu, atsakovas netinkamai aiškino Kolektyvinės sutarties 67 punkto nuostatas, nes pareiškėjai išduotame Medicinos centro 2019 m. lapkričio 20 d. siuntime reabilitacijai yra nurodyta konkreti data – 2021 m. lapkričio 20 d.

17. Teismas atkreipė dėmesį į pareiškėjos paaiškinimus, kad ji 2020 m. liepos 2 d. telefonu kreipėsi į sanatoriją „Dainava“, kur telefonu buvo užregistruota reabilitacijai nuo 2020 m. liepos 26 d., pareiškėja buvo nedarbinga nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2020 m. liepos 27 d. ir nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., Sodra pareiškėjai pervedė 343,64 Eur išmoką. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pagal išduotą Medicinos centro 2019 m. lapkričio 20 d. siuntimą reabilitacijai, pareiškėja buvo nuvykusi į reabilitacijos įstaigą (sanatoriją), kur gavo gydymą, o reabilitacijos įstaiga (sanatorija) suteikė paslaugas pagal pastarąjį siuntimą, t. y. reabilitacijos įstaigai (sanatorijai) nekilo abejonių dėl Medicinos centro 2019 m. lapkričio 20 d. išduoto siuntimo galiojimo termino (laiko).

18. Teismas, įvertinęs skundžiamą sprendimą pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) 13 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, sprendė, jog ginčijamas sprendimas nėra teisėtas, nes atsakovas netinkamai aiškino Kolektyvinės sutarties 67 punkto nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.), neįvertino ir nesivadovavo Statuto 51 straipsnio 1 dalimi, Tvarkos aprašo 9 bei 20 punktais.

19. Teismas, įvertinęs atsakovo 2020 m. rugsėjo 10 d. pažymą apie pareiškėjai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 14-10016, nustatė, jog šioje pažymoje nurodyta 62,57 Eur suma nėra tiksli, kadangi norint apskaičiuoti tiksliai gautos laikinojo nedarbingumo išmokos ir atostoginių, kurie turėjo būti išmokėti, skirtumą, reikia turėti duomenis apie pareiškėjai Sodros priskaičiuotą visą laikinojo nedarbingumo išmoką neatskaičius mokesčių, neužtenka vien tik duomenų, kokia suma buvo pervesta pareiškėjai į banko sąskaitą. Taip pat skaičiuojant atostoginių dydį reikia atsižvelgti į 3 paskutinių dirbtų mėnesių priskaičiuoto darbo užmokesčio (su mokesčiais) sumą (šiuo atveju aktualus šių metų balandžio, gegužės, birželio mėnesių priskaičiuotas darbo užmokestis pareiškėjai), o iš pažymos ir kitos pažymos apie vienos dienos vidutinį darbo užmokestį Nr. 14-10496 nematyti, kad skaičiavimai būtų daryti atsižvelgiant į pareiškėjos 3 paskutinių dirbtų mėnesių priskaičiuoto darbo užmokesčio (su mokesčiais) sumą.

20. Teismas, nurodęs, kad Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, o pareiškėją ir atsakovą sieja darbo teisiniai santykiai, įpareigojo atsakovą per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai jos laikinojo nedarbingumo išmokos (nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2020 m. liepos 27 d. ir nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d.) ir atostoginių, kurie turėjo būti išmokėti, skirtumą.

III. 21. Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą pakartotinai ištirti bylos aplinkybes ir priimti naują sprendimą.

22. Apeliaciniame skunde atsakovas pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus, papildomai nurodo, kad net jei ir būtų pagrįstai pripažinta, jog priimtas teisės aktas neatitinka reikalavimų, svarbu įvertinti ir tai, kad teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda, todėl vien tai, kad skundžiamas teisės aktas galbūt neatitinka jam keliamų reikalavimų nereiškia, kad galėjo susiformuoti teisėti pareiškėjos lūkesčiai gauti laikinojo nedarbingumo išmokos ir atostoginių, kurie tariamai turėjo būti išmokėti, skirtumą.

23. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad vien konkretaus teisės akto nepaminėjimas nereiškia, kad juo nebuvo vadovautasi. Pagal Statuto 51 straipsnio 1 dalį paskatinimo tvarka arba dėl svarbių aplinkybių pareigūnams gali būti suteikiama papildomų mokamų atostogų, tačiau ši nuostata nėra imperatyvi. Akivaizdu, kad įstaigos direktorius pasinaudojo savo diskrecijos teise priimti tokį sprendimą, ir, įvertinęs įstaigos resursus bei kitas aplinkybes, pareiškėjai teisėtai papildomų mokamų atostogų nesuteikė.

24. Atsakovo vertinimu, ginčijamame teisės akte buvo nurodyti pagrįsti motyvai, kodėl pareiškėjos prašymas netenkintinas, o teisminio proceso metu pateikti ir papildomi motyvai, kodėl pareiškėjos prašymas apskritai nepagrįstas (būtent dėl netinkamo siuntime nurodyto 2 metų termino interpretavimo).

25. Atsakovas pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą panaikinti Sprendimą, nutarė priteisti pareiškėjai jos laikinojo nedarbingumo išmokos ir atostoginių, kurie turėjo būti išmokėti, skirtumą, o ne nurodė iš naujo svarstyti pareiškėjos prašymą bei priimti motyvuotą sprendimą. Pareiškėja, būdama profesinės sąjungos nare bei aktyviai dalyvaudama Kolektyvinės sutarties kūrime, galbūt tikslingai delsė pasinaudoti savo siuntimu ir pasinaudojo juo tik tuomet, kai Kolektyvinėje sutartyje buvo įtvirtinta jai palanki nuostata dėl mokamų atostogų suteikimo.

26. Pareiškėja S. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus, papildomai nurodo, kad Kolektyvinės sutarties 67 punkto nuostata yra imperatyvi ir pareiškėjai turėjo būti taikoma.

28. Pareiškėja pažymi, kad atsakovas nepateikė paaiškinimų nei skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, kodėl, atsakovo nuomone, negaliojantis siuntimas buvo tinkamas reabilitacijos paslaugas teikiančiai įstaigai.

29. Pareiškėja nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog vien Statuto nepaminėjimas nereiškia, kad juo nebuvo vadovautasi, pažymi, kad šie teisiniai pagrindai (Kolektyvinės sutartis ir Statuto 51 straipsnis) yra savarankiški, o ne papildantys. Atsakovas atsisakymą suteikti papildomas mokamas atostogas iš esmės reiškė tik dėl Kolektyvinės sutarties 67 punkto nuostatos, o dėl Statuto 51 straipsnio 1 dalies nuostatos iš viso nepasisakė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Šioje administracinėje byloje nagrinėjamas tarnybinis ginčas, kilęs tarp pareiškėjos S. A. (statutinė valstybės tarnautoja) ir atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (pareiškėjos darbdavio) dėl papildomų mokamų atostogų reabilitacijai nesuteikimo ir turtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 2 str. 3 d.).

31. Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 20 d. pareiškėjai buvo išduotas Medicinos centro siuntimas reabilitacijai, kuriame nurodyta: „Galioja iki: 2021-11-20“. Pareiškėja 2020 m. liepos 3 d. atsakovui pateikė prašymą suteikti jai 10 darbo dienų papildomų mokamų atostogų nuo 2020 m. liepos 27 d., vadovaudamasi Statuto 51 straipsnio 1 dalimi bei Kolektyvinės sutarties 67 punktu. Atsakovas 2020 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 14-7917 netenkino pareiškėjos prašymo, motyvuodamas tuo, jog Kolektyvinės sutarties nuostatos taikytinos dokumentams, išduotiems po Kolektyvinės sutarties įsigaliojimo, vykdyti.

32. Statuto (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d.) 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskatinimo tvarka arba dėl svarbių aplinkybių pareigūnams gali būti suteikiama papildomų mokamų atostogų; kiekvienu iš šių atvejų ministras ir statutinių įstaigų vadovai per kalendorinius metus gali suteikti ne daugiau kaip po 10 darbo dienų papildomų mokamų atostogų. Papildomos mokamos atostogos dėl svarbių aplinkybių pareigūnams suteikiamos ministro nustatyta tvarka (Statuto 51 str. 3 d.). Tokia tvarka nustatyta tik Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1V-1035 patvirtinus Papildomų mokamų atostogų dėl svarbių aplinkybių suteikimo tvarkos aprašą.

33. Byloje nustatyta, kad Sprendimo priėmimo metu minėta tvarka nebuvo nustatyta, tačiau akivaizdu, jog atsakovo vadovas pagal aptartas Statuto nuostatas privalėjo nagrinėti pareiškėjos prašymą ir spręsti, ar dėl pareiškėjos nurodytų priežasčių jai nepriklauso papildomos atostogos, t. y. ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su jai būtina reabilitacija, nėra svarbios aplinkybės, dėl kurių gali būti suteikiamos atostogos. Pažymėtina, kad pareiškėja atsakovui buvo pateikusi Medicinos centro siuntimą ir buvo akivaizdu, jog dėl sveikatos būklės pareiškėjai buvo reikalingos papildomos atostogos.

34. Kolektyvinės sutarties 67 punkte nustatyta, kad pareigūno, kurio narystė profesinėje sąjungoje yra ne trumpesnė kaip vieni metai, prašymu, esant Medicinos centro siuntimui, siuntime numatytam laikotarpiui, bet ne ilgesniam negu 10 dienų, suteikiamos papildomos atostogos. Nustatyta, kad ši Kolektyvinė sutartis galioja nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2022 m. birželio 18 d. Kalėjimų departamentas, įvertinęs Kolektyvinės sutarties nuostatas, šio tarnybinio ginčo aplinkybes, 2020 m. liepos 24 d. rašte Nr. 1S-1837 atsakovui nurodė, jog pareiškėjai Kolektyvinės sutarties 67 punkto nuostatos taikomos.

35. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja dėl atliekamos reabilitacijos sanatorijoje pagal Medicinos centro 2019 m. lapkričio 20 d. išduotą siuntimą buvo nedarbinga nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2020 m. liepos 27 d. ir nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., Sodra pareiškėjai pervedė 343,64 Eur išmoką.

36. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vertindamas atsakovo argumentus, susijusius su Medicinos centro siuntimo galiojimu, nurodė, jog siuntime nurodytas jo galiojimo terminas iki 2021 m. lapkričio 20 d., o tai patvirtina ir aplinkybė, jog pareiškėja buvo registruota reabilitacijai atlikti ir reabilitaciją atliko būtent pagal šį siuntimą. Tai reiškia, kad kai pareiškėja kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl papildomų atostogų, šis siuntimas galiojo ir pagal jį pareiškėja turėjo į vykti į reabilitaciją.

37. Atsakovas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti pareiškėjos paaiškinimais dėl kilusių problemų užsiregistruoti reabilitacijai bei jos nurodomų aplinkybių, dėl kurių žymiai vėliau, nei buvo išduotas siuntimas, ji užsiregistravo reabilitacijai ir kreipėsi į atsakovą dėl papildomų atostogų suteikimo.

38. Akcentuotina, kad pareiškėja kreipėsi atsakovą galiojant Kolektyvinei sutarčiai ir atsakovas nenurodo jokios šios sutarties konkrečios nuostatos, kurioje būtų įtvirtinta, kad Medicinos centro siuntimas turi būti išduotas po to, kai įsigaliojo ši sutartis.

39. Atsakovas nurodo, kad Sprendimas priimtas įvertinus įstaigos resursus bei kitas aplinkybes, tačiau Sprendime ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodyti įrodymais pagrįsti argumentai, dėl kurių pagal Statuto 51 straipsnio 1 dalį nebuvo galimybės suteikti papildomų atostogų, o, kaip jau minėta, visiškai be jokio teisėto pagrindo atsisakyta suteikti atostogas, vadovaujantis tuo, jog netaikytina Kolektyvinės sutarties 67 straipsnio nuostata, kai Medicinos centro siuntimas prašymo pateikimo metu buvo galiojantis. Pažymėtina ir tai, kad jei atsakovui nagrinėjant pareiškėjos prašymą buvo abejonių dėl siuntimo galiojimo, dėl to, ar tikrai pareiškėja pagal šį siuntimą turi vykti į reabilitaciją, jis turėjo galimybę papildomai išsiaiškinti šias aplinkybes, pavyzdžiui, pasiūlyti pareiškėjai pateikti papildomus duomenis, ir pan.

40. Kaip jau minėta, šioje byloje išnagrinėtas tarnybinis ginčas, kilęs dėl papildomų atostogų nesuteikimo reabilitacijai, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja reabilitaciją jau atlikusi ir jai nėra reikalingos papildomos atostogos, pagrįstai panaikino Sprendimą ir neįpareigojo atsakovo iš naujo svarstyti pareiškėjos prašymą ir priimti motyvuotą sprendimą, sprendė klausimą dėl atsiradusių teisinių pasekmių pašalinimo.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis dėl ginčo esmės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso normų. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė