2025-10-08 Nr. AB-16063-3-61-3-07676-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-930-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07676-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. M. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, (toliau – ir skundas) ir prašė panaikinti Lygių galimybių kontrolierės (toliau – ir Kontrolierė) 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (22)SN-210)SP-23 (toliau – ir Sprendimas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 21RE-458 (AG-346/06-2023) (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti Kontrolierę skundą nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas buvo viešąsias įdarbinimo paslaugas teikiančios viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Sopa“ (toliau – ir Įstaiga) klientas, kuriam Įstaiga vienašališkai nutraukė paslaugų teikimą. Pareiškėjas raštu kreipėsi į Įstaigą, 2022 m. spalio 18 d. kreipėsi pakartotinai, prašė atnaujinti paslaugų teikimą, tačiau negavo nei atsakymo, nei komentaro. Įstaiga įsikūrusi antrame aukšte, į kurį galima patekti tik laiptais (nėra keltuvo, panduso ar lifto), į ją neįmanoma patekti asmenims, kurie (duomenys neskelbtini) (pareiškėjui). Pareiškėjas į Kontrolierę kreipėsi kelių savarankiškų diskriminacijos faktų pagrindu: (1) dėl patekimo į Įstaigos patalpas, (2) dėl viešosios su įdarbinimu susijusios paslaugos teikimo nutraukimo dėl socialinės padėties, (3) dėl viešosios su įdarbinimu susijusios paslaugos teikimo nutraukimo dėl negalios, (4) dėl viešosios su įdarbinimu susijusios paslaugos teikimo neatnaujinimo dėl socialinės padėties, (5) dėl viešosios su įdarbinimu susijusios paslaugos teikimo neatnaujinimo dėl negalios, tačiau iš skundžiamo Sprendimo neaišku dėl kurio diskriminacijos negalios pagrindu yra priimtas Sprendimas, dėl diskriminacijos socialinės padėties pagrindu nepasisakyta visiškai.

2.2. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) nepaisė Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų. Kontrolierė nesivadovavo ankstesniuose sprendimuose suformuota praktika, jog jeigu į įstaigą nėra galimybės patekti asmenims (duomenys neskelbtini), egzistuoja savarankiškas diskriminacijos faktas, nepaisė specialios įrodinėjimo pareigos tokio pobūdžio ginčuose net Įstaigai iš esmės neginčijant fakto, kad pareiškėjui su įdarbinimu susijusias paslaugas atsisakė teikti dėl socialinės padėties ir negalios. Įstaiga nurodė, jog dėl neva ribotų finansinių resursų neturi galimybės atnaujinti pareiškėjui paslaugų teikimą, tačiau pareiškėjui paslaugų teikimas buvo ir būtų buvęs finansuojamas Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ir ESFA) skiriamomis lėšomis. Įstaiga tiek nutraukdama, tiek atsisakydama atnaujinti viešųjų paslaugų teikimą grubiai pažeidė tarp Įstaigos ir ESFA sudarytą sutartį.

2.3. Pareiškėjas nesutiko su Tarnybos Sprendimu, skundė jį Komisijai, tačiau Komisija skundo nenagrinėjo, tik perrašė Tarnybos teiginius. Kontrolierei ir Tarnybai atlikus klaidos ištaisymo procedūrą (Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 15 str.), iš vieno sprendimo buvo gauti bent du sprendimai. Komisija šios aplinkybės nenagrinėjo ir nevertino.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. 2022 m. gruodžio 14 d. Tarnyboje gautas pareiškėjo skundas dėl VšĮ „Sopa“ vienašališkai nutrauktų paslaugų teikimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad VšĮ „Sopa“ atsisako jam teikti įdarbinimo paslaugas dėl socialinės padėties (turimo dvigubo išsilavinimo ir žurnalistikos studijų Vilniaus universitete, dėl darbo valstybės tarnyboje), jis turi sunkią kompleksinę negalią, jam reikalingos gyvenimo aprašymo (toliau – ir CV) koregavimo paslaugos, pareiškėjas norėtų dirbti pagal išsilavinimą – teisinį darbą, be to, užimdamas valstybės tarnautojo pareigas, pareiškėjas negali dirbti kito jam siūlomo darbo – lektoriaus pareigų. Kontrolierė pripažino nepagrįstu pareiškėjo skundą dėl galimos diskriminacijos, nepasitvirtinus jame nurodytiems pažeidimams.

3.2. Aptarus diskriminacijos sampratą, pažymėta, kad tiriant diskriminacijos fakto buvimą ar nebuvimą siekiama nustatyti, ar tam tikras elgesys, teisės norma, praktika galėtų tam tikrą asmenį dėl tam tikro asmens tapatybės požymio, t. y., aptariamu atveju – dėl negalios, socialinės padėties, priversti atsidurti mažiau palankioje padėtyje nei kitas, šio požymio neturintis, asmuo. Atliekant tyrimą dėl galimos diskriminacijos ir nustatant diskriminacijos faktą, būtina konstatuoti, jog nepalankus elgesys atsirado būtent dėl asmens savybių, t. y. Įstatyme įtvirtintų diskriminacinių pagrindų. Pareiškėjas skunde Tarnybai nurodė du galimos diskriminacijos pagrindus – negalią bei socialinę padėtį (išsilavinimą, studijas, kvalifikaciją). Įstaiga, teikdama paaiškinimus Tarnybai, informavo, jog atsisakymą teikti paslaugas lėmė kitos priežastys – ne pareiškėjo negalia ar socialinė padėtis. Įstaiga pateikė paaiškinimus bei įrodymus, patvirtinančius tarp pareiškėjo bei Įstaigos susidariusią konfliktinę situaciją. Kontrolierė pagal savo kompetenciją turėjo tirti faktą, ar būtent negalia bei socialinė padėtis lėmė Įstaigos veiksmus, atsisakant teikti paslaugas pareiškėjui. Būtent tai ir buvo ištirta, nenustatyti faktai ar įrodymai, jog šios asmens savybės lėmė Įstaigos veiksmus.

3.3. Po Kontrolierės Sprendimo priėmimo, gavus pareiškėjo skundą Komisijai ir paaiškėjus faktui dėl rašymo apsirikimo klaidos, priimtas Kontrolierės 2023 m. gegužės 19 d. raštas Nr. (22)SN-210)S-228 „Dėl rašymo apsirikimo klaidos Sprendime ištaisymo“ (toliau – ir Raštas). Rašte nurodyta, jog „Sprendimo 6 lape nurodyta, jog „tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, ar Įstaiga, atsisakydama teikti Pareiškėjui pagalbos įsidarbinant paslaugas, nediskriminavo jo dėl negalios, socialinės padėties“. Sprendimo motyvuose pasisakyta dėl negalios ir socialinės padėties pagrindų bei dėl abiejų nurodytų pagrindų pažeidimas nenustatytas. Sprendimo pavadinime bei rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, kuris ištaisytinas“. Raštu ištaisyta klaida Kontrolierės Sprendime pakeičiant Kontrolierės Sprendimo pavadinimą iš „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu VšĮ Sopa teikiant paslaugas tyrimo“ į „Dėl galimos diskriminacijos negalios bei socialinės padėties pagrindais VšĮ Sopa teikiant paslaugas tyrimo“, bei pakeičiant Kontrolierės Sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą, iš „1. Skundą dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu pripažinti nepagrįstu, nepasitvirtinus jame nurodytiems pažeidimams“ į „1. Skundą dėl galimos diskriminacijos negalios bei socialinės padėties pagrindais pripažinti nepagrįstu, nepasitvirtinus jame nurodytiems pažeidimams.“ Klaidų taisymo procedūra atitiko VAĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatas.

3.4. Kitų priežasčių ar aplinkybių, kurios nesusiję su Kontrolierės kompetencija bei diskriminaciniais pagrindais, dėl kurių Įstaiga tikėtina nutraukė paslaugų teikimą, teisėtumo, Kontrolierė neturi įgaliojimų nagrinėti. Aplinkybės, susijusios su VšĮ „Sopa“ resursų turėjimu, įskaitant lėšų iš Europos Sąjungos fondų naudojimu, nepriskirtos Kontrolieriaus kompetencijai, todėl su tuo susiję faktai negalėjo būti nagrinėjami, taip pat atliekami kiti su tuo susiję veiksmai.

3.5. Pareiškėjas 2022 m. kovo 14 d. kreipėsi į Tarnybą ir prašė praplėsti tyrimą dėl diskriminacijos esant judėjimo negaliai. Kontrolierė Sprendime nurodė, jog tyrimo metu negauta duomenų, įrodymų, pareiškėjas tokių faktų taip pat nenurodė, kad dėl patalpų, kuriose įsikūrusi Įstaigos administracija ir darbuotojai, nepritaikymo pareiškėjas negavo Įstaigos jam teiktų paslaugų ir sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog Įstaiga pareiškėjui dėl jo judėjimo negalios nesudarė galimybės gauti paslaugų (Įstatymo 8 str.). Konkrečios įstaigos, institucijos ir kt. patalpų nepritaikymas Kontrolieriaus sprendimuose nagrinėjamas tokia apimtimi, kiek tai sudaro kliūtis konkrečiam asmeniui gauti konkrečios įstaigos ar institucijos teikiamas paslaugas (Įstatymo 8 str. 1 d.). Lygių galimybių pažeidimo faktas nustatomas tik tokiais atvejais, kai nustatoma, kad asmuo realiai negalėjo pasinaudoti įstaigos teikiamomis paslaugomis ar įsigyti prekes. Nagrinėjamu atveju tokie faktai, kad pareiškėjas dėl Įstaigos patalpų nepritaikymo negalėjo pasinaudoti ar negavo Įstaigos paslaugų, nenustatyti. Taigi ne visais atvejais Kontrolierė dėl patalpų nepritaikymo konstatuoja lygių galimybių pažeidimą (pvz., 2021 m. gruodžio 2 d. Kontrolierės sprendimas Nr. (21)SN-171)SP-64).

3.6. Pareiškėjas, remdamasis analogiškais argumentais, teikė skundą Komisijai, kuri Komisijos sprendime padarė išvadą, jog Kontrolierės Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, jame teisingai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, jos tinkamai įvertinos, teisės aktų nuostatos pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis. Kontrolierė priėmė pagrįstą Sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jis yra teisėtas. Komisija nenustatė pagrindo panaikinti Kontrolierės Sprendimą.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

5. Teismas nustatė, jog Tarnyboje 2022 m. gruodžio 14 d. gautas pareiškėjo skundas dėl negalios ir socialinės padėties. Kontrolierė, įvertinusi pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Įstatymo 16 straipsniu, 17 straipsniu ir 29 straipsnio 2 dalies 5 punktu, priėmė Sprendimą, kuriuo nutarė pripažinti nepagrįstu pareiškėjo skundą dėl galimos diskriminacijos. Pareiškėjas dėl Kontrolierės Sprendimo kreipėsi į Komisiją, kuri atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Įstatymo, Lietuvos Respublikos ratifikuotos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, VAĮ nuostatomis, aptarė diskriminacijos draudimo principo aiškinimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, analizavo Komisijos pateiktą medžiagą.

7. Teismas sutiko su ginčijamuose sprendimuose padaryta išvada, jog VšĮ „Sopa“ paslaugų teikimo nutraukimą pareiškėjui lėmė priežastys, nesusijusios su jo diskriminacija (konfliktinė situacija dėl teikiamų paslaugų kokybės ir kt.). Teismas pažymėjo, jog VšĮ „Sopa“ pradėjo teikti paslaugas pareiškėjui žinodama apie jo turimą kompleksinę negalią ir socialinę padėtį (išsilavinimą – aukštasis teisinis, žurnalistikos studijos, profesinis grafinis dizainas, kvalifikacija), todėl nenustatė pagrindo konstatuoti, kad paslaugos buvo nutrauktos dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl diskriminacijos.

8. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl nesudarytos galimybės patekti pareiškėjui į VšĮ „Sopa“ patalpas, teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2124-1062/2020 pateiktu išaiškinimu ir pabrėžė, kad neneigia valstybės pareigos, šiuo atveju VšĮ „Sopa“, užtikrinti neįgaliesiems visuomenei prieinamų objektų ar (ir) teikiamų paslaugų tinkamą prieinamumą, tačiau net ir vertinant galimos diskriminacijos atvejį Konvencijos nuostatų kontekste, turėtų būti nustatyta, ar asmeniui buvo sudarytos kitos alternatyvios paslaugos gavimo galimybės. Aptaręs VšĮ „Sopa“ rašto turinį (esant poreikiui paslaugos asmenims su judėjimo negalia teikiamos nuotoliu arba partnerių patalpose), nurodęs, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kai jam nebuvo suteikiamos VšĮ „Sopa“ paslaugos vien tik tuo pagrindu, kad Įstaiga yra patalpose nepritaikytose neįgaliesiems, teismas priėjo prie išvados, kad nebuvo pažeistas Įstatymo 8 straipsnis, nes Kontrolierės Sprendime bei Komisijos sprendime nenustatyta, kad VšĮ „Sopa“ pareiškėjui dėl jo negalios nesudarė galimybės gauti paslaugų.

9. Teismas nurodė, kad Tarnyba, nustačiusi padarytą rašymo apsirikimą, jį ištaisė Raštu. Šiuo atveju ištaisius rašymo apsirikimus nebuvo pakeistas Kontrolierės Sprendimo turinys ir esmė.

10. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo iš ESFA išreikalauti tarp VšĮ „Sopa“ ir ESFA sudarytą sutartį, nes VšĮ „Sopa“ sutarties galimai netinkamas vykdymas nėra šios bylos dalykas.

11. Teismas nusprendė, kad atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl nėra pagrindo naikinti nei Kontrolierės Sprendimo, nei Komisijos sprendimo. Netenkinęs reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl Kontrolierės įpareigojimo pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, nepasisakė dėl kitų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, neturinčių jokios įtakos bylos baigčiai.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą ir įpareigoti teismą jo skundą nagrinėti iš naujo.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja visus skundo, teikto teismui, argumentus ir akcentuoja, jog teismas neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, visiškai nevertino klaidų ištaisymo procedūros, neatsižvelgė į įrodinėjimo paskirstymą diskriminacijos byloje.

14. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2023 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. (22)SN-210)SP-23 „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu VšĮ Sopa teikiant paslaugas tyrimo“, kuriuo pripažintas nepagrįstu pareiškėjo Ž. M. skundas nepasitvirtinus jame nurodytiems pažeidimams, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsiliepimus į skundą, įvertinęs byloje esančią medžiagą, pareiškėjo skundą atmetė, priėjęs prie išvados, kad Kontrolierė priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, kuriame padarytą rašymo apsirikimą (Sprendimo pavadinime bei rezoliucinėje dalyje įrašant trūkstamus žodžius „ir socialinės padėties“) ištaisius Raštu nebuvo pakeistas Sprendimo turinys ir esmė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstu pripažino ir Komisijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Kontrolierės Sprendimo panaikinimo.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, prašo jį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁵⁶-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁸²²-1321/2013; ir kt.).

21. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2196-520/2025; ir kt.). Taigi, nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁸²²-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; ir kt.).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalies netenkinantys ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022).

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, teisėjų kolegija jas tik papildo, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

24. Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo, nurodymo diskriminuoti, persekiojimo, priešiško elgesio ar neigiamų padarinių dėl skundo dėl diskriminacijos pateikimo, dalyvavimo byloje dėl diskriminacijos ar pranešimo apie diskriminaciją buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo, nurodymo diskriminuoti, persekiojimo, priešiško elgesio ar neigiamų padarinių dėl skundo dėl diskriminacijos pateikimo, dalyvavimo byloje dėl diskriminacijos ar pranešimo apie diskriminaciją faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, besikreipiančiam dėl diskriminacijos asmeniui, kuriam pagal bendrąsias proceso taisykles tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, pakanka teismui ar kitai kompetentingai institucijai nurodyti aplinkybes, kurios leidžia preziumuoti diskriminavimo faktą (prima facie aplinkybes) – pradinius diskriminacijos įrodymus, o atsakovas turi įrodyti, kad jis diskriminavimo draudimo nepažeidė (paneigti prezumpciją) (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2796-492/2021).

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 14 d. skundu kreipėsi į Kontrolierę dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties (turimo dvigubo išsilavinimo bei naujų žurnalistikos studijų Vilniaus universitete, einamų valstybės tarnautojo pareigų) pagrindu, vėliau 2023 m. sausio 19 d. telefonu (Tarnybos Teisės skyriaus vyresniosios patarėjos 2023 m. sausio 19 d. tarnybinis pranešimas dėl skundo aplinkybių patikslinimo), 2023 m. kovo 14 d. el. paštu patikslino aplinkybes ir išreiškė pageidavimą skundą dėl diskriminacijos papildyti ir negalios (sunki kompleksinė negalia, judėjimo negalia) pagrindu, Įstaigai vienašališkai nutraukus įdarbinimo paslaugų teikimą pareiškėjui, nepritaikius patalpų (Įstaiga įsikūrusi antrame aukšte) žmonėms su negalia.

Kontrolierė 2023 m. sausio 31 d. raštu Nr. (23)SN-210)S-51 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Įstaigą ir prašė atsakyti į klausimus bei pateikti tyrimui svarbią informaciją, reikšmingus įrodymus. Įstaiga 2023 m. vasario 10 d. raštu Nr. 2023/02/10 „Dėl informacijos pateikimo, reaguojant į Ž. M. skundą“ (toliau – ir 2023 m. vasario 10 d. raštas) paaiškino, jog pareiškėjas dėl paslaugų kreipėsi 2020 m. vasarį, jam teiktos konsultacijos CV pritaikymo klausimais, 2020 m. gruodį paslaugų teikimas atnaujintas nuotoliniu būdu.

Įstaiga 2023 m. vasario 10 d. rašte, be kitų aplinkybių, nurodė, kad paslaugas teikti pareiškėjui atsisakė ne dėl jo turimos negalios ar išsilavinimo, bet išimtinai dėl nebendradarbiavimo (pareiškėjo menkas ir fragmentiškas įsitraukimas, neinformavimas, kad nepasirodys susitikimuose su įdarbinimo tarpininku sutartu laiku, savarankiškas, nesuderintas su Įstaiga, kreipimasis dėl darbo į Įstaigos partnerį) ir įtarumu grįsto santykio (neigiami pareiškėjo pasisakymai apie Įstaigą susitikimuose su klientais, viešoje erdvėje, nepagrįsti kaltinimai klaidinančia reklama, patalpų nepritaikymu, neskaidrumu, asmens duomenų tvarkymo pažeidimu) su Įstaiga, kaip paslaugų teikėja.

Įstaiga prie 2023 m. vasario 10 d. rašto pridėjo nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (pareiškėjo komunikaciją el. paštu, socialiniame tinkle, 2021 m. kovo 24 d. pranešimą pareiškėjui dėl paslaugų nutraukimo, 2021 m. gegužės 18 d. pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apie gautą skundą dėl VšĮ „Sopa“ veiksmų, tikėtina pažeidžiančių pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, informaciją apie kreipimąsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl paslaugų netinkamos kokybės).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtas faktines aplinkybes teisinio reguliavimo, susijusio su įrodinėjimo pareigos paskirstymu diskriminacijos byloje, kontekste, pažymi, jog pareiškėjas gavo Įstaigos 2021 m. kovo 24 d. pranešimą dėl paslaugų teikimo nutraukimo, žinojo jame nurodytas paslaugų teikimo nutraukimo priežastis (pareiškėjo vieši ir privačiai rašyti pasisakymai, kuriais reiškiamas nepasitikėjimas Įstaiga, jos teikiamomis paslaugomis bei partneriais), nesutiko su paslaugų teikimo nutraukimu, prašė nedelsiant atnaujinti paslaugų teikimą ir jas teikti kokybiškai (2021 m. kovo 24 d. el. laiškas), todėl, kreipdamasis į Kontrolierę su skundu, jį grindė ne konkrečiomis faktinėmis diskriminacijos faktą pagrindžiančiomis aplinkybėmis, o subjektyviu situacijos vertinimu. Įstaiga Kontrolierei pateikė paaiškinimus bei juos pagrindžiančius įrodymus dėl tarp pareiškėjo ir Įstaigos kilusios konfliktinės situacijos dėl paslaugų kokybės, bendradarbiavimo, tarpusavio įsipareigojimų vykdymo, taigi darytina išvada, jog Įstaiga, kaip numato Įstatymo 4 straipsnis, pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog lygių galimybių principas nebuvo pažeistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo paskirstymo diskriminacijos byloje.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su Įstaigos atsisakymu teikti pareiškėjui paslaugas (ne pareiškėjo negalia ar socialinė padėtis (išsilavinimas, studijos ar kvalifikacija) lėmė Įstaigos atsisakymą teikti jam paslaugas), Įstaigos patalpų nepritaikymu judėjimo negalią turintiems asmenims (Įstaiga paslaugas asmenims su judėjimo negalia teikia ne tik nuotoliu, bet ir, esant poreikiui, partnerių patalpose) vertinti kitaip, nei jas įvertino atsakovas, Komisija ir pirmosios instancijos teismas.

29. Nepagrįstais pripažintini ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino klaidų ištaisymo procedūros, nes, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, teismas analizavo Kontrolierės Sprendimą, nustatė Sprendime esančius motyvus tiek dėl negalios, tiek dėl socialinės padėties, ir sprendė, kad Raštu Kontrolierė ištaisė rašymo apsirikimus Sprendimo pavadinime bei rezoliucinėje dalyje, nepakeitusi Sprendimo turinio bei esmės.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai taikė teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ž. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis