42145a9f-07e5-46dd-a3b3-2dc47dee9727 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-290-898/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23543-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.1.7.4; 2.1.15.1.1; 2.4.6.1; 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Gabijai Alsytei, dalyvaujant prokurorams Jūratei Semėnienei, Romualdui Latveliui, nuteistajam J.

B. ir jo gynėjui advokatui Sergejui PelÅ¡ui (Sergej PelÅ¡), vertėjai Oksanai JakÅ¡to, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant BK 48 (past.

– 2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija) straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytÄ Ä¯pareigojimÄ â€“ be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytÄ Ä¯pareigojimÄ â€“ bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytÄ Ä¯pareigojimÄ â€“ dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas J. B. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. birželio 6 d., 00.13 val. iki 2019 m. birželio 6 d., 15.04 val. (viena diena) iÅ¡bÅ«tas laikas, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ J.

B. Vilniaus teritorinės kasos naudai priteista 76,54 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios G. K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ J. B. nukentėjusiosios G. K. naudai priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. J. B. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. birželio 5 d., apie 20.00 val., laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai G. K. lipant laiptais į viršų, tyčia jai sudavė du smÅ«gius į juosmens sritį, dėl ko ji neiÅ¡laikiusi pusiausvyros pargriuvo ir patyrė fizinį skausmÄ bei odos nubrozdinimus kairėje alkÅ«nėje ir kairiame kelyje, tokiais veiksmais nukentėjusiajai G.

K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å ie J. B. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu J. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Taip pat atlikti papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ : apklausti kaimynus Å . S., H. P., J. B., iÅ¡reikalauti iÅ¡ Greitosios medicinos pagalbos ir medicininės įstaigos, į kuriÄ buvo pristatyta G.

K., registracijos kortelių kopijas, iÅ¡ Vilniaus poliklinikos aptarnaujančios (duomenys neskelbtini) rajonÄ , psichiatrinių ligoninių bei Psichikos sveikatos centrų duomenis, ar G. K. serga kokia nors psichine liga.

3. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas, teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, buvo Å¡aliÅ¡kas, nes netenkino praÅ¡ymų bei nesurinko nuteistÄ jį teisinančių įrodymų, jų neiÅ¡tyrė, dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas.

4. Pasak apelianto, jis nėra padaręs jam inkriminuoto nusikaltimo. Nukentėjusioji G. K. nuolat konfliktuoja su nuteistuoju bei kitais kaimynais, o jos teiginiai, kad jis jai sudavė yra melas. Tai yra nukentėjusiosios kerÅ¡tas už tai, kad J. B. 2017 m. gegužės 15 d. dėl jos keliamo triukÅ¡mo buvo kreipęsis į policijos komisariatÄ su pareiÅ¡kimu, o G. K. buvo nubausta už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . G. K. yra melagingai apskundusi ir kitus kaimynus (past. – Å . S., kad jis bute įrengė dirbtuves ir naktimis triukÅ¡mauja). Melagingai galėjo apskųsti ir jį, nes viena iÅ¡ Å¡meižimo priežasčių gali bÅ«ti jos senas amžius ar psichinė liga. Tačiau Å¡ių aplinkybių netyrė nei policijos pareigÅ«nai, nei teismas, nors teisiamajame posėdyje buvo praÅ¡oma Å¡ias aplinkybes patikrinti, tuo pažeidžiant rungimosi principÄ ir nuteistojo teisę į gynybÄ .

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas J. B. kaltę byloje grindė vien tik nuteistojo parodymų nenuoseklumu, bei pažymima, kad apeliantas yra nepatyręs tokio pobÅ«džio situacijose. Kviečiamas į policijÄ jis nesureikÅ¡mino Å¡io įvykio ir manė, kad tai eilinis skandalingos kaimynės iÅ¡siÅ¡okimas, tad neminėjo, jog buvo jÄ sutikęs, tačiau nuo pat pradžių tvirtino, jog jos nemušė. Apeliantas pabrėžia, jog jo parodymai teisme niekuo nesiskiria nuo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, kadangi tik atsakydamas į teisėjos klausimus iÅ¡samiai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes.

6. Apelianto vertinimu, iÅ¡analizavus nukentėjusiosios bei kitų liudytojų parodymus akivaizdu, kad G. K. pati skirtingai nurodo įvykio aplinkybes. Viso ikiteisminio tyrimo metu ji tvirtino, kad J. B. jai sudavė į juosmens sritį, tačiau specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad medikams G. K. parodė, jog kaimynas spyrė koja į pilvo sritį du kartus. Teisiamojo posėdžio metu atsakydama į teisėjos klausimÄ ji parodė, kad neprisimena, kuria koja jai sudavė, nurodė, kad nuteistasis jai pataikė į kojų kelius. Taigi G. K. nurodė net tris skirtingas suduotų smÅ«gių vietas, tačiau Å¡io fakto apylinkės teismas neįvertino. Be to, visi kiti teisme apklausti liudytojai įvykio nematė, todėl grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį jų parodymais negalima.

7. Skunde nurodoma, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai, tačiau neaišku, iš ko susidaro nurodyta suma. Pareiškėjo teigimu, nustatytų dviejų paviršutinių nubrozdinimų gydymas negalėjo kainuoti 76 Eur, todėl nebuvo pagrįstas priežastinis ryšys tarp nurodytų sužalojimų ir taikyto gydymo, jo būtinumo.

8. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmetamas.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados yra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų vertinimu, nuosprendyje iÅ¡samiai apraÅ¡ytas byloje iÅ¡tirtų įrodymų turinys, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡irtos teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybės, todėl 2020 m. vasario 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas neÅ¡aliÅ¡kai ir tinkamai įvertinus visas bylos faktines aplinkybes.

Dėl įrodymų vertinimo J. B. pripažįstant kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017 ir kt.). Pabrėžtina, jog įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali bÅ«ti įrodinėjamos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013 ir kt.).

11. Nors apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas ir tvirtinama, kad teismas išvadas padarė išsamiai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, nepagrįstai nuteistojo kaltę grindė vien tik jo parodymų prieštaringumu, nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais ir liudytojų, kurie tiesiogiai nematė įvykio, parodymais, kurie kelia apeliantui abejones, apeliacinės instancijos teismas su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesutinka.

12. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje J. B. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios G. K. parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, bei jos parodymus patvirtinančia kita raÅ¡ytine bylos medžiaga.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog J. B. tyčia sudavė du smÅ«gius nukentėjusiajai į juosmens sritį, dėl ko G. K. neiÅ¡laikiusi pusiausvyros pargriuvo, jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, analizavo įtariamojo J. B. ir nukentėjusiosios G. K. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, taip pat nukentėjusiosios G. K. parodymus patvirtinančius liudytojos D. K., R. Å . parodymus, kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ : policijos pareigÅ«nų tarnybinius praneÅ¡imus, specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡Ä , įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ .

Ä®vertinęs surinktų įrodymų visumÄ teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G. K. tyčiniais J. B. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

13. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji G. K. parodė, kad ėjo namo iÅ¡ parduotuvės, lipo laiptais, kilo aukÅ¡tyn, sutiko kaltinamÄ jį, kuris leidosi žemyn. Lipdama laiptais už turėklų laikėsi viena ranka ir dar nešėsi krepšį, maiÅ¡elį. Pakėlusi galvÄ ji pastebėjo kaimynÄ , kuris jai sudavė koja, bet ji iÅ¡silaikė. Sudavus antrÄ kartÄ , nukentėjusioji nukrito per tris laiptelius (b. l. 125-126). AnalogiÅ¡kas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 14), 2019 m. birželio 5 d. pareiÅ¡kime (b. l. 1).

Å iuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti liudytojos D. K. parodymai, jog 2019 m. birželio 5 d., apie 20.00 val., iÅ¡ savo močiutės G. K., gyvenančios (duomenys neskelbtini), sulaukė skambučio. Močiutė verkė ir pasakė, kad jÄ kaimynas vardu J. pastÅ«mė nuo laiptų. Atvykusi pas močiutę pamatė apibrozdintus abu kelius bei kairės rankos apibrozdintÄ alkÅ«nę. Paklausus, kas atsitiko, močiutė pasakė, kad ėjo iÅ¡ parduotuvės, užėjusi į namo (duomenys neskelbtini) laiptinę, kilo laiptais į 4 aukÅ¡tÄ .

Vienoje rankoje laikė tašę ir maiÅ¡Ä su produktais, kita ranka laikėsi už laiptų turėklų. Lipant į trečiÄ aukÅ¡tÄ pamatė iÅ¡ virÅ¡aus einantį kaimynÄ J. Kaimynas stovėjo prieÅ¡ais jÄ ir praleisti močiutės neketino. Nieko nesakęs koja spyrė močiutei į juosmens sritį, močiutė susiÅ«bavo, bet nenukrito, tada kaimynas dar kartÄ koja spyrė močiutei irgi į juosmens sritį ir močiutė, praradusi pusiausvyrÄ , nukrito nuo laiptų ant laiptinės aikÅ¡telės. D.

K. iÅ¡kvietė policijÄ (b. l. 32, 126-127).

14. Nurodytus nukentėjusiosios G. K. bei liudytojos D. K. parodymus patvirtina BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotas D. K. pranešimas, jog jos močiutę laiptinėje maždaug prieš 40 min. kaimynas tyčia pastūmė ir moteris nukrito, susižalojo kelius, rankas (b. l. 4), Bendrojo pagalvos centro garso įrašas (b. l. 50), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. Š. 2019 m. birželio 5 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kurios nurodytos liudytojos ir nukentėjusiosios parodymuose (b. l. 10), bei R.

Å . ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 13 d. duoti parodymai (b. l. 29), kuriuos patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme kartu su R. Å . į įvykį vykusio kito pareigÅ«no S. T. duoti parodymai (b. l. 134-135). Be to, nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo faktÄ patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog G. K. nustatyti odos nubrozdinimai kairėje alkÅ«nėje ir kairiame kelyje.

Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai 2019 m. birželio 5 d. Nurodyti sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 36).

15. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo nekyla, kadangi nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs, t. y. nukentėjusioji nurodė analogiškas įvykio aplinkybes tiek iš karto po įvykio, pranešdama savo anūkei – liudytojai D. K., tiek atvykus policijos pareigūnams ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, tiek ir tolimesnio ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu.

Minėtų parodymų patikimumÄ pagrindžia ir nukentėjusiosios įvykio mechanizmo apibÅ«dinimas, kuris iÅ¡ esmės yra logiÅ¡kas, kÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir specialisto iÅ¡vada, jog sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, t. y. praradus pusiausvirÄ , nukritus nuo laiptų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę byloje grindė vien tik jo parodymų nenuoseklumu.

16. Taip pat kaip prieštaringas vertintinas ir nuteistojo argumentas, jog jo parodymai teisme niekuo nesiskiria nuo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, kadangi teisme nuteistasis tik atsakydamas į teisėjos klausimus išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes. J. B. tiek pirmosios 2019 m. birželio 6 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 77), tiek papildomos 2019 m. lapkričio 21 d. apklausos metu (b. l.

85) parodė, jog 2019 m. birželio 5 d., 14.50 val. grįžo iš darbo namo adresu (duomenys neskelbtini), apie 19.00 val., su dviračiu išvažiavo prie ežero „(duomenys neskelbtini)“ esančio (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Vėliau buvo prie „(duomenys neskelbtini)“ ežero. 2019 m. birželio 5 d., apie 21.00 val., buvo namuose. Einant namo nei šalia namo laiptinės, nei laiptinėje nieko nebuvo sutikęs. Kaimynės G. K. nemušė. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nuteistasis K.

B. parodė, kad 2019 m. birželio 5 d., apie 19.40 val., laiptinėje tarp 2-3 aukÅ¡tų sutiko kaimynę G. K.. G. K. lipo į viršų, o jis (K. B.) leidosi žemyn. Ji buvo viena, jÄ aplenkė. Jis buvo su dviračiu. Su kaimyne nesikalbėjo. G. K. užkabino už krepÅ¡io savo deÅ¡ine koja, kai užkabino kaimynės krepšį, nuėjo toliau. Ji Å¡iek tiek „atsislinko prie turėklo“, „atsivertė nuo turėklų“ ir jam į nugarÄ pasakė necenzÅ«rinį žodį. Moteris nenukrito.

Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nematė tÄ dien kaimynės, – taip pasakė, nes buvo labai iÅ¡sigandęs (b. l. 124-125). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis J. B. parodė, kad įvykio metu laiptais nešėsi dviratį. Dviratis sunkus, sveria apie 22-24 kg. Nežino, ar galėjo eidamas į viršų, neÅ¡damasis dviratį, su dviračiu kliudyti nukentėjusiÄ jÄ , nes to nepajuto (b. l. 201).

17. Taigi prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ esmės neigė, jog 2019 m. birželio 5 d. buvo sutikęs savo kaimynę G. K.. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teisme nurodė, jog ne tik buvo sutikęs nukentėjusiÄ jÄ , bet ir užkabino savo deÅ¡ine koja kaimynės krepšį ir nuėjo toliau, o ji „atsislinko prie turėklo“, „atsivertė nuo turėklų“. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis pateikė dar vienÄ versijÄ â€“ nežinantis, gal galėjo eidamas į viršų, neÅ¡damasis dviratį, su dviračiu kliudyti nukentėjusiÄ jÄ , tačiau to nepajuto.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės ne tik kelia abejonių dėl nuteistojo parodymų patikimumo, bet kartu ir patvirtina ginčijamÄ nukentėjusiosios G. K. parodymų nuoseklumÄ , kadangi iÅ¡ dalies paneigęs savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nuteistasis patvirtino G. K. parodymus, jog 2019 m. birželio 5 d., apie 19.40 val., jis buvo sutikęs nukentėjusiÄ jÄ ir galimai jÄ â€žužkabino“.

18. Apeliaciniame skunde ypatingai atkreipiamas dėmesys į tai, jog G. K. nurodė net tris skirtingas suduotų smūgių vietas. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp to paties asmens duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

BylÄ nagrinėjantys teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieÅ¡taringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias iÅ¡vadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).

19. Analizuojant nukentėjusiosios parodymus dėl nuteistojo suduotų smÅ«gių lokalizacijos pabrėžtina tai, jog nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, po įvykio buvo susijaudinusi (b. l. 135), verkė (b. l. 32), teismo posėdžio metu parodė, jog neįsivaizduoja, kaip galima nurodyti suduotų smÅ«gių vietÄ , todėl vizualiai rodė sritį tarp kelių ir juosmens (b. l. 125-126). Nurodytos aplinkybės suteikia pagrindÄ iÅ¡vadai, jog apeliaciniame skunde ginčijamas parodymų patikimumas nukentėjusiajai nurodant tris skirtingas suduotų smÅ«gių vietas yra nulemtas ne tik nukentėjusiosios amžiaus, susijaudinimo, bet ir iÅ¡kilusiais sunkumais apibÅ«dinant tiksliÄ suduotų smÅ«gių lokalizacijÄ , kas nepaneigia nukentėjusiosios duotų parodymų nuoseklumo, kadangi, turėdama omenyje analogiÅ¡kÄ smÅ«gių sudavimo sritį, nukentėjusioji galėjo skirtingu laiku nevienodai apibÅ«dinti analogiÅ¡kÄ smÅ«gių sudavimo vietÄ .

Tačiau dėl esminių aplinkybių, jog nukentėjusioji nuo laiptų nugriuvo kaimynui jai spyrus du kartus, ji buvo visada nuosekli.

20. Apeliantas taip pat pažymi, jog visi kiti teisme apklausti liudytojai įvykio nematė, todėl grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį jų parodymais negalima. Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymais gali bÅ«ti pripažįstami ne tik tiesiogiai stebėjusių bylai reikÅ¡mingas aplinkybes asmenų parodymai, bet ir asmenų, sužinojusių tokias aplinkybes iÅ¡ kitų asmenų pasakojimų ar dokumentų arba kitų Å¡altinių, parodymai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-288/2011, 2K-351/2014, 2K-481/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-79-697/2020 ir kt.). Taigi vien tai, kad tam tikri asmenys tiesiogiai nematė nagrinėjamo įvykio, savaime nereiÅ¡kia, kad jie negali suteikti reikÅ¡mingos informacijos byloje.

21. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes netenkino nuteistojo praÅ¡ymų bei nesurinko nuteistÄ jį teisinančių įrodymų, neiÅ¡tyrė aplinkybės, jog nukentėjusioji galėjo melagingai apskųsti J. B., nes viena iÅ¡ Å¡meižimo priežasčių gali bÅ«ti jos senas amžius ar psichinė liga, kerÅ¡tavimas. Pažymėtina, jog teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas, todėl teismo proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018).

Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai apklausti kaimynus, iÅ¡reikalauti duomenis, ar G. K. serga kokia nors psichine liga, yra nukreipti bÅ«tent į nukentėjusiÄ jÄ , tačiau nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu įvykiu ir įvertinus byloje esančius įrodymus iÅ¡ esmės nesuteikia jokio objektyvaus pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais. Be to, pažymėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teisme patenkinus apelianto praÅ¡ymÄ buvo iÅ¡reikalauti Greitosios medicinos pagalbos ir medicininės įstaigos, į kuriÄ buvo pristatyta G.

K., registracijos kortelių iÅ¡raÅ¡ai, pažymos iÅ¡ gydymo įstaigų: Respublikinės Vilniaus priklausomybės centro, Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės, VÅ Ä® „ŠeÅ¡kinės poliklinikos“ ir Psichikos sveikatos centro. Taip pat BIRT ataskaitų žiÅ«ryklė dėl nukentėjusiosios kreipimosi į policijos įstaigas ir skundų, kuriais buvo kreiptasi dėl nukentėjusiosios padarytų pažeidimų. Pabrėžtina, jog Greitosios medicinos pagalbos ir medicininės įstaigos, į kuriÄ buvo pristatyta G.

K., išraše (b. l. 191-192) užfiksuota, kad G. K. nurodė, jog sužalojimų priežastis yra tyčinis nustūmimas nuo laiptų. Respublikinės priklausomybės ligų centro pranešime (b. l. 189), Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2020 m. gegužės 26 d. pažymoje (b. l. 190), Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro pranešime (b. l. 193) jokių duomenų apie G. K. psichikos ligas nėra užfiksuota, kas vėlgi, tik paneigia apelianto keliamas versijas dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo.

22. Kita vertus, vieninteliai nuteistojo teiginius patvirtinantys duomenys yra užfiksuoti BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje (b. l. 183-188), iÅ¡ kurios matyti, jog 2013 m. lapkričio 11 d. ir 2015 rugpjūčio 26 d. G. K. pranešė apie keliamÄ triukÅ¡mÄ bute Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tai ne J. B. gyvenamas butas, bei nuteistojo pateiktas praneÅ¡imas, jog G. K. už vieÅ¡osios rimties trikdymÄ 2017 m. birželio 6 d. skirta 10 Eur bauda (b. l. 160). Tačiau įvertinus praėjusį laikotarpį nuo minėtų įvykių bei byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , palyginus nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus su aptartais įrodymais yra pagrindas konstatuoti, kad bÅ«tent nukentėjusiosios parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra teisingi, o aptartos aplinkybės iÅ¡ esmės iliustruoja ne galimÄ nukentėjusiosios kerÅ¡tÄ , melagingai apkaltinant nuteistÄ jį, o bÅ«tent kaimynų konfliktiÅ¡kus santykius, galimai nulėmusius tiriamÄ Ä¯vykį.

23. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. B. pripažino kaltu dėl nukentėjusiosios G. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Nors J. B. viso proceso metu neigė kaltę, nuteistojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai. Dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo 24. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Pažymėtina, kad sprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016).

25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 76,54 Eur žalos, patirtos nukentėjusiosios G. K. gydymo metu, atlyginimo (b. l. 55-58) bei nustatė, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje yra įrodyta, jog J. B. naudodamas fizinį smurtÄ padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taigi turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Apeliantas skunde nurodo, jog neaiÅ¡ku, iÅ¡ ko susidaro nurodyta suma, kadangi nustatytų dviejų pavirÅ¡utinių nubrozdinimų gydymas negalėjo kainuoti 76 Eur, todėl nebuvo pagrįstas priežastinis ryÅ¡ys tarp nurodytų sužalojimų ir taikyto gydymo, jo bÅ«tinumo.

26. Nors nuteistasis ir nesutinka su priteista gydymo suma G. K., tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog visas suteiktas G. K. gydymo paslaugas patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Bylos duomenimis nustatyta, jog J. B. sužalojo nekentėjusiÄ jÄ G. K. (past. – nukentėjusiajai nustatytas kairės alkÅ«nės nugariniame pavirÅ¡iuje odos nubrozdinimas, pasidengęs rusvu Å¡aÅ¡u, kiek aukščiau aplinkinės odos lygio aplinkinės odos lygio, 2x1 cm dydžio, analogiÅ¡ka nubrozdinimas kairio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje, 1,5x2 cm.), t. y. dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. 2019 m. birželio 5 d.

Greitosios medicinos pagalba į ligoninę dėl abiejų kelių sumušimų ir dešinio peties sumušimo pristatė G. K., kur ji buvo apžiūrėta ir atliktos rengenogramos, nenustačius lūžių nukentėjusioji išleista namo ambulatoriniam gydymui (b. l. 36). Byloje pateiktas 2019 m. liepos 8 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas Nr. 2G-7512/RS, patvirtina, jog 2019 m. birželio 6 d. G. K. buvo suteiktos paslaugos: ortopedo traumatologo, kurios vertė 15,26 Eur ir radiologo, kurios vertė 61,28 Eur (b. l. 58).

Paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 76,54 Eur (b. l. 54). Å ių paslaugų kainos nustatytos vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-l 118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sÄ raÅ¡o ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sÄ raÅ¡o bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos Å¡iam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėms kainoms nustatyti tvirtinimo“ ir vėlesniais jų pakeitimais (b. l. 55).

Å ios aplinkybės tik dar kartÄ patvirtina, jog G. K. buvo suteiktos jos sužalojimams įvertinti bÅ«tinos gydymo paslaugos, kurios apmokėtos remiantis teisiniu tokių paslaugų apmokėjimo reglamentavimu.

27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ieškinys yra pagrįstas, dėl nuteistojo J. B. tyčinių veiksmų buvo padaryta turtinė žala – sveikatos priežiūros išlaidos dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų suteikto gydymo, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, patirtos žalos dydis pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

28. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo J. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo J. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Jurgita Kolyčienė Ugnius Trumpulis