421188e7-b445-4da4-a721-e90b7e9db8bd · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-390-522/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04308-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6 (S) VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 3 d. Širvintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokurorui Dainiui Dambrauskui, kaltinamajam E. K. ir jo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui, kaltinamojo laiduotojai J.

K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: E. K., (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : E. K. vairavo motorinę transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2020 m. sausio 29 d., apie 15.50 val., Å irvintose, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Verso, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu jam nustatė 1,66 prom. neblaivumÄ . Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2020 m. sausio 29 d., antroje dienos pusėje, po darbo, su draugu grįždami namo nusprendė iÅ¡gerti alkoholio. Sustojo aikÅ¡telėje. Draugas iÅ¡gėrė daugiau, pats mažiau. Pabendravo, draugas nuėjo namo. Pats nuvažiavo paimti vaiko. Pasodino vaikÄ Ä¯ kėdutę, užvedė automobilį.

Jautėsi neblogai. Priėjęs asmuo paklausė, ar jis (E. K.) gerai jaučiasi, ar nėra iÅ¡gėręs. Jam pripažino, kad truputį iÅ¡gėrė alkoholio. Tas asmuo liepė užgesinti automobilį ir iÅ¡lipti. Prašė to asmens niekam neskambinti. Atėjusi auklėtoja paėmė vaikÄ . Vėliau atėjo sutuoktinė paimti vaiko. Nurodė, kad alkoholį vartoja nedažnai, nėra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir vairavimÄ esant neblaiviam. Vairuoja daugiau nei 10 m. Automobilis priklauso jam.

Taip nutiko pirmÄ kartÄ , neblaivus niekada nevažinėja. Nurodė, kad jo vidutinis darbo užmokestis yra apie 700 Eur. Už automobilį mokėjo 6 700 Eur, su sutuoktine ėmė paskolÄ . Užtikrino, kad daugiau tai nepasikartos. Å eimoje vienintelis vairuoja automobilį. Nurodė, kad labai gailisi dėl savo poelgio. Prašė nekonfiskuoti automobilio. Laiduotoja siÅ«loma J. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju gyvena apie 5 metus, augina sÅ«nų. Nurodė, kad gerai pažįsta sutuoktinį, žino jo charakterį.

Jis taip pasielgė pirmÄ kartÄ . Laiko jį atsakingu žmogumi. Užtikrino, kad daugiau tai nepasikartos. Jį kontroliuos. Turi jam autoritetÄ . Visas problemas sprendžia kartu. Sutinka laiduoti už kaltinamÄ jį su 1 500 Eur užstatu. Pati nevairuoja, bet norėtų įgyti teisę vairuoti. Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. sausio 29 d., prieÅ¡ 16 val. automobiliu atvažiavo prie darželio (duomenys neskelbtini), pasiimti savo vaiko.

Automobilį pasistatė (duomenys neskelbtini), netoli nuo įėjimo į darželio teritorijÄ , prieÅ¡ais parduotuvę (duomenys neskelbtini). Tada nuėjo pasiimti vaiko ir su vaiku ėjo atgal link savo automobilio. Kaip tik tuo metu prie darželio atvažiavo pilkos spalvos automobilis Toyota, kuris sustojo už V. P. automobilio. IÅ¡ Toyotos vairuotojo vietos iÅ¡lipo neaukÅ¡to Å«gio vyras su akiniais, kuris jau lipdamas iÅ¡ automobilio susvyravo. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, tas vyras pro darželio vartelius ėjo į darželio teritorijÄ , eidamas svirduliavo į Å¡alis, užkliuvo už vartelių.

Tada V. P. kilo įtarimas, kad vyras yra neblaivus. Pats savo automobilį pasistatė į kitÄ vietÄ ir laukė, kol prie savo automobilio sugrįš tas vyras. Jis prie automobilio grįžo su vaiku. Buvo praėję ne daugiau kaip 10 minučių. VaikÄ jis pasodino į gale esančiÄ kėdutę, o pats sėdo už vairo važiuoti. Jis jau buvo užsivedęs automobilį. Tada V. P. priėjo prie automobilio, atidarė vairuotojo dureles ir vairuotojo paklausė, ar Å¡is nėra iÅ¡gėręs. Vairuotojas pasakė „truputį“.

Po tokio pasakymo, V. P.paprašė iÅ¡jungti automobilio variklį ir atiduoti raktelius. Vyras variklį iÅ¡jungė ir geranoriÅ¡kai padavė automobilio raktelius. Tada V. P. telefonu apie sulaikytÄ galimai neblaivų vairuotojÄ pranešė policijai. Jo prašė nurodyti automobilio numerį. Automobilio numeris buvo (duomenys neskelbtini) Vyras iÅ¡ pradžių sėdėjo už vairo, bet po to iÅ¡lipo, iÅ¡ kėdutės pasiėmė vaikÄ ir norėjo iÅ¡eiti. V. P. jį sulaikė, o pasiimti vaiko atėjo darželio auklėtoja.

Netrukus atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir perėmė sulaikytÄ vyrÄ Â (b. l. 14-15). 2020 m. sausio 29 d. 16.06 val. alkoholio kiekio matuokliu E. K. nustatytas 1,66 prom. neblaivumas. Minėti duomenys užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte (b. l. 18-20). 2020 m. sausio 29 d. sprendimu E. K. nuÅ¡alintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 21). 2020 m. sausio 29 d. transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėtas automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos nuotraukos (b. l. 22-26). 2020 m. sausio 29 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad automobilis Toyota Verso, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas į UAB „Dovydo transportas“ saugojimo aikÅ¡telę (b. l. 28). VÄ® Regitra duomenimis, automobilis Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. liepos 31 d. registruotas E. K. vardu. BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

E. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,66 prom. neblaivumas. Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, liudytojo V. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu su nuotraukomis, alkoholio matuoklio duomenimis, neblaivumo nustatymo aktu.

Teismui buvo pateiktas kaltinamojo sutuoktinės J. K. praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį sutuoktinės atsakomybei pagal laidavimÄ . J. K. praÅ¡yme nurodė, kad su kaltinamuoju susituokė (duomenys neskelbtini), apie vienerius metus kartu gyveno iki santuokos; Å¡eimoje augina sÅ«nų J. K., gim. (duomenys neskelbtini). SiÅ«loma laiduotoja yra įsitikinusi, kad savo sutuoktiniui turi didelį autoritetÄ , gerai jį pažįsta, visus svarbius gyvenimo klausimus sprendžia kartu.

Pažymėjo, kad E. K. yra gero charakterio, paslaugus, nuo vaikystės yra neįgalus, tačiau dirba fizinį darbÄ , stengiasi sudaryti kuo geresnes sÄ lygas Å¡eimai. Mano, kad yra pajėgi daryti teigiamÄ Ä¯takÄ sutuoktiniui ir jo elgesiui. Nurodė, kad pati yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba. Sutinka laiduoti už kaltinamÄ jį su užstatu, iki 1 500 Eur dydžio. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei, pagal laidavimÄ .

Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sÄ lygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu, t. y. teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).

Ä®vertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra visi pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Kaltinamais padarė nesunkų nusikaltimÄ . Kaltinamasis yra neteistas (b. l. 29-30), taigi, nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis davė parodymus, nevengė atsakomybės ir pripažino savo kaltę, dėl savo poelgio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Tai laikytina ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Å iuo atveju egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sÄ lyga – kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi. Žala nepadaryta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad asmuo nebaustas administracine tvarka (b. l. 31), dirba (b. l. 32). Tiek siÅ«loma laiduotoja, tiek darbdavys (byloje pateikta UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 30 d. kaltinamojo charakteristika) kaltinamojo asmenybę vertina teigiamai.

Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų (iÅ¡ byloje pateiktos darbingumo lygio pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam nuo 2002 m. birželio 18 d. neterminuotai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis). Nurodytos aplinkybės, kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinantys duomenys leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog yra nustatytos sÄ lygos kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Laiduotoja siÅ«loma J. K. yra kaltinamojo sutuoktinė. Ji yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba. SiÅ«lomos laiduotojos teigimu, ji su kaltinamuoju gyvena apie 5 metus, turi sutuoktiniui autoritetÄ ir gali daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog J. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam (BK 40 straipsnio 3 dalis). SiÅ«loma laiduotoja nurodė, kad dirba ir sutinka laiduoti už kaltinamÄ jį, su užstatu. Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, teismas atleidžia kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimÄ , su 1 500 Eur užstatu, nustatant 1 metų laidavimo terminÄ , laiduotoja paskiriant J.

K.. Nustatydamas tokį laidavimo terminÄ , teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltinamojo asmenybę, laiduotojos asmenybę. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. NusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Toks asmuo ne tik iÅ¡vengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ taikymas.

Visgi, tikslinga Å¡iuo atveju asmeniui taikyti įstatyme numatytas baudžiamojo poveikio priemones, o bÅ«tent BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , taip pat kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, kaltu prisipažino ir dėl savo poelgio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, tai, kad jis yra neįgalus, nustato 20 MGL dydžio įmokÄ .

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,66 prom. neblaivumo laipsnis. Savo veiksmais kaltinamasis padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,51 prom. neblaivumas, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, kaltinamajam turi bÅ«ti skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, šį terminÄ pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo paskyrimo dienos (2020 m. sausio 29 d.).

Toks terminas kaltinamajam nustatomas atsižvelgiant į nustatytÄ neblaivumo laipsnį, tai, kad asmuo nebuvo baustas administracine tvarka, dėl savo poelgio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais.

Nagrinėjamu atveju, automobilis Toyota Verso, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas kaltinamojo vardu, yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis).

Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimÄ ir iÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklės gali bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali bÅ«ti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, bet tokiu atveju, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiÅ«rai.

Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ , atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å ia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-86-895/2019).

Å ioje byloje teismas, atleidęs kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ su užstatu, jam paskyrė ir dvi baudžiamojo poveikio priemones – įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ bei specialiosios teisės atėmimÄ , dėl ko kaltinamasis patirs tiek turtinio pobÅ«džio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymÄ , be to, įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo elgesį bylos nagrinėjimo metu, matyti, kad ir pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo auklėjamÄ jį poveikį.

Be Å¡ių minėtų aplinkybių teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo Å¡eimyninę padėtį (turi Å¡eimÄ , mažametį vaikÄ ), jo sveikatos bÅ«klę, taip pat kaltinamajam nustatytÄ neblaivumo laipsnį (1,66 prom.), kaltinamojo asmenybę, tai, kad nors asmuo yra neįgalus, tačiau dirba ir darbe charakterizuojamas teigiamai, jis nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka, taigi, nėra baustas ir dėl analogiÅ¡ko teisės pažeidimo. Å ios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamas įvykis buvo atsitiktinis ir nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad didesnio pavojaus Å¡altinį Å¡iuo atveju pavojingai valdė nesubrendęs, linkęs nuolat neatsakingai elgtis asmuo ir automobilio tolesnis palikimas tokio asmens dispozicijoje yra negalimas.

Aptariamas automobilis yra Å¡eimos turtas, kuris, kaltinamojo teigimu, buvo įgytas jam su sutuoktine gavus paskolÄ . Sprendžiant BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimÄ , teismas atsižvelgia ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamojo veiksmais Å¡iuo atveju žala niekam nebuvo padaryta, taip pat tai, kad kaltinamasis neblaivus atvažiavęs automobiliu ir sustojęs prie vaikų darželio teritorijos, vėliau ketinęs vėl važiuoti, visgi pakluso liudytojo nurodymui atiduoti raktelius ir daugiau nevažiavo, kol jį toje vietoje rado atvykę pareigÅ«nai.

Ä®vertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimas Å¡iuo atveju, bÅ«tų neproporcingas, todėl Å¡iuo atveju BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina, ir nuosprendžiui įsiteisėjus, transporto priemonė grÄ Å¾intina kaltinamajam. Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 – 305, 307-308, 313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

E. K., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ su 1 500 Eur užstatu ir bylÄ nutraukti. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ . Laiduotoja paskirti J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Laidavimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai J. K., kad 1 500 Eur užstatÄ ji turi įneÅ¡ti per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus regiono apylinkės teismo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke.

Užstatas grÄ Å¾inamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytÄ laidavimo terminÄ nepadarė naujos nusikalstamos veikos. IÅ¡aiÅ¡kinti E. K., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti J. K., kad ji, bÅ«dama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grÄ Å¾inimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant 2 mėnesių sumokėjimo terminÄ nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pervedant įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Luminor Bank AS.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise, uždraudžiant 1 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminÄ pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo paskyrimo dienos (2020 m. sausio 29 d.). E. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å irvintų rajono policijos komisariato 2020 m. sausio 29 d. nutarimais paskirtas kardomÄ sias priemones – specialiosios teisės sustabdymÄ ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ â€“ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o Å¡iam įsiteisėjus, pažymėjimÄ perduoti saugoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones, vykdančiai institucijai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį Toyota Verso, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti E. K. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja Irina Serafin