2019-03-21 Nr. AB-7178-3-62-3-00522-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3577-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00522-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 5–10), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Skunde nurodė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose, kur jam teko mažesnis plotas, nei teisės aktuose numatyta minimali norma. Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus, nepakako inventoriaus sanitarinių mazgų patalpose. Gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, kamerų tipo patalpos neremontuojamos, jose įrengtas sanitarinis mazgas neatitvertas nuo likusios patalpos bei neturėjo atskiros oro šalinimo sistemos, dėl to kameroje tvyrojo blogas kvapas, pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, netvarkingi. Be to, pareiškėjas kamerose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Bendrabučio tipo patalpose trūko kambario maisto produktams laikyti, drabužių ir avalynės džiovyklų, tualetų patalpoje nebuvo atskirų kabinų, dėl to pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Pataisos namuose nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, stogo dangoje naudojamas asbestas, dėl ko kilo pavojus pareiškėjo sveikatai. Gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai. Tiekiamas maistas nekokybiškas, indai nešvarūs. Gyvenamųjų patalpų sienos, lubos ir grindys itin prastos būklės, byrėjo tinkas ir kalkės. Apšvietimas buvo per prastas. Neišduodamos higienos priemonės (skutimosi peiliukai, dantų šepetėlis ir pasta, tualetinis popierius). Lovos buvo nepatogios, pasenusios, girgždančios. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią neigiamais dvasiniais išgyvenimais, diskomfortu, fiziniais nepatogumais, dvasinėmis kančiomis. Šią žalą vertino 15 000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime (b. l. 19–27) su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Nurodė, kad minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Be to, pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių bendrabučio tipo patalpose nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Uždarosios zonos kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien. Apžiūros metu užfiksuoti pažeidimai nedelsiant šalinami. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus bei ventiliacines angas, o kai kuriose kamerose įrengta mechaninė ventiliacija. Sanitarinių mazgų įrengimas atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Patalpų apšvietimo neatitikimai teisės aktams nustatomi retai ir nebūna tokio masto, kad sukeltų ypatingus nepatogumus. Rūpintis gyvenamųjų patalpų švara turi patys jose laikomi nuteistieji, tam jie yra aprūpinami valymo inventoriumi. Pravieniškių PN-AK yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Vilniaus skalbykla“, pagal kurią nuteistiesiems suteikiama galimybė kartą per savaitę išsiskalbti patalynę. Įstaigai nuolat teikiama kenkėjų kontrolės paslauga pagal sutartį su UAB „Dezinfa“. Nevykdomi jokie darbai, kurių metu galėtų būti laužomos ar ardomos asbesto konstrukcijos. Nėra jokių duomenų, kad pataisos namų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 850 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, kildinamos iš neaprūpinimo higienos priemonėmis, paliko nenagrinėtą (b. l. 133–143).

6. Teismas pažymėjo, jog atsakovo pateiktais duomenimis Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje pareiškėjas bausmę atliko nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Be to, laikotarpis iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. dėl pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK neužtikrinimo buvo įvertintas Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendime (administracinė byla Nr. I-1326-428/2018), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-3913-858/2018). Dėl nurodytų priežasčių teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. kovo 31 d.

7. Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas atsakovo nurodytų gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų plotų iš esmės neginčijo, skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose jie buvo apgyvendinti keturiese ir tai atitiko atsakovo nurodytą asmenų skaičių, todėl teismas laikė, kad dėl kamerų tipo patalpose apgyvendintų asmenų skaičiaus ir vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto ginčo byloje nėra. Pagal bylos duomenis ir pareiškėjo nurodytą kamerose laikytų asmenų skaičių, konstatuota, kad kamerų tipo patalpose pareiškėjui teko nuo 3,91 kv. m iki 4,08 kv. m ir turėjusi tekti ploto norma (3,6 kv. m) pažeista nebuvo. Teismas pažymėjo, kad į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas. Pagal bylos duomenis (pareiškėjo ir atsakovo nurodytas aplinkybes), pareiškėjui atliekant nuobaudas kamerose Nr. 8 ir Nr. 7, ploto norma (3,6 kv. m.) pažeista nebuvo, todėl nebuvo pagrindo skaičiuojant ploto normą iš bendro kameros ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje buvo 14 miegamųjų vietų, atsakovo pateiktais duomenimis buvo 5 miegamosios vietos. Pagal pareiškėjo nurodytą miegamųjų vietų ir apgyvendintų asmenų skaičių, vienam nuteistajam galėjo tekti 2,36 kv. m. (33,07/14) gyvenamojo ploto. Atsakovas atsiliepime ir procesiniame dokumente „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ pareiškėjo nurodytų miegamųjų vietų skaičiaus iš esmės neginčijo, įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, į bylą nepateikė, nepaneigė aplinkybės, kad 2017 metais parengtos pažymos neatspindi ginčui aktualiu laikotarpiu buvusių miegamųjų vietų skaičiaus, todėl teismas vertino, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytą turėjusį tekti gyvenamąjį plotą buvo pažeista. Konstatavo, kad iš viso 84 dienas (įvertinus laikotarpius, kai jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas ir išvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių), 7-o būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui teko 2,36 kv. m. gyvenamojo ploto. Pareiškėjui beveik tris mėnesius 7-o būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje teko mažiau nei 3 kv. m ploto, todėl konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimas. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius gyvenamųjų patalpų erdvę atitinkamai mažino. Pastebėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką per mažas kiekis įrangos sanitariniuose mazguose yra neatsiejamai susijęs su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinas kaip šio pažeidimo dalis.

9. Teismas nurodė, jog pareiškėjo argumentus dėl netinkamai tiekiamo maitinimo pagrindžia byloje pateiktas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. balandžio 19 d. raštas Nr. 33S-(33.6)-307, kuriame konstatuota, kad Pravieniškių PN-AK maisto gamybinėms ir pagalbinėms patalpoms reikalingas remontas, VŠĮ „Kretingos maistas“, kuri tiekia maitinimo paslaugas Pravieniškių PN, įpareigota naudoti švarius nesurūdijusius indus bei vykdyti remonto darbus. Šiuos duomenis paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje teismo laikyti pagrįstais.

10. Teismas pažymėjo, jog dėl nekokybiško (valdiško) maisto, pareiškėjas aplinkybių nedetalizavo, kada konkrečiai buvo patiektas netinkamos kokybės maistas, kokias konkrečiais pasekmes dėl tokio maisto jis patyrė, todėl teismas pagal abstrakčias skundo aplinkybes, neturėjo pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų dėl netinkamos kokybės (valdiško) maisto konstatavimui.

11. Teismas nurodė, jog atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad 3-iame sektoriuje nebuvo įrengta atskira patalpa, kurioje galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, kad nebuvo įrengta džiovinimo vietų ar patalpos maisto produktams laikyti. Atsakovui nurodytų aplinkybių nepaneigus, pripažinta, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.9 ir 5.10 punktuose nurodytų reikalavimų, todėl šie pažeidimai pripažinti nustatytais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad, kreipėsi į įstaigos administraciją ir buvo perkeltas į kitą miegamąją vietą (buvo pakeista lova), tačiau ir ši buvo nepatogi. Nurodytos aplinkybės leido daryti išvadą, kad į pareiškėjo prašymus buvo reaguojama. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų pakartotinai kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti. Teismo vertinimu, nesant asmens prašymo, pareigūnai negali žinoti, kad pareiškėjui skirta lova yra nepatogi ir kad ją būtina pakeisti, todėl pareiškėjo argumentas dėl pasenusios, nepatogios lovos atmestas kaip nepagrįstas.

12. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus, pats pareiškėjas tokios aplinkybės nenurodo, todėl jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo atmesti. Tačiau pareiškėjas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 2.2-623 (17.4.1.2.12), kuriame nurodoma, jog atlikus operatyvinę kontrolę 7-o būrio 6-os sekcijos gyvenamosiose patalpose, buvo nustatyti šie pažeidimai: ventiliacinės angos surūdiję, sienų dažai atsilupę, matomi pelėsiai, per lubas lyjant bėga vanduo, apšvietimas per silpnas, prausyklos ir tualeto patalpoms reikalingas remontas, pastebėti buitiniai kenkėjai. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentų ir įrodymų šioje dalyje nepaneigia atsakovo atstovo pateikti duomenys, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Pravieniškių PN-AK ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią pataisos namuose reguliariai (kiekvieną mėnesį) atliekami deratizacijos, dezinsekcijos darbai, kadangi, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų duomenų, kenkėjai jo gyvenamosiose patalpose buvo užfiksuoti. Iš Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo teismas nustatė, kad tarakonai buvo stebimi virtuvėje, blakės baudos izoliatoriuje. Atsakovui pareiškėjo pateiktus argumentus ir įrodymus paneigiančių duomenų į bylą nepateikus, teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes šioje dalyje laikė nustatytomis.

13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad švarios ir tvarkingos aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas yra kreipęsis į atsakovą dėl valymo priemonių, inventoriaus ar indų plovimo skysčio išdavimo, o šis į prašymą nereagavo arba atsisakė prašomas priemones išduoti, todėl nebuvo pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui dėl neaprūpinimo valymo, plovimo priemonėmis ir inventoriumi, taip pat nepakankamos švaros patalpose.

14. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja lauko kiemelių plotų, ar vienam nuteistajam privalomos tekti ploto normos juose, todėl argumentai dėl per mažo kiemelių ploto atmesti kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nedetalizavo, kokias konkrečias pasekmes jam sukėlė netvarkingi pasivaikščiojimo kiemeliai, kokių veiksmų jis pats ėmėsi švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimui bei palaikymui, nes švara ir tvarka priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios, todėl argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose yra netvarkinga aplinka, laikyti abstrakčiais, deklaratyviais ir vertinti kritiškai.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad privatumas naudojantis tualetu buvo neužtikrintas tik dėl tarpų tarp kabinos sienelių ir durelių, pareiškėjui nekonkretizavus, ar privatumas galėjo būti pažeistas naudojantis tualetu kameroje ar ne kameroje, atsižvelgęs į vėliausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darė išvadą, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nebuvo prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui.

16. Dėl neįrengtų rūkymui skirtų vietų teismas pažymėjo, jog iš pareiškėjo nurodytų abstrakčių aplinkybių nėra galimybės nustatyti, ar jis pats yra rūkantis, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas įstaigos administracijai dėl nesančių rūkymo vietų, kreipęsis dėl jo perkėlimo į kamerą su nerūkančiais asmenimis. Pagal pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nebuvo galimybės nustatyti, ar atsakovas galėjo pažeisti teisės aktų reikalavimus, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

17. Dėl asbesto aplinkoje teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovas atsiliepime pripažino, kad gyvenamųjų patalpų stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau paaiškino, jog įstaigoje nevykdomi darbai dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Kauno visuomenės sveikatos centro 2012 m. rugpjūčio 31 d. atlikto patikrinimo akte pažymėta, kad nėra išardyta jokių paviršių, kurių sudėtyje galėtų būti asbesto, aplinkoje nėra šiferio nuolaužų. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl asbesto dulkių aplinkoje nustatymo, todėl pagal bylos duomenis teismas neturėjo teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje (aplinkoje) galėjo būti kenksmingų asbesto dulkių. Pareiškėjas savo pateiktų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, pateikė tik deklaratyvius ir abstrakčius argumentus apie asbesto galimą žalą asmens sveikatai, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo išvadai, jog tokią žalą pareiškėjas realiai patyrė.

18. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog Ūkio skyriaus pažymoje pažymima, kad 3-io sektoriaus būriuose ir kamerų tipo patalpose papildomo evakavimo išėjimo nėra, atsakovas nepateikė duomenų apie priešgaisrinės saugos taisyklių laikymąsi Pravieniškių PN-AK. Tačiau teismas pažymėjo, kad teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas pareiškėjui nėra suteikęs. Be to, pareiškėjas argumentus dėl galimo priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo grindė į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, duomenų apie realiai jam kilusias neigiamas pasekmes dėl nesamo evakavimo išėjimo ar priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo byloje nebuvo. Teismas vertino, kad pataisos namuose visą parą budint ir dirbant apsaugos pareigūnams, medicinos personalui, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui išsikviesti pagalbą nebūtų problema. Pareiškėjui skunde tik deklaratyviai išdėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su priešgaisrinės sistemos įstaigoje nebuvimu, nenurodžius, ar būtinybė išsikviesti pagalbą jam buvo iškilusi ir tai padaryti jis negalėjo dėl tam tikrų priemonių, ar kitų galimybių nebuvimo, teismas neturėjo pagrindo išvadai dėl žalos pasireiškimo fakto.

19. Dėl higienos priemonių neišdavimo teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo į bylą pateiktoje pažymoje Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius pažymėjo, jog kartą per mėnesį ūkio dalies darbininkas į kamerų tipo patalpas atneša ir išdalina higienos reikmenis nuteistiesiems. Teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovo į bylą pateiktu oficialiu dokumentu. Pareiškėjui nepateikus duomenų, jog dėl tualetinio popieriaus ar muilo neišdavimo jis buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją, o ši į jo prašymą nereagavo, nebuvo pagrindo išvadai, kad tualetinis popierius, muilas jam nebuvo skiriami, todėl argumentai dėl minėtų priemonių neišdavimo laikyti deklaratyviais ir atmesti kaip neįrodyti.

20. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę byloją Nr. I-951-811/2018 pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kauno tardymo izoliatoriaus, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus pataisos namų, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde teigė, jog jis laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 31 d. iki 2017 m. spalio 10 d. periodiškai buvo kalinamas įvairiose įkalinimo įstaigose ir visu ginčo laikotarpiu nebuvo aprūpinamas pakankamu higienos priemonių kiekiu (dantų šepetėliu, pasta ir kt.). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 21 d. sprendime konstatavo, jog iki 2016 m. gruodžio 31 d. (terminas apima šioje nagrinėjamoje byloje ginčui aktualų terminą), pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, bei tai, kad Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas administracinėje byloje Nr. I-951-811/2018 yra apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs. Minėtos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, jog teisme jau yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl skundas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjui pakartotinai kildinant žalą iš higienos priemonių neišdavimo tuo pačiu laikotarpiu Pravieniškių PN-AK, paliktas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 str. 4 p.).

21. Teismas pažymėjo, kad nei Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260, nei Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475, imperatyviai neįtvirtina pataisos įstaigos administracijos pareigos skirti nuteistiesiems vienkartines pašalpas, pinigines išmokas ar aprūpinti darbinėmis pajamomis. Pašalpos ir piniginės išmokos dydžiai yra sąlygoti Pravieniškių PN-AK turimų lėšų, paties nuteistojo elgesio, darbinės pajamos yra neatsiejamos nuo pareiškėjo dalyvavimo darbinėje veikloje. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl jo įdarbinimo, pašalpos ar paramos skyrimo į Pravieniškių PN-AK administraciją, byloje nebuvo. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, išskyrus abstrakčius teiginius, todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovo veiksmų neteisėtumui ir pareiškėjo argumentus dėl darbinių pajamų, pašalpos ar paramos skyrimo atmetė kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

22. Dėl neturtinės žalos teismas įvertino, jog nors pareiškėjas, skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis neramiai miegojo, kamuodavo nuovargis, juto organizmo išsekimą, sąnarių, kaklo, nugaros skausmus, patyrė orumo pažeminimą, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovas į bylą pateikė Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos pažymą, kurioje nurodoma, kad atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. kovo 31 d. dėl netinkamų sąlygų į Psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė. Todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad reikiamo ploto neužtikrinimas, teisės aktuose numatytų būtinų patalpų (skalbimui, rūbų džiovinimui, maisto produktams laikyti) nebuvimas, buitinių parazitų nepakankamas naikinimas, netinkamas maisto tiekimas pareiškėjui galėjo sukelti didelius fizinius skausmus, sąlygojo nemigą ar didelį nuovargį. Pažymėta, jog pareiškėjo nurodyti patyrimai, nepatogumai yra sąlygoti jo paties pasirinkto elgesio modelio ir yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Tačiau teismas darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. minimaliai būtinos ploto normos neužtikrinimas, teisės aktuose numatytų patalpų neįrengimas, nepakankamas buitinių parazitų naikinimas, netinkamai tiekiamas maistas, yra neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, patenkančias į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais (neveikimu).

23. Teismas laikė, jog neturtinę žalą pareiškėjas patyrė laikant jį Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis (84 paras pareiškėjui nebuvo užtikrinta turėjusi tekti ploto norma, nebuvo įrengtos teisės aktuose numatytos būtinos patalpos, nepakankamai naikinti buitiniai parazitai, netinkamai tiekiamas maistas). Teismui pripažinus, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę spręsta, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką panašaus pobūdžio administracinėse bylose, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas 850 Eur suma.

III. 24. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 148–149).

25. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjui asmeniškai padarytos neturtinės žalos dydžio, išgyvenimų būnant Pravieniškių PN-AK.

26. Pareiškėjo teigimu, tai, jog jis rašė prašymą pakeisti miegamąją vietą, yra įrodymas, kad jam teko miegoti lovose, kurios sulūžusios, nepatogios dėl nusidėvėjimo. Todėl pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, jog atsakovas negalėjo žinoti apie lovos, kuri buvo paskirta pareiškėjui, būklę.

27. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone dėl privatumo neužtikrinimo. Pareiškėjo manymu, faktas, jog tualetų pertvarose buvo didelį tarpai ir jį galėjo matyti kiti nuteistieji, yra privatumo pažeidimas. Be to, byloje nėra ir negalima remtis faktu, jog tualetai buvo izoliuoti iki lubų esančiomis pertvaromis, nes tai neatitinka tikrovės.

28. Pareiškėjo manymu, tai, jog jis kelia pretenzijas dėl rūkančių asmenų, parodo, kad jis pats yra nerūkantis. Pareiškėjui trukdė rūkantys asmenys, kurie rūkė bet kur.

29. Teigia, jog tai, kad aplinkoje buvo asbesto, atsižvelgiant į tai, jog asbestinis stogas buvo netvarkingas, buvo sąlyga susigadinti sveikatą, kuri gali pablogėti ir ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad elektros apšvietimo prietaisai buvo netvarkingi, buvo akivaizdus pavojus kilti gaisrui, o nesant priešgaisrinės saugos reikalavimus atitinkančių sąlygų, pareiškėjas jautė baimės jausmą.

30. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo supažindintas su higienos priemonių gavimo tvarka, todėl nežinojo, jog gali kreiptis dėl neišduodamų higienos priemonių.

31. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma.

32. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti (b. l. 161–165).

33. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino bylos duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą gyvenamosiose patalpose ir jam tekusį gyvenamąjį plotą. Dienotvarkės numatytu metu nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Be to, nuteistųjų skaičius nuolat keičiasi.

34. Atsakovas teigia, jog teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nes neįpareigojo pateikti jokių įrodymų dėl džiovinimo vietų įrengimo.

35. Atsakovas nurodo, kad ginčo patalpose ginčo laikotarpiu kenkėjų kontrolė buvo atliekama. Pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių higienos reikalavimus, aplinkoje.

36. Atsakovo teigimu, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

37. Pareiškėjas E. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti (b. l. 173).

38. Pareiškėjo manymu, atsakovo apeliaciniame skunde nėra jokio teisinio pagrindo, dėl ko jį reikėtų tenkinti.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinius skundus prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 175–178).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas E. V. kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

41. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 850 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Likusią pareiškėjo skundo reikalavimų dalį atmetė kaip nepagrįstą.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, jog teismas nepagrįstai atmetė jo teiginius dėl lovos būklės, privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo, laikymo kartu su rūkančiais asmenimis, asbesto buvimo, priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo, higienos priemonių neišdavimo, taip pat nesutinka su priteista neturtinės žalos atlyginimo suma. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju apskritai nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

43. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su, jo teigimu, netinkamai teismo įvertintomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK, visų pirma akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiant viešosios deliktinės atsakomybės, kildinamos iš nepriimtinų kalinimo sąlygų įrodinėjimo ypatumus, nuosekliai pažymima, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų kalinimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas laisvės atėmimo bausmės vykdymo ar atlikimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl tų sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

45. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių, galinčių pagrįsti jo teiginį dėl netinkamos būklės lovos. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad jam pasiskundus dėl netinkamos lovos, jis buvo perkeltas į kitą miegamąją vietą (buvo pakeista lova). Taigi į pareiškėjo prašymus buvo reaguojama. Nors pareiškėjas teigia, kad ir pakeista lova nebuvo tinkama, šio teiginio nedetalizavo, nenurodė, kad dėl to būtų pakartotinai skundęsis Pravieniškių PN-AK administracijai. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad visos lovos Pravieniškių PN-AK buvo sulūžusios, todėl pareiškėjo abstraktaus pobūdžio teiginiai apie netinkamas miegamąsias vietas nesudaro pagrindo konstatuoti pažeidimą.

46. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų teiginių, susijusių su jo laikymu kartu su rūkančiais asmenimis, vertinimu ir jų nebekartoja. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia esantis nerūkantis asmuo, o rūkantys asmenys rūkė bet kur, byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją su prašymu jį apgyvendinti kitose patalpose ar išreiškęs kitus prašymus ar skundus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų šiuo aspektu. Be to, Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažymoje nurodyta, jog kiemuose įrengtos ir pažymėtos vietos rūkyti (b. l. 32).

47. Pareiškėjas taip pat nurodė tik apibendrintus teiginius dėl asbesto buvimo aplinkoje ir priešgaisrinės saugos reikalavimų neatitinkančių sąlygų. Iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad dėl to pareiškėjui kilo realių neigiamų pasekmių, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad sudarant nesaugią aplinką kalėti buvo keliamas pavojus pareiškėjo gyvybei ir sveikatai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl asbesto laikymo ir priešgaisrinės saugos reikalavimų neatitikties atmestini.

48. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo aplinkybes, susijusias su higienos priemonių išdavimu, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog šiuo aspektu ginčas jau yra nagrinėjamas kitoje administracinėje byloje (Nr. I-951-811/2018), skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjui pakartotinai kildinant žalą iš higienos priemonių neišdavimo tuo pačiu laikotarpiu Pravieniškių PN-AK, paliko nenagrinėtą. Todėl šiuo atveju pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, susiję su higienos priemonių gavimo tvarka, nagrinėjamam ginčui nėra reikšmingi.

49. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su privatumo neužtikrinimu, atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vertinant, ar nebuvo viršyta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99).

50. Vis dėlto Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimą naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindą pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumą) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiškai ar visiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Moiseyev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12). Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiškai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir šiems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti.

51. Pareiškėjas tik abstrakčiai skundžiasi dėl privatumo pažeidimo naudojantis tualetu, tačiau ir apeliaciniame skunde nedetalizuoja, ar privatumas galėjo būti pažeistas naudojantis tualetu kameroje ar atskiroje tualetų patalpoje. Pareiškėjas taip pat pripažįsta, jog tualetai buvo atskirti pertvaromis. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įvertinus tai, jog unitazai vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Todėl ir nagrinėjamu atveju konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą nebuvo pagrindo.

52. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl konstatuotų pažeidimų, teigdamas, jog teismas neįpareigojo pateikti konkrečių įrodymų, pažymėtina, jog Kauno apygardos administracinis teismas, 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi priimdamas pareiškėjo skundą, be kita ko, įpareigojo Pravieniškių PN-AK pateikti teismui visus turimus su skundo dalyku susijusius argumentus ir dokumentus (b. l. 2). Atsižvelgus į nurodytus įrodinėjimo ypatumus bylose dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atsakovui nepaneigus pareiškėjo teiginių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pažeidimus, be kita ko, dėl neįrengtų džiovinimo vietų ir buitinių kenkėjų buvimo patalpose.

53. Dėl pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų teiginių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo būdu ir dydžiu, pažymėtina, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

54. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į įkalinimo įstaigą, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, į nustatytą pažeidimą, jo pobūdį, mastą ir trukmę (84 dienas pažeista minimalaus gyvenamojo ploto norma bei kiti su ploto normos pažeidimu susiję nepatogumai, be to, nustatyta, kad buvo netinkamai tiekiamas maitinimas, neįrengtos teisės aktuose numatytos būtinos patalpos, vykdomas nepakankamas buitinių parazitų naikinimas), į kitas reikšmingas žalos atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo aplinkybes, vertintina, jog tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

55. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

56. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 850 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti.

58. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė