2018-06-26 Nr. AB-12117-3-61-3-04684-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1923-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04684-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyrius) vedėjo 2016 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 48FPĮ-1734-(14.48.123) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 1SS-3273-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, suformuojant naują valstybinės žemės sklypą, reikalingą pastatui, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), eksploatuoti; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; 5) bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad su sutuoktine nuosavybės teise valdo visą Pastatą. Suteikus Pastatui adresą bei atlikus ir įregistravus Pastato kadastrinius matavimus, kreipėsi į atsakovą su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir projekto rengimą. Ginčijamais sprendimais jo prašymas nebuvo tenkintas. Vieno žemės sklypo suformavimas gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir Pastatui yra neįmanomas. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis jam priklausantis Pastatas nėra įregistruotas kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys.

Ginčijami administraciniai aktai priimti neatsižvelgiant į tai, kad atsakovas pateikė sutikimą dėl Pastato dalies perleidimo valstybinės žemės sklype. Pastatui administraciniu aktu buvo suteiktas adresas, kaip atskiram nekilnojamajam daiktui. Pastatas įregistruotas kaip atskiras turtinis vienetas. Jis nėra laikinasis statinys, nėra susietas su gyvenamojo namo komunikacijų sistemomis. Pastatui ir gyvenamajam namui negali būti suformuotas vienas žemės sklypas dėl juos skiriančių, jau suformuotų žemės sklypų. Atsakovas nenustatinėjo, ar Pastatas yra gyvenamojo namo priklausinys, ar jis yra naudojamas kaip atskiras objektas.

Atsakovas skundžiamais aktais pažeidė jo turimą teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą, kuris užstatytas jam priklausančiu Pastatu ir būtinas jam eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Neatsižvelgė į teisinį reglamentavimą, o būtent į Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 44 punktą ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 6 dalį.

Jam buvo apribota teisė gauti statybą leidžiančius dokumentus, keisti Pastato paskirtį, nes visų tokio pobūdžio dokumentų išdavimui reikalingi dokumentai, patvirtinantys teisę į žemės sklypą. Buvo pažeistas viešasis interesas – valstybė už faktiškai naudojamą žemės sklypą negauna jokios finansinės naudos (lėšų už valstybinės žemės pardavimą ar nuomą, žemės mokesčio) bei asmens lygybės prieš įstatymą principas, nes, esant analogiškai situacijai, valstybinės žemės sklypai pagalbiniams statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti.

3. Atsakovas NŽT, atstovaujamas NŽT Vilniaus rajono skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, liko nepakeista, nors ir Pastatui buvo suteiktas adresas ir pakeisti kadastro duomenys. NŽT pareiškėjo atžvilgiu atliko visus Taisyklėse nustatytus veiksmus ir procedūras. Remdamasis Taisyklių ir Žemės įstatymo nuostatomis, akcentavo, kad žemės sklypo suformavimas ir pardavimas po statiniais siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu, vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą paskirtį. Teisės aktai nenumato galimybės parduoti valstybinio žemės sklypo po pagalbinio ūkio statiniais, kurių atliekama funkcija iš esmės yra pagalbinė ir siejama su pagrindinio daikto eksploatacija. Byloje nereikšmingas atstumas, t. y., kad Pastatas yra nutolęs 300 m atstumu nuo daugiabučių. Taip pat nesvarbi aplinkybė, kad buvo išduoti atsakovo sutikimai savininkams perleisti statinį, stovintį ant nesuformuoto valstybinės žemės sklypo. Pagrindai po statiniais be aukciono išpirkti žemės sklypus yra įtvirtinti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Pareiškėjas siekia be aukciono įsigyti valstybinę žemę ne už rinkos kainą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir oficialiais VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo Turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, Žemės įstatymo, Taisyklių nuostatomis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), 3 priedo 2.17 papunktyje, Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d.

įsakymu Nr. 289 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Reglamentas STR 1.01.09:2003), 8.17 papunktyje pateiktais pagalbinio ūkio pastatų apibrėžimais, sutiko su NŽT Vilniaus rajono skyriaus vertinimu, kad Pastato paskirtis – pagalbinio ūkio, todėl jis negali savarankiškai funkcionuoti, būti savarankišku objektu, kadangi pagal savo paskirtį yra funkciniu ryšiu susijęs su pagrindiniu daiktu ir jam eksploatuoti negali būti formuojamas atskiras žemės sklypas. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas Pastatui suteikė adresą ir atliko kadastrinius matavimus, nepakeičia Pastato paskirties.

Pareiškėjas rašytiniai įrodymais nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių dėl Pastato paskirties. Be to skunde nurodė, kad Pastatas buvo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys. Teismas vertino, kad šiuo atveju, pakeitus Pastato paskirtį, galėtų būti formuojamas atskiras savarankiškas žemės sklypas, jei atitiktų Žemės įstatyme, Taisyklėse nustatytus reikalavimus. Tai atsakovo – NŽT diskrecija. Teismas akcentavo, jog NŽT Vilniaus rajono skyriaus sutikimų perleisti pastato dalis valstybinės žemės sklype turinys nepatvirtina, jog NŽT turėjo perduoti ar išnuomoti pareiškėjui ir žemės sklypą, nes šie sutikimai buvo reikalingi pareiškėjui sudarant pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sandorius, įsigyjant Daiktą.

Pareiškėjo argumentus dėl viešojo intereso gynimo teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pabrėžė, kad ginčas kilęs dėl individualių teisės aktų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo argumentus dėl atstumo tarp Pastato ir Daikto teismas vertino kaip neturinčius teisinės reikšmės. Pareiškėjui buvo žinomas minimas atstumas ir Pastato, įregistruoto VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, adresas – (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Pastatui buvo suteiktas adresas ir atlikti jo kadastriniai matavimai.

III. 7. Pareiškėjas O. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

8. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais: teismas pažeidė šalių rungtyniškumo, betarpiškumo, lygiateisiškumo, teisės būti išklausytam principus, nes apie bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka 2017 m. kovo 28 d. teismo posėdyje pareiškėjui nepranešė; teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą išreikalauti iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), suformavimo bylas, kuriomis siekė įrodyti, jog atsakovas analogiškose situacijose priima kito pobūdžio sprendimus, pažeisdamas lygiateisiškumo prieš įstatymą principą; teismas nevertino į bylą pateikto atsakovo 2016 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. 48SD-1508-(14.48.104), ignoravo pareiškėjo nurodomą faktą, kad NŽT, atsisakydamas leisti suformuoti žemės sklypą, sukuria teisinę situaciją, kai pareiškėjas negali įstatymų nustatyta tvarka pakeisti statinio paskirties; teismo išvadas, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis Pastatas niekada neturėjo pagrindinio daikto statuso ir jis yra priklausinys pagrindiniam daiktui paneigia VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. birželio 14 d. išrašas, kuriame Pastatas įregistruotas kaip atskiras statinys.

Be to, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. gruodžio 4 d. išraše duomenų apie daikto priklausinius nėra; nei teismas, nei atsakovas, priimdami ginčijamus sprendimus, nenagrinėjo, ar Pastatas negali funkcionuoti savarankiškai, neatsižvelgė į faktinę situaciją, jog jis ir šiuo metu funkcionuoja atskirai, nes turi apibrėžtą naudojimą bei netarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui, nėra įregistruotas kaip gyvenamojo namo priklausinys ar pagalbinis pastatas, kaip tai reglamentuoja Nuostatai ir Reglamentas STR 1.01.09:2003; teismas nepagrįstai vertino, kad skundžiami aktai priimti teisėtai, vadovaujantis Taisyklių 46 punktu, neatsižvelgdamas į Taisyklių 44 punkte ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 6 dalyje nustatytą reglamentavimą; atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nepaneigė pareiškėjo nurodytų argumentų dėl vieno sklypo suformavimo negalimumo; teismas neatsižvelgė į tai, kad Pastatui buvo suteiktas atskiras adresas, į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių 4.3, 5 punktuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir į tai, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius, 2016 m. balandžio 5 d. suteikdamas Pastatui adresą, vertino, kad Pastatas yra adreso objektas, atskiras nekilnojamasis daiktas;

NŽT Vilniaus rajono skyriaus sutikimų perleisti pastato dalis valstybinės žemės sklype turinys, priešingai nei nurodė teismas, suteikė pareiškėjui teisėtą lūkestį, jog įgyjamo pastato eksploatacijai bus sudaryta nuomos ar pardavimo sutartis arba atsakovas savo iniciatyva suformuos valstybinės žemės sklypą, kuriam būtų nustatytas statinio servitutas, ar pareiškėjas juo naudotųsi nuomininko teisėmis. Be to, atsakovui buvo pateiktas prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, suformuojant naujus valstybinės žemės sklypus, ir tik juos suformavus, spręsti pareiškėjo teisę būti nuomininku, savininku ar kitu teisėtu naudotoju.

9. Atsakovas NŽT, atstovaujamas NŽT Vilniaus rajono skyriaus, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

10. Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiai argumentais: apie bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka 2017 m. kovo 28 d. teismo posėdyje pareiškėjas buvo informuotas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų, todėl teismui įvykdžius informavimo pareigą bei pareiškėjui ar jo atstovei neatvykus į teismo posėdį, teismas pagrįstai nutarė bylą nagrinėti pareiškėjui ar jo atstovei nedalyvaujant; žemės sklypo suformavimo bylų išreikalavimas netikslingas, nes ginčijami teisės aktai buvo priimti įvertinus VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašus Nr. 10/53041, Nr. 44/1723901, Nr. 44/2010748, dėl kurių turinio ginčo nėra, bei atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybines žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 9 punkto reikalavimus.

Be to, dviejų sklypų suformavimas grindžiamas aplinkybe, kad juose yra daugiabučio priklausiniai, priklausantys buto savininkams ir juos skiria gatvė (kelias). Pareiškėjas nenurodė, kaip gretimų sklypų suformavimas susijęs su byloje nagrinėjamu ginču. Be to, gretimų sklypų suformavimas vyko kitomis aplinkybėmis; pareiškėjas skundą teismui pateikė neatlikęs Pastato naudojimosi paskirties pakeitimo numatytų procedūrų, pasirinko kitą teisių gynimo būdą – teismo sprendimu įpareigoti atsakovą sudaryti sąlygas suformuoti ir parduoti žemės sklypą po Pastatu. 2016 m. lapkričio 23 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl Pastato naudojimo paskirties pakeitimo, tačiau prašyme nenurodyta, ar bus atliktas statinio remontas, rekonstrukcija ar keisis užstatymo plotas.

Pareiškėjas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 48SD-15208-(14.48.104.) gavo bendro pobūdžio informaciją, dėl ko ginčo nėra. Be to, pareiškėjo 2016 m. birželio 22 d. pateiktame prašyme nurodomas norimo suformuoti naujo sklypo plotas paneigia Žemės įstatyme 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą reikalavimą dėl ploto; adreso Pastatui suteikimas iš esmės nėra reikšminga aplinkybė. Valstybinės žemės suformavimo ir privatizavimo pagrindas yra įtvirtintas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte; teismo padarytų išvadų dėl Pastato, kaip priklausinio pagrindiniam daiktui, pagrįstumą patvirtina VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. 10/53066; teisės aktai nenumato galimybės parduoti valstybinės žemės po pagalbinio ūkio statiniais, kurių atliekama funkcija iš esmės yra pagalbinė ir siejama su pagrindinio daikto eksploatacija, kas vienareikšmiškai nagrinėjamu atveju ir buvo iki tol, kol Pastatas nebuvo perleistas pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl NŽT Vilniaus rajono skyrius vedėjo 2016 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 48FPĮ-1734-(14.48.123) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“, NŽT 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 1SS-3273-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, suformuojant naują valstybinės žemės sklypą, reikalingą jam nuosavybės teise priklausančiam pastatui eksploatuoti pagrįstumo.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios inatancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame reikalavimą panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, iš esmės grindžia dviem pagrindiniais argumentais: teismas, pareiškėjo ir / ar jo atstovės tinkamai neinformavęs apie bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka 2017 m. kovo 28 d. teismo posėdyje, pažeidė šalių rungtyniškumo, betarpiškumo, lygiateisiškumo, teisės būti išklausytam principus; teismas, nepagrįstai netenkinęs pareiškėjo reikalavimo išreikalauti įrodymus apie atsakovo sprendimus formuoti žemės sklypus tokios pat paskirties statinių eksplatavimui, taip pat netinkamai vertino byloje pateikus įrodymus.

14. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, vertina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, dėl padarytų procesinės teisės normų pažeidimų, negali būti laikomas teisėtu, be to, bylos aplinkybėms išsiaiškinti būtina surinkti naujus įrodymus, dėl ko byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 str. 1 d. 4 p., 145 str. 1 d. 1 ir 2 p., 146 str.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo argumentais, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje padarytas, kaip galima manyti, rašymo apsirikimas objektyviai galėjo suklaidinti pareiškėją ir jo atstovę apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje tvarką, t. y. kad byla 2017 m. kovo 28 d. teismo posėdyje bus nagrinėjama rašytinio, kaip ir nurodyta šiame teismo procesiniame sprendime, o ne žodinio proceso tvarka.

15. Byloje pateiktais duomenimis, pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (anksčiau buvęs adresu (duomenys neskelbtini)), o 5/6 dalys šio pastato – bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine A. S., kuri, atsižvelgiant į tai, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ar pareigoms, turėjo būti, tačiau nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (ABTĮ 33 str. 5 d., 46 str. 2 d., 67 str. 1 d. 7 p.). Aptartas pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

16. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje turėtų būti pašalinti prieštaravimai dėl ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), registravimo nekilnojamo turto registre: atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro 5 str. 2 d. 2 p.). Ginčijamą 2016 m. spalio 4 d. įsakymą NŽT Vilniaus rajono skyrius priėmė įvertinęs, kad pareiškėjui ir A. S. nuosavybės teise prikausančio ūkinio pastato paskirtis – pagalbinio ūkio, jis negali savarankiškai funkcionuoti, nes yra funkciniu ryšiu susijęs su pagrindiniu daiktu, dėl ko atskiras žemės sklypas jam ekspoatuoti negali būti formuojamas. Tačiau pateikto VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. sausio 2 d. išrašo Nr. 44/2056287 duomenyse nėra nurodyta, kad ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotas kaip statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausinys, todėl visapusiškam ginčui reikšmingų aplinkybių išsiaškinimui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje dalyvaujantiems asmenims siūlytina pateikti duomenis, kaip šis daiktas buvo registruotas – kaip pagrindinis daiktas ar kaip prilausinys – nekilnojamo turto kadastre iki perleidžiant jo dalis pareiškėjui ir jo sutuoktinei. Pažymėtina, kad galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro nuostata pateikiama kaip pavyzdys, pabrėžiantis būtinybę įvertinti šio daikto registravimo nekilnojamo turto registre aplinkybes, atsižvelgiant į daikto registravimo metu galiojusį teisinį reguliavimą.

17. Atsižvelgiant į aptartą, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinams iš dalies: skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė