2018-10-03 Nr. AB-17427-3-62-3-00209-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2327-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00209-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. D. su skundu (b. l. 4–6) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. sausio 3 d. jis buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje laikino sulaikymo kameroje ir baudos izoliatoriaus kamerose pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą. Vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą mažino kamerose buvę baldai ir sanitarinis mazgas. Kamerose taip pat buvo tamsu, drėgna, šalta. Kameroje Nr. 5 buvo buitinių parazitų, šios kameros sienos ir lubos buvo antisanitarinės būklės. Be to, kameroje Nr. 5 pareiškėjas buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, nors buvo parašęs prašymą laikyti su nerūkančiais. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad, atvykstant ar išvykstant etapu, Pravieniškių PN-AK asmens kratos ir daiktų apžiūra buvo atliekami antisanitarinėmis sąlygomis, nes patalpose buvo šalta, drėgna, o, esant žemai oro temperatūrai, asmenys buvo verčiami nusirengti ir dėti daiktus į nešvarias dėžes, taip buvo tyčiojamasi iš žmogaus, jo daiktų, žeminamas jo orumas ir garbė. Pareiškėjo teigimu, pareigūnų elgesys buvo netinkamas, kadangi jie tyčiniais veiksmais sudarydavo konfliktines situacijas tarp kalinamų asmenų. Kalėdamas Pravieniškių PN-AK pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 1 000 Eur.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 40–44) prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2016 m. sausio 7 d. už režimo pažeidimus atlikinėjo nuobaudas uždarosios zonos kamerose Nr. 9, 6, 12, 11, 8, ir 5. Pagal pateiktus duomenis tam tikrais laikotarpiais reglamentuota gyvenamojo ploto norma buvo pažeista, tačiau ne visos miegamosios vietos uždarosios zonos kamerose būna užimtos, todėl, atsakovo teigimu, nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko daugiau. Trečiojo sektoriaus kameros vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Šildymas į visas gyvenamąsias patalpas tiekiamas centralizuotai, esant būtinumui išduodami elektriniai šildytuvai ar ventiliatoriai, todėl patalpoje drėgmė kauptis negalėjo. Kameros apšviečiamos natūraliai (per langus) ir dirbtiniu apšvietimu (šviestuvais). Kameras tvarko patys nuteistieji, todėl už jų netinkamai atliekamą ar neatliekamą pareigą tvarkytis atsakovas negali atsakyti. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar Kauno visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Atsakovas teigė, jog kratos atliekamos vadovaujantis teisės aktais. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Jis neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl, atsakovo nuomone, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo E. D. skundą tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjo naudai.

6. Teismas nustatė, kad laikotarpiais nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2015 m. liepos 16 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 9, kurios gyvenamasis plotas yra 14,61 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje kameroje teko 3,65 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. liepos 20 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 5, kurios gyvenamasis plotas yra 14,38 kv. m, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje kameroje teko 2,4 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2015 m. liepos 20 d. iki 2015 m. liepos 22 d. pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 6, kurios plotas 15,28 kv. m, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 2,55 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2015 m. liepos 24 d. pareiškėjas gyveno kameroje Nr. 12, kurios plotas 4,88 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 2,44 kv. m. 2015 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 11, kurios gyvenamasis plotas 16,01 kv. m, joje įrengtos 4 gyvenamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje kameroje teko 4 kv. m. Nuo 2015 m. lapkričio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2016 m. sausio 7 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 8, kurios gyvenamasis plotas 15,65 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje kameroje teko 3,91 kv. m.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, sprendė, jog į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie ginčui aktualią kamerų oro temperatūrą, natūralią ir dirbtinę apšvietą, santykinę oro drėgmę, 5 kameros sienų ir lubų būklę, kratų patalpos oro temperatūrą ir švarą pareiškėjo buvimo jose metu. Tačiau ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar į Kauno visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamos kamerų oro temperatūros, drėgmės, apšvietos, sienų ir lubų būklės, taip pat dėl kratų patalpos temperatūros ir nešvaros nesikreipė. Pareiškėjas teismui taip pat nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti šia teise, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl higienos reikalavimų pažeidimų.

8. Atsižvelgęs į „Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo“ išrašą (b. l. 96–110, 106–115), teismas nurodė, kad baudos izoliatoriuje buitiniai parazitai (skruzdės) buvo naikinami vieną kartą per mėnesį, t. y. 2015 m. birželio 2 d. ir 2015 m. liepos 22 d. Kadangi 2015 m. liepos 22 d. (po dviejų dienų nuo pareiškėjo buvimo kameroje Nr. 5 pabaigos) baudos izoliatoriuje buvo naikinamos skruzdėlės (b. l. 108), todėl, teismo vertinimu, tikėtina, kad pareiškėjo kalinimo kameroje Nr. 5 metu buvo buitinių parazitų (skruzdėlių). Pirmosios instancijos teismas tai vertino kaip Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Higienos normos (toliau – ir Higienos norma) 60 punkto pažeidimą.

9. Nagrinėdamas pareiškėjos skundo argumentus dėl laikymo su rūkančiais asmenimis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje esantys duomenys patvirtino, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 9 d. pažymoje Nr. 43-5447 buvo nurodęs, jog negali būti vienoje patalpoje su rūkančiais asmenimis (b. l. 118). Kad pareiškėjas yra nerūkantis, buvo nurodyta ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. liepos 8 d. nutarime Nr. 69-778 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 94). Nors pareiškėjas neįvardijo konkrečių su juo kameroje Nr. 5 buvusių rūkančių nuteistųjų vardų bei pavardžių, tačiau atsakovas pareiškėjo argumentų dėl jo laikymo kameroje Nr. 5 su rūkančiais nuteistaisiais neginčijo, šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl jo teiginius laikė nepaneigtais.

10. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pareigūnų netinkamo elgesio pirmosios instancijos teismas laikė hipotetinėmis, kadangi pareiškėjas nenurodė konkrečių pareigūnų ar jų sukeltų konfliktinių situacijų, taip pat nenurodė netinkamai atliktų kratų datų, jas atlikusių pareigūnų asmens duomenų, nedetalizavo konkrečių pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų.

III. 11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą ir pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo E. D. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

12. Atsakovo teigimu, ploto trūkumas kameros tipo patalpoje (1,2 ir 1,05 kv. m) nebuvo tęstinis, kuris galėjo sukelti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų ir papildomą diskomfortą. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslai ir saugiu vykdymu. Be to, pareiškėjas nepareikė duomenų ir neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, kurios galėtų būti prilyginamos kankinimui Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Atsakovo nuomone, deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių pažeidimų, negali būti pagrindas priteisti neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo, kuriuo teismas pareiškėjo E. D. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. sausio 3 d. Pravieniškių PN-AK.

15. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui pakankamai trumpą laiką – 11 parų , nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio kamerų tipo patalpose, taip pat teismas pripažino Higienos normos 14 ir 60 punktų pažeidimą. Pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas – 100 Eur.

16. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, o apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju pareiškėjui būtų pakankama satisfakcija – pažeidimo pripažinimas.

17. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

18. Teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą K. prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, ir kt.).

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Šios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

20. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

21. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 11 parų buvo laikomas pažeidžiant teisės aktais nustatytą minimalią gyvenamojo ploto normą. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 100 Eur suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

23. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė