4209dd40-786b-4e01-944c-4f76ba2c7d76 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

                                                    Administracinė byla Nr. I-501-609/2016                                                                    Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01339-2015-9                                           Procesinio sprendimo kategorija 3.21(S)               KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                     S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 4 d.Klaipėda  Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Dalios Gumuliauskienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A.

Å ., jo atstovui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovui R. B, atsakovei R. M., jos atstovui P. M., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Lietuva“ atstovui L. V. teismo posėdyje nagrinėjant administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ dėl administracinių aktų dalyje panaikinimo ir restitucijos taikymo,n u s t a t ė:pareiÅ¡kėjas A. Å . skundu praÅ¡o iÅ¡ dalies ( 0,6000 ha žemės sklypo dalyje)  panaikinti Tauragės apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo 2000 06 21 sprendimÄ Nr. 77-7355 dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo R.

M. į 11,28 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), Mažonų kadastrinėje vietovėje, esantį Tauragės rajone, (duomenys neskelbtini) iÅ¡ dalies ( 0,6000 ha žemės sklypo dalyje) panaikinti Tauragės apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo 2000 06 21 sprendimÄ Nr. 77-7354 dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo A. P. į 11,28 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), Mažonų kadastrinėje vietovėje, esantį Tauragės rajone, (duomenys neskelbtini) taikyti restitucijÄ ir 0,6000 ha žemės plotÄ , reikalingÄ A.

Å . nuosavybe esančios namų valdos ekslpoatavimui, perduoti valstybei. Skunde (b.l.3-6) nurodė, jog 1997 10 03 iÅ¡ pardavėjo J. R., kurį pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu atstovavo atsakovė R. M., jis nusipirko namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) Tauragės rajone. Namų valda faktiÅ¡kai buvo nupirkta be žemės sklypo, nes nuosavybės teisės į žemę nebuvo atkurtos. Perkant namų valdÄ , su turto perleidėjais buvo aptartas ir žemės, kuria jis naudosis iki bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę, klausimas.

PareiÅ¡kėjas teigia, jog pardavėjui jis sumokėjo ir už bÅ«simÄ Å¾emės sklypÄ , kuris jam turėtų atitekti namų valdos ekspoatacijai. Nesulaukęs pasiÅ«lymo dėl namų valdos žemės sklypo formavimo, 2014 metais birželio mėnesį jis kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrių, praÅ¡ydamas paskirti ir suprojektuoti žemės sklypÄ , reikalingÄ jo namų valdos eksploatacijai. 2014 06 20 raÅ¡tu Nr.34SD-( 14.34.04)-6644 jis buvo informuotas, kad pageidaujamas namų valdos žemės sklypas bus projektuojamas naujai rengiamame Mažonų kadastro žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Teigia, jog po Å¡io atsakymo jis pradėjau laukti, kada namų valdos žemės sklypas bus pradėtas projektuoti. Nurodo, kad 2015 metų gegužės, birželio mėnesiais jam bendraujant su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus specialistais paaiÅ¡kėjo, jog į teritorijÄ , kurioje yra jo namų valda, dar 2000 06 21 Tauragės apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovėms A. P. ir R. M.. Gautais dokumentais iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus, kuris yra likviduotos Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėjas žemėtvarkos srityje, paaiÅ¡kėjo, kad dar 2000 06 21 Tauragės apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo sprendimais Nr.77-7354 ir Nr. 77-7355 buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovėms A.

P. ir R. M. į buvusio savininko A. R. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę ir miÅ¡kÄ , tame tarpe ir į žemę, kurioje yra jam nuosavybės teise priklausanti namų valda- gyvenamasis namas ir kiti pastatai. Teigia, kad namų valda yra atsakovėms A. P. ir R. M. grÄ Å¾intame 11,28 ha žemės sklype Nr. 143-1, kuris yra (duomenys neskelbtini) Tauragės rajone. Teigia, kad namų valdos jam pardavbimÄ faktiÅ¡kai vykdė atsakovė R. M., kuri jos tėvui J. R. mirus, nevykdė sutartinio įsipareigojimo dėl namų valdos žemės sklypo jam perdavimo.

Mano, jog nuosavybės teisių į ginčo žemę ir miÅ¡kÄ atkÅ«rimo natÅ«ra atsakovėms A. P. ir R. M. metu buvo pažeista jo subjektinė teisė, nes nuosavybės teisės natÅ«ra atkurtos į žemę, kurioje yra jam nuosavybės teise priklausanti namų valda. Pagal ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusiÄ Ä¯statymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų„ 12 straipsnio 2 punkto redakcijÄ Å¾emės sklypas, kuris yra užimtas namų valda, valstybės iÅ¡ žemės savininkų turi bÅ«ti iÅ¡perkamas.

Nurodo, kad kaip galima suprasti iÅ¡ jam pateikto atsakymo, nurodyta įstatymo nuostata nebuvo taikoma, nes rengiant žemėtvarkos projektÄ , nebuvo nustatyta, jog jam nuosavybės teise priklausanti namų valda yra atsakovėms  grÄ Å¾inamoje žemėje. Nurodo, kad dėl žemėtvarkos projekto vadovo bei projekto autoriaus aplaidaus darbo, kurie nesugebėjo pamatyti žemės sklype esančių daugiau kaip 10 statinių, jis patyriau esminius nepatogumus ir turtinį nuostolį. Taip pat mano, kad ir buvusios Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojai, vykdę žemės projekto įgyvendinimo kontrolę, savo tarnybines pareigas atliko aplaidžiai.

Teigia, kad siekiant iÅ¡taisyti padarytas klaidas, bÅ«tina Tauragės apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo 2000 06 21 sprendimus Nr. 77-7354 ir Nr. 77-7355, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus ir miÅ¡kÄ buvusio savininko A. R. įpėdiniams- A. P. ir R. M., panaikinti dalyje, kiek tai susiję su žemės sklypo po jam priklausančia namų valda suformavimu. Mano, kad toks žemės sklypas turėtų sudaryti 0,6000 ha užimančiÄ 11,28 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Tauragės rajone, dalį.

Teigia, jog panaikinus sprendimus dalyje, turėtų bÅ«ti taikoma restitucija ir 0,6000 ha žemės sklypas perduotas valstybei, kad jame bÅ«tų suprojektuotas jo namų valdai skirtas žemės sklypas. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas bei jo atstovas praÅ¡o skundÄ patenkinti jam ir teismo posdžio metu iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į skundÄ (b.l. 41-49) nurodė, jog su skundu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti, kadangi nežinomas pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo momentas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas praÅ¡o skundo netenkinti.Atsakovė R. M. atsiliepime į skundÄ (b.l. 55-58) nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka. Teigia, kad reikÅ¡damas suformuluotus reikalavimus, pareiÅ¡kėjas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nėra pagrįstų argumentų tokio termino atnaujinimui. Teigia, jog apie ginčo sprendimų priėmimÄ pareiÅ¡kėjui buvo žinoma dar 2000 metais, todėl turėjo galimybę juos skųsti. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad tik 2014 metų birželio mėnesį kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrių ir tik tada sužinojo, jog ji ir jos teta yra ginčo žemės sklypo savininkės, kuriuose yra jam lausantys pastatai, mano, kad tokia pareiÅ¡kėjo pozicija yra neteisinga ir prieÅ¡taraujanti mÅ«sų susitarimams bei pareiÅ¡kėjo ir mano tėvo valiai.

Teigia, kad namų valdÄ pareiÅ¡kėjas pirko ne sau, o tik savo vardu jÄ Ä¯formino. JÄ pirko savo mamai gyventi Nurodo, kad tuo metu žemės nebuvo galima parduoti, nes į jÄ nebuvo atkurta nuosavybė. Buvo susitarta, kad atkÅ«rus nuosavybės teises į žemę, jo mamai ir jam pageidaujant, jie neprieÅ¡taraus, jog abipusiu susitarimu bus aptartas namų valdai reikalingo žemės sklypo suformavimo ir pardavimo klausimas, po ko žemė bus parduota. Nurodo, jog atkÅ«rus nuosavybės teises į žemę, pareiÅ¡kėjas ir toliau gyveno Tauragėje bei iÅ¡sakė pozicijÄ , kad žemės jam nereikia, nes, jo nuomone, gyventi pastatuose nėra kliūčių, netrukdomai naudojamasi privažiavimu.

Be to, aptarnauti Å«kinius pastatus taip pat galima netrukdomai, nors kai kurie pastatai jau buvo riauti ar sunykę, o likę, mÅ«sų nuomone- yra dabar apleisti ir toliau neprižiÅ«rimi. Konkrečiau tariant, jis ageidavo formuoti sklypÄ ir pirkti jį iÅ¡ mÅ«sų. IeÅ¡kovo teiginiai, jog jis pirkdamas pastatus sumokėjo ns už sklypÄ yra neteisingi ir galima sakyti, net nelogiÅ¡ki, nes jis negalėjo sumokėti už žemės sklypÄ , io nebuvo ir kurio niekas tuo metu neformavo bei negalėjo formuoti, nesant žemėtvarkinio projekto( žr.: ?3 Eatų pirkimo-pardavimo sutartį).

Nors ieÅ¡kovas pastatuose negyveno, bet mes dažnai atvykdavome į jo ipirktÄ namų valdÄ , nes ten pasilikdavome automobilį, kadangi tvarkėme savo miÅ¡kÄ ir sugrÄ Å¾intÄ Å¾emę. endraudavome su jo motina ir kartais su juo pačiu. Niekada jis mums nereiÅ¡kė pretenzijų, tik iÅ¡sakydavo, jog kada nors, jeigu mama kaime negyvens, tai pastatus leis atsipirkti jiems, o juos turėdamas, galimai praÅ¡ys jam parduoti dalį žemės prie pastatų. Teigia, kad 2014 metų birželio mėnesį pareiÅ¡kėjas pasiÅ«lė atsipirkti jam nuosavybės teise priklausančius pastatus už nerealiÄ kainÄ , o 2015 metų birželio mėnesį pareiÅ¡kėjas nurodė, kad pastatus nori parduoti, tačiau be žemės nuosavybės niekas nenori jų pirkti.

Teigia, jog pareiÅ¡kėjas nesikreipė į jokias institucija su praÅ¡ymu dėl žemės iÅ¡sipirkimo ir nurodo, kad manydamas, jog jo teisės yra pažeistos, protingas ir apdairus žmogus imasi jas ginti teismine tvarka, tačiau per įstatymų nustatytus terminusnus, nes įstatymų leidėjas tokius terminus nustato tam, kad ieÅ¡kinio senaties tikslu yra teisinių santykių stabilumo užtikrinimas ir sudarymas asmeniui realios galimybės apginti savo pažeistÄ teisę ginti, užkirtimas kelio begaliniam bylinėjimuisi.

Mano, kad pareiÅ¡kėjas praleido terminÄ kreiptis į teismÄ daugiau nei penkis metus, todėl galėtų tikėtis tik jų geros valios suformuoti sklypÄ , reikalingÄ turimų pastatų eksploatvaimui ar kreiptis dėl žemės servituto Å¡iems pastatams aptarnauti nustatymo.              Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Lietuva“ atstovas praÅ¡o skundo netenkinti, nes mano, jog pareiÅ¡kėjas yra praleidęs terminÄ kreiptis į teismÄ .             Konstatuojama              Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas A.

Å . ginčija administracinius aktus, kuriais atsakovėms A. P. ir R. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, užimtÄ pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiais namų valdos pastatais.             Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje konkrečiai nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimÄ dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo bÅ«ti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo bÅ«ti įteiktas, ar aktÄ priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytÄ pareigÄ dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi bÅ«ti skelbiamas vieÅ¡ai, ar buvo paskelbtas; ar pareiÅ¡kėjas žinojo, kad toks aktas turi bÅ«ti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti apie akto priėmimÄ (atsisakymÄ jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytÄ terminÄ teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1133-261/2015).Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo bÅ«ti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimÄ (apie administracinio akto esmę) dienos.

Laikoma, kad asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo datÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas. Ä® minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundÄ , atžvilgiu (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1133-261/2015).Taigi, atsižvelgus į minėtÄ teisinį reguliavimÄ bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , matyti, jog skundo dėl sprendimo, kuris asmeniui neturėjo bÅ«ti įteiktas, padavimo terminas skaičiuojamas nuo informacijos apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus gavimu ne tik tiesiogiai iÅ¡ tokio akto teksto, tačiau ir kitokiais bÅ«dais.

Byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2014 06 20 raštas Nr. 34SD-(14.34.104.)-4644 (b.l.

15) patvirtina, kad 2014 06 20 pareiÅ¡kėjas kreipėsi į nurodytÄ skyrių, praÅ¡ydamas suprojektuoti žemės sklypÄ po jo valdoma namų valda. Tada buvo patvirtinta, kad pareiÅ¡kėjo pageidaujamas pirkti namų valdos žemės sklypas bus projektuojamas rengiamame Mažonų kadastro žemės reformos žemėtvarkos projekte. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2015 06 01 raÅ¡te Nr. 34SD-3487-(4.34.104.) (b.l. 16), adresuotame advokatui Arvydui Vaclovui LauriÅ¡ui, buvo pateikta informacija, kad Tauragės apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo M.

M. 2000 06 21 sprendimais Nr. 77-7354 ir Nr. 77-7355 atkurtos nuosavybės teisės žemę, kurioje yra pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausantus namų valdos statiniai- A. P. ir R. M., grÄ Å¾inant natÅ«ra 12,35 ha, iÅ¡ jų 14,06 ha žemės ir 10,64 ha miÅ¡ko, nurodant, kad nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) - žemės Å«kio veiklai ir Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) - miÅ¡kų Å«kio veiklai ir pareiÅ¡kėjui pasiÅ«lyta naudojimosi žeme klausimÄ spręsti, sudarant privačios žemės nuomos sutartį arba nustatant servitutÄ .

IÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2015 06 01 raÅ¡to Nr. 34SD-3487-(4.34.104.) turinio matyti, jog kartu su juo yra pateikiamos A. P. ir R. M. nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo bylos.             IÅ¡ bylos medžiagos (b.l. 3-6) matyti, jog su ieÅ¡kiniu dėl administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo pareiÅ¡kėjas į Tauragės rajono apylinkės teismÄ kreipėsi 2015 06 22.              Kadangi vertintina, jog apie skundu ginčijamus administracinius aktus pareiÅ¡kėjas sužinojo tik 2015 06 01, o su ieÅ¡kiniu į Tauragės rajono apylinkės teismÄ kreipėsi 2015 06 22, darytina iÅ¡vada, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nėra praleistas.

                          Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau- ir Konstitucinis Teismas) savo praktikoje yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atstatymo tvarkÄ ir sÄ lygas, pabrėžė pirmenybę buvusiems savininkams susigrÄ Å¾inti žemę natÅ«ra (žr. Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimÄ ). Kita vertus, Lietuvos valstybė, siekdama bent iÅ¡ dalies atkurti teisingumÄ â€“ atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotÄ restitucijÄ (žr.

Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimÄ ), pasirenkant ribotos restitucijos bÅ«dÄ , nustatant nuosavybės teisių atstatymo sÄ lygas bei tvarkÄ , buvo siekiama atsižvelgti į pakitusias socialines ir teisines realijas, taip pat užtikrinti, kad atstatant vienų asmenų teises nebÅ«tų pažeistos kitų asmenų teisės (žr. Konstitucinio Teismo 1995 m. birželio 20 d. nutarimÄ ), kadangi per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiÅ¡kai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma (žr.

Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimÄ , 2007 m. liepos 5 d. nutarimÄ ). Vadinasi, tam tikros objektyvios priežastys (be kita ko, per tam tikrÄ laikÄ susiklostę ekonominiai santykiai) gali lemti, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimas natÅ«ra nebus įmanomas. Pastebėtina, jog AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnis bÅ«tent ir numato atvejus, kad žemė iÅ¡ piliečių yra iÅ¡perkama, kai ji yra negrÄ Å¾inama ir toks grÄ Å¾inimas neprieÅ¡tarauja Konstitucinio Teismo pateiktiems iÅ¡aiÅ¡kinimams (žr., LVAT 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-440/2013).             Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau- ir AtkÅ«rimo įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2000 01 19 iki 2000 07 31) 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad žemė iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų.

Ten pat pažymėta, kad Å¡ių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose.              Nagrinėjamu atveju neginčijama, jog teritorijoje, į kuriÄ atsakovėms A. P. ir R. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę natÅ«roje, yra pareiÅ¡kėjo nuosavybės teise valdomi 1997 10 03 pirkimo-pardavimo sandoriu įgyti pastatai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (b. l. 8-14).              Bylos dokumentai (b.l. 16-20) patvirtina, kad sodybos statiniai yra atkuriant nuosavybės teises į žemę suformuotame žemės sklype Nr. 413-1.

             Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2015 06 01 rašte Nr. 34SD-3487-(4.34.104.) (b.l.

16) pažymėta, kad apie galimÄ namų valdos žemės sklypo plano buvimÄ namų valdos kadastro duomenų byloje.              Faktiniai bylos duomenys patvirtina pagrindÄ Å¾emės sklypo, reikalingo pastatams eksploatuoti, suformavimui, o Å¡ių poreikių tenkinimui reikalingas žemės sklypas turi bÅ«ti priskirtas valstybės iÅ¡perkamai žemei. Tokiu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į jo nuosavybės teise valdomiems pastatams reikalingÄ eksploatuoti žemės sklypÄ Å¾emėtvarkos projekto rengimo metu turėjo bÅ«ti įstatymų nustatyta tvarka ginama, formuojant valstybės iÅ¡perkamos žemės sklypÄ net ir nesant jo praÅ¡ymo parduoti valstybinės žemės sklypÄ , reikalingÄ namų valdai (sodybai), nes vieÅ¡o registro duomenys buvo pagrindas prie pareiÅ¡kėjui priklausančių pastatų formuoti valstybės iÅ¡perkamos žemės sklypÄ , reikalingÄ Å¡iems pastatams eksploatuoti.

                          Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisėtumo ne kartÄ yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sÄ lygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimÄ atkurti natÅ«ra- įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės iÅ¡perkamam (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009, 2010 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010).             Namų valdos statiniais kaimo vietovėje užimta žemė yra valstybės iÅ¡perkama, todėl Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. birželio 21 d. sprendimai Nr. 77-7354 ir Nr. 77-7355 dalyje, kuria atsakovėms A. P. ir R. M. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, užimtÄ pareiÅ¡kėjui A.

Å . nuosavybės teise priklausančiais pastatais, naikintini, nes priimti pažeidžiant imperatyvius Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo reikalavimus, t. y. 12 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .             Nors vadovaudamasis į bylÄ pateiktu naudojimosi žemės sklypo nustatymo planu (b.l. 27) pareiÅ¡kėjas teigia, jog ginčijami sprendimai turėtų bÅ«ti keičiami 0,6000 ha žemės sklypo dalyje, atsakovams nesutinkant su žemės sklypo ploto paskaičiavimu, vadovaujantis nurodytu naudojimosi žemės sklypo nustatymo planu, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos įpareigotina suformuoti žemės sklypÄ , reikalingÄ pareiÅ¡kėjo nuosavybe esantiems pastatams eksploatuoti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose nuosekliai formuojama analogiÅ¡ka praktika sprendžiant dėl pastatų savininko teisių suformuoti namų valdos (sodybos) žemės sklypÄ , reikalingÄ Å¡iems pastatams eksploatuoti (2011 m. gegužės 9 d. nutartis Nr. A525-764/2011, 2012 m. kovo 15 d. nutartis Nr. A492-1478/2012, 2012 m. gegužės 14 d. Nr. A261-1770/2012).              Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinį aktÄ panaikinus dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 straipsnyje nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.             Esant nustatytai aplinkybei, jog po nuosavybės teisių į ginčo žemę atkÅ«rimo jokie sandoriai, susiję su jos perleidimu tretiesiems asmenims, nebuvo sudaryti, praÅ¡ymas taikyti restitucijÄ laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

             PareiÅ¡kėjas yra pateikęs praÅ¡ymÄ (b.l.

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 41 Eur žyminis mokestis, 200 Eur atstovavimo iÅ¡laidos ir 79,87 Eur iÅ¡laidos už pažymų gavimÄ ir žemės sklypo plano parengimÄ .              Proceso Å¡alių iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTÄ® 44 straipsnio 2 dalis numato, kad kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas.

Proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas (ABTÄ® 44 straipsnio 6 dalis). Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pagal ABTÄ® 44-45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas iÅ¡laidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota Å¡alis teismui turi pateikti ne tik praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo, bet ir iÅ¡laidų paskaičiavimÄ ir pagrindimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2014-08-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-693/2014).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, nuosekliai laikomasi taisyklės, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iÅ¡ dalies, proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012, 2015 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-697-756/2015 ir kt.).

Pažymėtina, kad analogiÅ¡ko turinio norma yra įtvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.Kadangi skundas patenkintas iÅ¡ dalies, vertintina, jog patenkintų reikalavimų dalis sudaro 66 procentus skundo reikalavimų, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjas įgijo teisę į turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ patenkintų skundo reikalavimų dalyje.Ä® bylÄ pateiktas kvitas (b.l.35) patvirtina, jog už ieÅ¡kinį sumokėta 41,55 Eur.

Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, pareiÅ¡kėjui priteistina 37,39 (41,55 Eur x 66 proc.= 27,42 Eur).IÅ¡ sÄ skaitos apmokėti (b. l. 32,33) matyti, jog už dokumentų iÅ¡rašų gavimÄ pareiÅ¡kėjas Valstybės įmonei Registrų centras sumokėjo 29,87 Eur, o už žemės sklypo plano parengimÄ (b.l. 34)- 50 Eur. PareiÅ¡kėjui priteistina 52,71 Eur (79,87 x 66 proc. = 52,71 Eur) turėtų iÅ¡laidų suma.PareiÅ¡kėjÄ atstovavo advokatas Arvydas LauriÅ¡as (b.l. 30). IeÅ¡kinio pareiÅ¡kime (b.l. 3-6) nurodyta, jog praÅ¡oma priteisti teismo iÅ¡laidas, tame tarpe ir 200 Eur už advokato teisines paslaugas.

Pinigų priėmimo kvitas (b.l.

31) patvirtina, kad advokatui Arvydui LauriÅ¡ui pareiÅ¡kėjas sumokėjo 200 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijose iÅ¡vardintÄ teisių paslaugų, už kurias priteistinas užmokestis už advokato teikiamas teisines paslaugas, sÄ raÅ¡Ä , advokato Arvydo LauriÅ¡o suteiktos teisinės paslaugos laikytinos atitinkančiomis Rekomendacijų 8.2 punktÄ . Vadovaujantis Rekomendacijų (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 03 20), t.y. teisinių paslaugų suteikimo metu) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį- 2,5. Kadangi nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo turėtų atstovavimo iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijse nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, pareiÅ¡kėjui priteistina 132 Eur (200 x 66 proc. = 132 Eur) atstovavimo iÅ¡laidų suma. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjÄ astovavo ir advokatas Vaclovas JanuÅ¡auskas (b.l. 98). 2015 11 13 Teisinių paslaugų sutartyje (be numerio) nurodyta, kad sutartas užmokestis- 500 Eur.

Byloje nėra duomenų, kokias iÅ¡laidas, susijusias su advokato Vaclovo JanuÅ¡ausko teisinių paslaugų teikimu, pareiÅ¡kėjas realiai patyrė, nepateiktas praÅ¡ymas dėl jų atlyginimo bei tokių iÅ¡laidų paskaičiavimas bei pagrindimas. Kadangi vertintina, jog praÅ¡ymas neatitinka ABTÄ® 45 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jis netenkintinas. Viso priteistina 222,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.Kadangi neteisėtais dalyje pripažintus administracinius aktus priėmė institucija, kurios teisių perėmėja yra atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos tik iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Tauragės apskrities 2000 m. birželio 21 d. sprendimÄ Nr. 77-7354 ir Tauragės apskrities 2000 m. birželio 21 d. sprendimÄ Â Nr. 77-7355 dalyje, kuria A.

P. ir R. M. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , reikalingÄ A. Å . nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui, panaikinti ir Nacionalinę žemės tarnybÄ prie žemės Å«kio ministerijos įpareigoti suformuoti žemės sklypÄ , reikalingÄ A. Å . nuosavybės teise priklausantiems pastatams, esantiems Tauragės rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini), eksploatuoti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Priteisti iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 222,10 (du Å¡imtus dvideÅ¡imt du Eur 10 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų A.

Å ..Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai                                                                               Eglė Kiaurakytė                                                                                                                                                                                                  Dalia Gumuliauskienė                                                                                                                 Vida Stonkuvienė