2023-12-20 Nr. AB-22379-3-62-3-03239-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-761-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03239-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas L. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2023 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 10000513262/KM34-(11.40 E)-1535 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“ (toliau – Sprendimas).

L. K. taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą, kol bus išnagrinėtas ginčas teisme dėl šio sprendimo teisėtumo ir įsiteisės teismo sprendimas. Pareiškėjas paaiškino, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jis patirs esmines neigiamas pasekmes, kurias vėliau bus sunku ar neįmanoma pašalinti. Pažymėjo, kad Sprendimo vykdymas ir su tuo susiję jo atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose apribojimas bei priverstinis bet kokių lėšų iš jų nurašymas reiškia absoliučiai visų galimų pareiškėjo, kaip fizinio asmens, galimybių patenkinti jo gyvybinius poreikius, taip pat išlaikyti savo nepilnamečius / mažamečius vaikus, panaikinimą.

Sprendimą toliau įgyvendinant (be jokių apribojimų iš jo banko sąskaitų nurašant visas jo iš vienintelės darbovietės gaunamas pinigines lėšas), L. K. iš viso negali patenkinti jokių nei savo, nei savo išlaikytinių esminių socialinių, ekonominių bei kitų gyvybinių poreikių, užtikrinti teisės į teisminę gynybą ir su tuo susijusių išlaidų apmokėjimą, kadangi visos į pareiškėjo sąskaitas patenkančios lėšos iš karto bus ir yra nurašomos išimtinai atsakovui. L. K. akcentavo, kad išieškojimą iš jo dėl to paties jau yra pradėjusi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri taip pat yra papildomai apribojusi disponavimą pareiškėjo lėšomis banko sąskaitose ir nurodžiusi jas nurašyti.

Pareiškėjas teigė, kad po Sprendimo priėmimo jam iš viso nebeleidžiama vykdyti jokios tolesnės apmokamos darbinės veiklos, reikalingos jo, kaip fizinio asmens, egzistavimui, mokesčių mokėjimui, kitų įsipareigojimų vykdymui ir atsiskaitymui su valstybės biudžetu, dengiant kitas mokestines prievoles, neišvengiamai atsirandančias jo veikloje. Taigi Sprendimo vykdymas sukels neatitaisomą bei esminę žalą mokesčių mokėtojo ir jo išlaikomų nepilnamečių vaikų interesams, o sukeltų neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas.

L. K. nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas niekaip nepažeistų atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Bet kuriuo atveju, net ir sustabdžius Sprendimą, Kauno teritorinė muitinė turėtų teisę ir galimybę taikyti kitas mokestinės nepriemokos išieškojimo užtikrinimo priemones, kurios nėra susijusios su aktyviu pareiškėjo gaunamų reguliarių pajamų išieškojimu iš banko sąskaitų.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo L. K. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.

Teismas pažymėjo, kad yra priimtas pareiškėjo skundas atsakovui Kauno teritorinei muitinei, kuriame prašoma panaikinti Sprendimą.

Pacitavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies bei 3 dalies 1–4 punktų nuostatas ir aptaręs aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi kumuliatyvios Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnyje įtvirtintos tokių priemonių taikymo sąlygos: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia skundo reikalavimo pagrįstumą (t. y. nurodo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentus dėl skundžiamo akto neteisėtumo); 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas nurodė, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais, tačiau pareiškėjo teiginiai dėl jo finansinės padėties ir ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvūs, jie nėra patvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus, būtų galima nustatyti, kokią žalą L. K. patirtų, netenkinus jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Teismas pažymėjo, kad vien nustatytas vykdomo išieškojimo faktas savaime nereiškia pareiškėjo finansinės padėties sunkumo ir neleidžia daryti išvados, jog jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas akcentavo, kad atsakovas yra valstybės institucija. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 111 straipsnis nustato, jog paaiškėjus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo mokestį ar su juo susijusias sumas, jos grąžinamos šio įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos. Jei nepagrįstai išieškotos sumos laiku negrąžinamos, mokesčių mokėtojo naudai šio įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka yra skaičiuojamos palūkanos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas dėl to mokesčio nenustato kitaip. Teismas sprendė, kad toks reguliavimas yra pakankamas, siekiant užtikrinti, jog bet kokios nepagrįstai išieškotos lėšos pareiškėjui bus operatyviai grąžintos.

Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių faktinių pagrindų pripažinti, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, L. K. gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie ateityje galimas kilti neigiamas pasekmes. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teismas sprendė, kad L. K. nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo.

III. Pareiškėjas L. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį, kurioje nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, bei klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą, kol bus išnagrinėtas ginčas teisme dėl jo teisėtumo bei įsiteisės teismo procesinis sprendimas, kuriuo bus baigtas nagrinėti ginčas.

Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuri aiškiai patvirtina, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, privalo išanalizuoti asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, vertinti jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

L. K. pažymi, kad teismui buvo pateikęs įrodymus, kurie patvirtina, jog jis pajamas gauna iš vienintelio darbdavio, o gaunamas darbo užmokestis yra artimas minimaliam darbo užmokesčiui, iš kurio pareiškėjas dar turi išlaikyti ir nepilnamečius vaikus. L. K. nurodo, kad apskritai neturi jokio kito registruotino turto, todėl jokių papildomų duomenų ar įrodymų pateikti negali. Pažymi, kad atsakovo vykdomas išieškojimas yra nukreiptas į jo darbo užmokestį, kurį pareiškėjas gauna į savo banko sąskaitą, o ne į kitas jo turto rūšis (jų tiesiog nėra).

L. K. nurodo, kad iš skundžiamos teismo nutarties nėra aišku, kokius dar kitus įrodymus apie savo materialinę padėtį ir Sprendimo pasekmes jis galėtų ar turėtų pateikti, kadangi aplinkybės, jog ginčijamas sprendimas jau daro esminę neigiamą įtaką, kurią būtų sunku ar neįmanoma pašalinti, išnagrinėjus ginčą teisme, yra akivaizdžios (pareiškėjas ir jo išlaikytiniai išgyvena esmines neigiamas teisines pasekmes, kurios niekaip negalės būti atšauktos ar savaime ištaisytos, teismui ateityje priėmus L. K. palankų teismo sprendimą).

L. K. atkreipia dėmesį, kad jis kelia ne mokestinį ginčą dėl mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo jam buvo apskaičiuota mokestinė nepriemoka, bet ginčą dėl jau realiai pradėtų bei vykstančių priverstinio mokestines nepriemokos vykdymo veiksmų – nurodymo nurašyti lėšas iš pareiškėjo banko sąskaitų, kurie yra realiai įgyvendinami bei vykdomi ir buvo pradėti vykdyti nedelsiant, iš karto po Sprendimo priėmimo.

Remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo 63 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 106 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, pareiškėjas teigia, kad vien iš šio teisinio reguliavimo, kurio pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo, yra akivaizdu, jog nesustabdžius Sprendimo galiojimo ir remiantis juo vykdomo išieškojimo iš banko sąskaitose esančių L. K. lėšų, pareiškėjas jau patiria esmines neigiamas pasekmes, kurių vėliau bus sunku ar neįmanoma pašalinti. L. K. akcentuoja, kad Sprendimo vykdymas ir su tuo susiję jo atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose lėšų naudojimo apribojimas bei priverstinis bet kokių lėšų iš jų nurašymas reiškia ir absoliučiai visos galimos pareiškėjo veiklos sustabdymą, t. y. jo negalėjimą vykdyti eilinių einamųjų mokėjimų, susijusių su gyvybiniais jo ir jo išlaikytinių – nepilnamečių vaikų – poreikiais.

Pareiškėjas pažymi, kad Sprendime nėra jokių duomenų apie tai, kad jam būtų nustatyta laisvai disponuojama lėšų suma banko sąskaitoje, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio normos. Sprendime nėra nurodyta apie L. K. paliktas fiksuotas laisvai disponuojamas sumas, jų konkrečius dydžius, o tai reiškia, kad Sprendimu atsakovas yra priskyręs sau teisę nurašyti visas į pareiškėjo banko sąskaitą patenkančias lėšas, kurių vienintelė forma yra jo darbo užmokestis. Dėl šios aplinkybės patikslinimo L. K. papildomai kreipėsi į Kauno teritorinę muitinę, kadangi pagal pridedamą banko sąskaitos išrašą, visos lėšos pareiškėjo banko sąskaitoje yra apribotos ir rezervuotos nurašyti atsakovo ir kito mokesčių administratoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – naudai; iš viso yra rezervuota nurašyti ir apribota daugiau nei 117 000 Eur suma, o tai reiškia, jog ir dėl Kauno teritorinės muitinės veiksmų pareiškėjas iš viso negali naudotis jokiomis jo teisėtai gaunamomis pajamomis ir jokia jų dalimi.

L. K. teigia, kad atsakovas jokio teisiškai įpareigojančio galutinio sprendimo dėl pareiškėjui paliktinos konkrečios laisvai disponuojamos lėšų sumos ir jos konkretaus dydžio (su jo pagrindimu) nėra priėmęs, toks sprendimas L. K. nėra žinomas. Tai reiškia, kad nesustabdžius Sprendimo, Kauno teritorinė muitinė iš esmės gali savo nuožiūra nurašinėti bet kokias jai priimtinas lėšų sumas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nuostatos patvirtina, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. L. K. iš vienintelės darbovietės gaunamas darbo užmokestis yra minimalus, todėl nusprendus išieškoti jo gaunamas lėšas, turėjo būti nustatytos proporcijos, kiek išieškoma iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimalaus mėnesinio atlyginimo, ir kiek iš šį dydį viršijančios dalies, tačiau Sprendime atsakovas yra nurodęs išieškoti bet kokias į pareiškėjo banko sąskaitas patenkančias pinigines sumas, kol jos nepasieks daugiau kaip 10 000 Eur dydžio, ir toks sprendimas jau yra vykdomas, o tai reiškia, kad Kauno teritorinė muitinė yra numačiusi ir nurodžiusi nurašyti visas L. K. darbo užmokesčio lėšas, kurios mokamos tik į banko sąskaitą.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, privalėjo įvertinti aplinkybes apie L. K. gaunamą darbo užmokesčio dydį bei nustatyti tinkamą, norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančią jo vykdymo tvarką, apibrėždamas periodiškai išieškotinų sumų dydžius.

Pareiškėjas pažymi, kad Kauno teritorinei muitinei nusprendus tiesiog išieškoti iš karto visą daugiau kaip 10 000 Eur mokestinės nepriemokos sumą iš jo banko sąskaitų ir jos įplaukų (kai tuo pačiu metu papildomą išieškojimą iš L. K. banko sąskaitų vykdo ir kitas mokesčių administratorius), pareiškėjui nėra paliekama jokių piniginių lėšų, kurių galėti pakakti jo paties ar jo nepilnamečių vaikų gyvenimo poreikiams tenkinti, ir visa tai jau dabar jiems sukelia išankstines bei esmines neigiamas teisines pasekmes. Be to, pagal Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 3 dalies nuostatas, esant nedarbingų išlaikomų asmenų, priverstinai iš darbo užmokesčio išskaitoma sumos dalis turėtų būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau atsakovas į tai neatsižvelgė, apie tai jokių duomenų nėra.

L. K. nurodo, kad aplinkybė, jog bet kokios nepagrįstai išieškotos lėšos jam bus operatyviai grąžintos Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, jokios reikšmės neturi, kadangi pareiškėjas jau dabar negali naudotis jokia jo gaunamų pajamų dalimi, naudotis banko sąskaita ir tenkinti gyvybinius savo bei savo vaikų poreikius, o tai reiškia, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme vykdomas ginčijamas atsakovo sprendimas jau dabar sukelia tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas, o tai lemia ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę.

L. K. pažymi, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjo teiginiai dėl jo finansinės padėties ir ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvūs ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus, būtų galima nustatyti, kokią žala patirtų pareiškėjas, netenkinus jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Atsižvelgus į tai, skundžiama teismo nutartis turėtų būti panaikinta kaip nepagrįsta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo L. K. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, kol bus išnagrinėtas ginčas teisme dėl Sprendimo teisėtumo bei įsiteisės teismo procesinis sprendimas, kuriuo bus baigtas nagrinėti ginčas, sustabdyti Sprendimo galiojimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti L. K. prašymą.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2023 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-822/2023).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir panašiai). Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo, tačiau vienos iš dviejų būtinų sąlygų konstatavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-968/2023).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog egzistuoja pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Kauno teritorinės muitinės 2023 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 10000513262/KM34-(11.40 E)-1535 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“ teisėtumo bei pagrįstumo. Sprendimu, kurio galiojimą pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti, buvo nurodyta nurašyti 13 141,76 Eur mokestinę nepriemoką iš L. K. sąskaitų kredito įstaigoje.

Prašymą taikyti jo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės argumentavo tuo, kad jos nepritaikius, jis patirs esmines neigiamas pasekmes, kurias vėliau bus sunku ar neįmanoma pašalinti. L. K. teigė, kad Sprendimo vykdymas sukels neatitaisomą bei esminę žalą mokesčių mokėtojo ir jo išlaikomų nepilnamečių vaikų interesams, o sukeltų neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. L. K. nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas niekaip nepažeistų atsakovo teisių ir teisėtų interesų, net ir sustabdžius Sprendimą, Kauno teritorinė muitinė turėtų teisę ir galimybę taikyti kitas mokestinės nepriemokos išieškojimo užtikrinimo priemones, kurios nėra susijusios su aktyviu pareiškėjo gaunamų reguliarių pajamų išieškojimu iš banko sąskaitų.

Įvertinusi byloje pateiktus duomenis bei pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta reali grėsmė, jog netaikius L. K. nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Vertinant pareiškėjo argumentus, dėl kurių pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti jo nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones, akcentuotina, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-562-556/2021). Taip pat ir prielaida, jog pareiškėjas ar kiti asmenys gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-556/2022).

Atkreiptinas dėmesys, kad nors Sprendime yra nurodyta nurašyti pakankamai didelės sumos (13 141,76 Eur) mokestinę nepriemoką iš L. K. sąskaitų kredito įstaigoje, tačiau nagrinėjamu atveju ši suma savaime nereiškia, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-579-442/2023). Pažymėtina, kad Mokesčių administravimo įstatymo 87 ir 111 straipsniai nustato nepagrįstai išieškotų mokesčių ir su jais susijusių sumų grąžinimo mechanizmą.

Kaip minėta, asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. L. K. su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pateikti įrodymai ((duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 25 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 2023-10-12, 2010 m. rugpjūčio 27 d. darbo sutartis Nr. 59, pareiškėjo vaiko gimimo liudijimas bei pareiškėjo santuokos liudijimas) nepatvirtina neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Pažymėtina, kad duomenys apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį pateikiami už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. sausio, t. y. minėti duomenys nepateikia jokios informacijos apie pareiškėjo dabartinę finansinę padėtį. Pažymėtina, kad iš banko „Luminor“ 2023 m. spalio 1–31 d. sąskaitos išrašo matyti, jog yra nustatyta laisvai disponuojama lėšų suma, todėl pareiškėjo teiginys, jog jis visiškai negali naudotis gaunamu darbo užmokesčiu, yra nepagrįstas. L. K. pateikti jo sąskaitos išrašai patvirtina, kad 2023 m. spalio mėnesį buvo rezervuota 117 564,17 Eur suma, iš jų – 13 141,76 Eur rezervuota Kauno teritorinei muitinei, tačiau neįrodo, kiek realiai mokestinės nepriemokos nurašyta iš mokesčių mokėtojo sąskaitos kredito įstaigoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina bendros jo finansinės padėties ir taikytų apribojimų įtakos L. K. bei jo artimiesiems negalėjimui patenkinti jokių nei jo, nei išlaikytinių esminių socialinių, ekonominių bei kitų gyvybinių poreikių, užtikrinti teisės į teisminę gynybą ir su tuo susijusių išlaidų apmokėjimą ir panašiai. Byloje nėra pateikta ir duomenų apie kitą pareiškėjo turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, esamus kreditorius ir skolininkus. Byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėjas yra sudaręs santuoką, tačiau nepateikta duomenų, koks yra sutuoktinių turto režimas, kito sutuoktinio finansinė padėtis ir kita. Įvertinus pateiktus duomenis, neįmanoma spręsti apie tikrąją L. K. finansinę būklę bei konstatuoti aplinkybės, jog vykdant išieškojimą iš pareiškėjo sąskaitų ir šio išieškojimo nesustabdžius, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Aplinkybės, kad pareiškėjas turi nepilnamečių išlaikytinių ir kad atsakovas gali taikyti bet kokias kitokias priemones mokestinės nepriemokos išieškojimui užtikrinti, pačios savaime nesuponuoja būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Įvertinus pareiškėjo argumentus ir administracinėje byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo išvadai, kad Sprendimo vykdymas reiškia absoliučiai visos galimos L. K. veiklos sustabdymą.

Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikia papildomus įrodymus (ekranvaizdžio kopiją (data nenurodyta), paklausimo Kauno teritorinei muitinei dėl Kauno teritorinės muitinės 2023 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 10000513262/KM34-(11.40 E)-1535 vykdymo kopiją, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 str. 3 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė priežasčių, dėl kurių apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai negalėjo būti pateikti procesinio pobūdžio klausimą sprendusiam pirmosios instancijos teismui, tokių priežasčių nenurodė ir pats pareiškėjas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų įrodymų papildomai nepasisako.

Pareiškėjas L. K. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė 2023 m. gruodžio 19 d. prašymus ir paaiškinimus, kuriuose prašo prie administracinės bylos prijungti jo pateiktus papildomus įrodymus. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių į institucijas dėl darbo užmokesčio pervedimo į jo sąskaitą ar išrašų iš valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazės apie L. K. turimą (neturimą) nekilnojamąjį turtą pateikimo jis negalėjo kreiptis anksčiau, tokių dokumentų išduoti anksčiau pareiškėjas neprašė ir jų pirmosios instancijos teismui nepateikė. Atsižvelgusi į šias aplinkybes bei aptartus išaiškinimus dėl naujai apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų vertinimo, teisėjų kolegija minėtuose papildomai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos nevertina.

Kartu su 2023 m. gruodžio 19 d. prašymais ir paaiškinimais pareiškėjas taip pat pateikė Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gruodžio 1 d. atsakymą „Dėl gauto paklausimo“. Šiame atsakyme pateikta informacija tik patvirtina prieš tai teisėjų kolegijos nustatytas aplinkybes, kad L. K. yra palikta teisė kiekvieną kalendorinį mėnesį disponuoti 354 Eur neišieškoma suma, ką pareiškėjas neigė prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir atskirajame skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gruodžio 1 d. atsakymas „Dėl gauto paklausimo“ nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo atveju turėtų būti pritaikyta L. K. prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė, nes savaime nepatvirtina bendros pareiškėjo finansinės padėties ir taikytų apribojimų įtakos L. K. bei jo artimųjų negalėjimui patenkinti jokių nei jo, nei išlaikytinių esminių socialinių, ekonominių bei kitų gyvybinių poreikių, užtikrinti teisės į teisminę gynybą ir su tuo susijusių išlaidų apmokėjimą ir panašiai.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra jokio pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Įvertinus L. K. nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgus į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo L. K. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis