2020-07-01 Nr. AB-13207-3-64-3-00763-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-449-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00763-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sodbeta“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šiaulių skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. balandžio 23 d. raštą (toliau – ir Raštas), kuriuo buvo atsisakyta patvirtinti pareiškėjo pateiktą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, (toliau – ir Žemės sklypas) planą, ir grąžinti pareiškėjo prašymą pakartotinai nagrinėti atsakovui.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio R. K. vykdomosiose bylose Nr. 0098/19/03190 ir Nr. 0098/19/03191, kuriais pareiškėjas yra įpareigotas nugriauti tvoros ir betono ruošimo aikštelės dalis, iki kol šioje administracinėje byloje bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas.

II. Regionų apygardos administracinio teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Sodbeta“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, reglamentuojančias reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą (ABTĮ 70 str. 3 ir 4 d.), taip pat vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinančia minėtas nuostatas, nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas prašo stabdyti vykdymo veiksmus pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje, o administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisingumo principas reikalauja, jog sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, asmenų teisės nebūtų ribojamos labiau negu reikia, taip pat turi būti atsižvelgta į atsakovo interesus bei viešąjį interesą. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas šioje administracinėje byloje prašo stabdyti vykdomųjų dokumentų, išduotų pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje, vykdymą.

Teismas pažymėjo, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Nors pareiškėjas nurodė, kad patvirtinus žemės sklypo planą, pareiškėjas turėtų galimybę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese arba kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, teismas vertino, kad pareiškėjas niekaip šios savo nurodytos aplinkybės nepagrindė, todėl taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę remiantis prielaidomis, kas galėtų būti ateityje, nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas pabrėžė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo.

III. Pareiškėjas UAB „Sodbeta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra pagrįstos tik prielaidomis. Pareiškėjas pateikė išsamius teisinius ir faktinius argumentus, jog teismui panaikinus Raštą, o atsakovui iš naujo įvertinus pareiškėjo prašymą bei patvirtinus pareiškėjo pateiktą Žemės sklypo planą su Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingomis individualizuotomis Žemės sklypo dalimis, išnyktų pareiga pareiškėjui nugriauti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-40-1031/2018, nurodytas neteisėtai pastatytas Statinių dalis, kadangi tam nebebūtų teisinio pagrindo, kuriuo remiantis buvo priimtas minėtas sprendimas.

Pareiškėjo vertinimu, tuo atveju, jeigu statiniai patektų į Žemės sklypo dalį, kuri priskirta (individualizuota) pareiškėjui priklausančių statinių eksploatavimui, tokiu atveju nereikėtų gauti kitų žemės sklypo bendranuomininkų sutikimo ir išnyktų teisinis pagrindas, o tuo pačiu ir pareiga šias Statinių dalis nugriauti kaip neteisėtai pastatytas.

Pareiškėjas paaiškina, kad, negalėdamas bendru sutarimu su kitais Žemės sklypo bendranuomininkais susitarti dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo, negalėdamas tokios tvarkos pasitvirtinti ir teismo sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019, pateiktais išaiškinimais, kreipėsi į atsakovą dėl Žemės sklypo plano patvirtinimo, kuriuo Žemės sklypo dalis, kurioje stovi statiniai, būtų priskirta (individualizuota) pareiškėjui priklausančių kitų statinių eksploatavimui, bei siekdamas išspręsti kitus su Žemės sklypo naudojimu susijusius probleminius klausimus. Aplinkybę, kad valstybei priklausančiame Žemės sklype draudžiama bendru nuomininkų susitarimu ar teismo sprendimu nustatyti naudojimosi juo tvarką, patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019, pateiktas išaiškinimas. Įgyvendindamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019, pateiktą išaiškinimą, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, kad būtų patvirtintas Žemės sklypo planas, o atsakovui Raštu atsisakius Žemės sklypo planą patvirtinti, pareiškėjas šį atsisakymą ginčija teismine tvarka. Patenkinus pareiškėjo skundą, t. y. panaikinus Raštą kaip neteisėtą, atsakovui atsirastų pareiga patvirtinti Žemės sklypo planą, tokiu būdu išnyktų teisinis pagrindas, kuriuo buvo priimtas teismo sprendimas griauti statinių dalis, o pareiškėjas įgytų teisę jas išsaugoti, t. y. iš esmės įteisinti statinius.

Pareiškėjo teigimu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas patirtų didelę žalą.

Pareiškėjas pažymi, kad įrodė, jog patenkinus pareiškėjo skundo materialųjį reikalavimą – panaikinus Raštą ir atsakovui patvirtinus pareiškėjo pateiktą Žemės sklypo planą, išnyktų teisinis pagrindas, kuriuo statinių statyba teismo sprendimu buvo pripažinta kaip neteisėta, t. y. iš esmės įvyktų statinių įteisinimas. Tai reiškia, kad pareiškėjo pareikštas materialusis reikalavimas yra susijęs su prašoma reikalavimo užtikrinimo priemone, bei leis laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Laikinai sureguliuoti teisinę padėtį yra svarbu, kadangi pareiškėjas siekia išsaugoti nenugriautas statinių dalis, t. y. iš esmės jas įteisinti patvirtinant Žemės sklypo planą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės leistų pareiškėjui išsaugoti savo nuosavybę nenugriautą, taip iš esmės ją įteisinant. Tai leistų išvengti didelės žalos pareiškėjo nuosavybei padarymo, be to, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas atitiktų tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus dėl proporcingumo principo.

Pareiškėjas pabrėžia, kad, jei vykdant Sprendimą pareiškėjo Statinių dalys bus nugriautos, tai gali kelti grėsmę aplinkos apsaugai, o tai taip pat susiję su grėsme didelei žalai atsirasti ir viešuoju interesu. Statiniai – tvoros ir aikštelė, kurių dalis Sprendimu nurodoma griauti, buvo įrengti ir atsižvelgiant į 2016 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono Aplinkos apsaugos departamento kontrolės skyriaus privalomąjį nurodymą Nr. KOS-5 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas betono ruošimo ir išdavimo vietoje tvarkyti paviršines nuotekas, įrengti paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą (įrengti vandeniui nelaidžias kietas dangas, užtikrinant, kad nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir tam, kad ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų). Vykdydamas Privalomąjį nurodymą, pareiškėjas įrengė vandeniui nelaidžios dangos aikštelę, o ją juosiančios tvoros neleidžia nuotekoms nuo jos nenutekėti ant šalia esančių teritorijų ir atvirkščiai. Taigi, nugriovus statinių dalį, t. y. dalį tvorų ir aikštelės, nebus užtikrintas Privalomojo nurodymo vykdymas, t. y. per nugriautas statinių dalis galės netrukdomai prasiskverbti nuotekos ir taip užteršti aplinkui esančias teritorijas, gruntą ir panašiai, kas gali sudaryti sąlygas didelės žalos kilimui ir viešojo intereso pažeidimui.

Pareiškėjas nurodo, kad prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra proporcingos ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų daugiau nei reikalinga. Nagrinėjamu atveju, atsakovo interesai, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, niekaip nebus pažeidžiami. Pasisakydamas dėl viešojo intereso ir kitų asmenų teisių ribojimo, pareiškėjas pažymi, kad šiuo metu visi Žemės sklypo bendranuomininkai turi galimybę patekti į savo patalpas, esančias Žemės sklypo adresu registruotuose statiniuose, todėl bendranuomininkams nėra apribotos valdymo, naudojimo ir/ar disponavimo nuosavybe teisės, jie Žemės sklype vykdo savo ūkinę komercinę veiklą. Tai, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones laikinai yra kiek apsunkintas naudojimasis nuosavybe (t. y. sunkiau privažiuoti prie tam tikrų patalpų, tačiau tokia galimybė nėra visiškai panaikinta), rodo, kad proporcingumo principas yra subalansuotas. Išsprendus ginčą ir patenkinus pareiškėjo skundą, o atsakovui patvirtinus Žemės sklypo planą su jame numatytais sprendiniais, visiems Žemės sklypo bendranuomininkams pagerės naudojimasis savo patalpomis, esančiomis statiniuose.

Skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Skyrius nurodo, kad, vadovaujantis ABTĮ 16 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokios pačios nuostatos dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties privalomumo įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje. Atsakovas pabrėžia, kad ir pareiškėjui, ir NŽT įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi, todėl NŽT neturi teisinio pagrindo tvirtinti tokio statiniams eksploatuoti reikalingų Žemės sklypo dalių nustatymo plano, kuris paneigtų įsiteisėjusio teismo sprendimo esmę ar sudarytų sąlygas nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.

Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo siekis yra akivaizdus – išsaugoti statinius, kurie pagal teismo sprendimą turi būti nugriauti, t. y. pareiškėjas veikia prieš pačią įsiteisėjusio teismo sprendimo esmę. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas netinkamai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e3K-3-380-611/2019, pateiktus išaiškinimus dėl Žemės sklypo plano, bandydamas šiuos išaiškinimus susieti su statiniais, kuriuos teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu įpareigojo nugriauti.

Atsakovo teigimu, akivaizdu, kad pareiškėjas procesinėmis teisėmis (prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones) naudojasi tam, jog sukurtų kliūtis jo nenaudai priimto Sprendimo įgyvendinimui. Pareiškėjas akivaizdžiai siekia vilkinti priimto Sprendimo vykdymą visais įmanomais būdais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Taip pat pabrėžtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-474-525/2018).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio R. K. vykdomosiose bylose Nr. 0098/19/03190 ir 0098/19/03191 pradėtose pagal Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje išduotus vykdomuosius dokumentus, kuriais pareiškėjas yra įpareigotas nugriauti Statinių dalis, iki kol šioje administracinėje byloje bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas grindė tuo, kad, patvirtinus Žemės sklypo planą, pareiškėjas turėtų galimybę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese ir taip išsaugoti savo turtą, kurį nurodyta nugriauti teismo sprendimu, arba kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, tuo pagrindu, kad yra patvirtintas Žemės sklypo planas ir pareiškėjui priklausantys statiniai patenka į pareiškėjui priskirtą Žemės sklypo dalį. Be to, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui atsirastų didėlė žala, taip pat, nugriovus statinius, žala gali kilti aplinkai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LITEKO duomenimis, nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-40-1031/2018, įpareigojo UAB „Sodbeta“ (pareiškėją) nugriauti tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017 m. lapkričio 20 d. parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliuose) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 1), dalį tarp taškų (duomenys neskelbtini); tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G.

L. 2017 m. lapkričio 20 d. parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliuose) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 2), dalį tarp taškų (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017 m. lapkričio 20 d. parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliuose) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 4 ir t 5), dalį tarp taškų (duomenys neskelbtini);

Betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017 m. lapkričio 20 d. parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliuose) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu b 2), dalį tarp taškų (duomenys neskelbtini), sudarančią 74 kv. m. Betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017 m. lapkričio 20 d. parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliuose) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu b 2), dalį tarp taškų (duomenys neskelbtini), sudarančią 82 kv. m; nustatyti UAB “Sodbeta” priklausančios betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (G.

L. 2017 m. lapkričio 20 d. parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliuose) nustatymo plane pažymėta indeksu b 2 daliai, plane pažymėtai tarp taškų (duomenys neskelbtini), servitutą, kurio plotas 430 kv. m., suteikiantį teisę visiems asmenims naudotis ta aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019, šią sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Taigi, Šiaulių apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-40-1031/2018 yra įsiteisėjęs.

Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad pareiškėjas su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-40-1031/2018 vykdymo atidėjimo – kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, kuris 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi šį prašymą atmetė, taip pat skyrė UAB „Sodbeta“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Iš Teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad ši teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi – ji yra apskųsta Šiaulių apygardos teismui, byla pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dar neišnagrinėta.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo tenkinimo taip, kaip jis suformuluotas, t. y. iš esmės prašoma sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 str.), jų vykdymas gali būti sustabdytas įstatymo numatytais atvejais (CPK 363 str., 372 str. 2 d.).

Vertinant faktines aplinkybes, ginčo pobūdį ir teisinę situaciją, konstatuotą įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, pagrindo teigti, kad nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo, kuris bus priimtas šioje byloje, įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta, kad statinys (betono ruošimo aikštelė) pastatytas pažeidžiant kitų Žemės sklypo nuomininkų teises ir teisėtus interesus, taigi, pritaikius pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, tęstųsi trečiųjų asmenų teisių pažeidimas.

Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra adekvačios siekiamam tikslui ir neproporcingos vertinant administracinėje byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta “ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė