42067d3d-6e16-4985-a08f-e11078bfa9a2 · Plungės apylinkės teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. II-142-973/2021 Proceso Nr. 4-10-3-00067-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

16.9.4.

Registro objektas ROIK: 20127234027

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. lapkričio 18 d.

Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Viktorija Vasiliauskienė,

sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei,

dalyvaujant pareiškėjai R. B., jo atstovui advokatui Viktorui Gecui,

institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovui Leonui Butkui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. kovo 31 d. nutarimo panaikinimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-697-2021.

Teismas

n u s t a t ė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. kovo 31 d. nutarimu R. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 420 str. 1 d. 200 Eur bauda ir 4 mėnesių specialiosios teisės-vairuoti transporto priemones- atėmimu už tai, kad 2020 m. gruodžio 30 d. 21.00 val. vairuodamas transporto priemonę paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus: Vytauto g. ir Vasario 16-osios g. sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, siekdamas apvažiuoti lėčiau už jį važiuojančiÄ transporto priemonę pradėjo lenkimo manevrÄ â€“ nerodydamas kairiojo posÅ«kio signalo, staigiai pasuko į kairę, kirto siaurÄ jÄ iÅ¡tisinę horizontaliojo kelių ženklinimo linijÄ , kuri Kelių eismo taisyklėse žymima Nr. 1.1, įvažiavo į dviračių juostÄ , kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 411, toliau važiuodamas dviračių juosta kirto pėsčiųjų perėjÄ , ties kuria apvažiavo lenkiamÄ automobilį, ir sankryžoje su J.

Basanavičiaus gatve, vienÄ kartÄ parodydamas posÅ«kio signalÄ Ä¯ deÅ¡inę, vėl kirto siaurÄ jÄ iÅ¡tisinę horizontaliojo kelių ženklinimo linijÄ , ir grįžo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį. Tokiais savo neteisėtais veiksmais parodė nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams, elgėsi labai neatsargiai, sukėlė itin didelį pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, nes dėl priekyje važiuojančio automobilio nematė ar pėsčiųjų perėjoje yra pėsčiųjų, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, atliko staigų manevrÄ Ä¯ kairę, neperspėdamas atitinkamu signalu kitų eismo dalyvių, įvažiavo į dviračių juostÄ , kuria bet kuriuo metu gali važiuoti dviratininkas ar elektrinis dviratis, ir važiuodamas dviračių juosta apvažiavo kitÄ automobilį bÅ«tent ties pėsčiųjų perėja, t. y. apvažiavo kitÄ automobilį vietoje, kuri nėra tam skirta, kurioje kiti eismo dalyviai nesitiki sutikti transporto priemones ir kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

Tokiu būdu R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 4, 8, 82.2, 124 p., 3 priedo 1.1. p. reikalavimus.

R. B. pateikė skundÄ dėl minėto nutarimo, kuriame nurodė, kad Vytauto gatvėje eismas organizuojamas į vienÄ pusę iÅ¡ Å iaurinės pusės į pietus. MinėtÄ vakarÄ jam važiuojant Vytauto gatve, ties Basanavičiaus gatvės sankryža, ties pėsčiųjų perėja lėtai važiavo automobilis. Pėsčiųjų perėjoje nebuvo. Priekyje važiavęs automobilis važiavo lėtai, nes galimai norėjo apžiÅ«rėti ties „Kurhauzu“ esančiÄ naujametę eglę. Kadangi automobilis jam sudarė kliÅ«tį važiuojant į priekį, jis jį saugiai apvažiavo. BÅ«tent minėtas automobilis elgėsi neteisėtai, nes nesant kliÅ«ties sustojo ties pėsčiųjų perėja, taip trukdydamas eismui. Kadangi eismas Vytauto gatvėje vyksta viena puse, todėl negalima teigti, kad jis atliko lenkimo manevrÄ , nes jis neiÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ pusę. Mano, kad turėjo teisę įvažiuoti į dviračiams skirtÄ eismo juostÄ , nes nebuvo kito bÅ«do kaip apvažiuoti kliÅ«tį. Teigia, kad jo veiksmai negali bÅ«ti traktuojami kaip pavojingi, nes pavojaus jis niekam nesukėlė. Jo veiksmai galėtų bÅ«ti traktuojami kaip atskiri Kelių eismo taisyklių pažeidimai, bet ne kaip pavojingas vairavimas. Mano, kad eismas Vytauto gatvėje yra suorganizuotas netinkamai, nes siekiant apvažiuoti kliÅ«tį visada bus kertama iÅ¡tisinė linija. Be to, pareiÅ¡kėjas abejoja dėl eismo organizavimo Vytauto gatvėje teisėtumo, nes jam nebuvo pateiktas atsakymas kokiu pagrindu eismas buvo reorganizuotas į vienpusį.

Teismo posėdžio metu R. B. paaiÅ¡kino, kad jis su automobiliu važiavo į iÅ¡kvietimÄ . Ä®važiavus į Vytauto gatvę, netoli perėjos jis pamatė sustojusį automobilį. Jis nežinojo, ar automobilis sugedęs, ar jis važiuos. Apvažiuodamas jis pamatė, kad maÅ¡inoje sėdėjusi moteris telefonu filmavo eglę. Apvažiavimo manevrÄ jis atliko siekdamas nesudaryti spÅ«sties. PrieÅ¡ manevrÄ neparodė posÅ«kio signalo. Matė, kad iÅ¡ galo važiavo policijos pareigÅ«nai. Apvažiavo stovėjusį automobilį per pėsčiųjų perėjÄ , tačiau niekam pavojaus nesukėlė, nes tuo metu joje nebuvo žmonių. Pažymėjo, kad jo atliktas manevras pėsčiųjų perėjoje negali bÅ«ti laikomas lenkimu, nes į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ jis neįvažiavo, kadangi Vytauto gatvėje eismas yra vienpusis. Mano, kad automobilis jam sudarė kliÅ«tį, todėl jis galėjo jÄ apvažiuoti ir pėsčiųjų perėjoje.

PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas Viktoras Gecas teisme papildomai nurodė, kad R. B. neatliko pavojingo vairavimo, nes apvažiavo kelyje atsiradusiÄ kliÅ«tį. Be to, neaiÅ¡ku kÄ kirto vairuotojas, ar iÅ¡tisinę horizontaliÄ jÄ linijÄ , ar tik skiriamÄ jÄ juostÄ . R. B. atstovas posėdžio metu kėlė abejones dėl kelio ženklinimo bei žymėjimo teisėtumo, nes į bylÄ nebuvo pateikti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai. Jei byloje nėra tokių duomenų, tai asmuo negali bÅ«ti baudžiamas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nes byloje nėra įrodytas eismo organizavimo Vytauto gatvėje teisėtumas.

Institucijos, suraÅ¡iusios skundžiamÄ nutarimÄ , atsiliepimu praÅ¡oma skundÄ atmesti. Institucijos atstovas Leonas Butkus teisme paaiÅ¡kino, kad visiÅ¡kai nepagrįstos atstovo abejonės dėl eismo organizavimo teisėtumo, nes vairuotojai privalo vadovautis esamu kelio ženklinimu. Taip pat neturi Å¡iai bylai jokios reikÅ¡mės kokio pločio yra eismo juosta, iÅ¡ į bylÄ pateikto įraÅ¡o akivaizdu, kad juosta yra pakankama automobiliui važiuoti. Atstovas nesutiko su tuo, kad prie perėjos sustojęs automobilis yra kliÅ«tis kelyje. KliÅ«tis yra duobė, medis, avarijos padariniai. Å ioje situacijoje privažiavęs prie automobilio vairuotojas turėjo sustoti, įsitikinti, kad toliau judėti saugu, o ne pažeidžiant Kelių eismo taisykles be perspėjimo kertant iÅ¡tisinę horizontaliojo žymėjimo linijÄ Ä¯važiuoti į dvipusio eismo dviračio juostÄ . Be to, pažeidimai padaryti pėsčiųjų perėjoje, sankryžoje, o tai akivaizdžiai didina pažeidimo pavojingumÄ . Mano, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matosi, kad automobilis ne stovėjo, bet lėtai važiavo, todėl jis negalėjo bÅ«ti laikomas kliÅ«timi. Kad automobilis nesustojo, o lėtai važiavo, patvirtino ir iÅ¡ paskos važiavę policijos pareigÅ«nai savo tarnybiniame praneÅ¡ime. Ir nors R. B. manevras, pažodžiui vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, ir negali bÅ«ti laikomas lenkimu, tačiau bÅ«tina pažymėti, kad dviračių juosta yra dvipusė ir dviračiai Å¡ioje juostoje važiuoja skirtingomis kryptimis.

Tarnybiniame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Povilo Bončkaus pranešime nurodyta, kad 2020-12-30 apie 21.00 val. važiuojant Vytauto g., Palangoje, pamatė kaip priekyje važiavęs Toyota markės automobilis lenkia ta pačia kryptimi lėtai važiavusį automobilį.

Vaizdo registratoriumi, įrengtu tarnybiniame automobilyje, užfiksuota kaip automobilio, paženklinto Bolt ženklu, vairuotojas, važiuodamas Vytauto g. privažiuodamas perėjÄ pristabdo automobilį (matosi stabdymo Å¡viesos), tokios pat stabdymo Å¡viesos matosi ir prieÅ¡ jį važiavusiame automobilyje. Tuomet nesustodamas, neparodydamas kairiojo posÅ«kio signalo, kirsdamas iÅ¡tisinę horizontaliojo žymėjimo juostÄ prieÅ¡ pat pėsčiųjų perėjÄ Ä¯važiuoja į dvipusio eismo dviračio juostÄ ir per pėsčiųjų perėjÄ apvažiavęs automobilį grįžta į savo juostÄ .

Teismas

k o n s t a t u o j a :

R. B. skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibÅ«dinančių prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno Å¡ių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. B. kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo.

R. B. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie kėlė grėsmę eismo saugumui, t. y. apvažiuodamas prieÅ¡ jį važiuojančiÄ maÅ¡inÄ neparodė kairiojo posÅ«kio signalo, kirto siaurÄ jÄ iÅ¡tisinę horizontaliojo kelių ženklinimo linijÄ , įvažiavo į dviračių juostÄ , važiuodamas dviračių juosta kirto pėsčiųjų perėjÄ , ties kuria apvažiavo lenkiamÄ automobilį ir grįždamas į savo juostÄ vėl kirto siaurÄ jÄ iÅ¡tisinę horizontaliojo kelių ženklinimo linijÄ , tokiu bÅ«du padarydamas Kelių eismo taisyklių 4, 8, 82.2, 124 p., 3 priedo 1.1. p. numatytus pažeidimus.

Ginčydamas savo kaltę R. B. bei jo atstovas skunde bei teismo posėdžio metu kėlė abejones dėl eismo organizavimo teisėtumo Vytauto gatvėje, kur buvo įvestas vienos krypties eismas, įrengta dviračiams skirta dvipusė eismo juosta, numatyta juosta automobiliams statyti.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktÄ ir 52 straipsnio 2 dalį vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių tiesimas, rekonstravimas, taisymas, priežiÅ«ra ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimas yra priskirti prie savivaldybių savarankiÅ¡kų funkcijų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad eismo tvarkÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, o eismÄ keliuose gali riboti tik KET nustatyti kelio ženklai, ženklinimo linijos, Å¡viesoforai ir reguliuotojo signalai.

Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė teismui informacijÄ , kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2017-01-31 sprendimu Nr. T2-4 patvirtino Palangos miesto savivaldybės 2017-2019 metų strateginį veiklos planÄ . Atsižvelgiant į šį planÄ 2016-02-10 posėdyje pristatyti Vytauto gatvės eismo organizavimo schemos trijų projektinių pasiÅ«lymų variantai. Eismo saugumo komisija bendru sutarimu nusprendė, kad priimtiniausias yra vienos krypties eismas nuo Druskininkų g. iki S. Dariaus ir Girėno g. (važiavimo kryptis iÅ¡ Å¡iaurės į pietus), atkarpos 2,1 km.

Buvo numatytas dviejų krypčių 1,50 m ploto dviračių takas, 3,30 m pločio vienos krypties važiuojamoji dalis ir vakarinėje pusėje 2 m pločio automobilių stovėjimo juosta. Eismo saugumo komisijos siūlymas 2016-03-18 raštas su projektiniais pasiūlymais buvo teiktas svarstyti visuose Tarybos komitetuose. Tarybos komitetai pritarė Vytauto gatvės inžinerinių saugos saugaus eismo priemonių įrengimo projektiniams pasiūlymams. Minėti pasiūlymai buvo apsvarstyti su visuomene, kuri esminių prieštaravimų nepateikė.

Ä®vertinus anksčiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei teismui pateiktÄ informacijÄ dėl eismo organizavimo pokyčių, teismas neturi jokio pagrindo abejoti Palangos miesto savivaldybės administracijos, kurios savarankiÅ¡kai funkcijai priskiriamas vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių tiesimas, rekonstravimas, taisymas, priežiÅ«ra ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimas, sprendimų teisėtumu. Be to, ginčus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl Å¡ių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus sprendžia administraciniai, o ne bendrosios kompetencijos teismai.

Tai, kad vairuotojas abejoja kokio nors eismo organizavimo teisėtumu, neatleidžia jo nuo pareigos laikytis tuo metu kelyje esančiu kelio ženklinimu bei jo žymėjimu. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas kėlė abejones dėl kelio žymėjimo (automobiliams ir dviračiams skirtų juostų atskyrimo) reikÅ¡mės. Atsakant į šį atstovo argumentÄ reikia pažymėti, kad savivaldybės, organizuodamas saugų eismÄ kelyje, privalo tvarkÄ kelyje nustatyti bei jį riboti griežtai pagal KET įtvirtintus kelio ženklus ir ženklinimo linijas.

IÅ¡ filmuotos medžiagos matyti, kad skirtingos juostos Vytauto g. dalyje, kur buvo padarytas pažeidimas, yra atskirtos KET 3 priedo 1.1. p. įtvirtinta siaura iÅ¡tisine linija, kurios reikÅ¡mė yra nustatyta KET. Kaip numato KET 5 punktas, eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , mokėti Taisykles ir jų laikytis, todėl R. B. negalėjo nežinoti kelio žymėjimo reikÅ¡mės.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimÄ vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimÄ vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; 3) vairavimÄ neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingÄ situacijÄ sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ; 5) tokiÄ pat pavojingÄ situacijÄ sukėlusį įvažiavimÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iÅ¡ Å¡ių pirmiau nurodytų veikų padarymas.

KET 3.9 punktas numato, jog lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ . IÅ¡ skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad R. B. buvo nubaustas ne už lenkimÄ , tačiau už kelis vienas po kito einančius KET pažeidimus, sukėlusius grėsmę kelyje. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nustato, kad dviračių juosta – dviračių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu, o eismo juosta – kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta iÅ¡ilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile. KET 124 punkte nustatytas draudimas važiuoti dviračių juosta, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. KET 3 priedo 1.1 punktas nustato, kad siaura iÅ¡tisinė linija skiria prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta; žymi eismo juostų kraÅ¡tus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ . Å iÄ linijÄ kirsti draudžiama, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ arba stovėjimo vietÄ .

Ä®vertinus pažeidimo padarymo metu galiojusiÄ eismo organizavimo tvarkÄ pažeidimo padarymo vietoje matyti, kad važiuojamoji dalis yra padalinta į dvi juostas, iÅ¡ kurių viena skirta transporto priemonėms važiuoti, o rytinėje pusėje įrengta dviračių juosta, kuri nuo važiuojamosios dalies atskirta siaura iÅ¡tisine horizontaliojo kelių ženklinimo linija bei kelias pažymėtas ženklu Nr. 411. Dviračių juosta skirta dvipusiam dviračių eismui. IÅ¡ karto už perėjos eina sankryža su Basanavičiaus gatve.

IÅ¡ prie bylos pridėtos policijos pareigÅ«nų automobiliu filmuotos medžiagos matyti, kad R. B. važiuodamas Vytauto g. privažiuodamas perėjÄ pristabdo automobilį. Tuomet nesustodamas, neparodydamas kairiojo posÅ«kio signalo, kirsdamas iÅ¡tisinę horizontaliojo žymėjimo juostÄ Ä¯važiuoja prieÅ¡ pat pėsčiųjų perėjÄ , įvažiuoja į dvipusio eismo dviračio juostÄ ir per pėsčiųjų perėjÄ apvažiavęs automobilį grįžta į savo juostÄ . Nors R. B. mano, kad padarė tik vienÄ pažeidimÄ , tačiau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad be to, jog prieÅ¡ manevrÄ R.

B. neparodo posÅ«kio, tačiau akivaizdžiai kerta iÅ¡tisinę eismo linijÄ bei įvažiuoja į dvipusio eismo dviračio juostÄ . Taigi R. B. atlieka net kelis vienas po kito einančius KET pažeidimus. Pasisakant, ar tokie R. B. pažeidimai gali bÅ«ti laikomi grėsmę eismo saugumui keliančiais, bÅ«tina atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Visų pirma, teismo vertinimu prieÅ¡ atlikdamas apvažiavimo manevrÄ , R. B. neįsitikino, kad tai daryti yra saugu. Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, R. B. pristabdė prieÅ¡ prieÅ¡ais važiuojantį automobilį, tačiau nesustojo ir pažeisdamas KET reikalavimus darė apvažiavimo manevrÄ tiesiai per pėsčiųjų perėjÄ .

Tai, kad toks apvažiavimas negali bÅ«ti laikomas saugiu, iÅ¡ dalies patvirtina ir paties R. B. teikti paaiÅ¡kinimai, kad faktÄ , jog kito automobilio vairuotoja filmuoja kalėdinę eglę, jis pamatė tik pradėjęs automobilį apvažiuoti, važiuodamas iÅ¡ galo jis nežinojo kokia to lėto judėjimo/sustojimo priežastis. Toks skubotas apvažiavimas, neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu laikytinas grėsmę eismo saugumui ir jo dalyviams keliančiu veiksmu. Antra, be to, kad R. B. automobilį apvažinėjo pėsčiųjų perėjoje, prieÅ¡ tai neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, kirsdamas iÅ¡tisinę linijÄ jis įvažiavo į dvipusio eismo dviračio juostÄ , kas KET yra draudžiama daryti.

Taigi vertinant sistemiÅ¡kai, neatsietai vienas nuo kito R. B. padarytų pažeidimų ir visas jų padarymo aplinkybes, kurios leidžia įvertinti pažeidimų pavojingumÄ , teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos R. B. veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Ä®statymų leidėjas, nustatydamas administracinę nuobaudÄ â€“ baudÄ nuo 170 iki 230 eurų (turintiems teisę vairuoti asmenims) už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymÄ , taip pat ir privalomÄ skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, laiko proporcinga priemone tam, kad bÅ«tų pasiekti visuomenei svarbÅ«s tikslai, Å¡i priemonė yra bÅ«tina visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir ja nėra varžomos žmogaus teisės ir laisvės daugiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Tačiau tam tikrais atvejais padarytas pažeidimas gali bÅ«ti toks, kad už jo padarymÄ taikoma administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali bÅ«ti laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto pažeidimo pobÅ«džiui poveikio priemone ir toks jos taikymas prieÅ¡tarautų teisingumo bei protingumo principams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai).

Pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ ANK 34 straipsnio 5 dalyje, teismas ar įstatymo nustatytos institucijos turi teisę paskirti mažesnę baudÄ negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, kai, teismo ar įstatymo nustatytų institucijų vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimÄ padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

R. B. padarytas nusižengimas turi bÅ«ti vertinamas kaip pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visiems pažeidėjams turi bÅ«ti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Nors visuma R. B. padarytų KET pažeidimų laikytini grėsmę eismo saugumui keliančiais, tačiau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad dėl R. B. manevro nei vienas iÅ¡ eismo dalyvių nepakeitė judėjimo krypties, nebuvo kitaip sutrikdytas eismas. IÅ¡ įraÅ¡o matyti, kad nors aplink ir buvo žmonių, tačiau nei pėsčiųjų perėjoje, nei dviračių take tuo momentu kitų eismo dalyvių nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad už tokio pobÅ«džio administracinį nusižengimÄ R. B. baudžiamas pirmÄ kartÄ , jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, iÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad R. B. nėra baustas už kitus sunkius administracinius nusižengimus. Tai rodo, kad R. B. nėra piktybinis KET pažeidėjas. Juo labiau įvertinus tai, kad jis dirba vairuotoju ir vairuoja nuolatos. Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju teismas jo padarytus KET pažeidimus vertina kaip atsitiktinio pobÅ«džio. Pažeidimui esant labiau atsitiktiniam, sÄ lygotam subjektyvaus asmens suvokimo dėl susiklosčiusių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo terminas trumpintinas. Teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir už padarytÄ administracinį nusižengimÄ paskirti trumpesnio termino administracinio poveikio priemonę nei yra numatyta ANK 420 straipsnio 5 dalyje, t. y. specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimÄ 1 mėnesiui. VisiÅ¡kai netaikyti administracinio poveikio priemonės nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, kadangi nusižengimas yra potencialiai pavojingas.

Be to, skundžiamame nutarime yra nurodyta, kad R. B. 2021-03-18 įvykdė administracinį nurodymÄ . Å iÄ aplinkybę teisme patvirtino ir R. B., paaiÅ¡kinęs, kad baudÄ sumokėjo per apsirikimÄ , mokėdamas kitus mokesčius. Atsižvelgiant į tai, R. B. sumokėti 85 Eur, vykdant administracinį nurodymÄ turi bÅ«ti įskaitomi į paskirtÄ 200 Eur baudÄ .

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

n u t a r i a:

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. kovo 31 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-697-2021 pakeisti: R. B. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 1 mėnesiui.

Ä®skaityti R. B. sumokėtus 85 Eur į Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. kovo 31 d. nutarimu paskirtÄ 200 Eur baudÄ .

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Viktorija Vasiliauskienė