4205992d-69dd-4cdc-a87c-bf8fb925fd37 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-1337-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-01881-2011-9                                           Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.;(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. sausio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, JÅ«ratės Varanauskaitės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo K.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. C. ieÅ¡kinį atsakovui K. R. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamosios patalpos ir gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo, trečiasis asmuo L.R.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. C. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl atsakovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos ir atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo.

Nurodė, kad kartu su ieÅ¡kove ginčo bute gyvena jos duktė L. R. ir jos buvęs sutuoktinis atsakovas K. R. Santuoka tarp ieÅ¡kovės dukters L. R. ir atsakovo nutraukta (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė gera valia leido atsakovui gyventi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiančiame bute (vienam buto kambaryje), kur jis yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nebegalėdama toliau kęsti pastovaus atsakovo girtuokliavimo, Å¡iurkÅ¡taus elgesio su ja ir jos dukra, pastovų grasinimų bei smurtavimo jos ir dukters atžvilgiu, neprisidėjimo prie bendro gyvenimo sÄ lygų gerinimo, antisanitarinių sÄ lygų darymo visame bute, ieÅ¡kovė 2010 metų pradžioje pareikalavo, kad atsakovas nedelsiant iÅ¡sikeltų iÅ¡ jos buto.

Toks reikalavimas atsakovui yra reiÅ¡kiamas pastoviai, tačiau atsakovas gera valia iÅ¡ buto neiÅ¡sikelia. IeÅ¡kovė prašė iÅ¡keldinti atsakovÄ K. R. iÅ¡ ieÅ¡kovės V. C. buto, adresu (duomenys neskelbtini), panaikinti atsakovo K. R. gyvenamosios vietos deklaravimÄ bute, adresu (duomenys neskelbtini).Atsakovas nepripažino ieÅ¡kinio, nurodė, kad ginčo bute gyvena nuo 1974 m iki Å¡iol ir jo gyvenamoji vieta deklaruota bute (duomenys neskelbtini). Kas keli metai atsakovas savo lėšomis daro buto remontÄ , moka už komunalines paslaugas.

Tokiu būdu ieškovės reikalavimas dėl iškeldinimo ir gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo neva laikantis žodinės neterminuotos sutarties pagrindu yra teismo klaidinimas. Atsakovo teigimu, santuoka su ieškovės dukra buvo nutraukta fiktyviai ir jų ištuoka jokios įtakos neturėjo bendram sutuoktinių gyvenimui, o ginčo butas buvo suteiktas dviem šeimoms, kai atsakovas taip pat mokėjo pajaus dalį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėPirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė V.

C. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Buto įgijimo teisinis pagrindas – Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma 1991-06-10 Nr. 01/528. 383-iosios Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Sudervėlė“ 2010-04-13 pažyma nustatyta, kad ieÅ¡kovė V. C. yra sumokėjusi 9020,81 rub. dydžio pajų už ginčo butÄ . Atsakovas K. R.ir trečiasis asmuo L. R. gyvena ieÅ¡kovei V. C. priklausančiame bute faktinių nuomos teisinių santykių pagrindu – yra buto nuomininkai, deklaravę gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo bute.

IeÅ¡kovei priklausantis butas nėra atsakovo ir trečiojo asmens bendroji jungtinė nuosavybė. Taip pat nustatė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo nutraukė santuokÄ (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo pastarieji asmenys liko gyventi ieÅ¡kovei V. C. nuosavybės teise priklausančiame bute. Teismo vertinimu, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė faktiniai buto (kambario) nuomos teisiniai santykiai – atsakovas gyveno jai priklausančioje patalpoje ir Å¡iuo adresu deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas gyvena jo buvusios sutuoktinės motinos bute, į tai, kad jo ir ieÅ¡kovės nesieja giminystės ryÅ¡iai, atsakovas savo elgesiu bei girtavimu kelia kitiems buto gyventojams grėsmę bei psichologinę įtampÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas iÅ¡keldinti jį iÅ¡ ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos (CK 6.611 str.). IÅ¡keldinus atsakovÄ iÅ¡ gyvenamosios patalpos, naikintina ir jo vardu deklaruota gyvenamoji vieta. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nusprendė iÅ¡keldinti atsakovÄ K.

R. iÅ¡ ieÅ¡kovės V. C., buto, adresu (duomenys neskelbtini), panaikinti atsakovo K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamosios vietos deklaravimÄ bute, adresu (duomenys neskelbtini). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas K. R. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, kad atsakovas yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį teisme dėl jo pripažinimo ginčo buto 1/3 dalies savininku.

Toks reikalavimas buvo pareikÅ¡tas ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo jau priimtas ir turėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas kartu su pradiniu ieÅ¡kiniu.Apeliantas taip pat nurodė aplinkybes, kad ir jis mokėjo pradinį įnaÅ¡Ä ir kitus mokesčius už gautÄ kooperatinį butÄ . Kooperatinis butas buvo įgytas santuokos metu ir gautas tik deklaravus gyventojų skaičių, todėl visiems gyventojams butas ir turėtų priklausyti bendra jungtine nuosavybe. Ginčo butas buvo suteiktas ieÅ¡kovės V.

C. ir Atsakovo K. R. Å¡eimoms ir buvo skirtas laikantis tuo metu galiojusio Butų kodekso reikalavimų. Kooperatinės statybos skyriaus mokestiniuose reikalavimuose buvo nurodomi 6 buto gyventojai. Santuokos nutraukimas 1982 metais buvo fiktyvus, nes bendru Å¡eimos susitarimu norėjo atsistoti į eilę valdiÅ¡kam butui gauti. Kas keli metai atsakovas pats savo lėšomis darė buto remontÄ , mokėjo už komunalines paslaugas.             IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl prašė jį palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.Apelianto argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo iÅ¡nagrinėti atsakovo pareikÅ¡tÄ ir teisme priimtÄ jo prieÅ¡ieÅ¡kinį, atmestini kaip neteisėti.Kaip nustatyta iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl nuosavybės teisės pripažinimo į 1/3 dalį buto, buvo teismo priimtas 2011-09-07.

Pasikeitus bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, 2012-03-01 nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas nustačius, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo priimtas su trÅ«kumais, kurių neiÅ¡taisius nėra galimybės iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės. Atsakovui buvo nustatytas terminas prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimui. Atsakovas pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, tačiau teismas 2012-03-22 nutartimi konstatavo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai yra reiÅ¡kiami ne ieÅ¡kovei V. C., o naujai į bylÄ Ä¯traukiamam atsakovui 383-ajai DNSB „Sudervėlė“.

Todėl teismas teisėtai sprendė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis neatitinka CPK 143 str. 1 d. reikalavimų ir pagrįstai atsisakė priimti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį (CPK 115 str.).Atsakovas buvo pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių į butÄ pripažinimo. Kaip nustatyta iÅ¡ teismų informacinės bazės LITEKO, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-09-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4401-871/2012 nutarė ieÅ¡kovo K. R. ieÅ¡kinį atsakovui V. C. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims L.

R., 383-osios DNSB „Sudervėlė“, VÄ® „Registrų centras“, laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui. Nutartis yra įsiteisėjusi.Pagal 1990 m. spalio 16 d. įstatymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnį gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiÅ¡kai iÅ¡mokėjęs pajų, įgyja nuosavybės teisę į butÄ ir nustoja bÅ«ti kooperatyvo nariu. Å iame įstatymo straipsnyje buvo nustatytas narystės kooperatyve pabaigos pagrindas ir nuosavybės teisės pagal įstatymÄ atsiradimo sÄ lygos.

Narystės kooperatyve santykiai transformuodavosi į nuosavybės teisės santykius, jeigu, galiojant įstatymui, egzistavo Å¡ios sÄ lygos:

1) asmuo buvo kooperatyvo narys;

2) jis buvo visiÅ¡kai iÅ¡mokėjęs pajų už kooperatinį butÄ ;

3) nuosavybės teisės atsiradimo (įforminimo; įregistravimo) metu jis nebuvo praradęs nuosavybės teisės į pajų: nepardavęs, nepadovanojęs ar neperleidęs jo kitu bÅ«du. Byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovė V. C. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini)savininkė. Buto įgijimo teisinis pagrindas – Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1991-06-10 pažyma Nr. 01/528. Pagal 383-iosios Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Sudervėlė“ 2010-04-13 pažymÄ nustatyta, kad ieÅ¡kovė V.

C. yra sumokėjusi visÄ reikiamÄ 9020,81 rub. dydžio pajų už ginčo butÄ . Taigi, ieÅ¡kovė, bÅ«dama Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nariu, įgijo teisę tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku, kai visiÅ¡kai iÅ¡mokėjo pajų už butÄ . Duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų perleidusį pajų ar nuosavybę kitam asmeniui, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų buvęs kooperatyvo nariu ir nustatyta tvarka mokėjęs pajų.Teisė į butÄ kooperatiniame name nustatoma tik sutuoktiniams pagal Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus tais atvejais, kai vienas iÅ¡ jų yra kooperatyvo narys ir atitinkamai moka pajų, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo įgytas butas.

Nagrinėjamu atveju analogiÅ¡kos nuostatos, kurių pagrindu atsakovas turėtų teisę į dalies buto nuosavybę, netaikytinos, nes atsakovas ir jo buvusi sutuoktinė nėra V. C. Å¡eima. Suaugę pilnamečiai tėvų vaikai netampa jų tėvų turėto turto bendraturčiais, nes tokio turto įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise pagrindo galiojančiuose įstatymuose nenustatyta. Todėl ginčo iÅ¡nagrinėjimui iÅ¡ esmės neturi reikÅ¡mės aplinkybė, kad atsakovo santuoka buvo nutraukta, nes ir atsakovui gyvenant santuokoje nebÅ«tų apribota buto savininkės teisė reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ jai nuosavybės teise priklausančių patalpų.Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp ginčo Å¡alių susiklosčiusius faktinius santykius, vertindamas juos kaip nuomos teisinius santykius, o įvertinęs pateiktus įrodymus dėl atsakovo elgesio tinkamai pritaikė CK 6.611 straipsnio nuostatas ir konstatavo, kad yra pagrindas atsakovÄ iÅ¡keldinti iÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio buto.

Turto savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtÄ pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pažymėtina, kad nuomininkui tenka pareiga pagal įstatymÄ laikyti iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ tvarkingÄ ir atlyginti daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, savo lėšomis daryti einamÄ jį jo remontÄ , jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis (CK 6.493 str.), tačiau tokio pobÅ«džio turėtos iÅ¡laidos nesudaro pagrindo nuosavybės teisių į ginčo butÄ Ä¯sigijimui.Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, iÅ¡ jo į valstybės biudžetÄ priteistinas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-03 nutartimi iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme atidėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ , t.y. 200 Lt už du neturtinius reikalavimus. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ sumokėti, t.y. 500 Lt .Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti V. C. iÅ¡ K. R. 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ K. R. 200 Lt į valstybės biudžetÄ . Teisėjai                                                                                                                                                                                                                Laima Gerasičkinienė                                                                                                                      Antanas Rudzinskas                                                                                                                                                                                                                                          JÅ«ratė Varanauskaitė