2018-06-28 Nr. DBT-185-2-68-3-16425-2018-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-70/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16425-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2018 m. birželio 28 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų D. Š. ir J. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Ieškovai teismo prašo: 1) priteisti iš atsakovės ieškovės J. Š. naudai 3184,70 Eur turtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo D. Š. naudai 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės J. Š. naudai 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti ieškovams 5 procentus palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovai nurodo, kad (duomenys neskelbtini), kai vykdė tarnybines pareigas, siekdamas sulaikyti A. N., buvo mirtinai sužalotas ieškovės sūnus ir ieškovo brolis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio pareigūnas L. Š. Ieškovų teigimu, dėl pareigūno L. Š. žūties yra atsakingos valstybės institucijos ir jų pareigūnai, kurie turi užtikrinti policijos darbuotojų tinkamą paruošimą ir aprūpinimą specialiosiomis priemonėmis, kad būtų apsaugota jų gyvybė. Už tai yra atsakinga valstybė, todėl ji turi atlyginti ieškovų patirtą žalą.

Ieškinyje, inter alia (be kita ko), nurodoma, kad valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Valstybės pareiga taip pat yra užtikrinti reikiamą valstybės pareigūnų kvalifikaciją, kad dėl nekvalifikuotų pareigūnų veiksmų nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims.

Kai valstybės pareigūnai veikia aiškiai nekvalifikuotai, valstybei turi būti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigą užtikrinti, kad jos pareigūnai veiktų rūpestingai, bet ir pareigą užtikrinti tinkamą savo pareigūnų kvalifikaciją. Sulaikydami asmenį, pareigūnai padarė esminių klaidų, o tai lėmė vieno iš jų (L. Š.) žūtį. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius atliko tarnybinį patikrinimą dėl Telšių apskirties vyriausiojo policijos komisariato patrulių darbo organizavimo ir vykdymo, jo pagrindu 2016 m. spalio 11 d. buvo surašyta išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš nurodytos išvados, pareigūnams nebuvo sudarytos sąlygos kelti profesinį taktinį pasirengimo lygį, nebuvo tinkamai suteikta pirmoji medicininė pagalba, pareigūnai nebuvo aprūpinti tinkamais elektros impulsiniais prietaisais. Ieškovų teigimu, žala buvo padaryta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos veiksmais, tačiau, kaip nurodoma ieškinyje, atsakovė yra Lietuvos valstybė, kuriai ir kyla civilinė atsakomybė dėl neteisėtais pareigūnų ir institucijų veiksmais ieškovams padarytos žalos atlyginimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nutartyje pažymi, kad ieškovai prašo priteisti žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neveikimo (netinkamo veikimo), vykdant viešąjį administravimą, atlyginimą. Teismo nuomone, nors byloje yra keliamas valstybės civilinės atsakomybės klausimas, tačiau, nagrinėjant bylą, reikėtų spręsti ir dėl pareigūnų vidaus tarnybos santykių, administracinės veiklos, todėl ginčas gali būti teismingas administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Pareikštu ieškiniu yra prašoma priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, turtinę ir neturtinę žalą šeimos nariams žuvus pareigūnui, vykdžiusiam tarnybines pareigas.

Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose (CPK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. tik ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pagal CK 6.271 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, žala gali būti padaroma tiek veikimu, tiek ir neveikimu.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad policija – asmens, visuomenės saugumą ir viešąja tvarką užtikrinanti policijos įstaigų ir policijos pareigūnų sistema. Nurodyto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad viena iš pagrindinių policijos funkcijų yra organizuoti ir įgyvendinti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemones, o 22 punkte – rengti pareigūnus ir tobulinti jų kvalifikaciją. Pagal nurodyto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pareigūnas privalo suteikti neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) ar bejėgiškos būklės asmeniui. Šių teisės normų nuostatomis, be kita ko, yra grindžiamas ieškinys. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad elektros impulsinis prietaisas, kuriuo buvo aprūpintas pareigūnas, neatitiko tokiam prietaisui keliamų reikalavimų, o šaunamojo ginklo pareigūnas neturėjo teisės panaudoti (Policijos įstatymo 28 straipsnis). Atitinkamos nuostatos, susijusios su pareigūnų kvalifikacijos kėlimu, yra įtvirtintos ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 98 (nauja redakcija – nuo 2016 m. kovo 15 d.). Ieškovų teigimu, dėl pareigūno žūties yra atsakingos valstybės institucijos ir jų pareigūnai, kurie turi užtikrinti policijos darbuotojų tinkamą paruošimą ir aprūpinimą specialiosiomis priemonėmis, kad būtų apsaugota jų gyvybė.

Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėdamas keliamą ginčą, teismas turės vertinti įvairias aplinkybes, susijusias su policijos darbo organizavimu, policijos darbuotojų tinkamu paruošimu, kvalifikacijos kėlimu, aprūpinimu specialiosiomis priemonėmis ir pan., t. y. turės vertinti atitinkamų viešojo administravimo subjektų veiksmus jiems priskirtoje viešojo administravimo srityje. Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškinyje nurodytus faktinį bei teisinį pagrindus, sprendžia, kad keliamas ginčas pagal savo pobūdį patenka į administracinių ginčų kategoriją, kurie pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą reglamentavimą yra priskirtinti administracinių teismų kompetencijai.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovų D. Š. ir J. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Romanas Klišauskas