2025-05-21 Nr. AB-8868-3-61-3-03170-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-470-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03170-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, ir atsakovas) 2024 m. gegužės 23 d. raštą Nr. A51-77770/24(2.1.19E-ŽEM) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją suformuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 255 kv. m. ploto, pagal matininko T. V. 2023 m. vasario 10 d. parengtą žemės sklypo planą m 1:500.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Administracija 2024 m. gegužės 23 d. Sprendimu atsakė į pareiškėjos 2024 m. balandžio 15 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) dėl natūra grąžintino žemės sklypo, buvusio savininko K. R. iki nacionalizacijos turėtos žemės valdos ribose ir buvo nurodyta, kad Prašyme minimas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2023 m. kovo 17 d. raštas Nr. 49SD-2993-(14.49.136E) „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo buvusio savininko K. R. turėtoje žemės valdoje buvusiame (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2023 m. kovo 17 d. raštas) nebuvo (nėra) gautas Administracijoje, taip pat nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. potvarkiu Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis) nustatė, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, baigtas ir šiuo potvarkiu nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra, tokių žemės sklypų projektavimas baigtas.

Pareiškėja pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato nuosavybės teisių atkūrimą, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Pagal teisinį reguliavimą ir nustatytą tvarką 1991 m. gruodžio 29 d. pareiškėjos motina M. R. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir 1996 m. gegužės 31 d. pareiškėja I. P. pateikė prašymus atstatyti nuosavybės teisę į žemę, kartu su prašymais pateikė ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį įrodančius dokumentus. 2022 m. atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir dėl kurio yra sudaryta panaudos sutartis su specialiaisiais socialinės globos namais „Tremtinių namai“, paaiškėjo, kad tarp šio žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) yra įsiterpęs laisvas valstybinės žemės plotelis tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotelis apie 12 arų, kuris nėra suformuotas atskiru žemės sklypu.

Pareiškėja 2023 m. vasario 24 d. kreipėsi į NŽT su prašymu grąžinti natūra žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), buvusio žemės savininko K. R. (senelio), dalį, apie 12 arų, ir kreiptis į Vilniaus m. savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo, esančio laisvame žemės fonde suformavimo. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2023 m. kovo 17 d. raštu kreipėsi į Vilniaus Miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrių ir prašė:

1) suprojektuoti grąžintiną / grąžintinus natūra žemės sklypą / sklypus, buvusio savininko K. R. turėtos žemės valdoje;

2) organizuoti žemės sklypo / sklypų kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534;

3) patvirtinti natūra grąžintino / grąžintinų žemės sklypo / sklypų planą / planus. Pareiškėja 2024 m. balandžio 10 d. raštu kreipėsi į Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrių su prašymu dėl užvilkintų dokumentų parengimo skubos tvarka, kuriuo prašė skubos tvarka parengti dokumentus, reikalingus suformuoti žemės sklypą grąžinimui natūra, turėtoje – seneliui K. R. priklausiusioje žemėje, buvusiame (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad skyrius visus metus nenagrinėjo NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. kovo 17 d. rašto ir nerengė reikalingų dokumentų, susijusių su žemės grąžinimu natūra. Atsakydamas pareiškėjai atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą.

Pareiškėja skunde teismui, be kita ko, nurodė, kad prašomas suformuoti laisvos valstybinės žemės sklypas 1 255 kv. m yra laisvas, neužstatytas ir negali būti traktuojamas kaip valstybės išperkama žemė, todėl skundžiamo Sprendimo teiginys, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. Potvarkiu nustatė, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, baigtas, yra nepagrįstas, šiuo konkrečiu atveju netaikytinas, o atsakovas įpareigotinas suformuoti natūra grąžintiną žemės sklypą, nes tai yra laisva žemė.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad skundžiamą Sprendimą priėmė dėl to, kad Administracija dėl jai nežinomų priežasčių nėra gavusi NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. kovo 17 d. rašto. Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėja nurodė, kad jos prašomas suformuoti laisvos valstybinės žemės sklypas yra laisvas, neužstatytas ir negali būti traktuojamas kaip valstybės išperkama žemė, todėl turėtų būti sugrąžintas pareiškėjai, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės meras priėmė Potvarkį, pagal kurį iš esmės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje buvo užbaigtas, o NŽT pasiūlyta nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus spręsti kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytais būdais. Atsakovo vertinimu, nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjos pozicija, kad pareiškėjos nurodoma žemė turėtų būti grąžinama pareiškėjai, nes nuosavybės teisių atkūrimo procedūros Vilniaus miesto savivaldybėje yra baigtos. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėja nenurodė nei vieno argumento, kodėl nagrinėjamu atveju jos atžvilgiu Potvarkis negali būti taikomas. Pats Potvarkis taip pat nenumato nagrinėjamam atvejui aktualių taikymo išimčių. Administracija pažymėjo, kad net ir pareiškėjos skundo tenkinimas negali pakeisti jos teisinės padėties, nes ir toliau galios Potvarkio nuostatos, nustatančios nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų pabaigą. Dėl to pareiškėjos prašymas šiuo atveju net nebuvo pradėtas nagrinėti ir priimtas skundžiamas Sprendimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

NŽT nurodė, kad pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. R. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą 3,0000 ha žemės valdą. NŽT 2023 m. vasario 24 d. gavo pareiškėjos 2023 m. vasario 20 d. prašymą grąžinti natūra žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), buvusio žemės savininko K. R. (senelio), dalį apie 12 arų ir kreiptis į Vilniaus m. savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo, esančio laisvame žemės fonde suformavimo. NŽT 2023 m. kovo 17 d. raštu kreipėsi į Administraciją su prašymu suprojektuoti grąžintiną / grąžintinus natūra žemės sklypą / sklypus, buvusio savininko K. R. turėtoje žemės valdoje; organizuoti žemės sklypo / sklypų kadastrinius matavimus; patvirtinti natūra grąžintino / grąžintinų žemės sklypo / sklypų planą / planus. NŽT atsakymo į 2023 m. kovo 17 d. raštą iš Administracijos negavo. Taip pat NŽT pažymėjo, kad yra priimtas Vilniaus miesto savivaldybės mero Potvarkis, kuriame nurodyta, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, baigtas, nustatyta kad Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas. NŽT vertinimu, priėmus Potvarkį, NŽT nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus pareiškėjos atžvilgiu spręs kitais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 4 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. eI3-2072-780/2025 (procesinio sprendimo Nr. 3-61-3-03170-2024-2) (toliau – ir Byla) iki įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-2968-1064/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2024-8) (toliau – Byla 1).

Teismas nustatė, kad Byloje ginčas kyla dėl Administracijos priimto Sprendimo, kuriuo pareiškėjos prašymas suformuoti pareiškėjai žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra iš esmės nebuvo nagrinėjamas, motyvuojant tuo, kad Administracija negavo nurodomo NŽT 2023 m. kovo 17 d. rašto dėl šio sklypo formavimo. Teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamas Sprendimas iš esmės yra priimtas vadovaujantis ir Vilniaus miesto savivaldybės mero Potvarkiu, dėl kurio Administracija teigia negalinti formuoti pareiškėjai žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiam ginčui yra aktualūs Potvarkio 1.2, 1.3 papunkčiai ir 2 punktas, kuriais yra konstatuojama: 1) visos Vilniaus miesto teritorijos esančios žemės, į kurią pretenduojama atsikurti nuosavybės teises natūra (pareiškėjos atvejis), priskyrimas valstybės išperkamai (Potvarkio 1.2 p.); 2) apskritai visos Vilniaus miesto teritorijos esančios žemės priskyrimas valstybės išperkamai (Potvarkio 1.3 p.); 3) paskelbiama nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto teritorijoje pabaiga (Potvarkio 2 p.).

Teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama iš esmės analogiška administracinė byla Nr. eI3-1205-743/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2024-8) dėl NŽT atsisakymo kreiptis į Administraciją dėl galimumo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, kai atsisakymas tenkinti tokį prašymą grindžiamas tuo pačiu Vilniaus miesto savivaldybės mero Potvarkiu ir aplinkybe, kad nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto teritorijoje pabaigtas. Teismui minėtoje administracinėje byloje kilo abejonių, ar Potvarkio 1.3 papunktis ir 2 punktas, tiek, kiek jie nepagrįsti jokia faktine (kartografine) medžiaga, atitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 3 straipsnio 3 dalies nuostatai. Teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nurodytą administracinę bylą sustabdė ir kreipėsi į Regionų administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Potvarkio 1.3 papunktis ir 2 punktas, tiek, kiek jie nepagrįsti kartografine medžiaga, atitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 3 straipsnio 3 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, atsakingo valdymo ir skaidrumo principus, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 4 straipsnio 9 punktą, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį. Teismas akcentavo, kad kyla abejonė dėl to, ar Potvarkio 1.3 papunktis ir 2 punktas, tiek, kiek jie nepagrįsti kartografine medžiaga apie faktinę situaciją natūra grąžintinos žemės plotuose neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo ir skaidrumo principams, Vietos savivaldos 4 straipsnio 9 punkte ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam skaidrumo principui. Teismo vertinimu, Potvarkio 1.3 papunkčio ir 2 punkto nepagrindus faktine kartografine medžiaga, turi būti patikrinta, ar pretendentui pagrįstai atsisakoma spręsti nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimo klausimą jo nurodytose teritorijoje.

Teismas konstatavo, kad nurodytos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI3-1205-743/2025 pagrindu Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI4-2968-1064/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2024-8) (Byla 1) dėl norminio administracinio akto – Potvarkio – teisėtumo tyrimo.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja savo skunde taip pat išreiškė abejones dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero Potvarkio teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto teritorijoje esanti žemė, į kurią pareiškėja pretenduoja atsikurti nuosavybės teises natūra (ginčo teritorija) yra laisva, neužstatyta, taigi, Potvarkiu nepagrįstai yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Tuo tarpu Administracija ir NŽT teigė, kad Potvarkiu yra užbaigtas žemės sklypų projektavimas nuosavybės teisių atkūrimui ir dėl Potvarkio pareiškėjai negali būti projektuojamas jos nurodomas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui natūra.

Teismas vertino, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamo Sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, teisėtumas ir pagrįstumas, iš esmės priklauso ir nuo to, ar pagrįstai Vilniaus miesto savivaldybės meras Potvarkiu konstatavo žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso pabaigą ir nustatė, kad laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, nėra, o Vilniaus miesto teritorijoje esanti žemė priskirta valstybės išperkamai ir žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimas yra baigtas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos antrasis skundo reikalavimas – įpareigoti Administraciją suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui – iš esmės negali būti patenkinamas galiojant Potvarkiui, kuriuo nuspręsta, kad laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti Vilniaus mieste nėra ir naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimas yra baigtas, nes teismas negali įpareigoti atsakovą pažeisti Potvarkį, kuris yra norminis aktas, taikomas visiems pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą. Tai reiškia, kad teismas negali išspręsti skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą, nežinodamas ar norminis aktas, kuriuo remiantis buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, nebus pripažintas neteisėtu teismo sprendimu. Tik Regionų administracinio teismo Kauno rūmų Byloje 1 teismui išaiškinus, ar Vilniaus miesto savivaldybės meras Potvarkiu pagrįstai baigė žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesą bei pagrįstai nustatė, kad laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, nėra, šioje byloje galės būti išspręstas ginčas dėl visų pareiškėjos skundo reikalavimų.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą šioje administracinėje byloje bus galima vertinti tik tada, kai įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas Byloje 1 dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, dėl ko tikslinga sustabdyti šią Bylą iki įsiteisės Regionų administracinio teismo procesinis sprendimas Byloje 1 (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 str. 1 d. 3 p.).

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 4 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Regionų administracinio teismo Kauno rūmams.

Atsakovas nurodo, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl pareiškėjos reikalavimų pagrįstumo šioje byloje bus galima įsitikinti tik tada, kai įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-2968-1064/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2024-8) (Byla 1) dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, dėl ko tikslinga sustabdyti šią bylą iki įsiteisės Regionų administracinio teismo procesinis sprendimas Byloje 1.

Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino, kad sustabdžius šios Bylos nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas Byloje 1 ir vėliau atnaujinus bylos nagrinėjimą, situacija iš esmės nepasikeis, nes Byloje 1 sprendimas neturės tiesioginės reikšmės šios Bylos išnagrinėjimui ir nebus / negali būti šioje Byloje priimamo teismo sprendimo pagrindas. Net ir tuo atveju, jeigu Regionų administracinis teismas Byloje 1 dėl kažkokių priežasčių vertintų, kad Potvarkio 1.3 papunktis ar 2 punktas, kuriuo konstatuota, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo Vilniaus mieste procesas baigtas, prieštarauja aukštesnės teisė galios aktams, šioje Byloje toks sprendimas negalės turėti esminės įtakos teisingam ir teisėtam sprendimo priėmimui ir ginčo tarp šalių išsprendimui. Teismas turės savarankiškai vertinti teisinį reguliavimą ir skundžiamo Sprendimo pagrįstumą, kiek tai susiję su aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėjos nurodytos teritorijos pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą patekimą į specializuotų kompleksų funkcinę, miškų ir miškingų teritorijų bei vidutinio užstatymo intensyvumo zonas bei specialiojo plano (110 kV elektros perdavimo linijos Šiaurinė-Vilnia ir susijusios inžinerinės infrastruktūros vystymo planas) galiojimo ribas ir iš to kylančiais teisės aktų reikalavimais.

Atsakovo įsitikinimu, tarp Bylos 1 ir šios Bylos neegzistuoja tiesioginis teisinis ryšys, šiose byloje nustatinėjamos faktinės aplinkybės skiriasi. Paliekant nepanaikintą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį susiklosto teisiškai ydinga situacija, kuomet šios Bylos sustabdymas nėra pakankamai pagrįstas, prasmingas bei motyvuotas. Grąžinus Bylą nagrinėti iš naujo, bet kuriuo atveju, pirmosios instancijos teismas, visų pirma, turės vertinti Vilniaus miesto Bendrojo plano sprendinius, žemės sklypo racionalaus panaudojimo galimybes ir kt. aplinkybes, kurios ir buvo pagrindu priimti skundžiamą Sprendimą. Taigi esmines bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas gali nustatyti šioje Byloje pats. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kokiu būdu ir kokiu ryšiu yra susijusios minimos administracinės bylos. Atsakovas pabrėžia, kad vien tai, kad jas sieja bendra tema „nuosavybės teisių atkūrimas“ nesudaro pagrindo bylos stabdymui ir prieštarauja nuosekliai formuojamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kurioje pažymima, kad teismas negali stabdyti bylos, vadovaudamasis abstrakčiais argumentais.

Atsakovas akcentuoja, kad sustabdžius bylą yra vilkinamas administracinės bylos nagrinėjimas, pažeidžiami proceso operatyvumo bei administracinės bylos nepertraukiamo nagrinėjimo principai.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad priimant Potvarkį, jau galiojo Detalusis planas ir jo sprendiniai, kurie ir sudarė pagrindą priimti skundžiamą Sprendimą. Potvarkis šiuo atveju galbūt gali būti aktualus sprendžiant pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimą natūra ateityje, tačiau tai nesudaro pagrindo pradėti minėto administracinio akto tyrimą, juolab skundžiamą Sprendimą panaikinus dėl procedūrinių pažeidimų ir atsakovą įpareigojus išnagrinėti pareiškėjos prašymą, ir toliau galios Detaliojo plano sprendiniai, teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, kuriais vadovaujantis Administracija iš naujo nagrinėtų pareiškėjos prašymą (bet ne remiantis Potvarkio nuostatomis), taigi akivaizdu, bylos stabdymas nagrinėjamu atveju yra netikslingas, bylos stabdymas tik užvilkins šios administracinės bylos nagrinėjimą.

Pareiškėja I. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 4 d. nutartį.

Pareiškėja akcentuoja, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta pozicija. Pareiškėja pabrėžia, kad atsakovas nepagrįstai atskirajame skunde nurodė naujus argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo, kurių nenurodė pačiame Sprendime.

Vis tik pasisakydama dėl naujų atsakovo atskirajame skunde nurodytų argumentų, pareiškėja pažymi, kad atsakovo nurodomi apribojimai pareiškėjos pasirinktam sklypui nesudaro pagrindo netenkinti pareiškėjos Prašymo. Pareiškėjos prašomas suformuoti laisvos valstybinės žemės sklypas 1 255 kv. m yra laisvas, neužstatytas ir negali būti traktuojamas kaip valstybės išperkama žemė, todėl turėtų būti sugrąžintas pareiškėjai kaip teisėtai įpėdinei į senelio turėtą žemę natūra.

Pareiškėja pabrėžia, kad kiti atsakovo argumentai yra nepagrįsti ir neįrodyti, neatitinkantys tikrovės, nesusiję su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, o yra nukreipti į ateitį, t. y. dėl galimybės suformuotą žemės sklypą naudoti pagal paskirtį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo Administracijos atskirąjį skundą tenkinti. NŽT pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės merui priėmus Potvarkį, NŽT pareiškėjos nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimą spręs kitais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais. NŽT mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai nurodo, kad priimant Potvarkį, jau galiojo Detalusis planas ir jo sprendiniai, kurie ir sudarė pagrindą priimti skundžiamą Sprendimą. Potvarkis šiuo atveju galbūt gali būti aktualus sprendžiant pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimą natūra ateityje, tačiau tai nesudaro pagrindo pradėti minėto administracinio akto tyrimą, juolab skundžiamą Sprendimą panaikinus dėl procedūrinių pažeidimų ir atsakovą įpareigojus išnagrinėti pareiškėjos Prašymą iš naujo, ir toliau galios Detaliojo plano sprendiniai, teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, kuriais vadovaujantis Administracija iš naujo nagrinėtų pareiškėjo prašymą (bet ne remiantis Potvarkio nuostatomis), taigi akivaizdu, bylos stabdymas nagrinėjamu atveju yra netikslingas, bylos stabdymas tik užvilkins šios administracinės bylos nagrinėjimą. NŽT įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad Byloje 1 nustatyti faktai turės įtakos teisingo sprendimo šioje Byloje priėmimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Taigi, teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-254-525/2020).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinę bylą Nr. eI3-2072-780/2025 (procesinio sprendimo Nr. 3-61-3-03170-2024-2) (Bylą) iki įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-2968-1064/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2024-8) (Byla 1). Teismas konstatavo, kad ginčas kyla dėl Administracijos priimto Sprendimo, kuriuo pareiškėjos prašymas suformuoti jai žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra iš esmės buvo nenagrinėjamas, motyvuojant tuo, kad Administracija negavo nurodomo NŽT 2023 m. kovo 17 d. rašto dėl šio sklypo formavimo.

Teismas taip pat nustatė, kad ginčijamas Sprendimas iš esmės yra priimtas vadovaujantis ir Vilniaus miesto savivaldybės mero Potvarkiu, dėl kurio Administracija teigia negalinti formuoti pareiškėjai žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Teismas įvertino, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI3-1205-743/2025 pagrindu Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI4-2968-1064/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2024-8) dėl norminio administracinio akto – Potvarkio – teisėtumo tyrimo.

Teismas konstatavo, kad ginčijamo Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės priklauso ir nuo to, ar pagrįstai Vilniaus miesto savivaldybės meras Potvarkiu konstatavo žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso pabaigą ir nustatė, kad laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, nėra, o Vilniaus miesto teritorijoje esanti žemė priskirta valstybės išperkamai ir žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimas yra baigtas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos antrasis skundo reikalavimas – įpareigoti Administraciją suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui – iš esmės negali būti patenkinamas galiojant Potvarkiui, kuriuo nuspręsta, kad laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus mieste nėra ir naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimas yra baigtas, nes teismas negali įpareigoti atsakovą pažeisti Potvarkį, kuris yra norminis aktas, taikomas visiems pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą.

Vilniaus miesto savivaldybės meras Potvarkiu nustatė: 1.1. daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, baigtas; 1.2. Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas; 1.3. Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, daugiau laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos bei nepriskirtos valstybės išperkamai valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, nėra. Taip pat Potvarkio 2 punktu Vilniaus miesto savivaldybės meras laikė, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas, o 3 punktu siūlė NŽT pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytais būdais.

Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad šiuo metu administracinėje byloje Nr. eI4-2968-1064/2025 sprendžiamas klausimas dėl Potvarkio 1.3 papunkčio, 2 punkto atitikties teisės principams, o nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kyla dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo, be kita ko, atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą, kuriuo ji prašė atkurti žemę natūra Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka, nes Vilniaus miesto savivaldybės mero Potvarkiu nuspręsta, kad Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, daugiau laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos bei nepriskirtos valstybės išperkamai valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, nėra ir žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas.

Atsakovas byloje ginčijamu Sprendimu, atsakydamas į pareiškėjos 2024 m. balandžio 15 d. prašymą dėl natūra grąžintino žemės sklypo buvusio savininko K. R. iki nacionalizacijos turėto žemės valdos ribose, nurodė dvi aplinkybes – kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra gavusi NŽT 2023 m. kovo 17 d. rašto, bei kad Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkiu nustatyta, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti Vilniaus miesto savivaldybėje nėra, ir tokių sklypų projektavimas baigtas, todėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimai bus sprendžiami kitais įstatyme nustatytais būdais.

Įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI4-2968-1064/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2024-8) kilusių ginčų pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamoje byloje skundžiamas Administracijos Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės priklauso, be kita ko, ir nuo to, ar pagrįstai Potvarkiu nuspręsta dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso pabaigos bei nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybėje nėra laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti ir kad Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės.

Atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl Detaliojo plano bei jo sprendinių galiojimo nebuvo nurodyti ginčijamame Sprendime, taigi tokie argumentai nėra nurodyti ir kaip pareiškėjos skundo pagrindas, todėl sprendžiant dėl bylos sustabdymo negali būti vertinami. Aplinkybės, kurios susiję su ginčo esme, yra vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės. Šiuo atveju, kol nėra išspręstas klausimas dėl Potvarkio nuostatų teisėtumo, šių atsakovo nurodomų aplinkybių vertinimas negalėtų turėti reikšmės bylos nagrinėjimo teisiniam rezultatui, todėl teismo nutartimi pagrįstai yra sprendžiamas klausimas tik dėl galimybės toliau nagrinėti administracinę bylą, esant procesinio pobūdžio aplinkybėms (norminės administracinės bylos nagrinėjimas teisme). Taigi Administracijos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo bylos stabdymo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų išvadų nekeičia ir atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjos Prašymas nebuvo nagrinėtas iš esmės.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Administracijos atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl Administracijos atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 4 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė