41fd99bb-dc1a-4ebe-9916-3b451acf8be2 · Å iaulių apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. N1-56-948/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51208-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 14 d. Radviliškis Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Edita Jusevičienė, sekretoriaujant Livetai Naudužienei, dalyvaujant prokurorei Indirai Danauskienei, Artūrui Dževečkai, nukentėjusiajam R. K., jo atstovui advokatui Valdui Kairiui, teismo medicinos ekspertui L.

J., kaltinamųjų gynėjui advokatui ArÅ«nui Justeikui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini),, faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), Å¡eiminė padėtis - nevedęs, Å«kininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, E. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), Å¡eiminė padėtis - nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, n u s t a t ė:

D. D. ir E. D., veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis - bendrininkų grupėje, padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ir nesunkiai sužalojo žmogų: 2019-12-02, apie 12.30 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), tyčia, E. D. sugriebė nukentėjusiajam R. K. už striukės, rankos kumščiu sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį, vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinės sritį, spyrė koja vienÄ kartÄ Ä¯ kojas nukentėjusiajam R. K., D. D. pribėgęs sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam R.

K. į sprandÄ , sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į krÅ«tinės sritį, po to, bėgant nukentėjusiajam R. K., D. D. ir E. D., pribėgę prie nukentėjusiojo R. K., spyrė vienÄ smÅ«gį į kojas, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, nukentėjusiajam R. K. gulint ant žemės ir vartantis nuo vieno Å¡ono ant kito, D. D. ir E. D. įspyrė daugybinius smÅ«gius, bet ne mažiau 4 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas nukentėjusiajam R. K., po to, atsistojus nukentėjusiajam R.

K. nuo žemės, D. D. priėjęs suėmė ranka už kaklo ir suspaudė, tuo dėl kairės pusės VII, IX ir X Å¡onkaulių lūžių, deÅ¡inės akies virÅ¡utinio voko, sėdmenų, juosmens poodinės kraujosruvos, burnos gleivinės kraujosruvos padarydamas nukentėjusiajam R. K. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡onkaulių lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei deÅ¡imt dienų. Tokiais savo veiksmais D. D. ir E. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. D., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad įvykio dienos ryte pabėgo veršis. R. K., eidamas pas A. Š., šaipydamasis liepė eiti ieškoti veršio, sakė, jog nešasi druskos, kad veršis skanus. Tarpusavyje apsikeitė keliais negražiais žodžiais. Po kurio laiko, vis dar ieškodamas pabėgusio veršio, atsitiktinai priešpriešais ant kelio susitiko neblaivų R. K., grįžtantį iš A. Š. Brolis tuo metu buvo kieme. P. P. stovėjo prie traktoriaus.

Konflikto pradžia buvo ant kelio. Buvo pasnigę ir paÅ¡alę. R. K. be žodžių pirmas smogė jam į lÅ«pÄ . Kodėl smogė, nežino. Atsakydamas smogė atgal R. K. į veidÄ . Nuo smÅ«gio R. K. nenugriuvo. R. K. apsikabino jį už kaklo, o brolis atbėgo jo ginti ir atitraukė R. K. nuo jo. R. K. užkliuvo už grumsto, sugriebė broliui už striukės, jÄ suplėšydamas, ir abu nugriuvo ant arimų. R. K. virsdamas užsivertė brolį D. ant savęs. Tada jis įspyrė R. K. 2-3 kartus į užpakalį.

Po to, R. K. atsistojo ir nuėjo pas A. Å . Atėjusių A. G. ir A. Å . nematė. Kiek kartų brolis sudavė R. K., nematė. Prisipažįsta kaltu, tik neprisipažįsta, kad pradėjo konfliktÄ . Prisipažįsta, kad sudavė R. K. smÅ«gį į veidÄ ir įspyrė į užpakalį. Kad sulaužė Å¡onkaulius, neprisipažįsta. Ä® Å¡onus R. K. nespyrė. Ä® krÅ«tinę R. K. nesudavė, į kojÄ kad bÅ«tų jam įspyręs, neprisimena. Buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį į namus sausio mėnesį ir jo asmeniÅ¡kai atsiprašė.

R. K. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Po konflikto jam ant lÅ«pos buvo įkirtimas. Buvo nuvykęs į Vaiko ir moters klinikÄ . R. K. iÅ¡provokavo jį dėl verÅ¡io. Santykiai su R. K. iki įvykio nebuvo geri, nes buvo apkaltinti nepagrįstai dėl varžtų vagystės. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja buvo pažadėjusi, kad jeigu prisipažins, tai bus laidavimas ir byla bus nutraukta. Kaltinamasis D. D., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Parodė, kad 2021-12-02 buvo namų kieme.

Eidamas į namo vidų, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , necenzÅ«rinius žodžius. Pamatė, kad brolis su R. K. susikabinę. Pribėgęs puolė traukti R. K. nuo brolio. Susikabino su R. K.. R. K. čiupo jį už striukės, ėjo atbulas, užkliuvo už grumsto ir abu virto. R. K. virto ant arimo ant nugaros, o jis virto veidu į R. K.. Greitai atsistojo ir įspyrė gulinčiam R. K. į užpakalį 1-2 kartus. Tada R. K. atsistojo. Dar pasistumdė ir viskas baigėsi. Girdėjo, kaip kažkur rėkė A. G. ir A.

Å . Ä® kojas ir į Å¡onus R. K. nespyrė. Mama atėjo į konflikto pabaigÄ . Nukentėjusiojo atsiprašė. AtsipraÅ¡yti pas R. K. į namus ėjo abu su broliu ir tėvu. Už kaklo R. K. suėmęs nebuvo, kumščiu į krÅ«tinę nesudavė. Nepripažįsta, kad sulaužė R. K. Å¡onkaulius. Susilaužyti Å¡onkaulius galėjo griÅ«damas. R. K. taip pat buvo iÅ¡kelta byla. R. K. buvo atėjęs praÅ¡yti, kad nutrauktų jam bylÄ , žadėjo ir jis nutraukti bylÄ jų atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu keitėsi advokatai, jie primokė, kÄ sakyti, liepė prisipažinti, žadėjo, kad nieko nebus ir bylÄ nutrauks pagal laidavimÄ .

R. K. tėvas siÅ«lė 2000 Eur, tačiau Å¡is vis žadėdavo pagalvoti ir pasitarti su advokatu, tačiau vis pakeisdavo pozicijÄ . Dėl kaklo ir krÅ«tinės dabar gerai nebeprisimena, gal ir galėjo taip bÅ«ti. Su R. K. santykiai buvo pablogėję nuo liepos mėnesio, kai nesutiko padėti per Å¡ienapjÅ«tę ir juos su broliu apkaltino vagyste. R. K. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. 2020-07-28 teisme buvo gautas prokurorės raÅ¡ytinis praÅ¡ymas, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 2 dalimi, pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (nesunkus sveikatos sutrikdymÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų) (t. 4, b. l. 54-56).

D. D. ir E. D. buvo kaltinami tuo, kad iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų: veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis - bendrininkų grupėje - 2019-12-02, apie 12.30 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), tyčia, be dingsties, E. D. pribėgęs prie nukentėjusiojo R. K., sugriebė už striukės, rankos kumščiu sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį, vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinės sritį, spyrė vienÄ kartÄ koja į kojas nukentėjusiajam R. K., D.

D. pribėgęs sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam R. K. į sprandÄ , sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į krÅ«tinės sritį, po to, bėgant nukentėjusiajam R. K., D. D. ir E. D., pribėgę prie nukentėjusiojo R. K., spyrė vienÄ smÅ«gį į kojas, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, nukentėjusiajam R. K. gulint ant žemės ir vartantis nuo vieno Å¡ono ant kito, D. D. ir E. D. įspyrė daugybinius smÅ«gius, bet ne mažiau 4 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas nukentėjusiajam R.

K., po to, atsistojus nukentėjusiajam R. K. nuo žemės, D. D. priėjęs suėmė ranka už kaklo ir suspaudė, tuo dėl kairės pusės VII, IX ir X Å¡onkaulių lūžių, deÅ¡inės akies virÅ¡utinio voko, sėdmenų, juosmens poodinės kraujosruvos, burnos gleivinės kraujosruvos padarydamas nukentėjusiajam R. K. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡onkaulių lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei deÅ¡imt dienų. Tokiais savo veiksmais D.

D. ir E. D. buvo kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Tačiau iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , kaltinamieji pripažinti kaltais remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. Be kaltinamųjų dalinio prisipažinimo, jų kaltė inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu įrodyta byloje surinkta medžiaga: Nukentėjusysis R. K. posėdžio metu parodė, kad gruodžio 2 dienÄ , apie 12.30 val. ėjo į namus iÅ¡ kaimyno A. Å ., pas kurį trise su A.

G. gėrė alų. Girtas nesijautė. (duomenys neskelbtini) gatvėje, iÅ¡ traktoriaus priekio iÅ¡Å¡oko E. D. ir griebė jam už striukės bei davė į veido sritį vienÄ kartÄ . Nenugriuvo. Pajuto smÅ«gį į sprandÄ . Atsisukęs pamatė D. D., kuris jam spyrė ir sudavė smÅ«gį į krÅ«tinės sritį. IÅ¡girdo A. Å . balsÄ , kad bėgtų pas jį į kiemÄ . Pradėjo bėgti, bet pajuto smÅ«gį į kojas ir parvirto. Tada pradėjo spardyti abu broliai – E. D. ir D. D. - iÅ¡ kojų į įvairias kÅ«no vietas.

Pradėjo vartytis. SmÅ«giai buvo stiprÅ«s. Skaudėjo. Sudavė 10 ar daugiau smÅ«gių. Bėgo kraujas iÅ¡ nosies, gerklės. Buvo strese. Su greitÄ ja į ligoninę nevyko. Jam suleido vaistus nuo skausmo. Nusimaudęs ir persirengęs su žmona nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Skaudėjo kairįjį Å¡onÄ . PerÅ¡vietus buvo nustatyti Å¡onkaulių lūžiai. Tada nuvyko į (duomenys neskelbtini) PK. Kaltinamieji jo neatsiprašė, nebandė taikytis. BÅ«tų dovanojęs, jei bÅ«tų jo atsiprašę.

Po įvykio blogai jautėsi, negalėjo pasilenkti. Iki dabar jaučia skausmÄ . Jautėsi pažemintas dėl to, kad buvo sumuÅ¡tas jaunuolių. Ūkininkauja. Du mėnesius buvo visai nedarbingas. Žmona padėdavo apsitarnauti. Jaučiasi nesaugus ir dabar. Iki to įvykio Å¡onkaulių lūžių neturėjo. Invalidumo nuo 2012 m. nebeturi. Kaltinamieji gyvena kaimynystėje. Santykiai su jais pablogėjo nuo 2019 m. birželio mėnesio, kai jis parašė policijai pareiÅ¡kimÄ dėl vagystės, įtardamas jos padarymu kaltinamuosius.

P. P. matė ryte, kai ėjo pas A. Å .. Po smÅ«gių, kai stojosi, matė P. P., iÅ¡lindusį iÅ¡ svirno. Liudytojas R. J. parodė, kad galėjo bÅ«ti 2019 m. gruodžio 2 d., dirbant kartu su kolega Ž. B., dienos metu, buvo gautas praneÅ¡imas, kad du broliai sumušė vienÄ asmenį. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko akivaizdžiai neblaivus nukentėjusysis ir du jo sugėrovai. Nukentėjusysis atvykstant policijos laukė pas savo draugus. Lauke ant suarto lauko, ant sniego, matėsi kraujo žymės. Nukentėjusiojo neapklausė, nes jis buvo akivaizdžiai neblaivus.

Kaltinamuosius sulaikė, jie elgėsi ramiai, vykdė visus nurodymus. Nebepamena, ar ant nukentėjusiojo buvo matyti akivaizdÅ«s sužalojimai. Nebepamena ir kuo jis skundėsi, bet skundėsi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas. Tada davė teisingus parodymus, nes praėjus nedaug laiko po įvykio viskÄ gerai atsiminė. Liudytoja V. K. parodė, kad nukentėjusysis – jos sutuoktinis. 2019-12-02, apie 12-13 val. paskambino vyras ir paprašė ateiti pas A. Å . Vyras pasitiko jÄ kieme. Jo veidas buvo kruvinas, buvo nubrozdinta galva.

Prie A. Å . daržo, ant sniego, apie 20 m atstumu nuo namo, matėsi kraujas. Vyras sakė, kad jį sumušė broliai D., kad abu kaltinamieji jį spardė. Vyras pasakojo, kad eidamas pas A. Å ., paerzino kaltinamÄ jį, kuris remontavo traktorių, kad eitų gaudyti verÅ¡io. Eidamas iÅ¡ A. Å ., sakė, kad skani mėsa ir eina druskos parsineÅ¡ti. Atvykstant policijos laukė lauke. Stovint ant gatvės, priėjo G. D., kuri pasakė, kad jos vyras erzino vaikus, ir vaikams sukilo emocijos. Po įvykio vežė vyrÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) ligoninę.

Paskui dukra nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nustatė, kad lūžę Å¡onkauliai. Vyrui po įvykio nuo sumuÅ¡imų skaudėjo Å¡onus, nugarÄ , inkstus. Gydėsi apie mėnesį ambulatoriÅ¡kai, vaikščiojo susirietęs. Ant vyro kÅ«no – ant užpakalio ir pilvo srityje buvo didelės kraujosruvos. Negalėjo nieko dirbti. Abu Å«kininkauja, todėl po įvykio turėjo pati dirbti ir už vyrÄ . Po įvykio vyras jautėsi blogai moraliÅ¡kai, nervavosi, gėrė vaistus. Praėjus po įvykio pusantro mėnesio, buvo kelis kartus atvykęs kaltinamųjų tėvas.

Su tėvu buvo atėję ir kaltinamieji, prisipažino kaltais. Kaltinamųjų tėvas siÅ«lė taikytis – siÅ«lė 1000 Eur ir parsiduoti priekabÄ metalo. Vėliau sakė, kad nieko nelaimės. SekančiÄ dienÄ po įvykio, vyras traktoriumi paÅ¡arų nevežė. Juos vežė draugas R. Å . Iki to įvykio vyrui Å¡onkauliai lūžę nebuvo. Vyras prieÅ¡ metus buvo įtaręs kaltinamuosius dėl vagystės ir parašęs pareiÅ¡kimÄ policijai. Nuo to laiko su kaltinamaisiais ir jų tėvais nebendravo.

Liudytoja G. D. parodė, kad kaltinamieji – jo sÅ«nÅ«s. Apie 12 val. sÅ«nus E. pasakė, kad kaimynas jį užkabinėja ir užgaulioja. Gal po 30 minučių iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Išėjusi į kiemÄ , pamatė, kaip R. K. smÅ«giuoja sÅ«nui E. VienÄ kartÄ smÅ«giuojant tikrai matė. Stovėjo 20 metrų atstumu. D. su R. K. nugriuvę voliojosi ant žemės. Dėl patirto Å¡oko, kad kaimynas pristojo prie sÅ«nų, smulkesnių įvykio detalių nebepamena. SÅ«nus Ed. po įvykio skundėsi galvos skausmu, kitÄ dienÄ vežė sÅ«nų į Vaiko klinikÄ , kur nustatė galvos sutrenkimÄ ir liepė jam gulėti.

R. K. sudavė sÅ«nui prie jų kiemo teritorijos. D. bandė iÅ¡skirti, atsistojęs tarp E. ir R. K.. Bandė iÅ¡skirti ir pati, stumdama sÅ«nų nuo R. K. ir varydama jį namo. R. K. ir toliau provokavo žodžiais. Besistumdydami nugriuvo – ir sÅ«nus ir R. K.. SÅ«nus galėjo ir įspirti. SmÅ«giavo ir rankomis, tačiau kuris – patvirtinti negali. A. Å . liepė R. K. eiti į vidų ir iÅ¡kvietė policijÄ . Nukentėjusysis nuėjo pas A. Å . SÅ«nÅ«s nesivijo nei A. Å ., nei A. G., o nuėjo su ja namo.

Liudytojas P. P.- jos su vyru krikÅ¡tasÅ«nis. R. K. skambino P. P. tėvams ir grasino susidoroti, jei duos parodymus. SekančiÄ dienÄ po įvykio R. K. traktoriumi vežė Å¡ienÄ . Tai gali patvirtinti ir L.P. AntrÄ dienÄ po įvykio R. K. vėl gėrė su draugais. PrieÅ¡ keletÄ metų R. K. jau buvo lūžę Å¡onkauliai. Vyras keletÄ kartų buvo nuėjęs pas R. K. taikytis. SÅ«nÅ«s atsiprašė R. K.. Tačiau R. K. be 10000 Eur taikytis nesutiko. Liudytojas Ž. B. parodė, kad dirba RadviliÅ¡kio r.

PK. Pagal gautÄ praneÅ¡imÄ vyko į įvykio vietÄ . Ant sniego matėsi grumtynių pėdsakai ir kraujas. Ant nukentėjusiojo matėsi sužalojimo požymiai. Nukentėjusysis buvo neblaivus, o kaltinamieji – blaivÅ«s. Kaltinamieji kaltę neigė. Kaltinamuosius pristatė į Å iaulių sulaikymo patalpas. Kaltinamieji agresyvÅ«s nebuvo, vykdė teisėtus nurodymus, ant savęs jokių sužalojimų nerodė. Kaltinamųjų mama sakė, kad su nukentėjusiuoju konfliktavo ir anksčiau. Liudytojas A.

G. parodė, kad A. Å . pasikvietė pas save į namus jį ir R. K. iÅ¡gerti. Po kažkiek laiko, R. K. išėjo į namus pasiimti pinigų. Pro langÄ pamatė, kaip broliai užpuolė R. K.. Išėjo į laukÄ pažiÅ«rėti, liepė baigti muÅ¡ti. Nuo kumščių smÅ«gių R. K. pargriuvo, tada jį gulintį spardė abu broliai. R. K. bandė užsikabinti už kaltinamojo striukės, bet vis tiek pargriuvo. Kaltinamieji nugriuvę nebuvo. Suduotų smÅ«gių skaičiaus įvardinti negali.

Nuo muÅ¡tynių vietos stovėjo 5 metrų atstumu. Nematė, kuris pirmas sudavė. D. D. vijosi jį ir norėjo sumuÅ¡ti, bet nepavijo. Teisėjai pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 26, 27), juos patvirtino, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , davė teisingus parodymus, nes po įvykio geriau viskÄ prisiminė. PolicijÄ iÅ¡kvietė A. Å . Atėjo G. D. ir liepė vaikams baigti muÅ¡tis. R. K. po įvykio bėgo kraujas iÅ¡ nosies, skundėsi, kad skauda Å¡onkaulius. Ä® teismo posėdį jį atvežė R.

K.. Liudytojas A. Å . parodė, kad įvykio dienÄ , apie 12 val., trise su R. K., A. G. gėrė alų. PritrÅ«ko pinigų. R. K. nuėjo į namus pasiimti pinigų. IÅ¡eidamas R. K. sakė, kad jį gali užpulti D. Pro langÄ pamatė, kad D. spardo R. K.. Buvo išėjęs į kiemÄ , sakė, kad baigtų muÅ¡ti. D. D. ėjo link jo, todėl įbėgo į namo vidų ir užsirakino. R. K. buvo spardomas jo kiemo teritorijoje. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t. 2, b. l. 3, 4), davė teisingus parodymus, nes po įvykio geriau viskÄ prisiminė.

P. P. nematė. Kai išėjo į kiemÄ ir buvo ant namo laiptų, R. K. jau gulėjo ant žemės ir buvo spardomas. Kada R. K. buvo parverstas ant žemės, nematė. Pirmasis pamatė, kad buvo užpultas R. K. ir apie tai pasakė A. G. Po įvykio R. K. buvo kruvinas veidas. Liudytojas G. D. parodė, kad kaltinamieji jo sÅ«nÅ«s. Paties įvykio nematė. Sužinojo viskÄ iÅ¡ kaimyno P. P., kuris yra ir krikÅ¡tasÅ«nis. SÅ«nus ieÅ¡kojo pabėgusio verÅ¡io. R. K. iÅ¡provokavo. P. P. sakė, kad R. K. pirmas su kumščiu puolė ant sÅ«naus E. SÅ«naus E. lÅ«pa buvo kruvina po įvykio.

R. K. galėjo tik virsti ant nugaros. P. Pl. tėvas S. P. sakė, kad R. K. bandė paveikti sÅ«nų, kad Å¡is neliudytų. SÅ«nÅ«s nekonfliktiÅ¡ki. Ėjo pas R. K. ir bandė taikytis, siÅ«lė 1500 Eur. Tačiau R. K. nesutiko, vis norėjo tartis su advokatu. Liudytojas S. P. parodė, kad kaltinamųjų tėvai – jo sÅ«naus krikÅ¡to tėvai. SÅ«nus jam sakė, jog matė, kaip R. K. sudavė į veidÄ E. D. Netrukus po įvykio, jau po sÅ«naus apklausos, jam skambino R. K. ir sakė, kad atims iÅ¡ sÅ«naus neįgalumÄ .

Buvo nemalonu tai girdėti, bet realiai neiÅ¡sigando, nes viskas buvo legalu. Apie tai pasakė ir sÅ«nui. Po kelių dienų R. K. jo atsiprašė. Ä® teismÄ atvyko savo automobiliu. G. D. neprašė vykti į teismÄ ir duoti parodymus jų naudai. Liudytojas P. P. parodė, kad santykiai su kaltinamaisiais ir jų tėvais geri. Datos tiksliai nebepamena, buvo žiema. TÄ dienÄ matė du konfliktus. Ryte E. D. ieÅ¡kojo pabėgusio verÅ¡io, o R. K., eidamas pas A. Å ., koliojo E. D., sakė, kad neÅ¡a druskos.

Po kelių valandų R. K. grįžo iÅ¡ A. Å i. R. K. ir E. D. susitiko vienas prieÅ¡ais kitÄ . Jis stovėjo prie traktoriaus 5-10 metrų atstumu ir matė, kaip R. K. sudavė E. D. kumščiu į veidÄ , į lÅ«pas. Traktorius vaizdo neužstojo. IÅ¡sigando ir pabėgo į daržinę. Nematė, kaip buvo muÅ¡amas R. K.. IÅ¡ daržinės iÅ¡lindo tik atvykus policijai. Po įvykio kaltinamųjų tėvui pasakė, kÄ matė. Po įvykio praėjus gal mėnesiui R. K. susitikęs jį iÅ¡vadino gaidžiu ir asilu.

Teismo ekspertas L. J. teisiamojo posėdžio metu palaikė ir tvirtino specialisto išvadas. Paaiškino, kad 2019-02-04 buvo atlikta fizinė nukentėjusiojo apžiūra. Buvo nustatyti sužalojimai – dešinės akies viršutinio voko, sėdmenų, juosmens poodinės kraujosruvos, burnos gleivinės kraujosruva. Kairiojo VII šonkaulio lūžio diagnozė nepagrįsta radiologų konsultacijų duomenimis. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu – spiriant koja, tiek ir griuvimo metu.

Teikiant papildomÄ iÅ¡vadÄ , buvo vertinami medicininiai dokumentai, darytos rentgenogramos vertinimui buvo iÅ¡siųstos VTMT Vilniaus skyriaus radiologui, kuris ir nustatė kairės pusės VII, IX, X Å¡onkaulių lūžius be konsolidacijos požymių. IÅ¡orinių sužalojimų Å¡onkaulių srityje nesimatė. Kadangi Å¡ie Å¡onkauliai gretimi, todėl galima tikimybė, jog jų lūžiai galėjo bÅ«ti padaryti ir vieno griuvimo metu. Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-51208-19 įtariamosios G.

D. atžvilgiu nustatyta, kad prokurorės 2020-01-30 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas įtariamosios G. D. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nutartyje pažymėta, kad niekas iš pašalinių asmenų, išskyrus vienintelį nukentėjusįjį R. K., neparodė, kad G. D. sudavė smūgius R. K. (t. 1, b. l. 10-19); 2019-12-03 Protokolu – pareiškimu nustatyta, kad R.

K., pageidaujantis pareikÅ¡ti apie įvykį, parodė, jog 2019-12-02, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), buvo sumuÅ¡tas trijų pažįstamų asmenų, dėl ko, 2019-12-02 ligoninėje jam buvo nustatyti abiejų pusių Å¡onkaulių lūžiai. PraÅ¡o nustatyti kaltus asmenis ir taikyti poveikio priemones (t. 1, b. l. 36); Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-51427-19 nustatyta, kad prokurorės 2020-02-26 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas R. K. atžvilgiu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 5, b. l. 41-53).

Nukentėjusysis R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad 2019-12-02, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) gatve einant namo, iÅ¡ po traktoriaus iÅ¡Å¡oko E. D. ir smogė jam į veidÄ , pavartojo jo atžvilgiu necenzÅ«rinį žodį. TÄ dienÄ iÅ¡ ryto, apie 10 val., einant pas A. Å . į namus, pamatė, kad prie kelio stovi E. D. ir P. P. Jiems buvo pabėgęs verÅ¡is. Pasakė, kad eitų ieÅ¡koti verÅ¡io. PrieÅ¡ pusę metų nuo jo technikos buvo nuimtas veržeklis.

Parašė pareiÅ¡kimÄ . Buvo konfliktas. Kaltų nerado. Suprato, kad taip padarė D. ir nuo tada yra konflikte su jais. Nuėjo pas kaimynÄ A. Å . į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ten jau buvo A. G. Trise iÅ¡gėrė keturias talpas alaus po litrÄ , 7,5 stiprumo. Jautėsi normaliai, lengvai apsvaigęs. Apie 13 val. išėjo į namus. IÅ¡einant dar pasakė, kad kažkas bus, nes D. seniau jau buvo sakę, kad jį pasigaus. Einant į namus, (duomenys neskelbtini) gatvėje, iÅ¡ traktoriaus priekio iÅ¡bėgo E. D. ir pasakė „vis tiek tave pasigavau“.

Griebė už striukės ir davė į veido sritį vienÄ kartÄ . Nenugriuvo. Tada jį stovintį spardė. Spyrė į kojas. Nenugriuvo. Pajuto smÅ«gį į sprandÄ . Atsisukęs pamatė D. D.. Kai atsisuko – jis vėl davė smÅ«gį į krÅ«tinės sritį. Ant žemės dar nebuvo parverstas. A. Å . rėkė „KÄ darot? UžmuÅ¡it“. A. Å . sakė bėgti pas jį. Pradėjo bėgti, bet pajuto smÅ«gį į kojas ir parvirto. Tada pradėjo spardyti abu broliai – E. D. ir D.

D.. Pradėjo vartytis. Klausė – už kÄ . Kažkuris pasakė, kad čia jam už pareiÅ¡kimÄ . Pakėlė galvÄ . Pamatė, kaip jį spardė ir G. D. D. D. nusivijo A. Å ., o A. G. vaikė aplink traktorių. A. Å ., parbėgęs namo, iÅ¡kvietė policijÄ . Atsikėlė nuo žemės. D. D. pribėgo prie jo, griebė ranka jam už kaklo. Jų motina, G. D., buvo viduryje, ji dar spyrė jam į kojas ir delnu davė į veido sritį. Buvo nubrozdinta. G. D. pasakė „Vaikai, šį kartÄ užtenka“.

Ir jie nuėjo į namus. Nueinant pamatė P. P., kuris stovėjo ant gatvės. Rankose kažkÄ turėjo. Gal filmavo, tiksliai nežino. Gal gindamasis prilietė E. D., bet tikrai jam nesudavė. Jam labai skaudėjo vidurius, Å¡onkaulius, galvÄ , sėdmenis. Kraujas pasipylė. D. tėvas G. D. ėjo taikytis ne vienÄ kartÄ . Jis taikytųsi su kaimynais, pyktis nenori. Su D. gyvena apie 100 metrų vieni nuo kitų, kitoje gatvės pusėje. Ir seniau bÅ«davo apsipykdavo, bet susitaikydavo. Å iandien patikslina, kad į krÅ«tinę jam sudavė E. D..

Jam į kojas trenkė iš kojos. Ir krito veidu ant žemės ariamo sklypo. Gulintį pradėjo spardyti abu broliai D. Spardė į visas kūno vietas. Spardomas vartėsi, bandydavo nusisukti nuo smūgių. Į abiejų pusių šonus kliuvo nuo abiejų D. Smūgių buvo daug, virš 20, tiksliai nepasakys. A. Š. tuo metu nuo jo buvo apie 20 metrų, o A. G. stovėjo prie traktoriaus, apie 25 metrai nuo jo. Dėl to įvykio jautėsi labai blogai, drebėjo, buvo labai išsigandęs, streso būsenoje.

Abu su žmona iki Å¡iol geria raminančius, lankosi pas gydytojus. E. D., D. D., ir tėvas G. D. buvo atėję pas jį taikytis. Ant kÅ«no buvo mėlynės, nubrozdinimai, deÅ¡inė akis buvo patinusi, pamėlusi, kairė koja iÅ¡tinusi ties keliu, per sÄ narį, mėlynės buvo ant kairės pusės sėdmenų. Tikslina, kad A. Å . sklype buvo pargriautas. Ikiteisminio tyrimo metu pas P. P. nebuvo nuvykęs. Su P. P. tėvu gėrė butelį, kalbos apie ikiteisminį tyrimÄ nebuvo. Ä®vykį prisimina gerai.

Jam svarbu, kad įtariamieji prisipažintų savo kaltę. Juokais pasakė, kad eitų ieÅ¡koti verÅ¡io. Specialiai D. D. striukės neplėšė. Tik galėjo paimti už rÅ«bų (t. 1, b. l. 110-112); Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas R. K. parodė, kur ir prie kokių aplinkybių buvo sumuÅ¡tas E. D., D. D. (t. 1 b. l. 153-154); Akistatos protokolu nustatyta, kad atlikta akistata tarp nukentėjusiojo R. K. ir įtariamojo E. D.. Nukentėjusysis R. K. parodė, kad ėjo namo iÅ¡ draugo, kai iÅ¡ kiemo iÅ¡bėgo E. D. ir davė ranka į veidÄ , įspyrė į kojÄ , griebė jam už striukės, ir nusisukęs pajuto smÅ«gį į sprando sritį.

Pradėjo bėgti, A. Å . pradėjo rėkti, pervertė ir pradėjo spardyti. Spardė į visas kÅ«no vietas. Spardė, kai atsistojo, vėl spyrė. Daugiau viskas pasibaigė. Buvo Å¡oko bÅ«senoje, nesuskaičiavo smÅ«gių skaičiaus. E. D. viskÄ meluoja, jis pirmas jam nedavė smÅ«gių. Sukdamas ar gindamasis galėjo suduoti, bet ne į lÅ«pÄ . SmÅ«gių buvo daug, daugiau kojomis, spardė Å¡onus, visÄ kÅ«nÄ , Å¡onkaulius. Ä®tariamasis E. D. parodė, kad ėjo verÅ¡io ieÅ¡koti, išėjo į keliÄ ir jam smogė R.

K., matyt iÅ¡sigandęs, kad jis jį puls, jis jam smÅ«gį ir jis jam atgal. Spardė ir įspyrė kokius tris kartus į sėdmenis gulinčiam R. K.. Sudavė R. K. smÅ«gius, kai R. K. jį užpuolė - sudavė į veidÄ , kiek smÅ«gių nežino. Daugiau smÅ«gių neprisimena. R. K. meluoja, lieka prie savo parodymų (t. 1, b. l. 147-148); Akistatos protokolu nustatyta, kad atlikta akistata tarp nukentėjusiojo R. K. ir įtariamojo D. D. Nukentėjusysis R. K. parodė, kad jį spardė, mušė į visas kÅ«no dalis, Å¡onkaulius, gulintį ir stovintį, buvo Å¡oko bÅ«senoje, neskaičiavo.

Davė į sprandÄ , smaugė. Jį stovintį smaugė. D. D. viskÄ meluoja. Viskas vyko A. Å . namo teritorijoje, tarp pievos ir arimo, vieÅ¡oje vietoje ant gatvės. Bėgo pas A. Å ., jį pasivijo ir pervertė. Spardė gulintį, A. Å . rėkė „kÄ darot?“, tada D. vijosi A. Å . Po to, D. parbėgo ir pradėjo jį smaugti. Jie nesivoliojo, D. jo nepervertė, D. nebuvo pargriuvęs, ir nebuvo užsimetęs D. ant savęs. Buvo sugriebęs gindamasis D. už striukės ant kelio. PripÅ«tė 1,66 promilės. Aplinkybes pamena gerai.

Kiek buvo suduota smÅ«gių, buvo Å¡oko bÅ«senoje, todėl negali konkrečiai nurodyti. Ä®tariamasis D. D. parodė, kad R. K. pirmas trenkė jo broliui, jis gynė brolį, nes R. K. yra pavojingas žmogus, prieÅ¡ porÄ metų grasino. Jis R. K. apsikabino, tempė nuo brolio ir jie virto ant arimo, voliojosi, atsistojo. R. K. jam griebė už striukės, užsimetė ant savęs. Jis nespardė. Rankomis nesmÅ«giavo, nesudavė į sprandÄ , gal R. K. krisdamas kur nors trinktelėjo. R. K. nesmaugė, stovinčio nespardė, tik jį tempė, metė ant arimo, voliojosi ant arimo.

SmÅ«gių jam nesudavė. R. K. jam griebė už striukės, nes yra suplėšyta jo striukė, jie griuvo, voliojosi, ir viskas. Ä®tariamasis D. D. parodė, kad kaip sakė taip ir darė, viskas vyko ant (duomenys neskelbtini) gatvės. Įtariamasis D. D. parodė, kad mama matė įvykio pradžiÄ , jis buvo už garažo kampo, o mama buvo ant kiemo prie namo įėjimo. Ä®tariamasis D. D. parodė, kad buvo apklausos metu streso bÅ«senoje, kuriÄ jam sukėlė pareigÅ«nai, nes buvo neiÅ¡gėręs vaistų.

Å iandien jaučiasi gerai, nėra streso bÅ«senoje, yra iÅ¡gėręs vaistus (t. 1, b. l. 138-140); Liudytojas A. Å ., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad įtariamuosius pažįsta, nesipyksta. Nukentėjusįjį pažįsta, santykiai draugiÅ¡ki. 2019-12-02, apie 10 val. pas jį atėjo R. K.. IÅ¡gėrė 1 litrÄ alaus. Paskambino A. G., pakvietė. A. G. nuėjo į parduotuvę, dar nupirko tris talpas alaus po litrÄ . IÅ¡gėrė alų. R. K. pasakė, kad eina namo, ir kad jį dabar užpuls D.

R. K. išėjo. Su A. G. pažiÅ«rėjo pro langÄ . Pamatė, kad ant kelio, ties traktoriumi, kuris stovėjo ties D. svirnu, R. K. ėjo atbulas užsidengęs veidÄ sukryžiuotomis rankomis. Prie jo buvo abu broliai D. ir smÅ«giavo rankomis R. K. į veido sritį. Išėjo į laukÄ . Pamatė, kad R. K. jau gulėjo jo aruose ant Å¡ono. IÅ¡ vienos pusės vienas D., iÅ¡ kitos pusės kitas, spardė į abu Å¡onus R. K.. D. buvo dviese. Ant laiptų atsistojęs pradėjo Å¡aukti „KÄ darot, kad iÅ¡kvies policijÄ â€œ.

Vyresnysis D. pradėjo eiti į jo kiemÄ , todėl jis įėjo į namus, užsirakino duris. Paėmė telefonÄ ir paskambino į policijÄ . ŽiÅ«rėjo pro langÄ . R. K. Å¡aukė, kad ateitų. Matė, kad R. K. jau atsistojęs ant kelio ėjo link jo namų, ir G. D. jam smÅ«giavo rankomis į veidÄ . R. K. vėl buvo užsidengęs veidÄ rankomis. R. K. atėjo. LÅ«pos buvo kruvinos. Atvyko policija. R. K. buvo susiėmęs už Å¡onų, negalėjo pats atsistoti. Dejavo, kad skauda Å¡onus. LÅ«pos buvo kruvinos ir žandas nubrozdintas.

A. G. pakvietė žiÅ«rėti pro langÄ , kÄ ten daro. Kai jis išėjo į laukÄ , A. G. irgi išėjo į laukÄ . A. G. buvo arti R. K.. Jis nėjo arti, nes bijojo eiti arti dėl sveikatos. Stovėjo už kokių 40-45 metrų. A. G. stovėjo už kokių 15-20 metrų nuo R. K.. P. P. nematė. R. K. gulėjo jo sklype ant suartos žemės. Jį spardė abu broliai D. R. K. gulėdamas rangėsi, turbÅ«t nuo skausmo. Matė, kaip abu broliai spardė vienas po kito, apie 20 smÅ«gių galėjo bÅ«ti.

R. K. matė tik užsidengusį veidÄ , kad jam nesuduotų. Nematė, kad R. K. kam suduotų. Dėl Å¡io įvykio jautėsi labai negerai. Bijo praeiti pro D. Bijo, kad nesumuÅ¡tų jo. Patikslina, kad D. smÅ«giavo R. K. rankomis, kol jis stovėjo. Negali tiksliai pasakyti, kiek smÅ«gių buvo. Ne vienas ir ne du. Jis tik pamatė, kai R. K. užsidengęs ėjo atbulas, o D. abu jam smÅ«giavo. Sausio 8 dienÄ buvo apklaustas policijoje. Patikslina, kad matė, kaip G. D. mojavo rankomis, bet ar sudavė smÅ«gius, negali pasakyti (t. 2, b. l. 3-4);

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. Å . parodė, kur ir prie kokių aplinkybių buvo suduoti smÅ«giai R. K. (t. 2, b. l. 8-9); Liudytojas A. G., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad su įtariamaisiais nesusipykęs. Su nukentėjusiuoju santykiai neutralÅ«s. 2019-12-02, apie 11 val. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini) kaime. Jam paskambino A. Å . ir paprašė parneÅ¡ti alaus. Parnešė alaus iÅ¡ parduotuvės. Trise iÅ¡gėrė alų. R. K. išėjo į namus.

PrieÅ¡ iÅ¡eidamas sakė, kad jį ryte norėjo užpulti D. Pro langÄ pamatė, kad link R. K. ėjo D. ir E. D.. R. K. gynėsi rankomis. Išėjo į laukÄ . Pamatė, kaip R. K. stovėjo, paskui jau gulintį matė. Broliai D. buvo dviese ir spardė R. K. vienas iÅ¡ vienos pusės, kitas – iÅ¡ kitos. A. Å . išėjo į laukÄ . D. D. norėjo pulti ant A. Å . A. Å . užsikabino namų duris. Tada norėjo pulti ant jo. Jam smÅ«gių nesudavė. Jį buvo užsivijęs D. D.. Jis apibėgo aplink traktorių.

Tada D. vėl nuėjo prie R. K.. Atėjo D. mama. Pasakė, kad gana spardyti. Dabar nepasakys, kokiu atstumu buvo nuo tos vietos, kur buvo spardomas K.. Gal už kokių 20 metrų, bet tiksliai nepasakys. D. spardė R. K. į Å¡onus, į Å¡onkaulius. R. K. judėjo, bandė gintis, dengėsi rankomis veidÄ . Matė, kaip R. K. traukėsi atgal, o D. ėjo link jo. Atėjo G. D. Sakė vaikams pabaigti. D. nuėjo į namus su mama. P. P. nematė. Galėjo bÅ«ti kojomis suduota po 6 smÅ«gius kiekvieno iÅ¡ D. O rankomis po kokius 3-4 smÅ«gius kiekvieno D.

Nematė, kaip kabinosi už striukės. Kaip suplėšė striukę – nematė, bet matė suplyÅ¡usiÄ striukę. R. K., kai jau ėjo į namus, sakė, kad jam tokia nuojauta, jog jį užpuls. Nematė, kad R. K. bÅ«tų sudavęs į veidÄ E. D. Jam nebuvo malonu matyti šį įvykį (t. 2 b. l. 26); Liudytojas A. G. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur ir prie kokių aplinkybių buvo sumuÅ¡tas R. K. (t. 2, b. l. 31-32); Liudytojas G. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad konflikto nematė.

Jo abu vaikai sakė, kad R. K. juos užpuolė ir pradėjo konfliktÄ , kad konfliktas įvyko prie traktoriaus, kuris stovi jo namo kieme. SÅ«nÅ«s ramÅ«s, padeda, neturi nusiskundimų jų elgesiu. SÅ«nÅ«s ne pirmi pradėjo konfliktÄ , žmonių jie neužkabinėja (t. 2, b. l. 54-56); Liudytojas Ž. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 gruodžio 2 d., dirbant RadviliÅ¡kio m., kartu su vyriausiuoju patruliu R. J., apie 12.57 val., iÅ¡ Å iaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), tarp kaimynų vyksta konfliktas, nukentėjusįjį spardo D., vyras muÅ¡amas kumščiais, nukentėjusiam 52 metai, vyras jau vaikÅ¡to.

Situacija neaiÅ¡ki, praÅ¡o paskubėti, pasitiks ir nurodys situacijÄ ir kaltininkÄ . Nuvykus nurodytu adresu ir užėjus į nurodytÄ namÄ , juos pasitiko nukentėjusysis R. K. ir dar du vyriÅ¡kiai, vardų, pavardžių nežino, tik pamena, kad jie buvo įvykio liudytojai. R. K. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas vidutinis 1,66 promilės girtumas. IÅ¡ jo tÄ dienÄ nebuvo paimtas pareiÅ¡kimas dėl girtumo. Draugai paaiÅ¡kino, kad R. K. pasakė, jog alkoholinių gėrimų vartoti nebenori, todėl eis namo.

Jam išėjus pro duris ir paėjus keliasdeÅ¡imt metrų, ant iÅ¡arto lauko, kuris priklauso A. Å ., prie jo pribėgo iÅ¡ matymo pažįstami du asmenys, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo E. D. ir D. D., kuriems alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatyti 0,00 promilės blaivumai, ir pradėjo be jokios priežasties muÅ¡ti R. K.. Mušė tiek rankomis, tiek, pargriovę ant žemės, spardė kojomis. VisÄ muÅ¡tynių eigÄ pro namo langus matė R. K. draugai. Abu liudytojai nurodė, kad jie, nieko nelaukdami, iÅ¡bėgo į laukÄ ginti savo draugo, o minėti broliai E. D. ir D.

D., pamatę, kad atbėga R. K. draugai, staigiai pasiÅ¡alino namų link. BÅ«nant įvykio vietoje ir bendraujant su nukentėjusiuoju, Å¡is skundėsi stipriu skausmu pilvo srityje, todėl netrukus atvykę medikai pilietį apžiÅ«rėjo. R. K. po pirminės medikų apžiÅ«ros nusprendė pats su žmona vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę detalesnei apžiÅ«rai. Surinkus pirminę informacijÄ , buvo nuvažiuota adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyvena įtariamieji E. ir D. D. Duris jiems atidarė moteris, kuriai buvo paaiÅ¡kinta jų atvykimo priežastis, kad ieÅ¡ko minėtų piliečių, ir Å¡i pakvietė savo sÅ«nus.

Prie jų atėjo minėti piliečiai, kuriems buvo paaiÅ¡kinta, kad dabar bus sulaikyti, nes yra įtariami nusikalstamos veikos padarymu, todėl bus pristatomi į Å iaulių AVPK laikino sulaikymo patalpas, o vėliau ir į areÅ¡tinę. Jie geranoriÅ¡kai sutiko vykti, vykdė teisėtus jų kaip policijos pareigÅ«nų reikalavimus. Paklausus piliečių kas nutiko, Å¡ie nurodė savo įvykio versijÄ , kad jiems bÅ«nant lauke, prie jų pačių prisikabino iÅ¡ pažiÅ«ros neblaivus vyriÅ¡kis, jiems žinomas R.

K., nes tarpusavyje konfliktuoja jau ilgÄ laikÄ , ir pastarasis užsipuolė vienÄ iÅ¡ brolių, o kitas brolis tiesiog gynė. Kaip nurodė toliau, patys konflikto nepradėjo, tiesiog gynėsi nuo neblaivaus kaimo gyventojo. R. K. įvykio vietoje nesakė, kad buvo trečias asmuo, tai yra D. mama, ir kad jam bÅ«tų suduoti smÅ«giai. Kokie buvo sužalojimai nežino, tik pamena, kad nukentėjusysis skundėsi skausmu pilve. Ä®vykio vietoje matė kraujo dėmes, kurios buvo ant sniego, arimuose, darže. D. mama aiÅ¡kino, kad jos sÅ«nÅ«s yra nekalti, kaimynas pats kabinėjosi, daugiau nieko neaiÅ¡kino apie įvykį (t. 2, b. l. 63-65);

Liudytojas R. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė analogiÅ¡kai kaip ir liudytojas Ž. B. (t. 2, b. l. 86-88); Liudytoja V. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 metais gruodžio mėnesį, dienos nepamena, galėjo bÅ«ti apie pietus laiko, jai paskambino R. K. ir pasakė, kad ateitų pas A. Å ., nes jį sumušė D. Nuėjo pas A. Å ., kur rado sumuÅ¡tÄ savo vyrÄ , jam buvo kruvinas veidas. Eidama pamatė, kad prie daržo yra kraujo. R. K. pasakė, kad jį sumušė prie daržo, einant namo.

Dar pasakė, kad eidamas pasakė, jog skani mėsa, eina pasiimti druskos, ir dėl to viskas įvyko. Vyras buvo neblaivus. Jai stovint ant gatvės, prie jos priėjo G. D., kuri pasakė, kad jos vaikus užkabino R. K. ir kilo žodinis konfliktas. Paties įvykio nematė, kas kam ir kiek smÅ«gių sudavė, nežino. Atvyko pareigÅ«nai, pareiÅ¡kimo vyras nerašė tÄ pačiÄ dienÄ , nes buvo neblaivus. Kai grįžo namo, vyras pasakė, kad jam skauda Å¡onus, ir ji nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, po to vyrÄ iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini). Po apžiÅ«ros buvo iÅ¡leistas gydytis ambulatoriÅ¡kai.

Vyras buvo nuvykęs pas teismo medikus (t. 2, b. l. 42-44); Liudytojas P. P., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad 2019-12-02 įvykusį konfliktÄ jis matė bÅ«damas prie traktoriaus, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ant kelio. Matė kaip susitiko E. D. ir R. K., kaip R. K. pastÅ«mė E. D. ir trenkė iÅ¡ rankos į veidÄ E. D., pataikė kažkur į lÅ«pÄ . Tai pamatęs iÅ¡sigando ir pasislėpė daržinėje. Nuo jo iki E. D. buvo kelių metrų atstumas (t. 2, b. l. 111, 112) IÅ¡ įvykių suvestinės matyti, kad apie įvykį pranešė telefonu liudytojas A.

Å . (t. 1, b. l. 7); Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Atlikus apžiÅ«rÄ , nieko nerasta ir nieko nepaimta (t. 1, b. l. 9-10); Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (tyrimas pradėtas 2019-12-04, baigtas 2020-01-17) nustatyta, kad R. K. nustatyti sužalojimai: deÅ¡inės akies virÅ¡utinio voko, sėdmenų, juosmens poodinės kraujosruvos, burnos gleivinės kraujosruva. Kairiojo VII Å¡onkaulio lūžio diagnozė nepagrįsta radiologų konsultacijų duomenimis.

Sužalojimai galėjo būti padaryti 3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Kiekvienas sužalojimas vertinant atskirai galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 4 trauminiais poveikiais. R. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 52-53); Papildoma specialisto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada (tyrimas pradėtas 2020-03-02, baigtas 2020-03-23) nustatyta, kad R.

K. nustatyti sužalojimai: dešinės akies viršutinio voko, sėdmenų, juosmens poodinės kraujosruvos, burnos gleivinės kraujosruva. Kairiojo VII šonkaulio lūžio diagnozė nepagrįsta radiologų konsultacijų duomenimis. Sužalojimai galėjo būti padaryti 3 parų laikotarpyje iki apžiūros ne mažiau 4 trauminiais poveikiais kietai bukais daiktais ar paviršiais, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai.

Kiekvienas sužalojimas vertinant atskirai galėjo bÅ«ti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi, tiek griuviminės traumos metu. R. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl Å¡onkaulių lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų; kiti sužalojimai tiek visumoje tiek kiekvienÄ jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2019-12-02 ortopedas-traumatologas įvertinęs rentgenogramÄ Ä¯tarė, kad ten yra lūžis;

Å¡iÄ rentgenogramÄ Ä¯vertinusi radiologė lūžio nematė.  Šioje rentgenogramoje lūžio nemato ir VTMT Vilniaus skyriaus radiologė (rentgenograma kruvinais, atlikta plaučių režimu; kaulinių struktÅ«rų vertinimas netikslus). VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2019-12-02 atliktÄ rentgenogramÄ Nr. 2790PR vertinęs chirurgas nustatė kairio VII Å¡onkaulio lūžį, tačiau nuotraukÄ Ä¯vertinusi radiologė pateikė iÅ¡vadÄ : „aiÅ¡kių Å¡onkaulių lūžių nesimato, patikslinimui indikuotinas krÅ«tinės lÄ stos KT tyrimas“.

Šioje rentgenogramoje VTMT Vilniaus skyriaus radiologė nustatė kairio IX šonkaulio lūžį. 2012-12-03 krūtinės rentgenogramoje VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės radiologė kaulų lūžių nenustatė; (duomenys neskelbtini) radiologė nustatė kairės pusės VII, IX ir X šonkaulių lūžius. Remiantis (duomenys neskelbtini) radiologo rentgenogramų vertinimų (lūžiai be konsolidacijos požymių), šie šonkaulių lūžiai padaryti mažiau nei prieš 2 savaites iki tyrimo, galimai užduotyje nurodyto įvykio laiku (t. 1, b. l. 57, 58).

Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamųjų parodymai viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, jie neatitiko ne tik nukentėjusiojo bet ir apklaustų liudytojų parodymų bei skyrėsi tarpusavyje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių.

Juo labiau, kad sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja tiek kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, tiek ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų. Ä®vertintina ir tai, kad tiek nukentėjusysis R. K., tiek jo naudai parodymus davę liudytojai – A. Å . ir A. G. įvykio metu buvo neblaivÅ«s, be to, Å¡ie liudytojai yra nukentėjusiojo draugai.

Todėl Å¡iuo atveju jų parodymai vertinami itin atidžiai, atsižvelgiant ir į tai, kad nuo alkoholio apsvaigęs asmuo tam tikras įvykio aplinkybes suvokia ir jas aiÅ¡kina savitai, o tam tikrų įvykio detalių gali ir neprisiminti. Be to, Å¡ie liudytojai nurodė, kad į teisiamÄ jį posėdį, kurio metu jie davė parodymus, atvežė pats nukentėjusysis. Kaltinamųjų naudai parodymus davusi liudytoja G. D. yra kaltinamųjų mama, suinteresuota bylos baigtimi jos sÅ«nų naudai, o liudytojas P. P. yra kaltinamųjų draugas ir jų tėvų krikÅ¡tasÅ«nis, todėl Å¡io liudytojo parodymai taip pat vertintini itin atidžiai.

Tačiau liudytojas P. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teismo posėdyje davė nuoseklius parodymus, jog matė, kaip R. K. grįžo iÅ¡ A. Å ., su E. D. susitiko ant kelio prie traktoriaus, matė, kaip R. K. pradėjo konfliktÄ . Parodė, kad tÄ dienÄ buvo du konfliktai tarp E. D. ir R. K.. R. K. erzino E., koneveikė su keiksmažodžiais. Gal praėjus mėnesiui po įvykio, R. K. jį pavadino gaidžiu ir asilu. Nors Å¡is liudytojas turi specialių poreikių, tačiau posėdžio metu pakankamai aiÅ¡kiai ir nuosekliai iÅ¡dėstė matytas aplinkybes.

Liudytojo P. P. tėvas S. P. posėdžio metu parodė, kad R. K. jam skambino po sÅ«naus P. P. apklausos, grasino, kad atims sÅ«nui neįgalumÄ , reikės grÄ Å¾inti pinigus. Nebeprisimena, ar R. K. prašė pakeisti vaiko parodymus. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis galimai bandė daryti spaudimÄ minėtam liudytojui ir per jo tėvÄ . Bylos medžiaga nustatyta, kad prokurorės 2020-02-26 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51427-19 R. K. atžvilgiu dėl fizinio skausmo sukėlimo E. D., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 5, b. l. 41-53).

Esant prieÅ¡taringiems liudytojų parodymams, buvo remtasi specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, jog sužalojimų ant E. D. kÅ«no nerasta. Byloje buvo nenustatyta, kad R. K. bÅ«tų kumščiu sudavęs E. D. Å io nutarimo suinteresuoti asmenys neskundė. Posėdžio metu nurodė, kad nutarimo neskundė, nes tikėjo, kad bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal laidavimÄ Ä¯tariamųjų D. D. ir E. D. atžvilgiu kitoje ikiteisminio tyrimo byloje. Pažymėtina, kad dėl įvykusio konflikto buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai, du iÅ¡ jų – R.

K. ir G. D. atžvilgiu nutraukti. Nukentėjusysis R. K., duodamas parodymus sekančiÄ dienÄ po konflikto, parodė, jog E. D., pribėgęs prie jo, kumščiu smogė 3-5 kartus į galvos sritį, po to, jam įbėgus į A. Å . namo kiemÄ , jį pasivijo kaltinamieji ir jų motina G. D., ir pargriautÄ visi kartu trise spardė (1 t. b. l. 104, 105). Nukentėjusysis, apklaustas 2020-01-08. Parodė, kad E. D., pribėgęs prie jo, kumščiu smogė 1 kartÄ Ä¯ galvos sritį ir vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinės sritį, be to, parodė, jog G.

D. ne tik kartu su sÅ«numis jį spardė, bet ir sudavė jam į veido sritį. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , R. K. parodė, kad E. D. griebė jam už striukės ir davė į veido sritį vienÄ kartÄ , G. D. kartu su sÅ«numis jį spardė, bet ir sudavė jam į veido sritį ir spyrė jam į kojas. Prokurorės 2020-01-30 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51208-19 įtariamosios G. D. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Nutartyje pažymėta, kad niekas iÅ¡ paÅ¡alinių asmenų, iÅ¡skyrus vienintelį nukentėjusįjį R. K., neparodė, kad G. D. sudavė smÅ«gius R. K.. Visos Å¡ios aplinkybės rodo paties nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumÄ . Be to, liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai parodė, kad įvykio dienÄ nukentėjusiojo dėl jo neblaivumo neapklausė. Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo buvo nusistovėję konfliktiÅ¡ki santykiai. Nukentėjusysis buvo apkaltinęs kaltinamuosius detalių nuo traktoriaus vagyste.

Nors byla kaltinamųjų atžvilgiu buvo nutraukta, neįrodžius jų kaltės, tačiau nukentėjusysis liko įsitikinęs, kad vagystę padarė broliai E. D. ir D. D. ir dėl to turėjo jų atžvilgiu pykčio ir nuoskaudų. Konflikto dienos ryte nukentėjusysis susitikęs E. D. erzindamas liepė eiti ieškoti pabėgusio veršio, tarp jų kilo žodinis konfliktas, jie tarpusavyje apsikeitė necenzūriniais žodžiais. Nors R. K. apklausiamas parodė, kad grįžtant iš A. Š. namo, iš traktoriaus priekio išbėgęs E. D. nieko nesakęs griebė jam už striukės ir davė į veido sritį, tačiau liudytoja V.

K. parodė, kad jos vyras sakė, jog eidamas iÅ¡ A. Å . sutiktam E. D. sakė, kad skani mėsa ir eina parsineÅ¡ti druskos. Ant kelio kilusį triukÅ¡mÄ iÅ¡girdo ir kaltinamųjų mama, kuri atbėgusi į įvykio vietÄ , bandė sustabdyti smurtinius veiksmus R. K. atžvilgiu. Nors liudytojai A. Å . ir A. G. nurodė, kad įvykio vietoje nematė P.P., tačiau aplinkybę, kad P. P. galėjo matyti konflikto pradžiÄ , iÅ¡ dalies patvirtina ir pats nukentėjusysis, posėdžio metu parodęs, jog po smÅ«gių, kai stojosi, matė P. P., iÅ¡lindusį iÅ¡ svirno.

R. K., iÅ¡eidamas iÅ¡ A. Å . namų, pasakė, kad dabar jį užpuls. Eidamas namų link, neblaivus R. K. sutiktam E. D. pasakė, kad „skani verÅ¡iuko mėsa ir eina pasiimti druskos“. Tokiais savo provokuojančiais ir rizikingais veiksmais – nors ir bÅ«damas solidaus amžiaus, Å«kininkas, tačiau bÅ«damas neblaivus, erzindamas nepilnametį, vartodamas jo atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius ir bandydamas ranka suduoti, iÅ¡Å¡aukė atsakomuosius neteisėtus smurtinius veiksmus. IÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ ant kelio ir pamatęs prasidėjusias muÅ¡tynes, atbėgo D.

D., o vėliau ir jų mama G. D.. Nei vienas iÅ¡ liudytojų, iÅ¡skyrus P. P., nematė pačios konflikto pradžios, o momento, kai nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, nematė nei vienas liusytojas. Nors kaltinamieji teigia, kad nukentėjusysis, galimai dėl girtumo, prarado pusiausvyrÄ ir griuvo, užkliuvęs už grumsto, ant nugaros, griÅ«damas kartu nusitempęs ant savęs D. D., ir taip begriÅ«damas susilaužė 3 Å¡onkaulius, tačiau tokia jų iÅ¡kelta versija paneigtina specialisto iÅ¡vada.

Pažymėtina, kad niekas nematė paties nukentėjusiojo griuvimo fakto, bei, kad D. D. bÅ«tų nugriuvęs kartu su nukentėjusiuoju. Liudytojai A. Å . ir A. G. pro namo langÄ matė jau prasidėjusį konfliktÄ . Å ie liudytojai pro langÄ matė, kaip broliai D. smÅ«giavo rankomis R. K. į veido sritį. Minėtiems liudytojams išėjus į kiemÄ , nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės ir buvo spardomas kaltinamųjų. Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kai jis padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

Chuliganiškos paskatos yra būtinas nusikaltimo, nustatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties požymis ir veika kvalifikuojama pagal šį BK straipsnį tik tuo atveju, kai žmogaus sveikata nesunkiai sutrikdoma nurodytais motyvais arba siekiant nurodyto tikslo. Jeigu nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas BK 138 straipsnio 2 dalyje nenurodytais motyvais arba siekiant šioje dalyje nenurodytų tikslų ir nesant kitų šios dalies punktuose nustatytų požymių, veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007).

Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys, chuliganiÅ¡kos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012). ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis.

Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys, chuliganiÅ¡kos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012). Tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo vyravo konfliktiÅ¡ki santykiai, kadangi nukentėjusiojo įsitikinimu, kaltinamieji buvo pavogę iÅ¡ jo traktoriaus detalių, nors byla kaltinamųjų atžvilgiu ir buvo nutraukta.

Pats nukentėjusysis, bÅ«damas solidaus amžiaus, susitikęs kaltinamuosius, juos erzindavo, įžeidinėdavo, bÅ«davo naudojami necenzÅ«riniai žodžiai. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp kaltinamojo E. D. ir nukentėjusiojo R. K. ryte dėl tarpusavio asmeninių nesutarimų kilo žodinis konfliktas, vėliau nukentėjusysis jau bÅ«damas neblaivus, pamatęs kaltinamÄ jį E. D., vėl jį erzino, vėl kilo tarpusavio žodinis konfliktas, peraugęs į smurtinius veiksmus. D.

D., pamatęs kad tarp jo brolio ir R. K. vyksta konfliktas, atbėgo, jo manymu, gelbėti brolio ir taip pat nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ . Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamųjų nusikalstamo elgesio motyvas buvo ne chuliganiÅ¡kos, o asmeninės paskatos – pyktis ir kerÅ¡tas, dėl nukentėjusiojo elgesio ir prieÅ¡ tai buvusio tarpusavio asmeninio pobÅ«džio konflikto lauke bei prieÅ¡ tai ilgÄ laikÄ besitęsusio konflikto, todėl nėra nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, bÅ«tinojo sudėties požymio motyvo – chuliganiÅ¡kų paskatų, ir todėl kaltinamųjų nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Nors kaltinamieji neigia, kad dėl jų smurtinių veiksmų nukentėjusiajam lūžo Å¡onkauliai, tačiau tokiÄ jų versijÄ paneigia specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog visumoje sužalojimai nėra bÅ«dinti griuviminei traumai, kiekvienas sužalojimas vertinant atskirai, galėjo bÅ«ti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi, tiek griuviminės traumos metu. Nors posėdžio metu apklaustas ekspertas parodė, kad egzistuoja ir tikimybė, jog visi trys greta esantys Å¡onkauliai galėjo lūžti nukentėjusiajam nugriÅ«nant ant žemės, tačiau bet kokiu atveju nukentėjusysis griuvo dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, todėl net ir griÅ«nant lūžę Å¡onkauliai bÅ«tų kaltinamųjų neteisėtos veikos rezultatas.

Nors kaltinamieji teigė, kad spyrė nukentėjusiajam tik į kojas ir užpakalį, į nugarÄ nespyrė, tačiau iÅ¡ specialisto iÅ¡vadų nustatyta, kad be deÅ¡inės akies virÅ¡utinio voko, burnos gleivinės, sėdmenų kraujosruvų buvo nustatytos ir juosmens poodinės kraujosruvos, kas duoda pagrindo iÅ¡vadai, kad nukentėjusysis buvo spardomas ne vien tik į sėdmenis. Nors tiek kaltinamųjų, tiek ir paties nukentėjusiojo parodymai visi proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, tačiau iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamieji atliko kaltinamajame akte nurodytus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.

Pagal BK 284 straipsnį už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ Â turi bÅ«ti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais bÅ«dais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiojantis arba vandaliÅ¡kais veiksmais – demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D.

D. ir E. D. aukščiau aptarti smurtinio pobÅ«džio veiksmai R. K. atžvilgiu buvo įvykdyti vieÅ¡oje vietoje – gatvėje, dėl nuteistųjų neteisėtais veiksmais sukeltų grumtynių kieme bÅ«riavosi ir kiti asmenys, kai kurie jų kiÅ¡osi į konfliktÄ , bandydami jį sustabdyti, nutraukti muÅ¡tynes, kvietė policijos pareigÅ«nus, konfliktÄ matę asmenys jautėsi nemaloniai, buvo Å¡okiruoti ir iÅ¡gÄ sdinti, po įvykio nukentėjusiajam prireikė medikų pagalbos, o tai, teismo įsitikinimu, neabejotinai sutrikdė vieÅ¡Ä jį rimtį ir tvarkÄ nagrinėjamu atveju.

Atsižvelgiant į tai, kad aktyviais kaltinamųjų bendrais veiksmais R. K. dėl šonkaulių lūžių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju jų veiksmai kvalifikuojami ne tik pagal BK 284 straipsnį, bet ir pagal padarinius, t. y. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Esant šiems įrodymams, kaltinamųjų D. D. ir E. D. kaltė įrodyta visiškai, nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai pagal BK 138 straipsnio 1 ir 284 straipsnį, nes kaltinamieji savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam R.

K. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ ir vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumÄ , teismo vertinimu, iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad D. D. ir E. D., veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis - bendrininkų grupėje, padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ir nesunkiai sužalojo žmogų: 2019-12-02, apie 12.30 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), tyčia, E. D. sugriebė nukentėjusiajam R.

K. už striukės, rankos kumščiu sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį, vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinės sritį, spyrė koja vienÄ kartÄ Ä¯ kojas nukentėjusiajam R. K., D. D. pribėgęs sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam R. K. į sprandÄ , sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į krÅ«tinės sritį, po to, bėgant nukentėjusiajam R. K., D. D. ir E. D., pribėgę prie nukentėjusiojo R. K., spyrė vienÄ smÅ«gį į kojas, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, nukentėjusiajam R.

K. gulint ant žemės ir vartantis nuo vieno šono ant kito, D. D. ir E. D. įspyrė daugybinius smūgius, bet ne mažiau 4 smūgius į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam R. K., po to, atsistojus nukentėjusiajam R. K. nuo žemės, D. D. priėjęs suėmė ranka už kaklo ir suspaudė, tuo dėl kairės pusės VII, IX ir X šonkaulių lūžių, dešinės akies viršutinio voko, sėdmenų, juosmens poodinės kraujosruvos, burnos gleivinės kraujosruvos padarydamas nukentėjusiajam R.

K. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡onkaulių lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei deÅ¡imt dienų. Tokiais savo veiksmais D. D. ir E. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje. Ir vis tik, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas paties nukentėjusiojo asmens elgesys, kas Å¡iuo konkrečiu atveju pripažintina E. D. ir D.

D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis ir pan.

Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-412/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tuo tarpu, kaltinamieji - blaivÅ«s. Neabejotina, jog neblaivaus asmens elgesys dažnai bÅ«na neprognozuojamas, kartais ir pavojingas, tačiau, nepaisydamas Å¡io fakto, suprasdamas galimas kilti neigiamas pasekmes, R. K. iÅ¡ A. Å . namų, išėjo sakydamas, kad jį dabar užpuls ir sumuÅ¡ broliai D.. Susitikęs pakelyje E. D., vėl pradėjo erzinti dėl pabėgusio verÅ¡io, iÅ¡provokavo žodinį konfliktÄ , kuris po susistumdymų peraugo į atsakomuosius kaltinamojo E. D. ir vėliau atbėgusio D.

D. veiksmus. Liudytojas R. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamieji iÅ¡ karto po įvykio paaiÅ¡kino, jog neblaivus R. K. pirmas pradėjo konfliktÄ , pastÅ«mė, todėl ir sudavė jam smÅ«gius. Å ioje vietoje bÅ«tina įvertinti ir tai, kad remiantis tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo ir bei byloje apklaustų liudytojų parodymais, R. K. jau senokai konfliktuoja su kaltinamaisiais, nuolat su jais apsižodžiuoja, kas vėlgi galėjo įtakoti netinkamÄ R. K. veiksmų vertinimÄ .

Skiriant kaltinamiesiems bausmes už kiekvieno iÅ¡ jų padarytus nusikaltimus, taip pat atsižvelgiama ir į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų apimtį, kaltės formÄ ir rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, numatytus BK XI skyriuje. E. D. neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 58), moksleivis, charakterizuojamas patenkinamai. BÅ«damas nepilnamečiu, įvykdė du tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas paties nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje su D. D. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. D. neteistas, administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 184), moksleivis. Įvykdė du tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas paties nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje su E. D. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamÄ bausmės paskirtį – sulaikyti kaltinamuosius nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai juos nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į nustatytas ne tik kaltinamųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bet ir į kaltinamųjų asmenybes, kad yra labai jauno amžiaus, mokosi, be to, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos prieÅ¡ pusantrų metų, ir byloje duomenų, kad kaltinamieji bÅ«tų padarę naujų teisės pažeidimų ar nusikaltimų, negauta, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrus Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, bei už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, taip pat paskiriant laisvės apribojimo bausmę.

Nors nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamieji jo neatsiprašė, tačiau iš pačių kaltinamųjų paaiškinimų, liudytojo G. D. parodymų, V. K. parodymų nustatyta, kad praėjus po įvykio apie pusantro mėnesio, buvo kelis kartus atvykęs kaltinamųjų tėvas, su kaltinamaisiais savo sūnumis. Kaltinamieji kaltais prisipažino, atsiprašė, o kaltinamųjų tėvas siūlė nukentėjusiajam taikytis. Todėl teismas aplinkybę, kad kaltinamieji atsiprašė nukentėjusiojo, laiko įrodyta.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, kaltinamiesiems paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo bÅ«du, ir paskirtina galutinė bausmė. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, E. D. už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos laisvės apribojimo bausmės, mažesnės nei straipsnių sankcijose už įvykdytas nusikalstamas veikas numatyti bausmių vidurkiai. Paskyrus galutinę subendrintÄ bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, 87 straipsniu, E. D. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu tęsti mokslÄ arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 iki 7 val. ryto bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ ir nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimų vykdymÄ .

D. D. už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos laisvės apribojimo bausmės, mažesnės nei straipsnių sankcijose už įvykdytas nusikalstamas veikas numatyti bausmių vidurkiai. Paskyrus galutinę subendrintÄ bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4, 6 dalimis, D. D. skirtinas įpareigojimas tęsti mokslÄ , pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

E. D., vadovaujantis BK 140 straipsniu, 2019-12-02 13.45 val. sulaikytas (t. 2, b. l. 191), paleistas 2019-12-03 13.25 val. (t. 2 b. l. 199). Å is laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas (1 para), įskaitytinas į paskirtÄ bausmę. E. D. paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 3, b. l. 1-3), panaikintina pradėjus vykdyti nuosprendį. D. D. 2019-12-03 paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 2, b. l. 179-180). D. D., vadovaujantis BK 140 straipsniu, 2019-12-02 13.45 val. sulaikytas (t. 2, b .l. 127), paleistas 2019-12-03 13.45 val. (t. 2, b. l. 134).

Å is laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas (1 para), įskaitytinas į paskirtÄ bausmę. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Å iaulių TLK atsisakė pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl 100,74 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, kadangi 2020-04-20 visa žala buvo atlyginta (t. 1, b. l. 61-69, t. 4, b. l. 116).

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys 114,58 Eur turtinei žalai atlyginti ir 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 2080 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti ( t. 3, b. l. 154-162). 2021-04-27 gautas prašymas dėl 1125 Eur papildomų atstovavimo išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų. Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys dėl 114,58 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, nes įrodytas pridedamais turėtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, jog kaltinamųjų nusikalstamų, smurtinių veiksmų pasekoje, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis patyrė fizinį skausmÄ , emocinius pergyvenimus ir nepatogumus, todėl R. K. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei į susiformavusiÄ teismų praktikÄ .

R. K. dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Sprendžiant nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , svarbu tai, kad jokių duomenų apie liekamuosius jam padarytų sužalojimų reiÅ¡kinius nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , veika padaryta tyčia, kitų asmenų akivaizdoje, tačiau tuo pačiu konstatuotina, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog R. K. patirto sužalojimo pasekmės yra negrÄ Å¾inamos, nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė, ar kad sužalojimai trukdys gyventi visavertį gyvenimÄ (sumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės).

Todėl darytina išvada, kad prašoma priteisti 4000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Pabrėžtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

Minėta, jog jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių liekamuosius nukentėjusiajam padarytų sužalojimų reiÅ¡kinius, R. K. nepateikė, tokių duomenų teismas neįžvelgia ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Kaltinamieji yra moksleiviai, nedirbantys, iÅ¡laikomi tėvų, duomenų, kad turėtų savo vardu turto ar gautų pajamų, nėra. Todėl, atsižvelgus į paties nukentėjusiojo rizikingÄ elgesį, į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kilusias pasekmes bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ , nukentėjusiajam R.

K. nustatytinas 2500 Eur patirtos neturtinės žalos dydis. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-418-222/2016).

Kadangi prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo padaryta nusikalstama veika, pastarasis turėjo teisę tinkamai ginti savo procesines teises, turėti atstovÄ . Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas Valdas Kairys. Civiliniame ieÅ¡kinyje yra nukentėjusiojo pateiktas praÅ¡ymas dėl 2080 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo. Be to, nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas advokatas Valdas Kairys 2021-04-27 pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ kaltinamųjų nukentėjusiojo patirtas 1125 Eur papildomas atstovavimo iÅ¡laidas, pateikdamas tai patvirtinančius dokumentus.

Viso yra praÅ¡oma iÅ¡ kaltinamųjų priteisti 3205 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė. Nukentėjusiojo patirtos atstovavimo, teisinių paslaugų teikimo iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis.

Teismas, atsižvelgdama į bylos sudėtingumÄ , bylos nagrinėjimo teisme trukmę, teisiamųjų posėdžių skaičių ir trukmę, į tai, kad dalyje teisiamųjų posėdžių nukentėjusiojo atstovas advokatas dalyvavo nuotoliniu bÅ«du, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei įvertinusi tai, kad advokatas Valdas Kairys kaip nukentėjusiojo atstovas dalyvavo ir viso ikiteisminio tyrimo metu, Å¡ias iÅ¡laidas laiko pagrįstomis iÅ¡ dalies. Pažymėtina, kad iÅ¡ iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų už teisines paslaugas 2019-12-27 Nr. AVK 70/19 (530 Eur sumai) ir 2020-02-10 Nr. AVK 08/20 (1050 Eur sumai) matyti, jog R.

K. buvo teiktos paslaugos už gynybÄ ikiteisminio tyrimo metu, t. y. ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje jam pačiam buvo pareikÅ¡tas įtarimas. Todėl praÅ¡ymas dalyje dėl Å¡ių 1580 Eur dydžio iÅ¡laidų priteisimo yra nepagrįstas ir netenkintinas. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pradėjus nagrinėti bylÄ teisme, 2020-07-21 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas pateikė praÅ¡ymÄ dėl kaltinimo pasunkinimo, t. y. veikÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

Tuo pagrindu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir 2020-07-28 teisme buvo gautas prokurorės praÅ¡ymas, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 2 dalimi, pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (nesunkus sveikatos sutrikdymÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų) (t. 4, b. l. 54-56). Tačiau teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , rėmėsi kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. Todėl, įvertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat nukentėjusiajam suteiktų paslaugų apimtį, kaltinamųjų turtinę padėtį, kad yra jauno amžiaus, moksleiviai, nukentėjusiojo patirtos 1625 Eur dydžio atstovavimo ir teisinių paslaugų iÅ¡laidos mažintinos.

Teismas sprendžia, kad teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitiks 1200 Eur proceso iÅ¡laidų priteisimas. Å ios iÅ¡laidos priteistinos nukentėjusiajam iÅ¡ kaltinamųjų lygiomis dalimis po 600 Eur iÅ¡ kiekvieno (BPK 105 straipsnis). 2020-04-27 prokurorės nutarimais paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ kaltinamojo E. D. turtÄ : pinigines lėšas, esančias banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB, leidžiant E. D. naudotis 430 Eur suma kas mėnesį, paliktinas galioti civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti 2020-04-27 prokurorės nutarimais paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ kaltinamojo D.

D. turtÄ : pinigines lėšas, esančias banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant D. D. naudotis 430 Eur suma kas mėnesį, paliktinas galioti civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti. Teismas, vadovaudamasis BPK 297-299 straipsniais, 303-308 straipsniais., n u s p r e n d ž i a : D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, ir nubausti: pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 1 mėnesiui, pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimÄ 1 metams 1 mėnesiui, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu toliau mokytis arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtÄ bausmę įskaityti D.

D. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ 1 (vienÄ ) parÄ , jÄ prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. D. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , taikytÄ kaltinamojo D. D. piniginėms lėšoms, palikti galioti iki visiÅ¡ko žalos nukentėjusiajam R.

K. atlyginimo. ŽalÄ visiÅ¡kai atlyginus, laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ panaikinti. E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, ir nubausti: pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimÄ 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimÄ , įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu tęsti mokslÄ arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 iki 7 val. ryto bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ ir nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimų vykdymÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtÄ bausmę įskaityti E. D. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ 1 (vienÄ ) parÄ , jÄ prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. E. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , taikytÄ kaltinamojo E. D. piniginėms lėšoms, palikti galioti iki visiÅ¡ko žalos nukentėjusiajam R.

K. atlyginimo. ŽalÄ visiÅ¡kai atlyginus, laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ panaikinti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti R. K. solidariai iÅ¡ kaltinamųjų D. D. ir E. D. 114,58 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiolika eurų 58 ct) padarytai turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti R.

K. solidariai iÅ¡ kaltinamųjų D. D. ir E. D. 2500 Eur (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų) padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. K. turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso iÅ¡laidomis. PraÅ¡ymÄ dėl turėtų proceso iÅ¡laidų tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti R. K. iÅ¡ kaltinamųjų D. D. ir E. D. po 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) iÅ¡ kiekvieno kaltinamojo Å¡ioms turėtoms iÅ¡laidoms atlyginti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mus.

Teisėja Edita Jusevičienė