41fd8eeb-3df5-421e-83db-9364282f1c27 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-288-811/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02648-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2; 28; 74(S)                                                                                       VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS   SPRENDIMAS     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU     2015 m. vasario 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Vainienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo UAB „SOLTEC Europe Industries“ atstovei advokato padėjėjai Giedrei Narbutei, atsakovių Lietuvos Respublikos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, atstovui Laurynui Žižiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „SOLTEC Europe Insustries“ skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl leidimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo,               n u s t a t ė:

  PareiÅ¡kėjas UAB „SOLTEC Europe Industries“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu (b. l. 1-7), kuriuo praÅ¡o:

1) panaikinti Energetikos ministerijos 2013-06-10 Leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1835 (toliau – Leidimas gaminti) dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

2) įpareigoti Energetikos ministerijÄ 2013-06-10 Leidime gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1835 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės žalÄ , skaičiuojamÄ po 0,75 Lt/kWh už pareiÅ¡kėjui UAB „SOLTEC Europe Industries“ priklausančios neintegruoto tipo saulės elektrinės pagamintÄ ir parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo skundžiamo akto priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

4) priteisti pareiÅ¡kėjui bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis 2012-08-16 gavo LeidimÄ plėsti energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-1371 (toliau – ir Leidimas plėsti), vadovaujantis tuometinės 2012-06-21 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEÄ®) redakcijos, galiojusios nuo 2012-07-01 iki 2013-02-01 nuostatomis. Leidimas gaminti elektros energijÄ buvo iÅ¡duotas 2013-06-10, t. y. po naujos AIEÄ® redakcijos įsigaliojimo (2013-02-01).PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad 2012-06-21 AIEĮ buvo įtvirtintas toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį fiksuoto tarifo nustatymas buvo siejamas su leidimo plėsti elektros energijÄ gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo momentu. 2012 m. elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW galiojo 1,44 Lt/kWh fiksuotas tarifas, nustatytas 2012-02-06 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) nutarimu Nr. O3-23.

Tačiau nuo 2013-02-01 įsigaliojusio 2013-01-17 AIEÄ® 20 str. 6 d. įtvirtintu teisiniu reglamentavimu numatyta, kad VKEKK ne dažniau kaip ketvirtį peržiÅ«ri fiksuoto tarifo didžiausius galimus dydžius, kurie yra taikomi tiems gamintojams, kurių elektrinėms Leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos, t.y. buvo pakeistas fiksuoto tarifo nustatymo momentas. Todėl asmenims, iki 2012-12-31 pateikusiems praÅ¡ymus iÅ¡duoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybÄ ir iki 2012-01-31 negavusiems leidimo gaminti elektros energijÄ yra taikoma 2013-01-17 AIEÄ® 20 str. dalis, kai elektros energija iÅ¡ gamintojo superkama 12 metų laikotarpiui tarifu, kuris galios Leidimo gaminti elektros energijos iÅ¡davimo dienÄ .

Nuo 2013-04-01 iki 2013-06-30 elektros energijoms jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra didesnė nei 10 kW, bet mažesnė nei 100 kW, galioja 2013-02-28 VKEKK nutarimu O3-58 nustatytas fiksuotas tarifas 0,69 Lt/kWh.PareiÅ¡kėjas LeidimÄ plėsti gavo dar 2012-08-16 (galiojant 2012-06-21 AIEÄ® redakcijai) ir pagrįstai tikėjosi, kad jam 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos bus taikomas 2012 m. galiojęs 1,44 Lt/kWh fiksuotas tarifas, tačiau faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui buvo taikomas 0,69 Lt/kWh fiksuotas tarifas, galiojęs Leidimų gaminti iÅ¡davimo metu (2013-06-10).

Mano, kad Leidimų gaminti nuostata, kad „Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“ ir pareiÅ¡kėjui nustatant Leidimų gaminti iÅ¡davimo dienÄ galiojantį tarifÄ Ä¯statymas yra taikomas atgal, pakeičiant 2012-06-21 AIEÄ® nustatytÄ reguliavimÄ , todėl pareiÅ¡kėjui nepagrįstai ir neteisėtai fiksuotas tarifas yra sumažinamas 0,75 Lt/kWh. PareiÅ¡kėjo manymu, 2013-01-17 redakcijos AIEÄ® nuostatos galėjo bÅ«ti pradėtos taikyti tik nuo 2013-02-01 ir negalėjo bÅ«ti taikomos jokiems santykiams, susiklosčiusiems iki 2013-02-01.

Tačiau Leidimų gaminti dalyje „leidimu reglamentuojamos veiklos sÄ lygos“ yra nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Å i Leidimų gaminti sÄ lyga reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui taikomi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi vadovaujantis 2013-01-17 AIEÄ® redakcijoje nustatyta tvarka, t.y. remiantis Leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo metu galiojančiais tarifais.

Tačiau Leidimų plėsti, kurių pagrindu pareiškėjas atliko investicijas į saulės elektrines, išdavimo metu galiojanti AIEĮ redakcija numatė, kad peržiūrėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumas išduotas po šių tarifų dienos, t.y. elektros energijos supirkimų tarifų nustatymas buvo susietas su Leidimo plėsti išdavimo momentu.

Todėl Energetikos ministerija, iÅ¡duodama LeidimÄ gaminti, pareiÅ¡kėjo ginčijamoje dalyje, neteisėtai jau susiklosčiusiems santykiams pritaikė 2013-01-17 AIEÄ® redakcijos nuostatas ir tuo pažeidė konstitucinį lex retro non agit, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir sÄ Å¾iningumo principus. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad jai buvo sukurtas teisėtas lÅ«kestis, kad iÅ¡pildžius numatytas sÄ lygas (pastačius elektrinę ir gavus LeidimÄ gaminti) visÄ 12 metų laikotarpį, jai bus taikomas tas pats tarifas.

Be to, pareiÅ¡kėjas mano, kad Energetikos ministerija, iÅ¡duodama pareiÅ¡kėjai LeidimÄ gaminti, pagal kurį energijos supirkimo tarifas buvo fiksuojamas Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ , akivaizdžiai elgėsi nesÄ Å¾iningai, nesilaikydama valstybės įgaliotos institucijos elgesiui taikytino sÄ Å¾iningumo principo. Energetikos ministerija, neatsižvelgusi į tai, jog pareiÅ¡kėjas turėjo pagrįstus teisėtus lÅ«kesčius, kad pastačius elektrinę ir gavus LeidimÄ gaminti, visÄ 12 metų laikotarpį bus taikomas tas pats tarifas ir jis nebus keičiamas, iÅ¡davusi LeidimÄ gaminti, pagal kurį energijos supirkimo tarifas buvo fiksuojamas Leidimų gaminti iÅ¡davimo dienÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjas mano, kad Leidimo gaminti dalis, kuria nustatyta, jog elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių energijos gamybos metu nustatyta tvarka ir terminais, yra neteisėta ir turi bÅ«ti panaikinama kaip prieÅ¡taraujanti lex retro non agit, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, ir sÄ Å¾iningumo principams bei aukÅ¡tesnės teisinės galios aktams.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad dėl neteisėtų Energetikos ministerijos veiksmų jis patiria žalÄ negautų pajamų forma, kuriÄ sudaro elektros energijos supirkimo tarifų skirtumas tarp Leidimo plėsti ir Leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu galiojusių tarifų, t.y. 0,75 Lt/kWh už kiekvienÄ saulės jėgainėje pagamintÄ ir visuomeniniam tiekėjui AB Lesto parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad nuostolius patirs iki teisės pažeidimo paÅ¡alinimo. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo patiriamų nuostolių dydis priklauso nuo faktiÅ¡kai pagamintos ir parduotos elektros energijos kiekio ir pažeidimo termino. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti žalÄ , skaičiuojamÄ po 0,75 Lt/kWh už kiekvienÄ pareiÅ¡kėjos pagamintÄ ir AB Lesto parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę nuo Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.Atsakovės Energetikos ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, atsiliepimuose (b. l. 17-24; 40-47) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas, įvertinęs susiklosčiusiÄ situacijÄ atsinaujinančios energetikos sektoriuje, kai galimų įrengti mažųjų saulės Å¡viesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia artėjo prie 500 MW ir galėjo sÄ lygoti papildomÄ kasmetinį vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikį, virÅ¡ijantį 400 mln. litų. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymu (toliau – Pakeitimo įstatymas) buvo pakeistas AIEÄ® ir numatyta, kad saulės Å¡viesos energijos elektrinių, prijungtų elektros tinklų, įrengtoji suminė galia iki 2020 m. turi bÅ«ti padidinta iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, kurioms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duoti pagal praÅ¡ymus, pateiktus iki 2012-12-31.

Pasiekus 10 MW saulės Å¡viesos energijos elektrinių įrengtÄ jÄ galiÄ , Vyriausybė turi padengti ir patvirtinti tolesnės saulės Å¡viesos energijos elektrininių plėtros tvarkos apraÅ¡Ä . PaaiÅ¡kino, kad buvo bÅ«tina imtis priemonių, kurios užtikrintų vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ ir iÅ¡vengti elektros kainų didėjimo. Be to, nurodė, kad Energetikos įstatyme numatyta, kad energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių skatinimas bÅ«tų taikomas atsižvelgiant į ekonominio pagrįstumo, mažiausių sÄ naudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijus.

Nurodė, kad įstatymų leidėjas turi diskrecijÄ imtis bÅ«tinų priemonių, kurios padėtų užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ ir iÅ¡vengti elektros energijos kainų didėjimo. Pažymėjo, kad po AIEÄ® įsigaliojimo atsinaujinančios energijos plėtra tapo nedarni: vienintelė plačiai vystoma technologija Å¡iuo laikotarpiu – saulės Å¡viesos energijos elektrinės. Energetikos ministerijai buvo pateikiami tÅ«kstančiai praÅ¡ymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ne didesnės kaip 30 kW galios elektrinės. Tuo atveju, jei visi elektrinių projektai, kuriems yra iÅ¡duoti leidimai arba pateikti praÅ¡ymai juos iÅ¡duoti bÅ«tų įgyvendinti, Å¡iose elektrinėse pagamintÄ elektros energijÄ superkant VKEKK nustatytu tarifu, ženkliai padidėtų elektros energijos kaina vartotojams.

Atsakovas nurodė, kad 2013-01-17 Pakeitimo įstatymo tikslas buvo užtikrinti darniÄ Â atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ , atsižvelgiant į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių prieinamumÄ , tinkamumÄ ir pakankamumÄ apsaugos užtikrinimo principus. Dėl 2012 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais atsakovui pateiktų 16 tÅ«kstančių praÅ¡ymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ne didesnes kaip 30 kW galios saulės elektrines, susidarė situacija, kai galimų įrengti mažųjų saulės Å¡viesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia artėjo prie 500 MW, tokiu bÅ«du virÅ¡ijant suminę įrengtÄ jÄ galiÄ , nustatytÄ AIEÄ® (redakcija iki 2013-01-17) apie 50 kartų.

Å i situacija galėjo sÄ lygoti papildomÄ kasmetinį VIAP lėšų poreikį virÅ¡ijant 400 mln. Lt., kuris pagal paminėtus teisės aktus bÅ«tų surinktas iÅ¡ kitų elektros energijos vartotojų. Atkreiptinas dėmesys, kad Pakeitimo įstatymo aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad įstatymo tikslas suteikti galimybę VKEKK greičiau reaguoti sparčiai kintančius įrangos kaÅ¡tus ir atitinkamai perskaičiuoti fiksuotų tarifų didžiausius galimus dydžius. Atsakovo vertinimu, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį.

Atsakovo vertinimu, pareiÅ¡kėjui turtinė žala nepriteistina, kadangi atsakovas nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, vadovavosi galiojančiu teisiniu reguliavimu. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė prašė skundÄ tenkinti, savo pozicijÄ grįsdamas skunde iÅ¡dėstytais motyvais. Teismo posėdyje atsakovių atstovas prašė skundÄ atmesti, remdamasis atsiliepime pateiktais argumentais. Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilęs dėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotų leidimų gaminti elektros energijÄ turinio teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad Energetikos ministerija 2012-08-16 pareiÅ¡kėjui iÅ¡davė LeidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-1371 (b. l. 8). Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2013-05-23 iÅ¡davė pažymÄ Nr. 18Ä®P2-42148, kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo saulės elektrinė sumontuota, iÅ¡bandyta ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojama pagal paskirtį (b. l. 31). PareiÅ¡kėjas 2013-05-24 užpildė praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje (b.l. 25-30).

Energetikos ministerija 2013-06-10 pareiÅ¡kėjui iÅ¡davė leidimÄ Â gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1835, kuriame nurodytos leidimu reglamentuojamos veiklos sÄ lygos: „vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sÄ lygas. Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“ (b. l. 9).Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo vienas iÅ¡ subjektų, kuriems taikomos atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo skatinimo priemonės. Ä® skatinimo priemonių sÄ raÅ¡Ä pateko ir fiksuoto tarifo taikymas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas (AIEÄ® 3 str. 2 d. 1, 2 p.).

Nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas. Iki 2013 m. vasario 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (AIEÄ® 20 str. 7 d. 2012-06-21 redakcija). BÅ«tent galiojant tokiam reguliavimui pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas Leidimas plėsti.

Tuo tarpu nuo 2013-02-01 įsigaliojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ susiejo su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (AIEÄ® 20 str. 6 d. 2013-01-17 redakcija). Ä®statymų leidėjas Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo galiojant ankstesniam teisiniam reguliavimui, jokių iÅ¡imčių dėl naujo teisinio reguliavimo taikymo neįtvirtino, taigi naujasis fiksuoto tarifo nustatymo momentas (AIEÄ® 20 str. 6 d.) buvo taikomas net ir tiems Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo iki 2013-02-01.PareiÅ¡kėjas ginÄÄ iÅ¡ esmės kelia dėl to, jog naujasis teisinis reguliavimas bei Leidime gaminti įtvirtinta ginčijama nuostata suponuoja mažesnių elektros energijos supirkimo tarifų nei jis tikėjosi, pradėdamas vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje, taikymÄ .

Pasak pareiÅ¡kėjo, naujuoju reguliavimu buvo pažeisti jo teisėti lÅ«kesčiai, be to, jam buvo padaryta turtinė žala, kuri turi bÅ«ti atlyginta.Kaip nuosekliai pažymima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje, teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Å ių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimÄ savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

Å ie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius. Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Ä®statymais nustačius asmenims tam tikrÄ teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ , valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų.

Å ie principai taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos. Be to, pagal Å¡iuos principus teisinį reguliavimÄ galima keisti tik laikantis iÅ¡ anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, bÅ«tina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lÅ«kesčių (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimus;

Konstitucinio Teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimÄ ). Pagal principÄ lex retro non agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ (žr.

Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimus).Ä®statymų leidėjas, jau priimdamas pirminės redakcijos AIEÄ®, 2010-02-18 Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te akcentavo, kad Å¡iuo įstatymu siekia užtikrinti palankesnes sÄ lygas subjektams pradėti ir plėtoti Å«kinę veiklÄ (gaminti energijÄ iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių, imtis iniciatyvos plėsti esamus pajėgumus, projektuoti ir statyti naujas jėgaines ir pan.), remti privačias investicijas į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių eksploatavimÄ ; skatinti smulkaus verslo vystymÄ si atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių energetikos srityje, namų Å«kių siekius statyti elektrines ir naudoti energijÄ , pagamintÄ iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių.

Å ie deklaruoti tikslai buvo įgyvendinti AIEÄ® įtvirtinus tokias skatinimo priemones kaip fiksuotas tarifas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas, itin aktualias elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW.Pagal 2012-06-21 AIEÄ® redakcijų 20 str. 1, 7, 8 d. elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Å is tarifas taikomas 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos.

Fiksuotus tarifus nustato ir peržiÅ«ri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos. Ä®vertinus minėtas teisės normas, darytina iÅ¡vada, kad pagal AIEÄ® redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2013-02-01, tik tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, buvo galima taikyti peržiÅ«rėtus tarifus.

Vadinasi, iki 2013-02-01 gamintojai, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, galėjo pagrįstai tikėtis ir įgijo teisę reikalauti, kad jei per protingÄ terminÄ pradės gaminti elektros energijÄ (įgyvendinę gautÄ leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gavę leidimÄ gaminti elektros energijÄ ), peržiÅ«rėti (nauji) tarifai jiems nebus taikomi, o bus taikomi minėto leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus iÅ¡davimo metu galioję tarifai.

Toks reguliavimas, be kita ko, leido ir garantavo gamintojams, gavusiems leidimÄ plėtoti pajėgumus, jį įgyvendinti, atliekant atitinkamas investicijas į elektrinės statybÄ , nesibaiminant, kad dėl vėlesnių teisinio reguliavimo pakeitimų (pvz., tarifų pakeitimo), jų pradėtos ir jau atliktos investicijos faktiÅ¡kai neatsipirks ir jie patirs reikÅ¡mingų nuostolių. Pirmiau aptartÄ teisę bei teisėtÄ lÅ«kestį į jo įgyvendinimÄ Ä¯gijo ir pareiÅ¡kėjas, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog jis minėtas sÄ lygas iÅ¡pildė.

Å i pareiÅ¡kėjo teisė sietina su jo nuosavybės teise, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad gavęs leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, pareiÅ¡kėjas atliko investicijas ir sukÅ«rė nuosavybės teisės objektÄ , iÅ¡ kurio naudojimo tikėjosi gauti atitinkamų, iÅ¡ anksto įstatymo garantuotų pajamų.Pagal KonstitucijÄ riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).Teismo vertinimu, byloje analizuojamas ribojimas pagrįstas teisėtu tikslu – vieÅ¡uoju interesu, konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.).

Kaip matyti iÅ¡ Pakeitimo įstatymo parengiamosios medžiagos, AIEÄ® nuostatų pakeitimais siekta užkirsti keliÄ Å¾enkliam elektros energijos tarifo vartotojams didėjimui. Kaip matyti iÅ¡ Pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos AIEÄ® 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo aiÅ¡kinamųjų raÅ¡tų, nuo 2011 m. gegužės 24 d. elektrinėms iki 30 kW buvo iÅ¡duoti 5199 leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių suminė įrengtoji galia buvo lygi 151 MW.

Suminei saulės elektrinių galiai pasiekus 10 MW, elektros energijos tarifas vartotojams padidėtų 0,12 ct/kWh, pasiekus 100 MW – jis padidėtų iki 1,2 ct/kWh, pasiekus 200 MW – siektų net 2,4 ct/kWh ir t. t. Duomenų, kurie paneigtų tokį ženklų elektros energijos tarifo vartotojams padidėjimÄ , byloje nėra.Pažymėtina, jog valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.). Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai (veikimo laisvei).

Bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai jÄ užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiÅ¡kumÄ , negali bÅ«ti visÄ laikÄ vienodas, jis gali kisti. Reguliuojant Å«kinę veiklÄ , taip pat bÅ«tina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimus).Nagrinėjamu atveju byloje yra analizuojamas specifinės valstybės srities – skatinimo priemonių (tam tikros formos paramos) energetikos sektoriuje skyrimo – teisinis reguliavimas.

Å ios priemonės iÅ¡ esmės finansuojamos paskirstant vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas. Toks Å¡ios srities pobÅ«dis, be kita ko, suponuoja itin plačiÄ Ä¯statymų leidėjo diskrecijÄ jÄ reguliuoti, ypač atsižvelgiant į visuomeninių santykių, viešųjų interesų pokyčius. Visa tai lemia, jog AIEÄ® siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ .

Priešingai, jis turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.

Kita vertus, tokie pakeitimai negali bÅ«ti neadekvatÅ«s siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principÄ .Todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti, ar atitinkami pakeitimai nepaneigė įgytos teisės esmės, ar jie atitiko proporcingumo principÄ . Proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad Å¡ios priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimÄ ).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegija 2013-12-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013 yra išaiškinusi, jog įgytos teisės esmė negali būti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas net ir po atliktų jos turinį lemiančių pakeitimų išlieka prasmingas, teisės turėtojas pakankamai reikšminga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus.Nagrinėjamu atveju skatinimo sistemos priemonių taikymas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo visiškai panaikintas.

Nustatytas fiksuotas tarifas pareiÅ¡kėjui taikomas dvylikos metų laikotarpiu (AIEÄ® 20 str. 6, 7 d.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo pastatytos saulės elektrinės tolesnis eksploatavimas iÅ¡ esmės yra praradęs ekonominę prasmę (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio jis siekė įgydamas leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos.

Taigi nėra jokių konkrečių duomenų, kurie leistų daryti akivaizdžiÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo paneigta pareiÅ¡kėjo, remiantis iki 2013-02-01 galiojusia AIEÄ® redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas. Pažymėtina ir tai, jog naujosios redakcijos AIEÄ® 20 str. 6 d. pareiÅ¡kėjui faktiÅ¡kai pradėta taikyti tik gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ . LeidimÄ gaminti pareiÅ¡kėjas gavo jau įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog minėta norma veikia retrospektyviai.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ginčijama Leidimo gaminti dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimus panaikinti Leidimo gaminti elektros dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, bei įpareigoti Energetikos ministerijÄ Leidime gaminti nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžių dalimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimų plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, nėra teisinio pagrindo.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti jam turtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė kaip pajamos, negautos dėl naujos redakcijos AIEÄ® taikymo jo atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Å ios sÄ lygos savo pobÅ«džiu yra egzistuojančios kartu, todėl nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .Atsižvelgdamas į tai, kad nėra pagrindo naikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoto Leidimo gaminti dalies, kurioje įtvirtina sÄ lyga, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, nes pareiÅ¡kėjui pagrįstai taikomas mažesnis elektros supirkimo tarifas, nei buvo numatytas iki 2012-02-01 galiojusioje AIEÄ® redakcijoje ir toks tarifo sumažinimas, kaip minėta, nepažeidžia proporcingumo principo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iÅ¡ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, taigi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad netenkinus pareiÅ¡kėjo skundo, nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo UAB „SOLTEC Europe Industries“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                  Violeta Petkevičienė Milda Vainienė Donatas Vansevičius