41fcb14b-c991-435d-8779-eefa7a440a07 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-713-883/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06113-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija: 3.6.1.3 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 14 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena StasiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (pareiÅ¡kėjos) T. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos T.

D. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims E. B., A. B. ir J. B. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja T. D. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus su pareiÅ¡kimu suinteresuotiems asmenims E. B., A. B. ir J. B. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio nustatymo. Ji prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad tėvo A. B. mirties dienÄ â€“ 2022 m. rugpjūčio 15 d. jai buvo reikalingas iÅ¡laikymas.

Nurodė, kad fakto nustatymas reikalingas teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį atsiradimui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos T. D. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo kaip neteismingÄ Lietuvos teismams (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

3. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas – asmens iÅ¡laikymo reikalingumo faktas. Nors pareiÅ¡kėja nurodė, kad praÅ¡o nustatyti faktÄ pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , tačiau pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ iÅ¡laikymo reikalingumo faktas norint įgyti teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį (CK 5.20 straipsnio 1 dalis) nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ .

4. Teismas pažymėjo, kad byloje yra duomenų, kad pareiÅ¡kėja turi suaugusių vaikų (sÅ«nų, kuris yra jos globėjas), todėl bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jie neteikia paramos, iÅ¡laikymo, reikalingo motinai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2005; kt.).

5. Teismas nurodė, kad pati pareiÅ¡kėja nurodė, jog jos gyvenamoji vieta yra J. K., J. K. jai buvo įvertinta sveikatos bÅ«klė, nustatytas neįgalumas (įvertintas 9 taÅ¡kais), paskirta parama/paÅ¡alpa. Jos praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas yra asmens iÅ¡laikymo reikalingumo faktas, tai nėra nei daikto valdymo nuosavybės teise nustatymo faktas, nei palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymas, kurie bÅ«tų nagrinėjamai pagal daikto buvimo vietÄ ar palikimo atsiradimo vietÄ , Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ir nagrinėjamas pagal jos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

6. CPK 789 straipsnis nustato nacionalinio teismingumo taisykles ypatingoje teisenoje. PareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas nagrinėjamas ypatingÄ ja teisena. CPK 789 straipsnio 1 dalis numato, kad iÅ¡imtinai tik Lietuvos Respublikos teismai gali nagrinėti bylas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, paskelbimo mirusiu ar pripažinimo nežinia kur esančiu, jeigu Å¡is asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės, bet jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taigi, nėra numatyta, jog pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas turėtų bÅ«ti iÅ¡imtinai nagrinėjamas Lietuvos teismuose, o konkrečiai – Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose.

7. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, o bÅ«tent - Å iaulių apylinkės teismui, ir pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ji turi kreiptis į kompetentingÄ J. K. teismÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 8. Skųsdama Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį, apeliantė (pareiÅ¡kėja) T. D. praÅ¡o jÄ panaikinti ir perduoti pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 8.1. Skundžiamoje nutartyje teismas remiasi CPK 789 straipsnio 1 dalyje numatytu iÅ¡imtiniu teismingumu. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo reikalingumo pripažinimo fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis nurodė E. B., A. B., J. B.. Suinteresuoti asmenys E. B. ir A. B. yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir gyvena Lietuvoje, todėl teismas turėjo taikyti CPK 789 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai taip pat yra priskiriamos ir kitos ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų yra Lietuvos Respublikos pilietis. 8.2.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.62 straipsnį, paveldėjimo teisės santykiams yra taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė. PareiÅ¡kėjos tėvas A. B. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, mirties momentu gyveno Lietuvoje, jo turėtas paveldimas turtas taip pat yra Lietuvoje. Todėl paveldėjimo santykiams (ir privalomosios palikimo dalies paveldėjimui) bus taikomos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios paveldėjimÄ , o taip pat paveldėjimo procedÅ«roms taikomos Civilinio proceso kodekso normos 8.3.

IÅ¡laikymo reikalingumo fakto notaras nenustato, šį klausimÄ iÅ¡sprendžia teismas ypatingosios teisenos tvarka, dar nesant jokio ginčo tarp įpėdinių. Å i tvarka nustatyta, kad teismas operatyviai ir greičiau iÅ¡spręstų vienÄ iÅ¡ paveldėjimo procedÅ«rų. Teismui šį faktÄ nustačius, notaras iÅ¡sprendžia privalomosios palikimo dalies klausimÄ - iÅ¡duoda paveldėjimo teisės liudijimÄ j privalomÄ jÄ palikimo dalį. IÅ¡laikymo reikalingumo fakto nustatymas yra viena iÅ¡ paveldėjimo proceso dalių, norint paveldėti privalomÄ jÄ palikimo dalį, todėl ir iÅ¡laikymo reikalingumo faktas turi bÅ«ti nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančiomis normomis ir teismų praktika.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

11. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkama teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sÄ lygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybÄ , nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylÄ nagrinėti kitam teismui, jeigu iÅ¡kėlus bylÄ teisme, paaiÅ¡kėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

12. Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti dėl to, kad pareiÅ¡kėjos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o iÅ¡laikymo reikalingumo fakto nustatymas nepatenka į CPK 789 straipsnio 1 dalyje nustatytas iÅ¡imtis.

13. CPK 789 straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad iÅ¡imtinai tik Lietuvos Respublikos teismai gali nagrinėti bylas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, paskelbimo mirusiu ar pripažinimo nežinia kur esančiu, jeigu Å¡is asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės, bet jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas, nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ .

14. Civilinio proceso kodekso 789 straipsnis reglamentuoja nacionalinio teismingumo taisykles ypatingojoje teisenoje, kurio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai taip pat yra priskiriamos ir kitos ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų yra Lietuvos Respublikos pilietis.

15. Kadangi pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, vadovaujantis CPK 442 straipsnio 1 punktu, nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, taip pat atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja yra Lietuvos Respublikos pilietė, nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams (CPK 789 straipsnio 3 dalis).

16. CPK 446 straipsnis numato, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui.

17. CPK 443 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, juridinio asmens ar jo filialo buveinės, šio Kodekso 442 straipsnyje numatytus pareiškimus ir prašymus savo pasirinkimu paduoda bet kurio suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos, juridinio asmens ar jo filialo buveinės vietos apylinkės teismui, išskyrus CPK V dalyje numatytus išimtinio teismingumo atvejus.

18. Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėja Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iÅ¡ kitų byloje esančių įrodymų, pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje priklauso nekilnojamasis turtas Å iaulių rajone. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, jog pareiÅ¡kėja nors ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, tačiau Å iaulių rajone turi vienintelį jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , pareiÅ¡kėja yra Lietuvos Respublikos pilietė, suinteresuotais asmenimis į bylÄ Ä¯traukti asmenys taip pat yra Lietuvos Respublikos piliečiai, iÅ¡ kurių dalies (E. B. ir A.

B.) gyvenamoji vieta taip pat nurodyta Šiaulių rajone, išimtinio teismingumo išimčių nenustatyta, todėl vadovaujantis CPK 789 straipsnio 3 dalimi, CPK 443 straipsnio 11 dalimi, prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – išlaikymo reikalingumo pareiškėjos tėvo mirties momentu - teismingas Lietuvos Respublikos teismams, t. y. ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

20. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino proceso teisės normas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 580 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas perduotinas iÅ¡ naujo svarstyti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis), Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, n u t a r i a: Panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjos T. D. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Irena StasiÅ«nienė