Legislator Case Law & Legislation
41fc32dd-0aef-4bcc-9a4d-b6a4a815a9ca AI generated

41fc32dd-0aef-4bcc-9a4d-b6a4a815a9ca · Kauno apygardos teismas

Case Number 41fc32dd-0aef-4bcc-9a4d-b6a4a815a9ca
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjas Laimondas Noreika                                                        Baudž. byla Nr. 1A-542-579-2013Pranešėjas Evaldas Gražys                                                         (Proceso Nr. 1-37-1-00228-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.                   (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ pirmininkaujančio teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Valdo Vitunsko, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Vaidui Paltanavičiui, nuteistojo gynėjui avokadui Romanui Bareikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T.

Legislator headnote

AI generated

41fc32dd-0aef-4bcc-9a4d-b6a4a815a9ca · Kauno apygardos teismas: atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį bÅ«tina vadovautis LR BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teisėjas Laimondas Noreika                                                        Baudž. byla Nr. 1A-542-579-2013Pranešėjas Evaldas Gražys                                                         (Proceso Nr. 1-37-1-00228-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.                   (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ pirmininkaujančio teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Valdo Vitunsko, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Vaidui Paltanavičiui, nuteistojo gynėjui avokadui Romanui Bareikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T.

A. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str., Å¡iuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė ir bausmės, paskirtos 2012-07-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu bei Å akių rajono apylinkės teismo 2012-11-26 nuosprendžiu subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir skirta subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Ä® bausmę įskaityta areÅ¡to bausmė, atlikta pagal 2012-07-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, ir areÅ¡to bausmė pagal 2012-11-26 Å akių rajono apylinkės teismo nuosprendį nuo 2013-03-05 iki 2013-04-09, taip pat įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012-05-03 iki 2012-05-04, nuo 2012-05-04 iki 2012-05-14 ir nuo 2012-04-30 iki 2012-05-02.V. Ž. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. IÅ¡ Turalo A. V. Ž. naudai priteista 6 800 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 500 Lt teisinei pagalbai apmokėti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

T. A. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ : iÅ¡ anksto žinodamas, kad pinigų už automobilį nesumokės, 2012-04-12 tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, V. Ž. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , susitarė su nukentėjusiuoju V. Ž., kad iki 2012-04-21 sumokės 6500 litų už V. Ž. priklausantį automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpildė „PaprastÄ jį vekselį“, kuriame tyčia nurodė klaidingÄ savo gyvenamosios vietos adresÄ bei klaidingai nurodė, kad vekselyje pasiraÅ¡yti turi tik nukentėjusysis, pats vekselyje nepasiraÅ¡ydamas, tokiu bÅ«du įtikino nukentėjusįjį V.

Ž. tÄ pačiÄ dienÄ perduoti jam automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo raktelius, registracijos dokumentus, tačiau pinigų už automobilį per nurodytÄ terminÄ nesumokėjo, pasislėpė nuo nukentėjusiojo V. Ž. ir tokiu bÅ«du nukentėjusiajam padarė 6 500 Lt turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis T. A. praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendį pakeisti, paskirtos bausmės vykdymÄ , pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti vieneriems metams.

Nuteistasis teigia, jog teismas netinkami pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl nepagrįstai už nesunkų nusikaltimÄ skyrė realiÄ 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, teismas klaidingai nurodė, kad po nagrinėjamos veikos padarymo apeliantas buvo jau tris kartus teistas, teistumas neiÅ¡nykęs. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė aplinkybę dėl jo teistumų, nes po Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio ir Å akių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantas jokių naujų veikų nepadarė, iÅ¡ jau paskirtų bausmių pasimokė ir užtikrina, jog atsakęs už savo veikas Skuodo ir RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismuose, ateityje jokių nusikaltimų daugiau nebedarys.

Dėl Å¡ių aplinkybių, o taip pat atsižvelgiant ir į BK 55 str. nuostatas, kurios numato galimybę pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimÄ skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, mano, kad yra galimybė skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Apelianto manymu, net ir paskyręs laisvės atėmimo bausmę, teismas gali BK 75 straipsnyje numatyta tvarka atidėti bausmės vykdymÄ . Nuteistasis teigia, jog sistemiÅ¡kai nagrinėjant BK 27 str. 1 d., 41 str. 2 d., 5 p., 55 str., 61 str., 75 str. 1 d., laikytina, jog jis teisiamas pirmÄ kartÄ , todėl turi teisę į įstatymo numatytus pagrįstus lÅ«kesčius, net ir teisiant už subendrintas veikas, į bausmės vykdymo atidėjimÄ .Skunde taip pat nurodoma, jog teismas, skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, neatsižvelgė į tai, kad visos veikos padarytos per labai trumpÄ laiko tarpÄ , kad taip įvyko dėl nepavykusio biznio plano perpardavinėti automobilius ir taip užsidirbti pragyvenimui.

Apeliantas teigia susipainiojęs ir nepajutęs, kada civiliniai santykiai peraugo į baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ ir dėl to labai gailisi. Todėl teismo iÅ¡vada, neigiamai charakterizuojanti nuteistojo asmenybę, vien todėl, kad yra padaręs daug administracinių veikų, ir kaip antisocialiai nusiteikusiÄ asmenybę - nepagrįsta ir nelogiÅ¡ka, nes per trumpÄ laikÄ sisteminiu nusikaltėliu apeliantas netapo. Skunde nurodoma, jog apeliantas suprato, kÄ reiÅ¡kia laisvės atėmimo bausmė, nes dabar atlieka bausmę, todėl jokių iliuzijų dėl nebaudžiamumo pažeidus įstatymÄ , neturi.Apeliantas taip pat nurodo, jog turi Å¡eimÄ , du mažamečius vaikus, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , saistomas artimais ryÅ¡iais su giminėmis.

Tai, kad apeliantas negali susirasti darbo dėl sveikatos bÅ«klės, apelianto manymu negali bÅ«ti pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundÄ atmesti.Nuteistojo T. A. skundas atmetamas. Nuteistasis skunde teigia, jog netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmių skyrimÄ (BK 27 str. 1 d., 55 str., 75 str.), todėl jam skirta neteisinga bausmė.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog reali laisvės atėmimo bausmė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o kartu ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam skirta teisingai ir pagrindo jÄ keisti skundo motyvais, nėra. Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Ä®statyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatÄ , kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis LR BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos Å¡ios alternatyvios bausmių rūšys- vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas ir laisvės atėmimas iki trejų metų.Bausmę individualizuojant, skirtina bausmės rūšis parenkama atsižvelgiant į anksčiau minėtas BK 54 str., 61 str. įtvirtintas normas. Teismas skirdamas bausmę pagrįstai ir tinkamai įvertino veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį – tai tyčinis baigtas nusikalstamas. Veika, nors ir priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau padarytos žalos dydis rodo jos didesnį nei rūšinis pavojingumÄ .

T. A. kaltės nepripažino, dėl to kÄ padarė nesigailėjo, kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta, kaip nenustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat tinkamai įvertino ir nuteistojo asmenybę, kuri visumoje vertinama neigiamai, nes T. A. padarė ne vienÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ . Byloje yra duomenys, jog dėl analogiÅ¡ko pobÅ«džio veikų dvi bylos nagrinėjamos kituose Lietuvos teismuose. Tai skunde nurodo ir pats nuteistasis.

Veika, už kuriÄ T. A. nuteistas Å¡iuo nuosprendžiu, nėra pirmoji, Å irvintų rajono apylinkės teismo 2012-06-15 baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas už analogiÅ¡kÄ veikÄ , kuriÄ padarė 2012-03-25, o Å akių rajono apylinkės teismo 2012-11-26 nuosprendžiu nuteistas už veikÄ , kuriÄ padarė 2011-03-17. Be to, jis eilę kartų baustas administracine tvarka. Taip pat pažymėtina, jog visos veikos padarytos per pakankamai trumpÄ laikotarpį, kas vertinant kartu su aplinkybėmis dėl administracinės atsakomybės taikymo dažnumo, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, rodo jo polinkį daryti teisės pažeidimus, o taip pat ir nusikalsti.

Å ios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog veika, už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra neatsitiktinio pobÅ«džio ir tai rodo didesnį jo pavojingumÄ visuomenei. Nors iki veikos, dėl kurios nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo apeliantas anksčiau nebuvo teistas, kÄ pagrįstai ir teisingai nurodė nuosprendyje apylinkės teismas, tačiau nuosprendžio priėmimo metu jis buvo jau du kartus pripažintas kaltu už analogiÅ¡kus nusikaltimus. Apylinkės teismas vertindamas Å¡ias aplinkybes nesivadovavo BK 27 straipsnio bei 56 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja nusikaltimų recidyvÄ ir bausmės skyrimÄ recidyvistui, nenurodė, kad apeliantas nusikalto neiÅ¡nykus teistumui, todėl skundo argumentai dėl netinkamo Å¡ių aplinkybių vertinimo ir todėl netinkamai pritaikyto įstatymo skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, yra nepagrįsti ir turi bÅ«ti atmesti.

Å ių aplinkybių visumÄ teismas vertino kaip rodančiÄ didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumÄ ir kartu su kitomis aptartomis aplinkybėmis, pagrindžiančiÄ bÅ«tent griežčiausios sankcijoje numatytÄ bausmės rūšies - terminuoto laisvės atėmimo skyrimÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ visiÅ¡kai sutinka su tokiu Å¡ių aplinkybių vertinimu, nes teismo iÅ¡vados motyvuotos, padarytos nepažeidžiant įstatymo, ir konstatuoja, jog visos kitos sankcijoje numatytos Å¡velnesnės bausmės bÅ«tų nepakankamos užtikrinti bausmės tikslus.

Laisvės atėmimo bausmė Å¡iuo atveju yra bÅ«tina pasiekti tiek nubaudimo, tiek ir prevencijos tikslus, todėl ji skirta pagrįstai. Nustatant bausmės dydį, teisėjų kolegijos manymu, teismas BK 54 str. bei 61 str. nustatytų taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino veikos pavojingumÄ , nuteistojo asmenybę, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir pagrįstai bei teisingai skyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Teisėjų kolegijos manymu, teismas teisingai skyrė bausmes bei pagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo. Pagal BK 75 straipsnį (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Å iuo atveju sprendžiant klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi bÅ«ti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo iÅ¡vadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad Å¡iuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį.T.

A. atitinka formalias BK 75 str. 1 d. numatytas sÄ lygas – jis nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimÄ galutine su ankstesniais nuosprendžiais subendrinta laisvės atėmimo bausme, kuri yra trumpesnė nei 4 (ketveri) metai, tačiau nuteistojo asmenybė, pavojingumas, padarytų veikų pavojingumas nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realus bausmės atlikimo. Apylinkės teismas visas Å¡ias aplinkybes įvertino ir motyvavo savo iÅ¡vadÄ , jog BK 75 straipsnio taikymas šiuo atveju bÅ«tų akivaizdžiai neteisingas.Nors T.

A. Å¡iÄ veikÄ padarė bÅ«damas neteistas, tačiau už analogiÅ¡kÄ veikÄ teisiamas jau trečiÄ kartÄ , kartÄ buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, dar dvi bylos dėl analogiÅ¡kų veikų nagrinėjamos teisme (pagal LITEKO duomenis vienoje jų 2013-05-09 paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis). Be to, jis eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nors nuteistasis turi Å¡eimÄ , mažamečių vaikų, tačiau pažymėtina, jog tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo.

Kaltės iÅ¡ esmės nepripažino, bandė pateisinti save nurodydamas, jog toks buvo jo verslo planas, kad tai tik rizikingi civiliniai sandoriai, tačiau apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyręs aplinkybes, pagrįstai pripažino, jog nuteistasis veikė tyčia, tai yra suvokė veikos pavojingumÄ , suvokė, kad tai nusikalstama veika ir norėjo taip elgtis. Esant Å¡ioms aplinkybėms skundo argumentai dėl neva nepamatuotos rizikos civiliniuose santykiuose visiÅ¡kai nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki. Nuteistasis teigė, jog ketino perparduoti automobilius, tačiau jis pinigų pardavęs kitam asmeniui automobilį negrÄ Å¾ino.

Tai rodo, jog toks veikimas nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio, jog jis veikė tyčia, sÄ moningai ir neabejotinai suvokė, kad tokia veika nusikalstama ir baustina. Å iuo atveju nuteistojo neigiamai charakterizuojama asmenybė, tai, kad jis linkęs pažeidinėti įstatymus, tai, kad jis ir po Å¡ios veikos padarė naujÄ nusikaltimÄ , už kurį nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-18 nuosprendžiu, padarytų veikų pobÅ«dis, skaičius, pavojingumas, neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos pagrįstai netaikytos.

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r i a: Nuteistojo T. A. apeliacinį skundÄ atmesti.     Kolegijos pirmininkas teisėjas                                           Evaldas Gražys                                           Teisėjai:                                                                      Valdas Vitunskas                                                                                                             Kęstutis Dargužis