41fbb700-cb83-4aaf-8176-dca39006dcaa · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1523-896/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01887-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3.; 3.4.5.2; 3.3.4.4.; 3.3.4.5. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų V.

G. ir A. G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims G. G. ir VÄ® Turto bankas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teisėjas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017 visiÅ¡kai patenkino A. G. pareiÅ¡kimÄ ir turto paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė jos sÅ«nus A.

G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pradėdamas jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. 2018 m. balandžio 4 d. pareiÅ¡kėjas V. G. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po I. G. (mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties jos palikimÄ priėmė visi jos sÅ«nÅ«s A. G., G. G. ir V. G., pradėdami jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.2018 m. gegužės 4 d. teismo nutartimi Kauno apylinkės teismas atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr.2YT-2466-527/2017 (teisminio proceso Nr.2-17-3-01887-2017-7) pagal pareiÅ¡kėjo A.

G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims G. G., Valstybės įmonei Turto bankas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo V. G. praÅ¡ymÄ dėl 2017 m. rugsėjo 26 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017 pakeitimo, kuriuo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad po I. G. (mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties jos palikimÄ priėmė sÅ«nus A.

G., a. k. (duomenys neskelbtini), pradėdamas jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, 2017 m. rugsėjo 26 d. teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017 paliko nepakeistÄ .Teismas nustatė, kad A. G. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo nuo 1991 m. sausio 24 d. A. G. paaiÅ¡kinimu, jis po mamos mirties liko toliau gyventi mamos vardu registruotame name, naudojosi ir naudojasi namu ir kitais mamai asmeninės nuosavybės teise priklausiusiais daiktais, mokėjo ir moka visus namo komunalinius mokesčius, atliko remonto darbus ir kt. su namo priežiÅ«ra ar eksploatavimu susijusius veiksmus, kÄ patvirtina pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai.

Mirusios kitas sÅ«nus G. G. jokių pretenzijų į mamos turtÄ nereiÅ¡kia. Po I. G. mirties (duomenys neskelbtini) notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, palikėjos įpėdiniai palikimo nėra priėmę. IÅ¡ suinteresuotųjų asmenų paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytinių įrodymų visumos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas atvirai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ Ä¯gyti mirusiosios mamos palikimÄ , faktiÅ¡kai valdė paveldimÄ turtÄ â€“ namÄ su visais jame likusiais daiktais, o kitas palikėjos įpėdinis sÅ«nus G.

G. tam neprieÅ¡taravo ir kitu bÅ«du palikimo nepriėmė. Teismas sprendė, kad V. G., kuris yra dar vienas mirusios I. G. sÅ«nus, savo veiksmais faktiÅ¡kai atsisakė paveldėjimo. Teismas nustatė, kad V. G. I. G. name po jos mirties negyveno, jos turtu ir daiktais nesinaudojo, todėl laiko, kad V. G. neatliko aktyvių veiksmų, kuriais priimtų palikimÄ , atsiradusi po I. G. mirties. Vien pagalba likusiems name gyventi G. ir R. nelaikytina savininko elgesiu. Be to, ir V. G. sutuoktinė patvirtino žinojus, kad po mirties reikia kreiptis pas notarÄ , tačiau pas notarÄ po G. mirties nesikreipė dėl paveldėjimo, nes tame name liko gyventi G. ir R.Byloje nėra jokių abejonių, kad A.

G. po motinos mirties užvaldydamas namÄ , tai atliko siekdamas užvaldyti savo motinos turtÄ ir faktiniu turto užvaldymu priimti visÄ palikimÄ . A. G. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad iki mamos mirties buvo deklaruotas mamai priklausančiame name, naudojosi namu ir kitais mamai asmeninės nuosavybės priklausančiais daiktais, sumokėjo skolas, investavo lėšas į namo remontui reikalingas medžiagas, savo vardu mokėjo mokesčius. Tuo tarpu G. G. paveldėjimo atsisakė savanoriÅ¡kai, o V. G. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis naudojosi palikėjos turtu ir juo rÅ«pinosi kaip savu.  Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjas A.

G. priėmė po savo motinos mirties palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti, yra nustatytas 2017 m. rugsėjo 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017, todėl, nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pakeisti teismo sprendimÄ pagrindo nėra. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas V. G., atstovaujamas advokato Lino Mažono, praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-11909-217/2018, pakeisti 2017 m. rugsėjo 26 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017 ir turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimÄ priėmė jos sÅ«nus A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pradėdami jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, priteisti iÅ¡ A. G. visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

Teismas absoliučiai iÅ¡kraipė byloje surinktus įrodymus, neteisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, nutartyje liudytojų parodymai neatitinka parodymų teisme, užfiksuotų garso įraÅ¡e. Liudytoja V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad G. G. gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, I. G. name. Name jų motina gyveno su G. G. ir R. G.. Po mamos mirties namu ir kitu turtu rÅ«pinosi G. G., R. G. ir V. G., tvarkė Å¡ienÄ , nukasė bulves. A. G. su Å¡eima gyveno pas uoÅ¡vienę tame pačiame kaime, o 2014 metais atsikraustė į (duomenys neskelbtini) gatvę.

Kas iki 2014 metų rÅ«pinosi namu, nežino. Nuo 2014 metų jau A. G. viskÄ tvarkė. Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 1991 metų gyveno Å¡iame name. Name gyveno R. G. ir G. G. ir ji. Po I. G. mirties tÄ namÄ ir Å«kinį statinį remontavo R. G. ir G. G. ir V. G.. A. G. niekada neatvažiuodavo ir tame name nesilankydavo, jos žiniomis A. G. pradėjo lankytis tame name tik 2014 metais, po to ten ir apsigyveno. Liudytoja D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad G. G. gyveno motinos name iki 2005 metų.

Gyveno ji ir R. G.. Kaip po motinos mirties tarėsi dalintis turtÄ , nežino. Turtu rÅ«pinosi G. G., papraÅ¡ytas padėdavo V. G.. Kol ji gyveno tame name, A. G. nesirÅ«pino namu, neatvažiuodavo. Teismas iÅ¡kraipo Å¡ios liudytojos duotus parodymus, nes liudytoja nurodė, kad kartu su G, ir R. G. namus ir Å«kinius statinius remontavo V. G.. Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad po palikėjos I. G. mirties jos name liko gyventi G. G. ir R. G.. R. G. dar turėjo draugę. V. G. tvarkė, tapetavo namo kambarį, dažė grindis, tvarkė Å«kinį.

Liudytoja nurodė, kad kartu su G, ir R. G. namus ir ūkinius statinius tvarkė ir remontavo V. G.. Tik nuo 2014 metų šiais namais pradėjo rūpintis A. G.. Liudytojas S. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad po I. G. mirties jis nuolat matydavo namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini), Jonavos r. besidarbuojančius ir būnančius ten G. G., R. G. ir V. G.. A. G. su jais nebūdavo, jo ten nematė, tik apie 2014 metus jis ten pradėjo gyventi. Suinteresuotas asmuo G. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po motinos mirties jis ir V.

G. remontavo namus, dažė grindis, tapetavo kambarį, remontavo Å«kinio pastato duris, darė gardus gyvuliams Å«kiniame, kasė bulves, ruošė Å¡ienÄ , be to V. G. duodavo pinigų mokesčiams susimokėti. A. G. niekada neatvykdavo į namus ir po mamos mirties neatvykdavo, nesirÅ«pino namu ir Å«kiniais statiniais, ir tik 2014 metais, kai jį iÅ¡ namų iÅ¡vijo jo uoÅ¡vienė, jis su Å¡eima atsikėlė gyventi į namus adresu (duomenys neskelbtini), Jonavos r. A. G. tik po 2014 metų keitė namo langus, Å¡ildymo pečių, nors to ir nereikėjo daryti, langai ir Å¡ildymas pilnai funkcionavo, radiatoriai liko seni.

PareiÅ¡kėjas V. G. teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimÄ pripažinti, kad turtÄ po mamos mirties paveldėjo visi trys jos sÅ«nÅ«s, nes R. G. jau miręs. PaaiÅ¡kino, kad po I. G. mirties name liko gyventi jos sÅ«nÅ«s R. ir G. G.. Tačiau jis rÅ«pinosi namu, atliko remonto darbus, padėjo G. G.. Tuo tarpu A. G. gyveno pas uoÅ¡vienę ir nieko nedarė. Tik nuo 2014 metų A. G. pradėjo keisti langus. Apie pirminį procesÄ , kad paveldėjimÄ priėmė A. G., sužinojo tik kovo mėnesį iÅ¡ brolio G.

G., kai A. G. iÅ¡varė brolį G. G. iÅ¡ namų ir Å¡is atėjo pas jį. Niekada V. G. savo valios dėl paveldėjimo neatsisakė, atvirkščiai, savo aktyviais veiksmais po motinos mirties (per tris mėnesius) jis pradėjo jos turtÄ valdyti, palikimÄ priėmė.A. G. absoliučiai neatitinka CK 5.50 straipsnio ir CK 5.50 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes jis tik 2014 metais, praėjus daugiau kaip 14 metų po motinos mirties, pradėjo rÅ«pintis turtu, todėl jokio turto valdymo po savo motinos I. G. mirties savo veiksmais A.

G. neatliko, todėl teismo sprendimas absoliučiai niekuo nepagrįstas, neatitinkantis byloje surinktiems įrodymams. Be to, ir pats A. G. patvirtino, kad tik nuo 2014 metų jis pradėjo rÅ«pintis savo motinai priklausančiu turtu ir iki tol jis gyveno pas uoÅ¡vienę. Jokių įrodymų, kad A. G. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti, naudotis motinos turtu po jos mirties per tris mėnesius, jis nepateikė,. Teismas vienintelį įrodymÄ vis mini, apie A. G. registracijos vietÄ motinos name, tačiau tai neturi nieko bendra su palikimo priėmimo fakto nustatymu.

PareiÅ¡kėjas A. G. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ , pareiÅ¡kėjo V. G. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi argumentai:PareiÅ¡kėjas melagingai nurodė, kad parodymus teisme davė liudytoja R. G., kuri yra A. G. sutuoktinė. R. G. teismo posėdyje nedalyvavo.PareiÅ¡kėjas V. G. prie namo iÅ¡laikymo neprisidėjo, name po mamos mirties negyveno. Po mamos mirties G. G. namus pavertė asocialių girtaujančių asmenų lindyne, sukėlė gaisrÄ .

Siekdamas iÅ¡saugoti tėvų namus, A. G. juose apsigyveno su Å¡eima, ir savo lėšomis padarė namo kapitalinį remontÄ , sumokėjo mamos ir brolio skolas už sunaudotÄ elektros energijÄ , mokėjo ir moka mokesčius už komunalines paslaugas ir iki Å¡iol gyvena minėtame name. Teisėjas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas atmetė pareiÅ¡kėjo V. G. praÅ¡ymÄ dėl 2017 m. rugsėjo 26 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017 pakeitimo, kuriuo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad po I. G. mirties jos palikimÄ priėmė sÅ«nus A. G. pradėdamas jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl suformuluoto reikalavimo Pagal Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , tačiau teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarka nustatoma įstatymu. Nors Konstitucijos 30 straipsnis skelbia, kad asmuo turi teisę kreiptis teisminės gynybos, asmens teisė siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). CPK 443 straipsnio 4 dalis numato, kad ypatingÄ ja teisena nurodytų bylų nagrinėjimas pradedamas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu ar praÅ¡ymu.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Įstatymas numato, jog teisme pateikiamas pareiškimas turi atitikti bendruosius civilinio proceso kodekse nustatytus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 111, 113, 114 straipsniai, 443 straipsnio 2 dalis), su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose.2018 m. balandžio 4 d. pareiškėjas V.

G. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po I. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimÄ priėmė visi jos sÅ«nÅ«s A. G., G. G. ir V. G., pradėdami jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad po I. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimÄ priėmė jos sÅ«nus A. G., pradėdamas jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, nustatytas Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017.

Nagrinėjamoje byloje Jonavos rajono apylinkės teismas, 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi atnaujinęs procesÄ civilinėje byloje Nr. 2YT-2466-527/2017, nagrinėjo ir skundžiama nutartimi pasisakė dėl įpėdinių pareiÅ¡kėjo V. G. ir suinteresuoto asmens G. G. veiksmų priimant I. G. palikimÄ . Pažymėtina, kad praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo pateikė tik pareiÅ¡kėjas V. G., atstovaujamas advokato Lino Mažono. Suinteresuotas asmuo G. G. savarankiÅ¡ko reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po savo motinos mirties priėmė palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad G. G. nepareiÅ¡kus savarankiÅ¡ko reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nustatinėti aplinkybių, susijusių su G. G. veiksmais priimant palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti. Esant nustatytoms aplinkybėms civilinė byla dalyje nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po I. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimÄ priėmė G. G., pradėdamas jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, nutrauktina.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡i nutartis G. G. neužkerta kelio pareikÅ¡ti savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad jis po savo motinos mirties priėmė palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, nustatymo.    Dėl fakto apie palikimo priėmimÄ , pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti, nustatymo Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatÄ Ä¯pėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ , palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Praleidus šį terminÄ ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio.Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y.

įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v.

V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).Tokiu atveju, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika).Apeliantas V. G. reikalavimÄ pripažinti, kad jis po motinos mirties atsiradusį palikimÄ gyvenamÄ jį namÄ , esantį Jonavos r. (duomenys neskelbtini) priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti turtÄ , grindė savo veiksmais: remontavo namus, dažė grindis, tapetavo kambarį, remontavo Å«kinio pastato duris, darė gardus gyvuliams Å«kiniame, kasė bulves, ruošė Å¡ienÄ , duodavo pinigų mokesčiams susimokėti. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad nutarties 19 punkte nurodyti V.

G. veiksmai neįrodo, jog jais buvo iÅ¡reikÅ¡ta akivaizdi valia priimti po motinos mirties atsiradusį palikimÄ . V. G. I. G. name po jos mirties negyveno, jos turtu ir daiktais nesinaudojo, o atlikti veiksmai laikytini pagalba, todėl V. G. neatliko aktyvių veiksmų, kuriais priimtų palikimÄ , atsiradusi po I. G. mirties. Be to, V. G. nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad vykdė namo priežiÅ«rÄ ir prievoles, susijusias su namu, t. y. mokėjo mokesčius, draudimo įmokas ir pan. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimÄ â€“ palikimo priėmimÄ faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo.Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis bei padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl pareiÅ¡kėjo V.

G. veiksmų jam priimant palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti. Kartu pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas V. G. prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po I. G. (mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties jos palikimÄ priėmė visi jos sÅ«nÅ«s A. G., G. G. ir V. G., pradėdami jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas V. G. neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo, jog palikimÄ faktiÅ¡kai valdydamas priėmė A. G.. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tai nėra apeliacijos dalykas, todėl dėl Å¡ios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisako.Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

AtskirÄ jį skundÄ atmesti.Civilinę bylÄ dalyje nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimÄ priėmė G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pradėdamas jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, nutraukti.Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                 Tomas Romeika