41f9cdbf-32c6-4afa-bf96-cf0d38cbef57 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-1086/2012             Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01717-2010-5             Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.7; 124.4. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ atstovui advokatui Pauliui Dockai, trečiojo asmens atstovui advokatui Laimonui Šileriui,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ ir trečiojo asmens A.

M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens A. M. praÅ¡ymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tradicija“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“ ir V. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kurioje atnaujintas procesas pagal trečiojo asmens (pareiÅ¡kėjo) A.

M. praÅ¡ymÄ .Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo UAB „Tradicija“, atstovaujamo tuomečio direktoriaus ir pagrindinio akcininko atsakovo V. P., 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimo su atsakovu UAB „Serneta“ pripažinimo negaliojančiu. Ginčijamu susitarimu nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „Tradicija“ skolingas atsakovui UAB „Serneta“ 400 000 Lt, todėl Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovas už atsakovÄ sumoka tretiesiems asmenims ir taip mažina skolÄ .

Atsakovas UAB „Serneta“ Å¡io susitarimo nepasirašė. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2003 m. gruodžio 22 d. mokėjimo pavedimais sumokėjo tretiesiems fiziniams asmenims už atsakovo UAB „Serneta“ perkamÄ Å¾emės sklypÄ ir UAB „Genezė“ iÅ¡ viso 400 000 Lt. IeÅ¡kovo teigimu, 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimas yra neteisėtas, nes ieÅ¡kovas nebuvo skolingas atsakovui UAB „Serneta“, o tuometis ieÅ¡kovo direktorius V. P. piktavaliÅ¡kai susitarė su UAB „Serneta“ direktoriumi A.

M. ir pervedė pinigus nurodytiems tretiesiems asmenims, padarydamas ieÅ¡kovui 400 000 Lt žalos, taip pat privesdamas įmonę prie bankroto. Bankroto byla ieÅ¡kovui iÅ¡kelta 2004 m. rugpjūčio 31 d. IeÅ¡kovas, remdamasis CK 1.91 straipsniu, prašė teismÄ pripažinti negaliojančiu 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimÄ ir įpareigoti atsakovÄ UAB „Serneta“ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 400 000 Lt.             Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino: pripažino negaliojančiu 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimÄ ir priteisė ieÅ¡kovui BUAB „Tradicija“ iÅ¡ atsakovo UAB „Serneta“ 400 000 Lt (CK 1.91 straipsnis).

Teismas sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas UAB „Serneta“ 2003 m. lapkričio 14 d. sudarė rangos sutartį, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo pastatyti prekybos centrÄ atsakovui UAB „Serneta“ priklausančiuose sklypuose, tačiau Å¡ia sutartimi ieÅ¡kovas neįsipareigojo pirkti atsakovui UAB „Serneta“ žemės sklypų. Teismas nustatė, kad ginčijamo susitarimo sudarymo dienÄ ieÅ¡kovas nebuvo skolingas atsakovui UAB „Serneta“ nei pagal rangos sutartį, nei kitu teisiniu pagrindu ir jokių prievolių įvykdyti už atsakovÄ UAB „Serneta“ neprivalėjo, prieÅ¡ingai, atsakovas UAB „Serneta“ buvo skolingas ieÅ¡kovui 6 782 Lt už atliktus statybos darbus pagal rangos sutartį; avansines įmokas už statybos darbus taip pat privalėjo mokėti atsakovas UAB „Serneta“ (užsakovas), o ne ieÅ¡kovas (rangovas).

Teismo nuomone, 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimas dėl neegzistuojančių skolų ir Å¡ių skolų nepagrįstas apmokėjimas pablogino ieÅ¡kovo turtinę padėtį ir prisidėjo prie jo nemokumo. Konstatavęs, kad 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimas sudarytas dėl realiai nesančios skolos, piktavaliÅ¡kai susitarus tuomečiam ieÅ¡kovo direktoriui V. P. ir atsakovui UAB „Serneta“, t. y. neteisėtai, teismas pripažino jį negaliojančiu nuo sudarymo momento (CK 1.91 straipsnio 1, 2 dalys, 1.95 straipsnio 1 dalis).Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 9 d. sprendimu patenkino atsakovo UAB „Serneta“ apeliacinį skundÄ , panaikino Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmetė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė CK 6.193 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatų, aiÅ¡kindamas ginčo susitarimÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, faktinė Å¡alių tarpusavio atsiskaitymų praktika įstatymams neprieÅ¡taravo, todėl negali bÅ«ti pripažinta neteisėta (CK 6.156, 6.159 straipsniai). 2003 m. gruodžio 22 d. sandoris tik patvirtina Å¡alių susitarimo dėl tokio atsiskaitymo bÅ«do egzistavimÄ . Teisėjų kolegija, vertindama ginčijamÄ susitarimÄ tarp Å¡alių susiklosčiusių rangos santykių ir atsiskaitymų praktikos kontekste, nustatė, kad Å¡is ieÅ¡kovui nuostolingas nebuvo – net įvertinus ieÅ¡kovo už atsakovÄ UAB „Serneta“ ginčijamo sandorio pagrindu sumokėtus 400 000 Lt, atsakovas UAB „Serneta“ ieÅ¡kovui liko permokėjęs. Dėl Å¡ios priežasties aplinkybė, kad susitarimo sudarymo metu ieÅ¡kovas atsakovui UAB „Serneta“ skolingas nebuvo, neturi jokios įtakos vertinant jo teisėtumÄ .

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčijamas susitarimas, atsižvelgiant į tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius, laikytinas ne įskaitymu, o kitokiu įstatymų neuždraustu susitarimu, esančiu pagrindu civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnis). Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ginčijamas susitarimas ieÅ¡kovui nebuvo nuostolingas ar nenaudingas, nebuvo pagrindo nustatyti jo direktoriaus atsakovo V. P. piktavaliÅ¡ko susitarimo su atsakovu UAB „Serneta“ sudarant šį sandorį.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimÄ ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ .

Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas susiejo ginčijamÄ susitarimÄ su 2003 m. lapkričio 14 d. Å¡alių rangos sutartimi, tačiau nei toks ryÅ¡ys, nei susitarimu pripažintos skolos prigimtis jame nenurodyti. Rangos sutartimi ieÅ¡kovas neprisiėmė įsipareigojimų atsiskaityti su atsakovo UAB „Serneta“ kreditoriais, apmokėjimas už atsakovo UAB „Serneta“ įgytus žemės sklypus niekaip nesusijęs su rangos sutarties objektu ir statybos darbais, kuriuos turėjo atlikti ieÅ¡kovas.

Taigi, aiÅ¡kinant vien susitarimo ir rangos sutarties tekstus, negalima daryti iÅ¡vados apie jų ryÅ¡io egzistavimÄ . Kasacinis teismas pažymėjo, kad ginčijamo susitarimo teisėtumas priklauso visų pirma nuo jo dalyko egzistavimo sudarymo dienÄ . Vertinant ginčijamo susitarimo teisėtumÄ , svarbu nustatyti, ar sudarymo dienÄ jis atitiko sandorio galiojimui privalomus reikalavimus. Byloje teismų nustatyta, kad susitarimo sudarymo dienÄ ieÅ¡kovo skola atsakovui UAB „Serneta“ neegzistavo. Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.

Nustačius, kad susitarimo sudarymo dienÄ kasatorės pareiga sumokėti atsakovei 400 000 Lt neegzistavo, Å¡alys negalėjo susitarti dėl jos vykdymo, nes iÅ¡ nieko niekas neatsiranda (ex nihilo nihil fit). Sandoris, neturintis dalyko, yra savaime negaliojantis (niekinis) kaip prieÅ¡taraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas pažymėjo, kad Å¡alys negali įvykdyti prievolės anksčiau, nei Å¡i atsirado, taip pat negali susitarti dėl bÅ«simos prievolės įskaitymo, nes įskaitomi gali bÅ«ti tik galiojantys prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

Dėl Å¡ios priežasties skolos neegzistavimo faktas susitarimo sudarymo metu yra reikÅ¡mingas vertinant jo teisėtumÄ , o tai, kad skola, kurios sumokėjimÄ Å¡alys nurodė kaip susitarimo dalykÄ , faktiÅ¡kai atsirado po susitarimo sudarymo, bet jos atsiradimas priklausė tik nuo vienos Å¡alies (atsakovo UAB „Serneta“) valios, negali pakeisti susitarimo kvalifikavimo.             PareiÅ¡kėjas A. M. 2010 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005, įtraukti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ bylÄ trečiuoju asmeniu, panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovo BUAB „Tradicija“ ieÅ¡kinį atmesti.

Proceso atnaujinimÄ grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, pagal kurį procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ar pareigų. PareiÅ¡kėjo teigimu, sprendimas sukuria pareiÅ¡kėjui, kuris neturėjo galimybės pasisakyti byloje, pareigas ir įvertinus pareiÅ¡kėjo pateiktus įrodymus bus panaikintas arba pakeistas sprendimas.             Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 15 d. nutartimi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005 pagal ieÅ¡kovo BUAB „Tradicija“ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Serneta“ ir V.

P. dėl 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Kauno apygardos teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens A. M. praÅ¡ymÄ panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ . Teismas nurodė, kad, trečiojo asmens teigimu, jokio piktavaliÅ¡ko susitarimo tarp jo, kaip UAB „Serneta“ vadovo, ir V.

P., kaip UAB „Tradicija“ vadovo, sudarant 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimÄ nebuvo, nes tarp Å¡alių buvo susiklostę ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, kylantys iÅ¡ 2003 m. lapkričio 14 d. statybos rangos sutarties, pagal kuriÄ susiformavo tokia atsiskaitymo tarp Å¡alių praktika, kad atsakovas UAB „Serneta“ (užsakovas) ieÅ¡kovui (rangovui) už bÅ«simus darbus mokėdavo avansu, o ieÅ¡kovas dalį pinigų grÄ Å¾indavo atsakovui tiesiogiai ar apmokėdamas atsakovo įsipareigojimus kreditoriams.

Teismas nesutiko su Å¡iais trečiojo asmens argumentais, kurie iÅ¡ esmės sutampa su atsakovo UAB „Serneta“ argumentais, iÅ¡sakytais byloje dar iki proceso atnaujinimo ir kuriuos teismai jau yra įvertinę. Atsakydamas į Å¡iuos argumentus, teismas pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartyje nurodytais motyvais, kad Å¡alių bendradarbiavimo praktika visada turi bÅ«ti sÄ Å¾ininga, taip pat pasivadovavo kasacinio teismo padaryta iÅ¡vada, jog tarp ginčijamo susitarimo ir statybos rangos sutarties ryÅ¡io nėra.

Pasak teismo, trečiasis asmuo nepateikė argumentų, kurie leistų paneigti byloje nustatytÄ aplinkybę, kad ginčijamo susitarimo sudarymo dienÄ ieÅ¡kovo skola atsakovui UAB „Serneta“ neegzistavo. Trečiajam asmeniui nepaneigus aplinkybės, kad ginčijamo susitarimo sudarymo dienÄ ieÅ¡kovo pareigÄ sumokėti atsakovui UAB „Serneta“ 400 000 Lt neegzistavo, teismas konstatavo, kad Å¡alys negalėjo susitarti dėl jos vykdymo, nes iÅ¡ nieko niekas neatsiranda. Sandoris, neturintis dalyko, yra savaime negaliojantis (niekinis) kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Atsisakydamas byloje skirti ekspertizę, kurios metu bÅ«tų nustatyta, ar ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ ieÅ¡kovas buvo nemokus, teismas pažymėjo, kad Å¡ioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡minga yra tik tai, ar ginčijamo susitarimo sudarymo dienÄ ieÅ¡kovas buvo skolingas atsakovui UAB „Serneta“ 400 000 Lt, o ieÅ¡kovo mokumas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismo nuomone, trečiasis asmuo nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi, palikdamas galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ , tuo pačiu paliko galioti ir Å¡io teismo motyvus.

Teismas pažymėjo, kad motyvai, kuriais yra paliekamas galioti žemesnės instancijos teismo sprendimas, gali ir nesutapti su žemesnės instancijos teismo motyvais. Nors Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendime nustatyta, kad tarp šalių buvo piktavališkas susitarimas (CK 1.91 straipsnis), tačiau kasacinis teismas konstatavo, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu nesat ieškovo prievolės sumokėti atsakovui UAB „Serneta“ 400 000 Lt, šalys negalėjo susitarti dėl jos vykdymo, todėl sandoris, neturintis dalyko, yra savaime negaliojantis (niekinis) kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).

Kasacinio teismo nutartyje nėra konstatuotas Å¡alių piktavaliÅ¡kas susitarimas sudarant ginčijamÄ sandorį. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai              Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo A. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad iÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad procesas Å¡ioje byloje, kaip nustatyta CPK XVIII skyriuje, reglamentuojančiame proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarkÄ , atliktas nebuvo.

Apeliantui nebuvo sudarytos sÄ lygos pasinaudoti galimybe, įtvirtinta CPK 370 straipsnio 4 dalyje. Teismas, nenagrinėdamas bylos pakartotinai pagal bendras bylos nagrinėjimo taisykles, neatlikdamas jam suteiktų funkcijų, pažeidė CPK reikalavimus priėmė nepagrįstÄ nutartį. Be to, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jų net nevertino, nes skundžiamoje nutartyje nėra tinkamų ir priimtinų motyvų dėl ko teismas nepatenkino apelianto reikalavimus.             Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Serneta“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:             1. Teismas pažeidė CPK 370 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes neanalizavo visų trečiojo asmens nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų, nepasisakė dėl jo byloje nurodytų aplinkybių, tokiu būdu neleisdamas trečiajam asmeniui, nedalyvavusiam pirminiame bylos nagrinėjime, įgyvendinti galimybę siekto jo teises įtakojančio Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. spendimo panaikinimo. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kai kurių įrodymų iš viso nevertino, skundžiamoje nutartyje iš esmės nepasisakė dėl trečiojo asmens nurodomų aplinkybių ir reikalavimų atmetimo, o tiesiog cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties argumentus, atmetė trečiojo asmens reikalavimus.

Tokiu bÅ«du užkrito kelia trečiajam asmeniui įgyvendinti savo teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam.             2. Ginčijamas susitarimas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl skundžiama nutartis laikytina nepagrįsta ir neteisėta. IÅ¡vadÄ dėl ginčijamo susitarimo prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normos teismas padarė netinkamai taikydamas CK 6.193 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles. Konkrečiai teismas pažeidė sisteminio sutarties aiÅ¡kinimo principÄ , pagal kurį teismas privalėjo sistemiÅ¡kai įvertinti ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „Serneta“ elgesį tiek ikisutartinių, tiek sutartinių santykių stadijose, taip pat įvertinti ginčo Å¡alių pasiraÅ¡ytus dokumentus ir atliktus veiksmus, susiformavusiÄ bendradarbiavimo praktikÄ .

Be to, teismas pažeidė subjektyvaus ir sÄ Å¾iningo sutarčių aiÅ¡kinimo principÄ , kuris įpareigoja teismÄ aiÅ¡kintis tikruosius Å¡alių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Teismas nesiaiÅ¡kino ginčo Å¡alių tikrųjų ketinimų sudarant ginčijamÄ susitarimÄ , nenustatinėjo, ko iÅ¡ tiesų galėjo siekti Å¡alys. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamas susitarimas neturėjo dalyko, todėl yra savaime negaliojantis (niekinis), kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.

Teismas neįvardijo konkrečios imperatyvios įstatymo normos, kuriai prieÅ¡tarauja ginčijamas susitarimas. Atsakovo nuomone, ginčijamas susitarimas, prieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, turėjo dalykÄ , todėl negalėjo bÅ«ti laikomas sandoriu dėl neegzistuojančių dalykų.             3. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2010 m. spalio 19 d. nutartį, įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieÅ¡kinys dėl ginčijamo susitarimo pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį.

Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė Kauno apygardos teismo nurodytus motyvus, todėl ginčijamas susitarimas buvo pripažintas negaliojančiu ne dėl piktavaliÅ¡ko ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „Serneta“ atstovų susitarimo, o dėl to, kad susitarimas neturėjo dalyko. Teismas turėjo pareigÄ pakartotinai bylÄ nagrinėti atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų ir Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo turinį, t. y. spręsti klausimÄ , ar ginčijamas susitarimas gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.

Kadangi, atsakovo nuomone, susitarimas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, teismas turėjo bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėti siekiant nustatyti, ar ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti susitarimÄ negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas. Teismas dėl trečiojo asmens nurodytų argumentų, susijusių su galimybe susitarimÄ pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį, nepasisakė. Atsakovo nuomone, ginčijamas susitarimas negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu minėtu pagrindu.             4.

Teismas, atsisakydamas tenkinti trečiojo asmens praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo, kurios metu bÅ«tų nustatyta, ar susitarimo sudarymo dienÄ ieÅ¡kovas buvo nemokus ir ar susitarimas galėjo lemti ieÅ¡kovo nemokumÄ , neįvykdė teisės aktuose teismui keliamos pareigos nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje ir iÅ¡samiai bei vispusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .             Atsiliepimu į trečiojo asmens A. M. apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Serneta“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atsiliepimo argumentai yra identiÅ¡ki trečiojo asmens A. M. apeliacinio skunde nurodytiems argumentams.             Atsiliepimais į atsakovo į trečiojo asmens A. M. ir atsakovo UAB „Serneta“ apeliacinius skundus ieÅ¡kovas BUAB „Tradicija“ praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad A. M. pastoviai dalyvavo teisme bylos nagrinėjimo procese, žinojo apie bylos eigÄ , teikė dokumentus, pasiraÅ¡inėjo UAB „Serneta“ vardu procesinius dokumentus.

Tai įrodo, kad A. M. žinojo apie bylÄ ir galėjo įstoti į bylÄ trečiuoju asmeniu, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo. Pažymėtina, kad ginčijamÄ susitarimÄ surašė ir pasirašė tik atsakovas V. P.. Atsakovas UAB „Serneta“ susitarimo nepasirašė ir jokių veiksmų, kurie garantuotų 400 000 Lt grÄ Å¾inimÄ , neatliko. Todėl trečiojo asmens nurodyti motyvai, kad teismas nusprendė dėl jo teisių ir pareigų yra nepagrįsti ir atmestini. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nustačius, kad susitarimo sudarymo dienÄ ieÅ¡kovo pareiga sumokėti atsakovui UAB „Serneta“ 400 000 Lt neegzistavo, Å¡alys negalėjo susitarti dėl jos vykdymo, dėl ko Å¡is susitarimas neturėjo dalyko, o tai yra niekinis sandoris.

Trečiasis asmuo nepateikė teismui jokių naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos jam bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ procesas atnaujinamas, jeigu byloje nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ir pareigų, t. y. nagrinėjant bylÄ buvo pažeistas vienas pagrindinių sÄ Å¾iningo teismo proceso principų – teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam (audiatur et altera pars) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006).

Å ios procesinės nuostatos pažeidimas gali lemti, kad, į bylÄ neįtraukus asmens ir jo neiÅ¡klausius apie svarbias bylai aplinkybes, netinkama buvo iÅ¡nagrinėta byla, o sprendžiant dėl faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės padaryta klaida, pasisakant dėl neįtraukto į bylÄ asmens teisių ir pareigų, kuriÄ reikia iÅ¡taisyti. PareiÅ¡kime dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo nurodo, kokios aplinkybės liko neiÅ¡nagrinėtos ar buvo netinkamai nustatytos ir tai buvo pagrindas klaidai.

Å ių suinteresuoto asmens dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių iÅ¡tyrimas ir įvertinimas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis yra proceso atnaujinimo tikslas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , kartu jis apibrėžia bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo Å¡iuo pagrindu ribas. Jų turi bÅ«ti paisoma, nes civilinių bylų procesas turi vykti tikslingai, ekonomiÅ¡kai ir procesas atnaujinamas siekiant paÅ¡alinti galbÅ«t padarytas klaidas dėl neįtraukto asmens teisių ir pareigų iÅ¡sprendimo, bet neturi bÅ«ti naudojamas kaip priemonė dar kartÄ iÅ¡nagrinėti bylÄ dėl tų pačių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

Atnaujintos bylos nagrinėjimas pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį vyksta pakartotinai pagal bendrÄ sias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias nustato proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bei sprendžiamas klausimas, ar suinteresuoto asmens nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti bylos priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).             PareiÅ¡kėjas A.

M., kreipdamasis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, nurodė, kad egzistuoja Å¡ios proceso atnaujinimo pagrindÄ sudarančios aplinkybės:

1) sprendimas sukuria pareiškėjui pareigas;

2) įvertinus pareiÅ¡kėjo įrodymus sprendimas bus panaikintas arba pakeistas. Aplinkybę, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimas sukuria pareiÅ¡kėjui pareigas, pareiÅ¡kėjas grindė Å¡iais argumentais: sprendimu pripažinus ginčijamÄ susitarimÄ negaliojančiu dėl piktavaliÅ¡ko ieÅ¡kovo atstovo vadovo (atsakovo V. P.) ir atsakovo UAB „Serneta“ vadovo (pareiÅ¡kėjo) ir įpareigojus atsakovÄ UAB „Serneta“ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 400 000 Lt, atsakovas UAB „Serneta“ įgijo teisę regreso tvarka patirtos žalos atlyginimo reikalauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo kaip ginčijamo susitarimo sudarymo metu buvusio UAB „Serneta“ vadovo, tariamai netinkamai vykdžiusio savo pareigas.

Pasisakydamas dėl kitos aplinkybės, t. y. kad įvertinus pareiÅ¡kėjo įrodymus ir argumentus bus panaikintas Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimas, pareiÅ¡kėjas nurodo, jog CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu pagrindu sandoris galėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik nustačius tyčinį atstovo susitarimÄ su kita Å¡alimi dėl nenaudingų atstovaujamajam sandorio sÄ lygų, t. y. tik nustačius tiek vienos Å¡alies atstovo, tiek kitos sandorio Å¡alies kaltę, pasireiÅ¡kusiÄ piktavaliÅ¡ku susitarimu.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jo kaltės sudarant ginčijamÄ susitarimÄ nebuvo, t. y. jis nesudarė jokio piktavaliÅ¡ko susitarimo su ieÅ¡kovo vadovu (atsakovu V. P.), susitarimu nebuvo tyčia siekiama padaryti žalos nei ieÅ¡kovui, nei atsakovui UAB „Serneta“, todėl nėra pagrindo vadovaujantis CK 1.91 straipsniu panaikinti ginčijamÄ susitarimÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ pareiÅ¡kėjas grindžia Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais: po 2003 m. lapkričio 14 d. statybų rangos sutarties sudarymo tarp Å¡alių susiklostė tokia atsiskaitymų praktika, kai atsakovas UAB „Serneta“ už bÅ«simus darbus mokėdavo avansu, o ieÅ¡kovas dalį pinigų grÄ Å¾indavo atsakovui UAB „Serneta“ tiesiogiai ar apmokėdamas už atsakovo įsipareigojimus jo kreditoriams, tokia tarpusavio atsiskaitymo praktika įstatymams neprieÅ¡taravo ir buvo Å¡alims naudinga, todėl negalėjo bÅ«ti pripažinta neteisėta; pareiÅ¡kėjas, prieÅ¡ susitariant su ieÅ¡kovu dėl 400 000 Lt pervedimo susitarime nurodytiems asmenims, įvertino ieÅ¡kovo finansinę padėtį, t. y. kad ieÅ¡kovas 2003 m. dirbo pelningai, todėl ginčijamas susitarimas negalėjo turėti ir neturėjo jokios įtakos ieÅ¡kovo mokumui.             IÅ¡ minėtų pareiÅ¡kėjo nurodomų proceso atnaujinimo pagrindÄ sudarančių aplinkybių ir argumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjas bando įrodyti, jog ginčijamÄ susitarimÄ pripažinti negaliojančiu dėl Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi (CK 1.91 straipsnis) pagrindo nėra, tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas siekia iÅ¡vengti atsakovo UAB „Serneta“ galimo reikalavimo pareiÅ¡kėjui kaip buvusiam UAB „Serneta“ vadovui dėl 400 000 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo regreso tvarka.

Pats pareiÅ¡kėjas nurodė, kad kreiptis dėl proceso atnaujinimo jį paskatino po Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡ UAB „Serneta“ gauta pretenzija, kuria pareiÅ¡kėjo buvo praÅ¡oma paaiÅ¡kinti ginčijamo susitarimo sudarymo aplinkybes. Pretenzijoje buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimas reikalingas UAB „Serneta“ svarstant galimybę inicijuoti 400 000 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo regreso tvarka.             Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje, iÅ¡nagrinėtoje apeliacine ir kasacine tvarka, ginčijamas susitarimas nebuvo pripažintas negaliojančiu vadovaujantis CK 1.91 straipsnyje nurodytu pagrindu, t. y. dėl Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi.

Tai, kad ginčijamas susitarimas buvo sudarytas piktavaliÅ¡kai susitarus tuomečiam ieÅ¡kovo direktoriui V. P. ir atsakovui UAB „Serneta“ (CK 1.91 straipsnis), konstatavo tik pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , apskirtai nenustatinėjo ieÅ¡kovo direktoriaus V. P. piktavaliÅ¡ko susitarimo su atsakovu UAB „Serneta“ sudarant ginčijamÄ susitarimÄ . Kasacinis teismas, panaikindamas apeliacinės instancijos teismo sprendimÄ ir palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , konstatavo, kad ginčijamas susitarimas yra savaime negaliojantis (niekinis) CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, t. y. kaip prieÅ¡taraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms, nes neturi dalyko.

Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismo motyvai, kuriais paliekamas galioti žemesnės instancijos teismo sprendimas, gali ir nesutapti su žemesnės instancijos teismo motyvais, kuriais vadovaujantis Å¡is teismas priėmė vienokį ar kitokį sprendimÄ . IÅ¡ Å¡ioje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas ir kasacinis teismas tÄ pačiÄ byloje nustatytÄ faktinę aplinkybę (kad ginčijamo susitarimo sudarymo metu ieÅ¡kovas nebuvo skolingas atsakovui UAB „Serneta“) teisiÅ¡kai kvalifikavo skirtingai.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡i aplinkybė patvirtina ieÅ¡kovo direktoriaus V. P. ir atsakovo UAB „Serneta“ piktavaliÅ¡kÄ susitarimÄ , todėl sandorį pripažino negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Kasacinis teismas, vertindamas nustatytÄ minėtÄ aplinkybę, kad ginčijamo susitarimo sudarymo dienÄ ieÅ¡kovo pareiga sumokėti atsakovui UAB „Serneta“ neegzistavo, konstatavo, jog Å¡alys negalėjo susitarti dėl neegzistuojančios pareigos vykdymo, nes iÅ¡ nieko niekas neatsiranda (ex nihilo nihil fit).

Tai leido kasaciniam teismui ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ , t. y. kasacinis teismas konstatavo, kad sandoris, neturintis dalyko, yra savaime negaliojantis (niekinis) kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis). Darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys buvo patenkintas, paliko galioti kitais motyvais.

Nustačius, kad ginčijamas susitarimas yra negaliojantis (niekinis), nes neturi dalyko, pakartotinai nagrinėjant bylÄ pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės ir argumentai, susiję su Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ku susitarimu su antrÄ ja Å¡alimi, neturi teisinės reikÅ¡mės. Be to, visos pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir argumentai iÅ¡ esmės sutampa su atsakovo UAB „Serneta“ iki proceso atnaujinimo nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais.             Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto A.

M. pozicija, kad priimant skundžiamÄ nutartį procesas Å¡ioje byloje, kaip nustatyta CPK XVIII skyriuje, reglamentuojančiame proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarkÄ , atliktas nebuvo. Minėta, kad atnaujintos bylos nagrinėjimas pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį vyksta pakartotinai pagal bendrÄ sias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias nustato proceso atnaujinimo pagrindai. Å ių ribų turi bÅ«ti paisoma, nes civilinių bylų procesas turi vykti tikslingai, ekonomiÅ¡kai ir procesas atnaujinamas siekiant paÅ¡alinti galbÅ«t padarytas klaidas dėl neįtraukto asmens teisių ir pareigų iÅ¡sprendimo, bet neturi bÅ«ti naudojamas kaip priemonė dar kartÄ iÅ¡nagrinėti bylÄ dėl tų pačių aplinkybių.             Apelianto UAB „Serneta“ teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo A.

M. praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės paskyrimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti byloje ekspertizę, kurios metu bÅ«tų nustatyta, ar ginčijamo susitarimo sudarymo dienÄ ieÅ¡kovas buvo nemokus, ar ginčijamas susitarimas galėjo lemti ieÅ¡kovo nemokumÄ ir pan. Konstatavus, kad ginčijamas susitarimas yra savaime negaliojantis (niekinis) kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis), ieÅ¡kovo (ne)mokumas neturi teisinės reikÅ¡mės ginčijamo susitarimo galiojimui.             Kiti apelianto UAB „Serneta“ nurodomi argumentai peržengia pareiÅ¡kėjo apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas, todėl nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi bylai ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.             Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos pagrįstai ir teisėtai nenustatė, jog proceso atnaujinimo pagrindas ir pareiÅ¡kėjo A.

M. praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės sudarytų pagrindÄ pakeisti ar panaikinti byloje priimtus procesinius sprendimus, todėl apeliantų apeliaciniai skundai netenkintini, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Danutė MilaÅ¡ienė Nijolė PiÅ¡kinaitė