Legislator Case Law & Legislation
41f808e5-bc73-4205-8cfc-021c9811fe3d AI generated

41f808e5-bc73-4205-8cfc-021c9811fe3d · Plungės apylinkės teismas

Case Number 41f808e5-bc73-4205-8cfc-021c9811fe3d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M., R. M., A. J., B. Å ., valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus: kad po V. M. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimÄ priėmė S. M., pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti; nustatyti, kad po S. M. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimÄ priėmė N. M.. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo ir suinteresuotų asmenų R.

Legislator headnote

AI generated

41f808e5-bc73-4205-8cfc-021c9811fe3d · Plungės apylinkės teismas: PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti du juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus: kad mirus V. M. palikimÄ priėmė tėvas S. M., pradėdamas faktiÅ¡kai turtÄ valdyti; kad mirus tėvui S. M., palikimÄ faktiniu valdymu priėmė pareiÅ¡kėjas. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d.

Keywords

AI generated
duty of spatial planning land law action for disturbance of possession land reclassification protection of nature and landscape planning value threshold
AI generated
47aee463-0a39-421d-af10-29d3dff6a62c
Š.,pareiškėjo atstovui adv.
f93700fe-8ddf-436b-aea7-031664b757be
Lithuanian court dismisses consumer loan claim due to improper venue, requiring filing in defendant's residence district.
19367c87-e6d1-4569-a4d0-a887e537049c
Pagal bendrÄ jį teritorinį teismingumÄ ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas teisme pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)          29 straipsnis). IeÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo pareiÅ¡kiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 381 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys neteismingas tam teismui, teismas atsisako jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė paskutinę žinomÄ atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini) k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav.
151b271d-7224-4e02-9998-72967d516633
Č., S. Č., N. Č., L. Č. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po savo motinos S. Č., mirusios 2019 m. birželio 21 d., mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti. Nurodė, jog motina iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav. Po motinos mirties liko turtas – žemės Å«kio paskirties 1.0100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav.
14615b7b-45a7-480f-b8ee-958e27f3f70b
teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2YT-3178-514/2022 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00867-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2; 3.2.6.1 PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 28 d. Plungė Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų teisėja AuÅ¡ra Volskytė, sekretoriaujant Vilmai Grosienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui N. M., jo atstovui adv. A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims J.

M., R. M., A. J., B. Å ., valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus: kad po V. M. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimÄ priėmė S. M., pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti; nustatyti, kad po S. M. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimÄ priėmė N. M.. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo ir suinteresuotų asmenų R.

M., A. J., B. Å . senelė, o J. M. anyta V. M.. Po jos mirties atsirado palikimas, kurį sudarė namų apyvokos daiktai, žemės Å«kio padargai, gyvuliai ir teisiÅ¡kai neįregistruoti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (Å¡iuo metu (duomenys neskelbtini) k.) (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. Taip pat teisė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Å¾emės sklypui, kurio plotas 0.2600 ha, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., ir 1.4800 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) k.. (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r.

Po V. M. mirties palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėjo tėvas S. M., kuris gyveno kartu su V. M. ir vedė bendrÄ Å«kį. Tėvui valdant palikimÄ , jo iniciatyva V. M. vardu buvo įteisinti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., ir žemės Å«kio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. PareiÅ¡kėjo tėvai buvo iÅ¡situokę ir gyveno atskirai, pareiÅ¡kėjÄ augino tėvas S. M., su kuriuo gyveno kartu iki jo mirties (duomenys neskelbtini) Po S. M. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėjas, pradėdamas valdyti namų apyvokos daiktus, žemės Å«kio padargus ir teisiÅ¡kai neįregistruotus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., taip pat kaip S. M. teisių perėmėjas pradėjo valdyti žemės sklypus (0.2600 ir 1.4800 ha ploto), nuosavybės teise registruotus senelės V.

M. vardu. Su pareiÅ¡kėjo leidimu 1.4800 ha ploto žemės sklypu naudojasi Å«kininkas. 0,2600 ha ploto žemės sklypu naudojasi pats pareiÅ¡kėjas. Po tėvo mirties atsiradusį palikimÄ priėmė pagal galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo. PareiÅ¡kėjo dėdė A. M. mirė (duomenys neskelbtini) jis po V. M. mirties palikimo nepriėmė ir į palikimÄ nepretendavo. Suinteresuoti asmenys yra jo vaikai, o J.

M. - jo sutuoktinė į palikimÄ , atsiradusį mirus V. M., nepretenduoja. Å ios aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas palikimÄ priėmė faktinio valdymo pagrindu. Ä® notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo pareiÅ¡kėjas nesikreipė, žinodamas, kad priėmęs palikimÄ pradėdamas jį valdyti, paveldėjimo teisės liudijimÄ galėsi gauti bet kada. Norėdamas gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , kreipėsi į notarų biurÄ dėl konsultacijos, kur buvo paaiÅ¡kinta, kad nesant notarų biurui pateikto pareiÅ¡kimo palikimui per 3 mėnesius po tėvo mirties priimti, Å¡io fakto nustatymui bÅ«tinas teismo sprendimas.

Pagal CK 5.50, 5.51 straipsnius laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu arba kai jis padavė pareiÅ¡kimÄ vietos notarui apie palikimo priėmimÄ . Å iuos veiksmus tėvas S. M. ir pareiÅ¡kėjas atliko laiku. Juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymas sudarys galimybę paveldėti po V. M. ir S. M. mirties atsiradusį palikimÄ , įforminat tai įstatymo nustatyta tvarka, t. y. gaunant paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ .

PareiÅ¡kėjas, jo atstovas teismo posėdžio metu pareiÅ¡kimÄ palaikė. PareiÅ¡kėjas papildomai paaiÅ¡kino, kad senelei priklausantys pastatai buvo pastatyti sovietiniais laikais, kai nebuvo privaloma teisinė registracija, todėl pastatai buvo teisiÅ¡kai neįregistruoti. Po V. M. mirties tėvas liko gyventi jai nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose. Iki V. M. mirties nebuvo sutvarkyti žemės klausimai, t. y. nebuvo grÄ Å¾inta žemė – 0,2600 ha ir 1,4800 ha žemės sklypai, viename kurių yra ir statiniai, tėvo iniciatyva žemės sklypai buvo įregistruoti V.

M. vardu. Tėvas paveldėtuose pastatuose gyveno iki mirties, po tėvo mirties statinius, žemės sklypus, likusius žemės Å«kio padargus, namų apyvokos daiktus valdyti perėmė pareiÅ¡kėjas. Kurį laikÄ pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs uždarbiauti į užsienį, tuo laikotarpiu sodybos priežiÅ«rÄ pavedė pažįstamam asmeniui. Å iuo metu žemės sklypu prie statinių naudojasi pats, tvarko aplinkÄ apie statinius, 1,4800 ha žemės sklypÄ pagal panaudos sutartį valdo Å«kininkas.

Suinteresuoti asmenys A. J., B. Å ., R. M. ir J. M. atsiliepimais fakto, jog po V. M. mirties palikimÄ priėmė S. M., nustatymui neprieÅ¡taravo, patvirtino, jog A. M. po V. M. mirties palikimo nepriėmė. Prašė bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant ir teismo posėdyje nedalyvavo. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo klausimÄ paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo neprieÅ¡taravo, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bÅ«tų patenkintas, jeigu teismui nekils jokių abejonių dėl praÅ¡omo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo tėvo S. M. motina V. M., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo tėvas S. M.. Po V. M. mirties liko nekilnojamasis turtas: pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k (Å¡iuo metu (duomenys neskelbtini) k.)., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., taip pat teisė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Å¾emės sklypui, kurio plotas 0.2600 ha, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., ir 1.4800 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) k.. (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti du juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus: kad mirus V. M. palikimÄ priėmė tėvas S. M., pradėdamas faktiÅ¡kai turtÄ valdyti; kad mirus tėvui S. M., palikimÄ faktiniu valdymu priėmė pareiÅ¡kėjas. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje praÅ¡oma nustatyti palikimo, atsiradusio 1996 metais, mirus V. M. priėmimo faktÄ , todėl, sprendžiant dėl Å¡io reikalavimo, taikytinos 1964 metų CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Pagal 1964 metų CK 587 straipsnį įpėdinis savo valiÄ turėjo iÅ¡reikÅ¡ti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem bÅ«dais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir taip priėmė palikimÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimÄ ir faktiÅ¡kai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

Tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo (buto) priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu (butu), vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po V.

M. mirties palikimÄ priėmė tėvas S. M., nurodė, kad po motinos mirties likusį turtÄ faktiÅ¡kai pradėjo valdyti, toliau gyveno motinai priklausiusioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. (buvusiame (duomenys neskelbtini) k.), Plungės r., rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo statinius, namų valdÄ iÅ¡laikė, dirbo žemę pareiÅ¡kėjo tėvas S. M.. Tėvo iniciatyva jau po V. M. mirties jos vardu buvo įregistruoti žemės sklypai, atkuriant nuosavybės teises į juos.

PareiÅ¡kėjo nurodomas aplinkybes, kad po V. M. mirties tėvas liko gyventi jai priklausiusiuose statiniuose patvirtina pareiÅ¡kėjo pateikta (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2022 m. birželio 27 d. pažyma, iÅ¡duota vadovaujantis (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2003 metų namų Å«kio knygos įraÅ¡u, pagal kuriÄ po V. M. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. (Å¡iuo metu (duomenys neskelbtini) k.), Plungės r., gyveno S. M.. Kad S. M. gyveno (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., matyti ir iÅ¡ S. M. (duomenys neskelbtini) mirties įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį S. M. mirties vieta nurodoma (duomenys neskelbtini) k., Plungės r.

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Apskrities virÅ¡ininko sprendimai dėl nuosavybės atkÅ«rimo V. M. vardu priimti 2006 ir 2008 m., t. y. po V. M. mirties, Å¡ie duomenys tikėtinai patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodomas aplinkybes, jog S. M. iniciatyva buvo atkurta nuosavybė ir įregistruoti žemės sklypai. Ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjo tėvas V. P. iÅ¡laikė ir prižiÅ«rėjo sodybÄ po motinos mirties tarp Å¡alių nėra, Å¡ias aplinkybes pripažįsta ir suinteresuoti asmenys A.

J., B. Å ., R. M. ir J. M. Pagal galiojusio CK 587 straipsnio 2 dalį palikimÄ priimti faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ valdyti įpėdinis galėjo per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais, pateiktais įrodymais nustatytos aplinkybės, kad mirus V.

M., pareiÅ¡kėjo tėvas S. M. tęsė naudojimÄ si turtu ir vykdė jo kasdienę priežiÅ«rÄ , rÅ«pinosi nuosavybės teisių atkÅ«rimu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad S. M. Å¡iuo turtu rÅ«pinosi ir disponavo kaip savininkas. Å ios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, jog faktiniu valdymu palikimÄ po V. M. mirties priėmė S. M., dėl ko nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad palikimÄ po V. M. mirties priėmė S. M. PareiÅ¡kėjas taip pat prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po tėvo S. M. mirties priėmė palikimÄ , pradėdamas jį valdyti.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimÄ , numato bÅ«dus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ : kai jis faktiÅ¡kai pradėjo turtÄ valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, kaip vieno iÅ¡ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo bÅ«dų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų.

Tokiu bÅ«du priimant palikimÄ nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant aplinkybę, kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ suinteresuotas asmuo užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu įpėdinis naudojosi kaip savo nuosavybe. PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais, liudytojo L. V. parodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , t. y. pareiÅ¡kėjas po tėvo mirties rÅ«pinosi, valdė, naudojo ir prižiÅ«rėjo statinius, kuriuos tėvas valdė kaip V.

M. įpėdinis, perėmė likusius žemės Å«kio padargus, kurių dalį pardavė, naudojosi tėvui priklausančiais namų apyvokos daiktais, faktiÅ¡kai valdė žemės sklypus, pareiÅ¡kėjo rÅ«pesčiu žemės sklypai buvo ir yra prižiÅ«rimi, panaudos sutarties pagrindu vienu žemės sklypu leista naudotis trečiajam asmeniui, Tokie pareiÅ¡kėjo veiksmai valdant turtÄ , naudojantis ir rÅ«pinantis juo, palaikant tinkamos bÅ«klės, patvirtina, kad jis su Å¡iuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtÄ saugojo ir juo rÅ«pinosi, bei įrodo, kad pareiÅ¡kėjas nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai pradėjo valdyti palikimÄ ir tokiu bÅ«du palikimÄ priėmė.

IÅ¡ Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog Testamentų registre nėra įregistruota mirusiojo S. M. palikimo priėmimo faktų bei testatoriaus sudarytų testamentų. Pateiktų įrodymų pagrindu daroma iÅ¡vada, kad po S. M. mirties pareiÅ¡kėjas palikimÄ priėmė pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikÅ¡mę ir sukels pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes, t. y. jis galės įgyvendinti savo, kaip S. M. įpėdinio, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Kadangi pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu įstatymo nustatytu terminu į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo nesikreipė, tačiau palikimÄ priėmė kitais įstatyme numatytais bÅ«dais – pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas ir dėl Å¡io juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo S. M. pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti, kad, (duomenys neskelbtini) mirus V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimÄ priėmė S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimÄ priėmė N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimams gauti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mus. Teisėja AuÅ¡ra Volskytė