2022-11-23 Nr. AB-28450-3-62-3-00161-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-597-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00161-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.4; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 2-2090 „Dėl nuteistojo V. B. grąžinimo iš atvirosios kolonijos tęsti bausmės atlikimo į pataisos namus“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 2-2090), Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 2-2097 „Dėl nuteistojo V. B., atliekančio bausmę Antrajame sektoriuje, perkėlimo į Pirmąjį sektorių“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 2-2097) ir Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Kalėjimų departamentas) 2021 m. sausio 15 d. raštą Nr. 2S-211 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir 2021 m. sausio 15 d. raštas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 69-669 (toliau – ir 2020 m. spalio 20 d. nutarimas) buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų, už tai, kad 2020 m. spalio 10 d. 17:26 val. patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo nustatytas 1,48 promilių girtumas. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 2-1868 pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK III sektoriaus į II sektorių; 2020 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 2-1981 „Dėl nuteistųjų, atliekančių bausmę Antrajame sektoriuje, perkėlimo į Pirmąjį sektorių“ 1.1 papunkčiu buvo perkeltas iš II į I sektorių. Šiuos įsakymus apskundus Kalėjimų departamentui, Pravieniškių PN-AK juos panaikino. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 2-2090 pareiškėjas buvo perkeltas iš atviros kolonijos į pataisos namus, o 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 2-2097 perkeltas iš II sektoriaus į I sektorių, paskirtas į paprastąją grupę 4 būrį 45 brigadą.

2.2. 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 2-2090 motyvai neatitinka faktinių aplinkybių. Įsakyme nurodoma, kad „atsižvelgtina į <...> keliamą pavojų Atvirosios kolonijos administracijai, pareigūnams ir kitiems asmenims“. Pareiškėjas pažymi, kad jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini), jis serga (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje yra patyręs (duomenys neskelbtini), šiuo metu gydosi po (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), todėl iš esmės negali kelti pavojaus aplinkiniams. Atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę, nėra pagrindo teigti, kad didėja pakartotinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika. Be to, charakteristikoje teigiama, kad su pareigūnais jis elgiasi mandagiai, jokių duomenų, kad gali kelti grėsmę, nepateikta.

2.3. Iš pataisos namų į atvirą koloniją pareiškėjas buvo perkeltas Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 140 straipsnio 4 dalimi, tačiau iš atviros kolonijos į pataisos namus buvo grąžintas Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymais. Tai prieštarauja valdžių padalijimo principui, kuris reiškia, kad teismo sprendimo negali pakeisti kita institucija, išskyrus aukštesnį teismą. Kalėjimų departamento 2021 m. sausio 15 d. rašte nurodoma, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. iš dalies keitėsi BVK 69 straipsnio reglamentavimas dėl nuteistųjų perkėlimo į atvirą koloniją. Įstatymų leidėjas paliko nuteistųjų perkėlimo į atvirą koloniją bei gražinimo iš jos institutą, tik perleido sprendimo teisę kitam subjektui, t. y. atviros kolonijos direktoriui. Tačiau pareiškėjas pažymi, kad ši norma galioja nuo jos priėmimo dienos. Įstatymų leidėjas neišaiškino, kaip reikia elgtis su nuteistaisiais, kurie buvo perkelti teismo sprendimu. Šiuo atveju Pravieniškių PN-AK direktorius viršijo savo įgaliojimus ir revizavo Kauno apygardos teismo nutartį. Be to, skundžiami įsakymai priimti neišklausius pareiškėjo.

2.4. Šiuo metu nuteistųjų perkėlimą į kitą sektorių nustato BVK 68 straipsnis, tačiau jis nenustato, kieno sprendimu galima perkelti nuteistąjį. Remiantis konstituciniu teisėtų lūkesčių principu, pareiškėjas turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jo sugrąžinimas į buvusią bausmės atlikimo vietą bus vykdomas pagal tas pačias ar analogiškas procedūras kaip ir perkėlimas iš pataisos namų į atvirą koloniją; kad už vieną pažeidimą nebus baudžiamas du kartus – perkėlimu į kamerų tipo patalpas 15 parų bei po to perkėlimu iš trečiojo sektoriaus į antrąjį, kurie buvo atlikti jau panaikintais įsakymais, bei pakartotiniu perkėlimu iš atviros kolonijos pataisos namus.

2.5. Kalėjimų departamento atsakyme teigiama, kad jis sistemingai pažeidinėja esamą tvarką, nes kelis kartus yra baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą, tačiau su šiuo teiginiu pareiškėjas nesutinka. Tik formaliai buvo įrašyta, kad jis kelia grėsmę administracijos darbuotojams ir sistemingai daro teisės pažeidimus. Sistemingas pažeidimas laikomas tada, kai yra bent du kartai ir daugiau kartų atliekami veiksmai. Tačiau dviejų iš eilės galiojančių nuobaudų pareiškėjas neturi. Tai buvo pirmas teisės akto pažeidimas nuo teikimo perkelti į atvirą koloniją ir teismo sprendimo, todėl sistemiškumo nėra.

3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudimas vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Pareiškėjas nevykdė teisės aktuose jam nustatytų pareigų, Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu jam buvo paskirta drausminė nuobauda, kuri lėmė ir nuteistojo perkėlimą iš atviros kolonijos į pataisos namus. BVK 91 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į atvirą koloniją perkelti nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų atviros kolonijos administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai daro teisės pažeidimus, atviros kolonijos direktoriaus įsakymu grąžinami iš atviros kolonijos į pataisos namus. BVK pataisos įstaigos direktoriui suteikia teisę savo įsakymu nuteistuosius grąžinti iš atviros kolonijos į pataisos namus. Pravieniškių PN-AK direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas piktybiškai pažeidė pataisos įstaigos rėžimą (vartojo alkoholį), pagrįstai priėmė sprendimą grąžinti pareiškėją iš atviros kolonijos į pataisos namus. Pareiškėjo skunde nenurodyta, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė Pravieniškių PN-AK administracija, priimdama sprendimą nuteistąjį perkelti iš atviros kolonijos, o vėliau iš antrojo sektoriaus į pirmąjį, nors šį įsakymą pareiškėjas taip pat reikalauja panaikinti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė skundo dalį dėl Kalėjimų departamento 2021 m. sausio 15 d. rašto atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad Kalėjimų departamente 2020 m. gruodžio 14 d. buvo gautas pareiškėją atstovaujančio advokato skundas „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymų dėl nuteistojo V. B. grąžinimo iš atvirosios kolonijos tęsti bausmės atlikimo į pataisos namus“, kuriuo prašyta panaikinti 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymą „Dėl nuteistojo V. B., atliekančio bausmę antrajame sektoriuje, perkėlimo į pirmąjį sektorių“ bei grąžinti pareiškėją tęsti bausmės atlikimą į atvirą koloniją. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs minėtą skundą, įvertinęs visas su skundu susijusias aplinkybes, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą ir 2021 m. sausio 15 d. raštu pareiškėjo skundo netenkino.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo V. B. skundą atmetė.

8. Teismas, be kita ko, nustatė, kad:

8.1. Pravieniškių PN-AK 2020 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 69-669 nuteistajam V. B. buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų. Pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad 2020 m. spalio 10 d. 17:26 val. patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 1,48 promilių girtumas.

8.2. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 2-2090 „Dėl nuteistojo V. B. grąžinimo iš atvirosios kolonijos tęsti bausmės atlikimo į pataisos namus“ pareiškėjas buvo perkeltas iš atvirosios kolonijos į pataisos namus. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu pareiškėjas perkeltas iš II karantino sektoriaus į I sektorių bei paskirtas į paprastąją grupę 4 būrį 45 brigadą.

8.3. Kalėjimų departamentas 2021 m. sausio 15 d. sprendimu V. B. skundą dėl 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymų panaikinimo atmetė.

9. Remdamasis „Liteko“ baudžiamosios bylos Nr. T-84-245/2019 duomenimis, teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK direktorius buvo teikęs prašymą dėl nuteistojo V. B. perkėlimo toliau atlikti bausmę iš pataisos namų į atvirą koloniją. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 16 d. (turi būti – 2019 m. birželio 6 d.) nutartimi Pravieniškių PN-AK direktoriaus D. S. teikimą tenkino ir perkėlė nuteistąjį V. B. į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmę.

10. Teismas aptarė BVK redakcijos, galiojusios Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo metu, 91 straipsnio 4 dalies, 140 straipsnio 4 dalies, taip pat nuo 2020 m. birželio 20 d. galiojusios BVK redakcijos 69 straipsnio 3, 6 dalių, nuo 2019 m. liepos 1 d. galiojusios BVK redakcijos 69 straipsnio 4, 5 dalių, 91 straipsnio 3 dalies nuostatas.

11. Teismas pažymėjo, kad nuo Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. (turi būti – 2019 m. birželio 6 d.) nutarties priėmimo momento keitėsi ne tik teisinis reglamentavimas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo elgesiu, veiksmais ir jo vertinimu. Įsigaliojus BVK pataisoms, nuo 2019 m. liepos 1 d. nuteistojo elgesio visumos vertinimą ir sprendimo priėmimą dėl jo perkėlimo ar grąžinimo įstatymo pagrindu pavesta atlikti išimtinai įstaigos direktoriaus kompetencijai, todėl tai, kad pagal ankstesnę įstatymo redakciją perkėlimą iš pataisos namų į atvirą koloniją sprendė teismas, o šiuo atveju grąžinimą iš atviros kolonijos į pataisos namus sprendė direktorius, nereiškia teismo nutarties revizavimo, nes tai skirtingi klausimai. Teismai, įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, neteko teisės spręsti klausimo dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirą koloniją ar grąžinimo iš atviros kolonijos į pataisos namus, todėl pareiškėjo reikalavimas, kad jo grąžinimo į pataisos namus klausimą spręstų teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

12. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK direktorius turėjo teisę 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 2-2090 perkelti pareiškėją iš atviros kolonijos tęsti bausmę į pataisos namus, nes ją įgijo pasikeitusio reglamentavimo pagrindu. Sprendimas grąžinti pareiškėją į pataisos namus iš atviros kolonijos buvo priimtas atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, daromų pažeidimų pobūdį, keliamą pavojų atvirosios kolonijos administracijai, pareigūnams ir kitiems asmenims, didėjančią nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, taip pat Resocializacijos specialistės teikimą. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog Pravieniškių PN-AK direktorius atliko neteisėtus ir savo kompetencijos ribas viršijančius veiksmus.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatytas draudimas vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Nuteistiesiems, kuriems suteikiama išvyka bausmės atlikimo metu išvykti į namus, numatyti ir kiti draudimai bei įpareigojimai laikytis tam tikrų taisyklių bei pareigų. Šiuo atveju pareiškėjas įpareigojimų nesilaikė, vartojo alkoholį, todėl toks jo padarytas pažeidimas parodo jo neatsakingumą, pavojingumą ir negebėjimą paklusti privalomoms taisyklėms.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, jog nutarimas, kuriuo jis grąžinamas iš atviros kolonijos į pataisos namus, yra baudimas už tą patį antrą kartą, yra pagrįsti tik subjektyviu vertinimu, o ne teisiniu reglamentavimu. 2020 m. spalio 20 d. nutarimu už padarytą pažeidimą pareiškėjui paskirta 15 parų perkeliant į kamerų tipo patalpas yra viena iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudos rūšių, tačiau pareiškėjo grąžinimas į pataisos namus nėra nuobaudos taikymas nuteistiesiems BVK 142 straipsnio nustatyta tvarka, nes tai yra bausmę atliekančio pareiškėjo bausmės režimo individualizavimas ir pataisos įstaigos darbo organizavimas dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių ir pareiškėjo asmenybės vertinimo, reikalaujančio tam tikrus nuteistuosius paskirti atlikti bausmę tam tikromis sąlygomis, atsižvelgiant į individualią kiekvieno nuteistojo situaciją.

15. Teismas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 2-2090 yra tas administracinis aktas, kuris sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, o 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymas dėl perkėlimo į I sektorių priimtas kaip 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymo 2-2090 vykdymą įgyvendinantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus administracinis aktas. Įvertinęs BVK 66 straipsnio 5 dalies, 68 straipsnio, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 13 punkto nuostatas, teismas darė išvadą, kad nėra jokio pagrindo kvestionuoti Pravieniškių PN-AK direktoriaus teisės spręsti pareiškėjo perkėlimo klausimo iš vieno sektoriaus į kitą.

16. Teismas konstatavo, kad, nustačius, jog 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 2-2090 „Dėl nuteistojo V. B. grąžinimo iš atvirosios kolonijos tęsti bausmės atlikimo į pataisos namus“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo naikinti su nurodytu administraciniu aktu tiesiogiai susijusio 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymo „Dėl nuteistojo V. B., atliekančio bausmę antrajam sektoriuje, perkėlimo į pirmąjį sektorių“, nes tai yra tik organizacinio pobūdžio aktas, kuriuo nustatoma konkreti pareiškėjo bausmės atlikimo vieta pataisos namuose, sugrąžinus jį iš atviros kolonijos.

17. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai, pareiškėjui pažeidus nuteistojo pareigas ir elgesio taisykles būnant atviroje kolonijoje, grąžino pareiškėją iš atviros kolonijos į pataisos namus ir paskyrė bausmę atlikti I sektoriuje paprastojoje grupėje, todėl skundžiami atsakovo įsakymai ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimas yra teisėti.

III. 18. Pareiškėjas V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 2-2090 „Dėl nuteistojo V. B. grąžinimo iš atvirosios kolonijos tęsti bausmės atlikimo į pataisos namus“ ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 2-2097 „Dėl nuteistojo V. B., atliekančio bausmę Antrajame sektoriuje, perkėlimo į Pirmąjį sektorių“.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Skundas teismui buvo paduotas dėl dviejų aspektų, t. y. dėl pagrindo perkelti buvimo ir dėl teisės perkelti. Pagal BVK 91 straipsnio 3 dalį, kuria remtasi perkeliant pareiškėją, šio Kodekso 69 straipsnyje nustatyta tvarka į atvirą koloniją perkelti nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų atviros kolonijos administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai daro teisės pažeidimus, atviros kolonijos direktoriaus įsakymu grąžinami iš atviros kolonijos į pataisos namus. Taigi, įstatymas nustatė tris atvejus, kada nuteistasis iš atviros kolonijos perkeliamas į pataisos namus. Tačiau Pravieniškių PN-AK teismui pateiktuose dokumentuose, taip pat ginčijamame įsakyme dėl nuteistojo perkėlimo, nėra nurodytos faktinės aplinkybės, kurios atitiktų BVK 91 straipsnio 3 dalyje nurodytus pagrindus.

19.2. Pažeidimas, kuris buvo padarytas – alkoholio vartojimas, nesudaro pagrindo teigti, kad tai kelia pavojų administracijos darbuotojams ar kitiems nuteistiesiems, nes pažeidimas buvo padarytas (duomenys neskelbtini). Šis pažeidimas buvo vienintelis, kuris buvo padarytas bausmę atliekant atviroje kolonijoje. Be to, pažeidimas padarytas nesant galiojančiam kitam pažeidimui. Todėl nėra pagrindo teigti, kad yra sisteminiai pažeidimai. Nors teismas ir konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė nustatytų įpareigojimų, tačiau nėra pagrindo teigti, kad tai atitinka BVK 91 straipsnio 3 dalies nuostatas.

19.3. Regionų apygardos administracinis teismas išanalizavo BVK pakeitimus ir konstatavo, kad nuo Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 16 d. (turi būti – 2019 m. birželio 6 d.) nutarties priėmimo momento keitėsi ne tik teisinis reglamentavimas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo elgesiu, veiksmais ir jo vertinimu, tačiau teismas nepasisakė, ar toks reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą akcentavęs, kad „Valdžių padalijimo principas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu tarp jų turi būti pusiausvyra. Kiekvienai valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso ir nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų, jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais. Jei Konstitucijoje yra konkrečiai valdžios institucijai tiesiogiai nustatyti įgaliojimai, nė viena kita institucija negali iš jos tų įgaliojimų perimti, o institucija, kurios įgaliojimai Konstitucijoje nustatyti, negali jų perduoti ar atsisakyti. Tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu“. Taigi, Konstitucinis Teismas pasisakė, kad teismui suteikti įgaliojimai negali būti pakeisti įstatymu. Pareiškėjo teigimu, jo statusas, kuris buvo suteiktas pagal anksčiau galiojusio įstatymo sąlygas, turi būti analogiškai ir keičiamas. Kai pareiškėjas buvo perkeltas atlikti toliau bausmę į griežtesnio režimo pataisos namus, buvo pažeisti ne tik jo teisėti lūkesčiai, bet ir konstitucinis principas, kad teisingumą vykdo teismai. Be to, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam.

20. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui buvo taikomos psichologinio poveikio ir socialinės reabilitacijos priemonės, tačiau jis, būdamas atviroje kolonijoje, nepakankamai koregavo savo elgesį bei gyvenimo būdą, vartojo alkoholį, kuris gali paskatinti daryti ir kitus pažeidimus apsvaigimo būsenoje, kas leido spręsti apie jo neigiamas nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus, apie jo pavojingumą kitiems. Todėl paties pareiškėjo elgesys jam sukėlė BVK numatytas neigiamas pasekmes, t. y. bausmės atlikimo režimo sugriežtinimą, grąžinant jį iš atviros kolonijos į pataisos namus.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė ginčijamąjį sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose bei priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jį panaikinti, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad teismo sprendimas yra negaliojantis ir turi būti naikintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi pareiškėjas buvo perkeltas į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 2-2090 „Dėl nuteistojo V. B. grąžinimo iš atvirosios kolonijos tęsti bausmės atlikimo į pataisos namus“ pareiškėjas perkeltas iš atvirosios kolonijos tęsti bausmės atlikimo į pataisos namus. Šis įsakymas priimtas, vadovaujantis BVK 91 straipsnio 3 dalimi, Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punktu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, daromų pažeidimų pobūdį, keliamą pavojų Atvirosios kolonijos administracijai, pareigūnams ir kitiems asmenims, didėjančią nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, taip pat į Resocializacijos skyriaus specialistės Lauros Rauluševičienės 2020 m. spalio 26 d. teikimą Nr. 63(AK)-790 „Dėl nuteistojo perkėlimo iš Atvirosios kolonijos tęsti bausmės atlikimo į pataisos namus“ (toliau – ir Teikimas).

25. 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 2-2090 priėmimo metu galiojusios redakcijos BVK 91 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 6 d.) 3 dalyje nustatyta, kad šio Kodekso 69 straipsnyje nustatyta tvarka į atvirą koloniją perkelti nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų atviros kolonijos administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai daro teisės pažeidimus, atviros kolonijos direktoriaus įsakymu grąžinami iš atviros kolonijos į pataisos namus.

26. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Aprašo 10 punkte, kuriame nustatyta, kad pusiaukelės namuose ar atviroje kolonijoje laikomas nuteistasis, kuris be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų pusiaukelės namų ar atviros kolonijos administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai daro teisės aktų pažeidimus, grąžinamas iš pusiaukelės namų ar atviros kolonijos: į tos pačios įstaigos pataisos namus – šios įstaigos direktoriaus nutarimu (iš pusiaukelės namų) arba įsakymu (iš atviros kolonijos) (10.1 p.); į kitos pataisos įstaigos pataisos namus – Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu, pridedant teikimą (10.2 p.).

27. Iš 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 2-2090 ir Teikimo turinio matyti, jog šiuo atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjas kelia pavojų atviros kolonijos administracijai ar kitiems asmenims, nes laikotarpiu, kol pareiškėjas bausmę atliko atviroje kolonijoje, 1 kartą buvo baustas drausmine nuobauda už alkoholio vartojimą, kuri Teikimo metu galiojo, o per bausmės atlikimo laikotarpį už alkoholio vartojimą baustas viso tris kartus, ir tai atsakovas vertino kaip pareiškėją neigiamai charakterizuojančias aplinkybes.

28. Byloje pateikti duomenys (Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 69-669 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir proceso šalių paaiškinimai) patvirtina, kad bausmę atliekant atviroje kolonijoje pareiškėjas 1 kartą buvo baustas drausmine nuobauda už alkoholio vartojimą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl alkoholio vartojimo bausmę atliekant atvirosios kolonijos sąlygomis pareiškėjas buvo agresyvus ar pavojingas aplinkai (tokie duomenys nenurodyti ir ginčijamuose aktuose), dėl ko būtų galima vertinti, jog pareiškėjas kelia pavojų atviros kolonijos administracijai ar kitiems asmenims. Neabejotina, kad alkoholio vartojimas gali didinti riziką nusikalsti, tačiau tai savaime neįrodo pareiškėjo pavojingumą atviros kolonijos administracijai ar kitiems asmenims BVK 91 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Iš 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 2-2090 ir Teikimo turinio taip pat nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo atvejis atitiko kitus BVK 91 straipsnio 3 dalyje nurodytus pagrindus, kuomet nuteistieji atviros kolonijos direktoriaus įsakymu grąžinami iš atviros kolonijos į pataisos namus (be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba sistemingai daro teisės pažeidimus).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepagrindė BVK 91 straipsnio 3 dalyje nurodytų grąžinimo iš atviros kolonijos į pataisos namus pagrindų, todėl pareiškėjas 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 2-2090 nepagrįstai perkeltas iš atviros kolonijos į pataisos namus.

30. Pareiškėjo ginčijamas Pravieniškių PN-AK 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 2-2097 „Dėl nuteistojo V. B., atliekančio bausmę Antrajame sektoriuje, perkėlimo į Pirmąjį sektorių“ priimtas, atsižvelgiant, be kita ko, į minėtą 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 2-2090. Konstatavus, kad 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 2-2090 priimtas nepagrįstai, naikintinas ir 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 2-2097, kuriuo pareiškėjas perkeltas iš II sektoriaus karantino į I sektorių ir paskirtas į paprastąją grupę 4 būrį 45 brigadą, lovos Nr. 4.5.9. Esant šioms aplinkybėms, naikintinas ir Kalėjimų departamento 2021 m. sausio 15 d. raštas Nr. 2S-211 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjo skundas dėl minėtų 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymų panaikinimo buvo atmestas.

31. Dėl nurodytų argumentų pripažinus neteistais Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 2-2090 „Dėl nuteistojo V. B. grąžinimo iš atvirosios kolonijos tęsti bausmės atlikimo į pataisos namus“ bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 2-2097 „Dėl nuteistojo V. B., atliekančio bausmę Antrajame sektoriuje, perkėlimo į Pirmąjį sektorių“, teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nurodytų šios Nutarties 19.3 punkte, kaip esamos teisinės situacijos kontekste neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, t. y. panaikinami ginčijami Pravieniškių PN-AK 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 2-2090 ir 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 2-2097 bei Kalėjimų departamento 2021 m. sausio 15 d. raštas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo V. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 2-2090 „Dėl nuteistojo V. B. grąžinimo iš atvirosios kolonijos tęsti bausmės atlikimo į pataisos namus“, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 2-2097 „Dėl nuteistojo V. B., atliekančio bausmę Antrajame sektoriuje, perkėlimo į Pirmąjį sektorių“ ir Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. sausio 15 d. raštą Nr. 2S-211 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė