2025-04-16 Nr. AB-6739-3-61-3-00478-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-401-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00478-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo ir kitų klausimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2024 m. gruodžio 31 d. privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-1681 (toliau – Privalomasis nurodymas), taip pat pripažinti, kad Inspekcijos veiksmai buvo neteisėti, panaikinti Inspekcijos 2025 m. sausio 8 d. raštą Nr. 2D-346 „Dėl žemės naudojimo patikrinimo akto (ŽPA2-1233) ir privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus (ŽPN-1681) siuntimo“ (toliau – ir Raštas), panaikinti Inspekcijos 2024 m. gruodžio 20 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. ŽPA2-1233 (toliau – ir Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas).

II. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. vasario 10 d. nutartimi priėmė pareiškėjo N. K. skundo dalį dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo ir Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto panaikinimo, atsisakė priimti kitą pareiškėjo skundo dalį, perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo ir Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto panaikinimo.

Teismas nustatė, kad Inspekcija 2025 m. sausio 8 d. Raštu informavo pareiškėją apie 2024 m. gruodžio 10 d. atliktą žemės naudojimo neplaninį patikrinimą, parengtą 2024 m. gruodžio 20 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą bei Privalomąjį nurodymą. Rašte nurodyta, kad pareiškėjui siunčiamas Privalomasis nurodymas vykdymui, Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir Privalomasis nurodymas nurodyti kaip Rašto priedai. Iš Rašto turinio matyti, kad jis savo pobūdžiu yra lydraštis, kuriuo Inspekcija persiuntė pareiškėjui kitus Inspekcijos dokumentus, tarp jų ir teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantį Privalomąjį nurodymą. Tai, kad Raštas yra lydraštis, patvirtina, be kita ko, ir tai, kad Rašte nėra nurodyta jo apskundimo tvarka. Nors Rašte iš dalies nurodomos aplinkybės, kurios nustatytos atliekant žemės naudojimo patikrinimą, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti Raštą kaip savarankišką individualų administracinį aktą, sukeliantį pareiškėjui teisines pasekmes. Teismas darė išvadą, kad nurodytas Raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Dėl pareiškėjo reikalavimo pripažinti, kad Inspekcijos veiksmai buvo neteisėti, teismas pažymėjo, kad toks reikalavimas taip pat negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas nurodė, kad Inspekcijos veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas neišvengiamai turės būti ir bus vertinamas, sprendžiant dėl kitų pareiškėjo reikalavimų, kuriais jis prašo panaikinti Privalomąjį nurodymą ir Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Nurodytas skundo reikalavimas (pripažinti Inspekcijos veiksmus neteisėtais) nelaikytinas savarankišku, todėl šį reikalavimą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai asmuo ginčija privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus, kuriame nurodyta pašalinti iš savavališkai užimto valstybinės žemės ploto tam tikrus statinius, toks ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 29 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-75/2019; 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-36/2023; 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-56/2024; 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-60/2024). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis eAS-783-602/2024; kt.).

Teismas nustatė, kad ginčas yra susijęs tiek su valstybinės žemės atlaisvinimu, tiek su statinių pašalinimu. Kadangi skundžiamame Privalomajame nurodyme nustatyti įpareigojimai, be kita ko, susiję su pareiškėjo nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, remiantis nurodyta Specialios teisėjų kolegijos praktika, toks ginčas pagal pareiškėjo skundą yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo dalis dėl Privalomojo nurodymo ir dėl Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto panaikinimo priimama nagrinėti. Teismas nutarė perduoti administracinę bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal teismingumą.

III. Pareiškėjas N. K. atskirajame skunde prašo pakeisti / panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 10 nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti reikalavimą pripažinti, kad Valstybinęs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos veiksmai buvo neteisėti, ir kuria jo skundas perduotas nagrinėti bendrosios kompetencijos Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad reikalavimas dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo ir Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto panaikinimo reiškiamas atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo yra priskirtos administracinių teismų kompetencijai ABTĮ 17 str. l d. l p.).

Pareiškėjas paaiškina, kad skunde keliamas viešojo administravimo subjekto priimtų aktų teisėtumo klausimas, taip pat viešojo administravimo subjekto veiksmų atlikimas, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, atlikdama viešojo administravimo funkcijas, neturėjo įstatymo nustatyta tvarka suteiktų atitinkamų viešojo administravimo įgaliojimų (želdinių pašalinimo klausimu).

Pareiškėjo skunde nekeliamas savavališkos statybos buvimo ar nebuvimo fakto ginčijimo klausimas. Šis klausimas jau buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teisme įsiteisėjusia 2014 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-815-585/2014.

Pareiškėjo vertinimu, teismas rėmėsi teismų praktika bylose, kai ginčijami sprendimai pašalinti iš savavališkai užimto valstybinės žemės ploto tam tikrus statinius, o šioje byloje keliamas klausimas dėl neteisėto nurodymo pašalinti želdinius. Be to, nagrinėjant pareiškėjo skundą, gali kilti poreikis įvertinti, ar norminis teisės aktas – Žemės naudojimo valstybinės priežiūros taisyklės, patvirtintos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-172 – neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Tai yra išskirtinė administracinio teismo kompetencija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą pripažinti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos veiksmai buvo neteisėti, ir kuria skundas perduotas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui – Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-502/2023).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Bylos perdavimą nagrinėti kitam teismui reglamentuoja ABTĮ 69 straipsnis. Nei šio straipsnio, nei kitos ABTĮ nuostatos nenumato, kad dėl teismo nutarties perduoti bylą kitam teismui gali būti paduodamas atskirasis skundas. Tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nes bylos nagrinėjimas teisme yra tęsiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-521-662/2021).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir perdavė bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Be to, teismas, nutaręs perduoti administracinę bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, išsprendė ir pareiškėjo skundo reikalavimų priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skundo priėmimo stadijoje nustatęs, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, turėjo atsisakyti skundą priimti, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), tačiau jis neturėjo spręsti klausimą dėl skundo reikalavimų priėmimo.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis