41f242ac-bc94-4e07-b1d7-cdeaeb732f4e · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-311-327/2013Teisminio proceso Nr.1-61-1-00753-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 1.1.5.1.2.;1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.9.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.9.2.; 1.1.8.13.;1.2.4.2.3.; 2.3.6.4.5. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN  U  O  S  P  R  E  N  D  I  SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras PreikÅ¡as, sekreto­riau­jant Vidai ButiÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, nukentėjusiajam V.

G., kalti­na­majai E. P., jos gynėjui ad­vo­ka­tui Viliui Mulevičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posė­dyje iÅ¡­na­grinėjo bau­džia­mÄ jÄ bylÄ , kurio­je:E. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, iÅ¡tekėjusi, pagrindinio iÅ¡silavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedir­ban­ti, neteista, kal­tinama pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n  u  s  t  a  t  ė :

E. P. 2012 m. spalio mėn. 10 d. apie 19 val., bute (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos pa­darymui, dėl asmeninių nesutarimų kilus barniui su sugyventiniu V. G., gindamasi nuo V. G., kuris, spaudė jos kaklÄ rankomis ir daužė galvÄ Ä¯ virtuvės sienÄ , kilus grėsmei jos sveikatai, per­Å¾eng­dama bÅ«tinosios ginties ribas, tyčia peiliu dÅ«rė jam į nugarÄ , tuo padarė nukentėjusiajam kiau­ryminę durtinę-pjautinę žaizdÄ nugaros kai­rė­je, lydimÄ kraujo ir oro susikaupimo kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje, kuo sunkiai sutrikdė nuken­tė­ju­sio­jo – savo Å¡eimos nario (sugyventinio) V.

G. sveikatÄ , tai yra, padarė nusikalstamÄ vei­kÄ , nu­ma­tytÄ BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 2 d. 3 p.Kaltinamoji E. P. dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino. Pa­rodė, kad su V. G. kaip sugyventiniai gyveno 15 metų. 2012-10-10 V. G., jo brolis R. G. ir R. B., bute (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus. Pasibaigus gėrimams su­gy­ven­tinis su broliu išėjo dar parneÅ¡ti gėrimų. Brolis po kurio laiko grįžo, o sugyventinis ilgÄ laikÄ negrįžo, o kai grįžo, gėrimų neparnešė.

Kaltinamoji susibarė su V. G., susikibo, su­si­stumdė. V. G. sugriebė jÄ už kaklo, smaugė, daužė jos galvÄ Ä¯ ant sienos kabėjusias lenteles. Tada kal­tinamoji apsiÅ¡lapino, ranka užčiuopė pirmÄ papuolusį daiktÄ ir smogė jam kur papuolė. Tuomet sugy­ven­tinis jÄ paleido. Ji iÅ¡bėgo iÅ¡ vir­tuvės. Vėliau jai pasakė, kad V. G. iÅ¡vežė greitoji med. pagalba. Po kurio laiko atvykę policijos pareigÅ«nai jÄ iÅ¡sivežė. Konflikto metu jai buvo sumuÅ¡ta galva.E. P. kaltė padarius inkriminuotÄ nusikaltimÄ patvirtinama bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais.IÅ¡ E. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b. l. 91- 92, 93-95) matyti, kad E. P., panaudodama manekenÄ ir peilio maketÄ , parodė, kur ir kokius veiksmus nukentėjusysis V.

G. atliko prieÅ¡ jÄ , kur ir kaip ji smogė V. G., kur po suduoto smÅ«gio jis atsisėdo.Nukentėjusysis V. G. parodė, kad 2012-10-10 jis su broliu R. G., sugyventine E. P. ir R. B. virtuvėje, bute (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus. Pasibaigus gė­ri­mams jis su broliu nuėjo nupirkti jų dar. Brolis grįžo, o jis dar iÅ¡gėrė ir vakare grįžo, tačiau deg­tinės ir pi­ni­gų neparnešė. E. P. ėmė bartis, kad neparnešė alkoholio, ėmė tikrinti jo kiÅ¡enes.

Jie su­si­stum­dė. Sugriebė E. P. rankomis už kaklo, smaugė. E. P. apdraskė jam nosį. Ji pra­dėjo dusti ir kažkuo dÅ«rė jam į Å¡onÄ . Brolis pasakė, kad Å¡one jam yra žaizda ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pa­gal­bÄ . Su E. P. susitaikė.Liudytojas R. G. parodė, kad 2012-10-10 su broliu V. G., jo sugyventine E. P. ir R. B. jo motinos bute (duomenys neskelbtini) gėrė degtinę. Vakare su broliu nuė­jo dar ieÅ¡koti alkoholio. Brolis kažkur užtruko. Jo nesulaukęs grįžo atgal į butÄ .

Po kiek laiko grįžo brolis V. ir nieko neatsinešė. E. P. pradėjo bartis. Jie susikabino, stumdėsi. Brolis buvo su­grie­bęs E. P.. Vie­nu mo­mentu pamatė kaip E. P. dÅ«rė V. G. į Å¡onÄ ir numetė peilį ant stalo. Liu­dytojas nuvalė kruvinÄ peilį, pamatė pas V. G. nugaroje kraujuojančiÄ Å¾aizdÄ , iÅ¡kvietė grei­tÄ jÄ pa­gal­bÄ ir išėjo laukti jos.IÅ¡ liudytojo R. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b. l. 56-57, 58-59) matyti, kad liudytojas, panaudodamas manekenÄ ir peilio maketÄ , parodė, kokius veiksmus nukentėjusysis V.

G. atliko prieÅ¡ E. P., kaip E. P. smogė V. G.. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo (b. l. 10-11, 12-15) matyti, kad bute (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant stalo rastas ir paimtas peilis medinėmis kriaunomis. Ant pasta­to­mos spintelės ras­tas ir paimtas kitas peilis medinėmis kriaunomis.IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38- 39) matyti, kad V. G. konstatuota kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda nugaros kairėje, lydima kraujo ir oro susi­kau­pimo kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje.

Sužalojimas padarytas aÅ¡triu duriančiu-pjau­nan­Äiu daik­tu/­Ä¯ran­kiu, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas 2012-10-10. Suža­lo­jimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kovai bei savigynai bÅ«dingų sužalojimų nekons­ta­tuota.IÅ¡ teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.

88) matyti, kad E. P. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, smakre, galvos plaukuotojoje dalyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo bÅ«ti ranka, koja ar kitas panaÅ¡aus po­bÅ«džio daiktas, galimai 2012-10-10. Sužalojimai padaryti nemažiau trijų trauminių poveikių pasė­koje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡ daiktų pateikimo protokolo (b. l.

19) matyti, kad iÅ¡ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninė iÅ¡imti V. G. rÅ«­bai: sportiniai bateliai ir kepuraitė, kojinės, maskuojamos kelnės, trumpikės, džemperis, pilkos spal­vos džemperis ir žalsvos spalvos Å¡varkas. IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo (b. l. 20- 24) matyti, kad džem­pe­riai ir Å¡varkas sutepti dėmėmis, primanančiomis kraujÄ .IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo (b. l. 17- 18) matyti, kad apžiÅ«rėti du peiliai, paimti 2012-10-10 įvykio vietos apžiÅ«ros metu, yra vienas – 26 cm ilgio su 14,5 cm ilgio geležte, kitas – 22,7 cm ilgio su 11,8 cm ilgio geležte. IÅ¡ teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29- 30) matyti, kad tirti pateiktų bliuzonų trikotažas atidalintas panaudojant aÅ¡menis turintį įrankį. Nustatyti, ar tirti pateikti bliuzonai buvo pažeisti tirti pateiktais peiliais Nr. 1, Nr. 2 negalima. IÅ¡ asmens blaivumo testo (b. l.

62) matyti, kad E. P. 1012-10-10, 23:57:44 nustatytas 1,82 %o neblaivumas. Kaltinamosios E. P. parodymai apie V. G. sužalojimo aplin­kybės iÅ¡ esmės ati­tin­ka nukentėjusiojo V. G., liudytojo R. G. parodymus, specialistų iÅ¡vadas ir visus kitus paminėtus by­los dokumentus, todėl teismas sprendžia, kad E. P. kaltė sunkiai sutrikdžius V. G. svei­katÄ yra įrodyta. Nedideli nukentėjusiojo V. G., liudytojo R. G. ir kaltinamosios E. P. paro­dy­mų skirtumai dėl nu­si­kaltimo padarymo aplinkybių, teismo nuomone, susiję su Å¡ių asmenų girtumu įvykio metu ir dėl to galimu iÅ¡kreiptu aplinkybių suvokimu.

Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 135 str. kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys, kai iÅ¡ jo kylantys padariniai yra dės­ningi ir iÅ¡ anks­to numatomi, tai yra, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netie­sio­gi­ne tyčia. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė, kad gali jÄ sunkiai sutrikdyti, ir to nori.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusi­kal­timo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų inten­sy­vumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio me­tu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2013).Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad krÅ«tinė (nugara) yra gyvybei svarbi ir labai pa­Å¾ei­džia­ma žmogaus kÅ«no dalis, ir normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog smog­da­mas peiliu kitam žmogui į krÅ«tinę, daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gy­vy­bei.

Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti svei­katos sužalojimai, tarp jų ir sunkÅ«s (kasacinės nutartys Nr. 2K-633/2011, 2K-450/2011 ir kt.).Byloje nėra duomenų, kad E. P. turėjo iÅ¡ankstinį tikslÄ sunkiai su­Å¾a­lo­ti V. G.. Tyčia smogti nukentėjusiajam peiliu jai kilo staiga. Ä®vertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad kal­ti­namoji E. P., bÅ«dama pa­kal­ti­na­ma (b. l. 102), kilusio buitinio kon­flikto metu tyčia smogdama V.

G. pakankamai ilgu vir­tu­vi­niu peiliu į pavojingÄ sveikatai nugaros sritį, negalėjo ne­su­prasti, jog tokiu veiksmu kelia pa­vo­jų jo sveikatai, ir numatė, kad tokiais veiksmais gali sunkiai su­trik­dyti nuken­tė­ju­siojo svei­ka­tÄ , nors tokių pasekmių tiesiogiai ir nesiekė, buvo joms abejinga. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kal­ti­na­mo­ji savo sugyventinio V. G. sveikatÄ sunkiai sutrikdė tyčia. Tiek liudytojas R. G., tiek kaltinamoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad nors E. P. ir nukentėjusiojo V.

G. barnis prasidėjo kaltinamosios iniciatyva, nors ji nagais apdraskė nukentėjusiajam veidÄ , tačiau V. G. sudavė jai smÅ«gius į veidÄ , smaugė jos kaklÄ ir trankė jos galvÄ Ä¯ sienÄ . Tuomet V. P. griebė peilį ir smogė juo nukentėjusiajam. Po smÅ«gio V. G. paleido kaltinamÄ jÄ . Å ias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusysis V. G.. Kaltinamosios parodymus patvirtina ir specialisto iÅ¡vadoje jai konstatuotos poodinės krau­jo­sruvos kai­rės akies vokuose, smakre ir galvos plaukuotoje dalyje.Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių duomenų, kurie prieÅ¡tarautų kaltinamosios nuro­dy­tai vykusio konflikto eigai.

Nukentėjusiojo prieÅ¡ kaltinamÄ jÄ pavartoto smurto pobÅ«dis ir intensyvumas – tuo buvo atsakyta į pačios kaltinamosios veiksmus, neteikė pagrindo kaltinamajai spręsti, kad kilo pa­vo­jus jos gyvybei, ir gintis smogiant peiliu į pa­vo­jingÄ sveikatai nugaros sritį. Å iomis aplinkybėmis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. P. panaudota gynyba aiÅ¡­kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pa­vo­jingumo, ir padarydama nukentėjusiajam – savo Å¡eimos na­riui – sugyventiniui sunkų sveikatos su­trikdymÄ , ji peržengė bÅ«tinosios ginties ribas.

Tokiu atveju jos veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 2 d. 3 p. Kaltininkės veiksmus kvalifikavus pagal BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 2 d. 3 p., ir skiriant bausmę už šį nusikaltimÄ BK 28 str. 4 d. nurodyta galimybė jÄ Å¡velninti remiantis BK 62 str. Å io straipsnio an­tro­jo­je dalyje kaip viena iÅ¡ alternatyvių, savarankiÅ¡kÄ teisinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių, kurioms esant gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, yra veikos padarymas peržengiant bÅ«­ti­no­sios ginties ribas (BK 62 str. 2 d. 5 p.).

Esant Å¡iai aplinkybei baudžiamasis įstatymas leidžia paskirti Å¡velnesnę bausmę tuo atveju, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra atkreipęs dėmesį į tai, kad reikalavimas nus­ta­ty­ti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ne visada suprantamas vienodai. Kartais jis siejamas su visu BK 62 str. 2 d. tekstu, o kartais su Å¡ioje straipsnio dalyje paminėtais žodžiais „yra atsakomybę leng­vinančių aplinkybių“.

Å is terminas paprastai vartojamas daugiskaitoje net ir tais atvejais, kai įsta­tymas reikalauja bent vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Antai BK 54 str. 2 d. 7 p. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į „atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybės“ nepriklausomai nuo to, ar nustatyta viena ar kelios tokios aplinkybės. BK 39 str. 1 d. 2 p. nustatant at­lei­di­mo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygas tiesiai įvardijama, kad atleisti nuo baudžiamosios atsa­komybės galima asmenį tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplin­ky­bės. Tuo tarpu BK 62 str. 2 d. tokių žodžių nėra.

Taigi teismų praktikoje keliamas reikalavimas nustatyti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes siejamas su visu BK 62 str. 2 d. tekstu (be 1–6 punktų), o ne vien su jame vartojamu terminu „atsakomybę lengvinančios aplinkybės“ (kasacinės nutartys Nr. 2K-525/2009, 2K-328/2013).Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pri­pa­Å¾Ä¯stama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus:

a) kal­ti­nin­ko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir b) kaltininko nuoÅ¡irdų gai­lėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.Nors kaltinamoji E. P. ikiteisminio tyrimo metu dėl pateikto įtarimo pri­si­pa­Å¾ino iÅ¡ dalies, iÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad ji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios sava­noriÅ¡kai, nuosekliai iÅ¡dėstė visas savo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurias teismas pri­pa­Å¾Ä¯sta esant teisin­go­mis.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji taip pat pripažino savo kaltę, iÅ¡reiÅ¡kė apgai­les­ta­vi­mÄ dėl padaryto. Å iomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad yra visos sÄ lygos pripažinti esant BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytÄ E. P. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.BK 59 str. 1 d. 9 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veika pa­da­ryta per­Å¾en­giant bÅ«tinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ .

Kaip aukščiau paminėta, teismas pripažįsta, kad sunkiai sužalodama V. G. kaltinamoji E. P. veikė peržengdama bÅ«tinosios ginties ribas, todėl sprendžia, kad yra pagrindas Å¡iÄ aplinkybę laikyti ne tik kaip BK 62 str. 2 d. 5 p. numatytÄ sÄ lygÄ , bet ir kaip savarankiÅ¡kÄ kal­ti­na­mo­sios atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Teismas sprendžia, kad draudimas tÄ pačiÄ aplinkybę pri­pa­Å¾inti ir kaltininkės atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir privaloma sÄ lyga galimybei taikyti BK 62 str. nuostatas, neleistinai apribotų jos teisę tikėtis baudžiamajame įstatyme numatytos lengvatos taikymo.Viena iÅ¡ BK 62 str. taikymo sÄ lygų, nurodyta Å¡io straipsnio antroje dalyje – bent iÅ¡ dalies at­ly­ginimas ar paÅ¡alinimas turtinės žalos.

Tačiau ji privalo bÅ«ti nustatyta tik tose bylose, kuriose tokia žala buvo padaryta. Kaltinime E. P. tokia aplinkybė nėra konstatuota. Nukentėjusysis pre­ten­zijų dėl galimai padarytos turtinės žalos nepareiÅ¡kė. Todėl spręstina kad nusikaltimu turtinė žala nebuvo padaryta.Å iomis aplinkybėmis teismas nemato kliūčių taikyti kaltinamajai E. P. BK 62 str. nustatytas lengvatas.BK 41 str. greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusi­kal­timams užkirtimas) iÅ¡skiria bausmės teisingumo tikslÄ .

Teismo paskirta bausmė turi atitikti du rei­ka­la­vi­mus – padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Vadovaudamasis BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos vei­kos pobÅ«dį ir pavojingumo laips­nį – kal­ti­na­mo­sios E. P. padaryta nusikalstama veika priskirta labai sunkių nusikaltimų ka­te­go­rijai (BK 11 str. 6 d.), tačiau jos padarytos veikos pasekmės nėra negrįžtamos. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam V.

G. bÅ«tų užfiksuoti kokie nors po sužalojimo atsiradę liekamieji sveikatos pablogėjimo reiÅ¡kiniai. Kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, konfliktas ir tyčia padaryti nu­si­kals­tamÄ veikÄ kilo staiga, Å«miai, dėl menkavertės buitinės priežasties. E. P. anks­Äiau nebuvo teista (b. l. 99), vienÄ kartÄ buvo bausta administracine tvarka, tačiau nuobauda jau seniai negaliojanti (b. l. 100). IÅ¡ to teis­mas sprendžia, kad E. P. nėra linkusi nusikalsti ir nusikalto atsitiktinai.Be aukščiau paminėtų kal­ti­na­mo­sios at­sa­ko­mybę len­gvi­nančių ap­lin­kybių, atsižvelgtina ir į tai, kad yra ir viena E. P. at­sa­ko­mybę sun­ki­nanti aplinkybė – nusikalto apsvaigusi nuo al­ko­holio (BK 60 str. 1 d. 9 p.), ji nedirba (b. l. 103), darbo biržoje neregistruota (b. l. 104), jai psichinių su­sir­gi­mų nėra diagnozuota, pas gydytojÄ psichiatrÄ nesilankė, priežiÅ«roje dėl pri­klau­so­my­bės ligų neį­ra­Å¡yta (b. l. 102).

Nukentėjusysis V. G. kaltinamajai atleido, turtinių ir kitokių pretenzijų jai neturi.Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti apie mažesnį kaltinamosios E. P. asmenybės bei jos įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. P. paskyrus ir minimaliÄ inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytÄ dviejų metų laisvės atė­mi­mo bausmę savo rÅ«Å¡imi ji bÅ«tų per griežta, tokios bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų tei­sin­gumo prin­ci­pui.

Tiek nusi­kals­tamos veikos pobÅ«dis, tiek kaltinamosios asmenybę apibÅ«dinantys duomenys atitinka BK 62 str. taikymo sÄ lygas.Teismo nuomone, pirmiau nurodytos kaltinamosios asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos vei­kos pavojingumÄ apibÅ«dinančios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai – su­lai­kyti kal­ti­na­mÄ ­jÄ nuo nu­si­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas vei­kas bei už­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mÄ (BK 41 str. 2 d.), gali bÅ«ti pasiekti, o pati bausmė atitiks tei­sin­gu­mo bei protingumo prin­ci­pus, pritaikius jai BK 62 str. 3 d. 3 p. ir paskyrus Å¡vel­nesnę, nei nustatyta BK 135 str. 2 d. sank­cijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ (BK 48 str.), kurio dydis nustatytinas didesnis už vidurkį (BK 61 str.), nustatant įpareigojimÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti nustatyta kiekį valandų.Ikiteisminio tyrimo metu E. P. buvo sulaikyta Lie­tuvos Res­publikos bau­džia­mojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka ir paleista (b. l. 63, 65).

Teismo 2013 m. spalio 3 d. nu­tar­timi jai paskirta kardomoji priemonė suėmimas, paskelbta pa­ieÅ¡ka (b. l. 146-147). 2013 m. spalio 10 d. E. P. sulaikyta (b. l. 158). Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi E. P. nustatytas su­Ä—mimo terminas trims mėnesiams (b. l. 161-162). Kadangi kaltinamajai skiriama laisvės apribojimo bausmė, kuri nėra susijusi su laisvės atėmimu, kardomoji prie­monė panaikinama, E. P. pa­lei­džia­ma iÅ¡ suėmimo teismo posėdžių salėje (BPK 309 str. 1 d. 4 p.). Sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas lai­kas įskaitomas į skiriamÄ bausmę (BK 66 str.).Kauno teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 984,53 Lt civilinį ieÅ¡kinį atlyginti žalai už nuken­tė­ju­siojo V.

G. gydymÄ (b. l. 49). Žalos (nukentėjusiojo sužalojimo) padarymo faktas patvirtinamas aukščiau nurodytais įrodymais. Žalos dydis patvirtinamas prie ieÅ¡kinio pridėta pažyma (t. 1, b. l. 51). Kaltinamoji E. P. ieÅ¡kiniui prieÅ¡taravimo nepareiÅ¡kė, todėl ieÅ¡kinys tenkinamas (BPK 115 str. 1 d.).Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – du įvykio vietoje paimti peiliai, vienas jų buvo nusikaltimo įrankis, yra mažaverčiai, todėl sunaikintini (BPK 93 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – nukentėjusiojo V. G. aprangos daik­tai: spor­ti­niai bateliai ir kepuraitė, kojinės, maskuojamos kelnės, trumpikės, džemperis, pilkos spalvos džemperis ir žalsvos spalvos Å¡varkas yra menkos vertės. Nukentėjusysis Å¡ių daiktų atsisakė, todėl jie sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismas n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a :

E. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 2 d. 3 p., ir pritaikius BK 62 str. 3 d. 3 p., paskirti jai bausmę – laisvės apribojimÄ vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Pagal BK 66 str. į paskirtÄ bausmę įskaičius laikÄ , E. P. iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame su­lai­kyme ir suėmime – 2012 m. spalio mėn. nuo 11 d. iki 12 d. ir nuo 2013 m. spalio 10 d. iki nuos­pren­džio paskelbimo dienos – 2013 m. gruodžio 17 d., vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ prilyginus dviem lais­vės apribojimo dienoms – viso septyniasdeÅ¡imt suėmimo dienų prilyginus vienam Å¡imtui ke­tu­rias­de­Å¡imčiai laisvės apribojimo dienų, galutinę bausmę nustatyti laisvės apribojimÄ trylikai mėnesių de­Å¡imčiai dienų.Remiantis BK 48 str. 6 d. 5 p., E. P. įpareigoti neatlygintinai iÅ¡dirbti 150 (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt) valandų per paskirtÄ laisvės apribojimo laikotarpį sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Bausmės pradžiÄ E. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.KardomÄ jÄ priemonę E. P. – suėmimÄ â€“ panaikinti, paleisti jÄ iÅ¡ suėmimo teis­mo posėdžių salėje.Kauno teritorinei ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti.

Priteisti iÅ¡ E. P. Kauno teritorinei ligonių kasai 984,53 Lt (devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis litus 53 centus) žalos atly­ginimo.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, – du peilius, nukentėjusiojo V. G. daiktus: sportinius batelius ir kepuraitę, kojines, maskuojamas kelnes, trumpikes, džemperį, pilkos spal­vos džemperį ir žalsvos spalvos Å¡varkÄ â€“ sunaikinti.Dėl nuosprendžio per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos, kaltinamajai – nuo nuos­p­ren­džio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mÄ .

Teisėjas             Viktoras Preikšas