2021-04-28 Nr. AB-9341-3-61-3-03613-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1136-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03613-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybei, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) (po reorganizacijos teisių ir pareigų perėmėjas – Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN)) direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. 2S-3183 „Dėl nuteistojo J. D. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. 2018 m. rugpjūčio 18 d. su kitais nuteistaisiais žaidė krepšinį. Prieš vakarienę pareigūnas G. M. nurodė baigti žaisti krepšinį, todėl pareiškėjas, prieš grįždamas į Lukiškių TI-K pastatą, nuėjo pasiimti savo daiktų, kurie buvo sudėti prie krepšinio lanko. Tuo pačiu metu keli nuteistieji diskutavo su pareigūnais G. M. ir S. R. dėl to, kad visos nuteistųjų grupės išvedamos žaisti 1,5–2 val., o jų grupė – tik 1 val. 15 min., taip įvyksta jau trečią kartą. Tuo metu kai vyko diskusija, pareiškėjas stovėjo ir laukė, kol kiti baigs diskutuoti. Pasibaigus pokalbiui, visi nuteistieji grįžo į kameras.

2.2. 2018 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais parašė skundus dėl pareigūno G. M. elgesio. Iš dešimties nuteistųjų penki iš jų gavo tarnybinius pranešimus, kurie buvo surašyti atgaline data, dėl pareigūnų nurodymo nevykdymo ir nesutikimo grįžti į gyvenamąsias patalpas. Nuteistieji buvo nuvesti į kameras 17 val. 40 min., o pareigūnų darbo laikas yra iki 18 val., todėl pareigūnai nebūtų spėję surašyti kelių tarnybinių pranešimų per 20 min. Be to, dar nebuvo gauti nuteistųjų skundai, todėl pareigūnai negalėjo žinoti, dėl kokių asmenų parašyti tarnybinius pranešimus. Visi dešimt nuteistųjų elgėsi vienodai, visi vykdė G. M. nurodymus, tačiau tarnybiniai pranešimai buvo surašyti tik tiems nuteistiesiems, kurie pateikė skundus dėl pareigūno elgesio.

2.3. Nutarimu pareiškėjui buvo skirta nuobauda – 15 parų kamerų tipo patalpoje. Drausmės komisijos posėdžio metu buvo sprendžiama, kokią nuobaudą paskirti pareiškėjui dėl jo elgesio 2018 m. rugpjūčio 18 d. Pareiškėjas nežinojo, kad jam suformuluotas pažeidimas dėl pareigūno G. M. nurodymų nevykdymo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. 2018 m. rugpjūčio 18 d. apie 16.15 val. nuteistieji eilės tvarka buvo išvesti žaisti krepšinį ir tinklinį. Jie buvo įspėti, kad galės žaisti aikštelėje iki 17.30 val. Apie 17.25 val. visi buvo informuoti apie artėjančią žaidimo pabaigą, tačiau pareiškėjas pradėjo reikšti nepasitenkinimą, sakydamas, kad jų grupei priklauso žaisti 1,5 val., todėl nepaisys reikalavimų grįžti į kameras nepasibaigus šiam laikui, ragino ir kurstė kitus nuteistuosius nekreipti dėmesio ir atsisakyti vykdyti pareigūnų daugkartinius reikalavimus ir žaisti iki 17.45 val. Pareiškėjas nevykdė pareigūnų reikalavimų baigti žaidimą ir grįžti į kamerą, nevykdė pareigūnų daugkartinių reikalavimų vykdyti Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės reikalavimus, atsikalbinėjo, konfliktavo ir reikalavo, kad nuteistieji nepaisytų nustatytos dienotvarkės reikalavimų. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK, Bausmių vykdymo kodeksas) 12 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 110 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės, patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1-205 „Dėl Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“, reikalavimus.

3.2. Dėl minėto įvykio vyko drausmės komisijos posėdis, kurio metu buvo nutarta teikti Lukiškių TI-K direktoriui siūlymą skirti pareiškėjui nuobaudą. Įvertinus aplinkybes ginčijamu Nutarimu pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį bei yra skirta įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

4.1. Pareiškėjas savo veiksmais, t. y. nesilaikydamas nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos, atsisakydamas vykdyti pareigūno nurodymą baigti žaisti ir grįžti į savo kamerą, atsikalbinėdamas, kurstydamas kitus nuteistuosius ir suimtuosius, atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, t. y. pažeidė BVK 12 straipsnio 1, 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 110 straipsnio 7 punktą ir Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės reikalavimus. Dėl įvykio buvo gauti apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų tarnybiniai pranešimai (2018 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 118-736, 2018 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 31-36). Drausmės komisijos posėdžio metu pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus. Komisijos posėdžio metu pareiškėjas tvirtino, kad įvykio gerai nepamena, jo nesureikšmina, tačiau gailisi, kad greičiau nenuėjo į kamerą. Pareiškėjas pripažino, kad diskutavo su pareigūnu ir pareigūno reikalavimų nevykdė, tačiau teigė, kad tai darė nepiktybiškai, tvirtino, kad tai nepasikartos. Komisija Lukiškių TI-K direktoriui nutarė siūlyti pareiškėjui skirti nuobaudą – 15 parų kamerų tipo patalpose, kuri Nutarimu jam ir buvo paskirta.

4.2. Pareiškėjo skundo teiginiai nepagrįsti ir deklaratyvūs, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą režimo reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad pareigūnas G. M. surašė tarnybinius pranešimus ankstesne data, yra neatitinkantys tikrovės, deklaratyvaus pobūdžio, nes pareiškėjas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Laisvės atėmimo bausmė suponuoja tam tikrus apribojimus, suvaržymus ir draudimus, kuriuos nuteistasis privalo vykdyti. Tinkamas elgesys, režimo reikalavimų vykdymas, adekvatus iškilusių problemų sprendimas palengvina laisvės atėmimo bausmės atlikimą ir sušvelnina nuteisto asmens teisinę padėtį. Pareigūnai, nustatę režimo pažeidimus, privalo juos fiksuoti rašytiniais tarnybiniais pranešimais. Statutinių valstybės tarnautojų tarnybinis pranešimas yra teisėtas ir leistinas įrodymas. Įstaigos pareigūnai, fiksuodami galimus režimo pažeidimus, atlieka savo tiesiogines pareigas, o ne siekia elgtis šališkai ar nežmoniškai su pareiškėju ar kitais asmenimis, laikomais įstaigoje. Departamentas, išnagrinėjęs visą su pareiškėjo skundu susijusią medžiagą, nustatė, kad Nutarimu skirta nuobauda yra pagrįsta ir teisėta.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ dalį, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 7 punktą, ir kuria paskirta nuobauda – nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų; panaikino Kalėjimų departamento 2018 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. 2S-3183 „Dėl nuteistojo J. D. skundo išnagrinėjimo“ dalį, kurioje pripažinta kaip teisėta ir pagrįsta Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ dalis, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 7 punktą, ir kuria paskirta nuobauda – nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad Lukiškių TI-K apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistai G. M. ir S. R. 2018 m. rugpjūčio 18 d. surašė tarnybinius pranešimus Nr. 118-736 ir Nr. 118-736/1 „Dėl nuteistojo J. D. drausmės pažeidimo“, kuriuose nurodė, kad prieš išvedant nuteistuosius, priklausančius grupei Nr. 4, į krepšinio (tinklinio) aikštelę visi nuteistieji buvo įspėti, jog galės aikštelėje žaisti iki 17 val. 30 min. Apie 17 val. 25 min. visa nuteistųjų grupė buvo informuota apie tai, jog liko žaisti 5 min., kurioms praėjus jie bus grąžinti į kameras.

Tai išgirdęs nuteistasis (pareiškėjas) pradėjo reikšti nepasitenkinimą, sakydamas, kad jų grupei priklauso žaisti aikštelėje krepšinį bei tinklinį 1,5 val. ir pareigūnai neturi teisės šio laiko sutrumpinti, visa nuteistųjų grupė žais aikštelėje ne mažiau kaip 1,5 val. ir nepaisys reikalavimų grįžti į kameras nepasibaigus šiam laikui. Po šių pareiškėjo žodžių pradėjo reikšti nepasitenkinimą ir kiti nuteistieji, pareikšdami, jog jiems priklauso žaisti dar 20 min., tad jie žais toliau. Apie 17 val. 30 min. visai nuteistųjų grupei buvo griežtai nurodyta baigti žaidimą ir grįžti į kameras, tačiau pareiškėjas ir vėl pradėjo reikšti nepasitenkinimą, sakydamas, kad jam dar liko 15 min.

žaisti, ragino kitus nuteistuosius nekreipti dėmesio į pareigūnų daugkartinius reikalavimus ir žaisti iki 1,5 val., t. y. iki 17 val. 45 min. Pareiškėjas sakė: „neklausykite jų, žaidžiam toliau“, „jie čia mums nenurodinės“. Nuteistiesiems buvo pakartotinai paaiškinta, jog toliau žaidimo tęsti nėra galimybės, kadangi prasidėjo vakarienės metas ir visi turi sugrįžti į kameras bei vykdyti reikalavimus, nustatytus dienotvarkėje. Reikalavimai baigti žaidimą ir grįžti į kamerą, taip pat vykdyti dienotvarkės reikalavimus buvo pakartoti daug kartų (ne mažiau nei 3 kartus), tačiau nuteistieji ir toliau nevykdė šių reikalavimų, atsikalbinėjo, konfliktavo, pyko, reikalavo, kad tiek nuteistieji, tiek pareigūnai nepaisytų dienotvarkės reikalavimų.

Įvertinę susiklosčiusios situacijos rimtumą bei tai, jog prevencinis aiškinamasis darbas bei reikalavimų kėlimas, trunkantis apie 6 min., neduoda pageidaujamo rezultato, pakartotinai griežtai, t. y. atkreipiant nuteistųjų dėmesį į drausminę atsakomybę, nurodė nuteistiesiems tuoj pat vykdyti teisėtą pareigūnų reikalavimą grįžti į kameras bei vykdyti dienotvarkę. Po šių pakartotinių, daugkartinių reikalavimų nuteistieji pradėjo judėti link kamerų. Apie 17 val. 40 min. visi nuteistieji, priklausantys grupei Nr. 4, buvo grąžinti į kameras.

7. Teismas nurodė, kad pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1-205 patvirtintus Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės (toliau – ir Dienotvarkė) reikalavimus, vakarienės laikas prasideda 17 val. 30 min. Iš 2018 m. rugpjūčio 18 d. vaizdo įrašo teismas nustatė, kad 16 val. 15 min. nuteistieji buvo atvesti žaisti krepšinį. 17 val. 30 min. atėjus pareigūnui, nuteistieji susirinko po krepšinio lanku. Vienas iš pareigūnų kalbėjosi su nuteistaisiais, tik 17 val. 45 min. visi nuteistieji paliko aikštelę. Vaizdo medžiaga patvirtino, jog pareiškėjas ir kiti nuteistieji paliko žaidimų aikštelę vėliau, kai tuo tarpu vakarienė numatyta nuo 17 val. 30 min. Teismas pažymėjo, kad vaizdo medžiaga iš esmės paneigė pareiškėjo teiginius, jog jis buvo pasyvus įvykio metu.

8. Teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai ir pateikta vaizdo medžiaga patvirtina aplinkybes, kurios buvo nurodytos Lukiškių TI-K pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Teismo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl tarnybinių pranešimų surašymo laiko nėra reikšmingi sprendžiant klausimą, ar buvo padarytas drausmės pažeidimas.

9. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nustatyta, jog pareiškėjas nevykdė Lukiškių TI-K pareigūnų reikalavimo baigti žaidimą ir laiku, t. y. 17.30 val., bei grįžti į kameras pagal Dienotvarkėje nustatytus reikalavimus. Teismas pabrėžė, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų suteiktas trumpesnis žaidimo laikas nei kitiems nuteistiesiems, pareiškėjas privalėtų vykdyti pareigūnų nurodymus ir Darbotvarkėje nustatytus reikalavimus. Todėl teismas pripažintino, kad pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalį (nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių), 12 straipsnio 2 dalį (nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus), 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą (nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos), 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą (nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus) bei Dienotvarkės reikalavimus.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kuriame nustatyta, kad nuteistiesiems draudžiama kurstyti kitus suimtuosius ar nuteistuosius atsisakyti vykdyti pataisos įstaigų administracijos reikalavimus. Teismas vertino, kad vien tik pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose aprašytos aplinkybės ir pacituoti pareiškėjo žodžiai („neklausykite jų, žaidžiam toliau“, „jie čia mums nenurodinės“) yra nepakankami pagrįsti faktą, kad pareiškėjas kurstė kitus nuteistuosius nevykdyti pareigūnų reikalavimų. Taigi teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 7 punkto. Atsižvelgdamas į tai, teismas panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą Nutarimo dalį, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas.

11. Nustatęs, jog pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Dienotvarkės reikalavimus, įvertinęs pažeidimų aplinkybes, jų pobūdį, pavojingumą, teismas sprendė, kad pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda (nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų) yra neproporcinga ir neadekvati pareiškėjo padarytiems pažeidimams. Byloje nenustatyta (nėra pateikta jokių įrodymų), kad pareiškėjas būtų turėjęs galiojančių drausminių nuobaudų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų nuolat sistemingai ir piktybiškai pažeidinėjęs BVK ir Dienotvarkės nuostatas. Drausmės komisijos posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad gailisi dėl to, jog greičiau negrįžo atgal į kamerą, pareigūnų reikalavimų nevykdė nepiktybiškai, tvirtino, kad daugiau tokios situacijos nepasikartos. Taigi pareiškėjas pripažino padarytus pažeidimus ir dėl to gailėjosi, pasižadėjo, kad tokios situacijos daugiau nepasikartos. Teismo nuomone, Lukiškių TI-K administracija už teismo konstatuotus pareiškėjo padarytus pažeidimus turėjo teisę skirti švelnesnę drausminę nuobaudą, numatytą BVK 142 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose arba 4 punkte, nustatant mažesnį perkėlimo į kamerų tipo patalpas parų skaičių. Kadangi pareiškėjas jau yra atlikęs paskirtą nuobaudą, teismas vertino, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo.

III. 12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

12.1. Lukiškių TI-K pareigūnai tinkamai vertino faktines aplinkybes. Byloje nėra įrodymų, kad būtų pažeistos drausminių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuojančios teisės normos, taip pat nėra pagrindo abejoti pareigūnų 2018 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniuose pranešimuose Nr. 118-739 ir Nr. 118-739/1 nurodytomis aplinkybėmis. Byloje esantis vaizdo įrašas iš Lukiškių TI-K kamerų patvirtina aplinkybes, kurios yra nurodytos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose.

12.2. Nutarimas yra teisėtas, pažeidimai kvalifikuoti tinkamai, nuobauda atspindi pažeidimų sunkumą. Kalėjimų departamento Sprendimas taip pat yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išnagrinėjus visą surinktą medžiagą, atsižvelgus į padaryto pažeidimo aplinkybes. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Šis atsakymas atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus.

12.3. Pareiškėjui skirta nuobauda yra proporcinga padaryto nusižengimo sunkumui. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K direktoriaus Nutarimu ir Kalėjimų departamento Sprendimais nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl tiek Nutarimas, tiek Sprendimas neturėtų būti panaikinti.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas, susipažinęs su Vilniaus PN apeliaciniu skundu ir įgyvendindamas jam Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 135 straipsniu suteiktą teisę, pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriame nurodė, kad teismo sprendimas yra prieštaringas, nes teismas skundžiamu sprendimu pripažino, jog pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, tačiau paskirtą nuobaudą panaikino visiškai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento 2018 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. 2S-3183 „Dėl nuteistojo J. D. skundo išnagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino ginčijamo Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ dalį, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 7 punktą, ir kuria paskirta nuobauda – nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų, bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. 2S-3183 „Dėl nuteistojo J. D. skundo išnagrinėjimo“ dalį, kurioje pripažinta kaip teisėta ir pagrįsta minėta Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ dalis, spręsdamas, jog byloje nėra pateikta pakankamai įrodymui daryti išvadą, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, o jam paskirta drausminė nuobauda yra neproporcinga ir neadekvati pareiškėjo padarytiems pažeidimams.

16. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl aplinkybių ir įrodymų vertinimo, susijusių su pareiškėjui inkriminuoto BVK 110 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų pažeidimu (nuteistiesiems draudžiama kurstyti kitus suimtuosius ar nuteistuosius atsisakyti vykdyti pataisos įstaigų administracijos reikalavimus) bei pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumu. Atsakovo atstovo nuomone, tiek Nutarimas, tiek Sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, pareiškėjo padaryti pažeidimai kvalifikuoti tinkamai, o paskirta nuobauda atspindi pažeidimų sunkumą.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ABTĮ 80 straipsnis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.). Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis pripažįsta teismas, siekdamas nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2353-146/2015).

20. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).

21. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus duomenis, nebuvo pakankamai aktyvus ir nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių bei visapusiškai, objektyviai jų neištyrė.

22. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ dalį, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 7 punktą, ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. 2S-3183 „Dėl nuteistojo J. D. skundo išnagrinėjimo“ dalį, kurioje pripažinta kaip teisėta ir pagrįsta minėta Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ dalis, sprendė, kad byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, jog pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 7 punktą, o vien tik pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose aprašytos aplinkybės ir pacituoti pareiškėjo žodžiai („neklausykite jų, žaidžiam toliau“, „jie čia mums nenurodinės“) yra nepakankami pagrįsti faktą, kad pareiškėjas kurstė kitus nuteistuosius nevykdyti pareigūnų reikalavimų. Pažymėtina, kad tokios teismo išvados prieštarauja paties teismo argumentams, jog byloje esantys įrodymai ir pateikta vaizdo medžiaga patvirtina aplinkybes, kurios buvo nurodytos Lukiškių TI-K pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, jog vien tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių nepakanka pripažinti, jog pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 7 punktą, nesprendė klausimo dėl būtinybės tarnybinius pranešimus surašiusius pareigūnus (G. M. ir S. R.) apklausti teismo posėdyje. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neišanalizavo 2018 m. rugpjūčio 18 d. vaizdo įrašo, bendro pobūdžio teiginiais nurodydamas, jog 16 val. 15 min. nuteistieji buvo atvesti žaisti krepšinį; 17 val. 30 min. atėjus pareigūnui nuteistieji susirinko po krepšinio lanku; vienas iš pareigūnų kalbėjosi su nuteistaisiais; tik 17 val. 45 min. visi nuteistieji paliko aikštelę. Iš minėto vaizdo įrašo nėra aišku, kokius konkrečius veiksmus atliko pareiškėjas, nes teismas nesiaiškino, kuris iš nuteistųjų, matomų vaizdo įraše, yra pareiškėjas.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išanalizavusi administracinėje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, jų neištyrė bei neįvertino, todėl teismo padarytos išvados dėl byloje kilusio ginčo yra grindžiamos nevisapusiškais duomenimis ir negali būti pripažintos objektyviomis (ABTĮ 80 str. 1 d.), o tai sudaro kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

24. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 str.), nesurinko įrodymų ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė