41ef4990-9727-4644-90d8-7552a26f4db5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinė byla Nr. 2A-820-585/2014                             Teisminio proceso Nr. 2-02-3-13017-2012-4             Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. kovo 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Neringos Å vedienės ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovės ECOPARCEL B.V. apeliacinį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovės ECOPARCEL B.V. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MCB Finance“ dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 63 525 Lt skolÄ , Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

IeÅ¡kovės teigimu, Å¡alys sudarė sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo organizuoti atsakovės krovinių / siuntų pervežimÄ keliais, geležinkeliais, jÅ«ros ir / ar oro transportu. Pagal Å¡alių sudarytos sutarties 1 priedo 2 punktÄ atsakovė įsipareigojo pateikti pervežimui tiek siuntų, kad suma, mokėtina už siuntų pervežimo paslaugas, sudarytų ne mažiau kaip 15 000 Lt per kalendorinį mėnesį. Å alys sutarties 1 priedo 3 punktu sulygo, jog atsakovei kyla pareiga mokėti aukščiau nurodytÄ sumÄ nuo tos dienos, kai atsakovė faktiÅ¡kai pradeda naudotis ieÅ¡kovės teikiamomis paslaugomis.

Pasak ieÅ¡kovės, ji 2012 m. liepos 23 d. faktiÅ¡kai pradėjo teikti atsakovei siuntų pervežimo paslaugas. IeÅ¡kovė, teikusi atsakovei Å¡alių sulygtas paslaugas, 2012 m. liepos 31 d., 2012 m. rugpjūčio 31 d., 2012 m. rugsėjo 28 d. ir 2012 m. spalio 31 d. iÅ¡rašė ir pateikė atsakovei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pagal kurias atsakovė turėjo sumokėti ieÅ¡kovei 63 525 Lt (18 150 Lt už kiekvienÄ kalendorinį mėnesį), tačiau atsakovė neapmokėjo nurodytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų.

Pasak ieÅ¡kovės, ji 2012 m. lapkričio 5 d. nutraukė sutartį.  Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, prašė atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pasak atsakovės, ji faktiÅ¡kai nepradėjo naudotis ginčo paslaugomis, todėl jai nekilo pareiga vykdyti ieÅ¡kovei prieÅ¡prieÅ¡inę prievolę. Atsakovės teigimu, ji 2012 metų pabaigoje pradėjo teikti naujas vartotojų kreditavimo paslaugas, kurių specifiÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, jog vartotojai atsakovės teikiamos paslaugos pagrindu gali atsiskaityti už internetu perkamas prekes.

Siekiant sudaryti tokiÄ vartojimo kredito sutartį, vartotojui turi bÅ«ti pristatyta sutartis, kuri, vartotojui pasiraÅ¡ius, turi bÅ«ti sugrÄ Å¾inta atsakovei. Atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, jog atsakovei buvo reikalingos neįprastos siuntų pristatymo (pervežimo) paslaugos, kurių ieÅ¡kovė iki tol neteikė, Å¡alys, iki ieÅ¡kovei pradedant teikti ginčo paslaugas, turėjo suderinti užsakymų pateikimo ieÅ¡kovei procesÄ , apraÅ¡yti sutarčių pasiraÅ¡ymo, vartotojų tapatybės nustatymo procedÅ«ras, apmokyti ieÅ¡kovės darbuotojus ir panaÅ¡iai.

Atsakovės teigimu, tol, kol ji nebuvo iÅ¡bandžiusi ieÅ¡kovės pasirengimo teikti ginčo paslaugas ir įsitikusi, jog visas dokumentų siuntimo, tapatybės nustatymo ir parašų gavimo procesas veikia sklandžiai, atsakovė negalėjo pradėti teikti naujas paslaugas. Anot atsakovės, 2012 m. liepos 23 d. ir 2012 m. liepos 25 d. buvo atlikti trys bandomieji pristatymai. Atsakovė Å¡iame kontekste pažymėjo, jog visais nurodytų bandomųjų pristatymų atvejais siuntų gavėjai buvo atsakovės darbuotojai, o dviejų bandomųjų pristatymų atvejais sutapo siuntėjo ir gavėjo adresai, kas sudaro pagrindÄ teigti, jog Å¡iais atvejais siuntos apskritai nebuvo gabenamos.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Pirmosios instancijos teismas pagal į bylÄ pateiktus faktinius duomenis nustatė Å¡ias faktines aplinkybes: Å¡alys sutarties 1 priedo 3 punktu sulygo, kad minimalus 15 000 Lt mėnesio mokėjimas taikomas tik po to, kai atsakovė faktiÅ¡kai pradeda naudotis paslaugomis; atsakovė 2012 m. liepos 23 d. ir 2012 m. liepos 25 d. vykdė tris bandymus: dviem atvejais sutampa siuntų iÅ¡siuntimo ir pristatymo adresai ((duomenys neskelbtini), Vilnius (atsakovės buveinės adresas)), trečiuoju atveju siuntos iÅ¡siuntimo adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius, o siuntos pristatymo adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius (gavėja – atsakovės darbuotoja); laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. atlikti keturi bandymai: vienu atveju sutampa siuntų iÅ¡siuntimo ir pristatymo adresai ((duomenys neskelbtini)), kitais atvejais siuntos gabentos į Pasvalio ir Kauno rajonus bei Å iaulių miestÄ .

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Å¡ios bylos atveju nėra pagrindo abejoti, jog ir nurodytais atvejais buvo vykdomi bandomieji gabenimai, nes, kÄ patvirtina bylos faktiniai duomenys, siuntos buvo pristatytos atsakovės darbuotojams ar darbuotojų artimiesiems. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , jog nurodytais atvejais nebuvo vykdomas realus sutartyje aptartų siuntų pristatymas, todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė Å¡ios bylos atveju nepagrįstai pradėjo reikalauti 15 000 Lt mėnesinio mokėjimo.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovė sumokėjo konferencinės salės nuomos mokestį ir padengė apmokymų išlaidas, nepagrindžia, kad šios bylos atveju prasidėjo faktinis ginčo paslaugų teikimas, priešingai, mokymai vyko po sutarties sudarymo, todėl labiau tikėtina, jog iki mokymų pradžios neturėjo ir negalėjo būti faktiškai vykdomos ginčo paslaugos. Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas procesiniame sprendime nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatavo, jog ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

IeÅ¡kovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu, pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Pasak ieÅ¡kovės, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovė faktiÅ¡kai nepradėjo naudotis ginčo paslaugomis, yra nepagrįsta. Å alys, sudarydamos sutartį, sulygo, jog sutartis galioja užsakymams, pateikiamiems po sutarties pasiraÅ¡ymo (sutarties 10.2 punktas).

IeÅ¡kovė Å¡iame kontekste pažymėjo, jog, prieÅ¡ingai nei Å¡ios bylos atveju teigia atsakovė ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, Å¡alys nesulygo, kad Å¡ios bylos atveju bus atliekami bandomieji užsakymai tikslu įsitikinti paslaugų teikimo kokybe, todėl, ieÅ¡kovės vertinimu, atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, jog ji 2012 m. liepos 23 d. pagal atsakovės užsakymus, jos įvardijamus bandomaisiais užsakymais, faktiÅ¡kai pervežė siuntas, atsakovei nuo 2012 m. liepos 23 d. kilo pareiga mokėti ieÅ¡kovei už jos pagal sutartį teiktas paslaugas.

Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu apeliaciniu skundu, praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė faktiÅ¡kai nepradėjo naudotis ginčo paslaugomis, todėl jai nekilo pareiga mokėti už ginčo paslaugas. Atsakovės vertinimu, vien iÅ¡ Å¡alių sudarytos sutarties 1 priedo 3 punkto formuluotės „kai Klientas faktiÅ¡kai pradeda naudotis ECOPARCEL paslaugomis“ yra akivaizdu, jog Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos sutartį, numatė, kad, sudarius sutartį, tam tikrÄ laiko tarpÄ nebus naudojamasi ginčo paslaugomis, be to, Å¡alys suvokė, jog atsakovė turi teisę ne tik faktiÅ¡kai naudotis ieÅ¡kovės paslaugomis, bet ir atlikti su paslaugų teikimu susijusius bandymus.

Atsakovės teigimu, tÄ faktÄ , jog ieÅ¡kovė suvokė, kad atsakovė atlieka bandomuosius užsakymus, o ne faktiÅ¡kai naudojasi ieÅ¡kovės paslaugomis, patvirtina atsakovės į bylÄ pateikti elektroninio susiraÅ¡inėjimo, kuriame, be kitų asmenų, dalyvavo ieÅ¡kovės darbuotojai, duomenys. Pasak atsakovės, ji, kaip atidi verslo dalyvė, norėjo įsitikinti, jog ieÅ¡kovės teikiamos paslaugos techniÅ¡kai atitinka atsakovės specifinius poreikius, todėl atsakovė, siekdama iÅ¡vengti nepagrįstų investicijų į ieÅ¡kovės paslaugas, atliko bandomuosius ieÅ¡kovės paslaugų užsakymus.

Atsakovės teigimu, jos į bylÄ pateikti faktiniai duomenys patvirtina, jog atsakovė neturėjo tikslo pristatyti siuntas faktiniams atsakovės klientams, kas, atsakovės vertinimu, inter alia sudaro pagrindÄ teigti, jog atsakovė faktiÅ¡kai nesinaudojo ieÅ¡kovės paslaugomis. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis).

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, paremtu Å¡ios bylos medžiagos ir skundžiamo teismo sprendimo analize, nėra pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apibrėžtas ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu, todėl, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus aspektus, konstatuotina esant pagrindÄ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrinti pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.Apeliacinės instancijos teismas, ex officio patikrinęs bylos medžiagÄ ir Å¡ios bylos apeliaciniame procese skundžiamÄ teismo sprendimÄ , konstatuoja, jog neegzistuoja absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Bylos faktiniai duomenys (b. l. 6-28) patvirtina, jog Å¡alys 2012 m. birželio 1 d. sudarė sutartį Nr. MCB-ECOPARCEL (toliau tekste – ir ginčo sutartis), pagal kuriÄ apeliantė inter alia įsipareigojo organizuoti atsakovės krovinių pristatymÄ keliais, geležinkeliais, jÅ«rų ir / arba oro transporto priemonėmis, teikti krovinių ekspedijavimo ir atsakovės klientų identifikavimo paslaugas, užtikrinti teisinių dokumentų (kredito sutarčių) tarp atsakovės ir jos klientų sudarymÄ (pasiraÅ¡ymÄ ) bei Å¡ių dokumentų pristatymÄ , o atsakovė inter alia įsipareigojo sumokėti apeliantei už jos teikiamas paslaugas.

Bylos Å¡alys, sudarydamos ginčo sutartį, kartu sudarė ir papildomÄ susitarimÄ dėl paslaugų kainų (b. l. 15, 27-28), kurio antruoju punktu atsakovė įsipareigojo pateikti gabenimui tiek siuntų, kad suma, mokėtina už siuntų pristatymo (gabenimo) paslaugas, sudarytų ne mažiau kaip 15 000 Lt per kalendorinį mėnesį, ir Å¡alys sulygo, jog, transportavimo sumai esant mažesnei, atsakovė mokės apeliantei fiksuotÄ 15 000 Lt sumÄ , o trečiuoju punktu Å¡alys sulygo, kad fiksuotos sumos mokėjimo sÄ lyga bus taikoma nuo tos dienos, kai apeliantė faktiÅ¡kai pradės teikti paslaugas.

Bylos Å¡alių ginčas kilo dėl to, pradėjo apeliantė faktiÅ¡kai teikti paslaugas ar ne. Kaip jau buvo aukščiau nurodyta Å¡io procesinio sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog apeliantė de facto nepradėjo teikti atsakovei paslaugas. Apeliantė, kÄ patvirtina skundo analizė, Å¡ios bylos apeliaciniame procese apeliuoja į aukščiau įvardytÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, esant nurodytam apeliantės argumentui, ex officio patikrina, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apeliantė de facto nepradėjo teikti atsakovei ginčo paslaugas, yra pagrįsta ar ne.Dėl paslaugų (ne)suteikimo faktoBylos Å¡alių pozicijos byloja, jog Å¡alys nesutaria, kas 2012 m. birželio 1 d. papildomo susitarimo dėl paslaugų kainų trečiojo punkto prasme laikytina faktiniu pradėjimu teikti paslaugas.

Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje, reglamentuojančiame sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, inter alia nustatyta, jog, aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalis), visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 2 dalis), aiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 5 dalis).

Bylos faktiniais duomenimis (b. l. 59, 81-88) nustatyta, jog apeliantė, atsakovei 2012 m. liepos 23 d., 2012 m. liepos 25 d., 2012 m. rugpjūčio 20 d., 2012 m. rugpjūčio 21 d. ir 2012 m. rugpjūčio 22 d. pateikus septynis paslaugų užsakymus, įvykdė Å¡iuos atsakovės užsakymus, kas a priori sudarytų pagrindÄ teigti, jog apeliantė 2012 m. liepos 23 d. pradėjo teikti ir teikė atsakovei sutartines paslaugas, kita vertus, aukščiau įvardytų faktinių duomenų analizė sudaro pagrindÄ teigti, jog, pirma, siuntos, perduotos apeliantei pagal atsakovės 2012 m. liepos 23 d., vienÄ 2012 m. liepos 25 d. ir 2012 m. rugpjūčio 20 d. užsakymus, buvo pristatytos atsakovės buveinės adresu, kitaip tariant, sutampa įvardytų siuntų perdavimo ir pristatymo adresai, antra, siunta pagal kitÄ atsakovės 2012 m. liepos 25 d. užsakymÄ , kÄ patvirtina atsakovės į Å¡iÄ bylÄ pateikti faktiniai duomenys (b. l. 67-69) ir kas, beje, nėra Å¡alių ginčo objektas, buvo pristatyta atsakovės darbuotojai L.

J., trečia, siuntos pagal abu atsakovės 2012 m. rugpjūčio 21 d. užsakymus, kÄ patvirtina bylos faktiniai duomenys (b. l. 125, 127) ir kas, beje, nėra Å¡alių ginčo objektas, buvo pristatytos aukščiau įvardytos atsakovės darbuotojos giminaitėms, ketvirta, siunta pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. užsakymÄ , kÄ patvirtina bylos faktiniai duomenys (b. l. 125, 127) ir kas, beje, nėra Å¡alių ginčo objektas, buvo pristatyta atsakovės darbuotojos J. M. draugei. Atsižvelgiant į nustatytas ir aukščiau nurodytas bylos faktines aplinkybes, konstatuotina esant pagrindÄ teigti, jog siuntos, perduotos apeliantei pagal aukščiau įvardytus atsakovės užsakymus, nebuvo adresuotos ir atitinkamai pristatytos atsakovės klientams, ir pripažinti, kad, nepaisant to fakto, jog, kÄ patvirtina ginčo sutarties analizė, toliau įvardytinas bylos Å¡alių susitarimas nėra expressis verbis įtrauktas į ginčo sutartį ir apeliantė neigia buvus tokį Å¡alių susitarimÄ , bylos Å¡alių elgesys po ginčo sutarties sudarymo, apie kurį byloja ne tik aukščiau nurodyti bylos faktiniai duomenys ir pagal Å¡iuos duomenis nustatytos faktinės aplinkybės, bet ir, kaip teisingai Å¡ios bylos apeliaciniame procese pažymėjo atsakovė, į Å¡iÄ bylÄ pateikti elektroninio susiraÅ¡inėjimo, vykusio inter alia tarp bylos Å¡alių darbuotojų, duomenys (b. l. 94-120), patvirtina buvus Å¡alių susitarimÄ dėl bandomųjų užsakymų pateikimo ir vykdymo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, jog, prieÅ¡ingai nei Å¡ios bylos apeliaciniame procese teigia apeliantė, identifikuotų ir aukščiau nurodytų siuntų gabenimas ir pristatymas – bandomųjų užsakymų pateikimo ir vykdymo rezultatas, kas, kaip pagrįstai skundžiamu sprendimu konstatavo pirmosios instancijos teismas, 2012 m. birželio 1 d. papildomo susitarimo dėl paslaugų kainų trečiojo punkto prasme nelaikytina faktiniu pradėjimu teikti sutartines paslaugas. Bylos medžiagos analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantė, kai jai, pažymėtina, tenka procesinė pareiga pateikti toliau nurodytinus faktinius duomenis, nepateikė faktinių duomenų, bylojančių, kad ji, vykdama atsakovės užsakymus, gabeno ir pristatė bent vienÄ siuntÄ atsakovės klientui, kas sudaro pagrindÄ sutikti su pirmosios instancijos teismu ir pripažinti, jog apeliantė faktiÅ¡kai nepradėjo teikti atsakovei sutartines paslaugas.

Esant aukščiau nurodytai bylos faktinei aplinkybei, bylojančiai, kad apeliantė faktiÅ¡kai nepradėjo teikti atsakovei sutartines paslaugas, konstatuotina, kad apeliantė neįgijo materialinės subjektinės teisės reikalauti, kad atsakovė vykdytų apeliantei prieÅ¡prieÅ¡inę sutartinę pareigÄ â€“ mokėtų apeliantei Å¡alių sulygtÄ sutartinių paslaugų kainÄ .Apibendrinus Å¡io apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktinius duomenis ir tinkamai nustatė bei kvalifikavo bylos teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės bei procesinės teisės normas ir teisingai iÅ¡sprendė Å¡iÄ bylÄ , kas sudaro pagrindÄ palikti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija, nutarusi palikti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , konstatuoja, jog apeliantės argumentai, kurie nebuvo iÅ¡analizuoti Å¡ios bylos apeliaciniame procese, neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ar ne.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, susidariusių Å¡ios bylos apeliaciniame procese, atlyginimoApeliantė pralaimėjo Å¡ios bylos apeliacinį procesÄ , vadinasi, ji įgijo procesinę pareigÄ atlyginti atsakovės bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Atsakovės atstovo expressis verbis apeliacinės instancijos teismui pateiktais faktiniais duomenimis nustatyta, jog atsakovė Å¡ios bylos apeliaciniame procese patyrė 2 904 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, tiksliau – iÅ¡laidas, susijusias su advokato pagalbos atsakovei teikimu. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau tekste – ir Rekomendacijos).Rekomendacijų 2 punkte numatyta, jog, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti inter alia į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį dalyvavimÄ toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio (atlyginimo) dydis – 1,5 minimaliosios mėnesinės algos (atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ parengimo momentu viena minimalioji mėnesinė alga buvo (ir yra) lygi 1 000 Lt).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tuos aspektus, jog, pirma, kÄ patvirtina atsakovės atstovo pateikti duomenys, teisinės pagalbos atsakovei teikimas apsiriboja atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu, antra, Å¡i apeliacinė byla yra nesudėtinga, trečia, Å¡ios bylos apeliaciniame procese nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimui nereikėjo specialių žinių, ketvirta, advokatas S. D. atstovavo atsakovei ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, atsižvelgdama į rekomenduojamÄ priteisti maksimalų užmokesčio (atlyginimo) už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ dydį, kurį beveik du kartus virÅ¡ija atsakovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ atlyginimas, konstatuoja esant pagrindÄ priteisti atsakovei iÅ¡ apeliantės 1 500 Lt iÅ¡laidų, susijusių su teisinės pagalbos atsakovei teikimu, atlyginimÄ .Bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir susidariusių Å¡ios bylos apeliaciniame procese, suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl, esant nurodytam aspektui, Å¡ios bylos apeliaciniame procese nespręstini aukščiau įvardytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir atlyginimo klausimai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r ė:

             palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ nepakeistÄ .              Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „MCB Finance“ iÅ¡ ECOPARCEL B.V. 1 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .              Kolegijos pirmininkas                                      Vytautas Zelianka            Kolegijos teisėjos                                                            Neringa Å vedienė                                                                         Tatjana Žukauskienė