41e8ba4f-181e-41db-b9ce-4b68d8f2d2d4 · Kauno apygardos teismas

                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-469-594/2017                                                                               Proceso Nr. 1-01-1-51817-2016-4                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.; (S)     2.4.7. 2.4.8.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2017 m. birželio 20 d.                                                                          Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nuteistajam A.

A.,nuteistojo gynėjai advokatei Loretai DaukÅ¡ienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės R. B. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. (toliau – A. A.) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 39 MGL dydžio – 1468,74 eurų bauda.

Pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, A. A. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, nubaudžiant jį 26 MGL dydžio – 979,16 eurų bauda.Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta nepakeista. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. A. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 3 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kieme, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotÄ T.

B. vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus – prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pradėjęs važiavimo manevrÄ Ä¯ priekį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir vairuojamo automobilio priekine dalimi prispaudė priekyje automobilio stovėjusiÄ D. K., buvusiÄ tarp automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai D.

K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl stipinkaulio distalinės dalies daugiaskeveldrinio intrasÄ narinio lūžio.Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė R. B. (toliau – prokurorė) praÅ¡o pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendį ir paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, kitoje dalyje nuosprendį paliekant nepakeistÄ .

Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kadangi nepagrįstai A. A. neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Prokurorė pažymi, kad 2017 m. vasario 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , kuriuo A. A. už BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymÄ , be viso ko, buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 (vienerius) metus vairuoti kelių transporto priemones, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog vertinamu atveju baudžiamojo įsakymo priėmimo metu, prieÅ¡ingai nei skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo metu abejonių, jog pagal surinktus duomenis baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra pagrįstas, Alytaus rajono apylinkės teismui nekilo.

Prokurorės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, taikoma nuteistajam, kuris sukėlė eismo įvykį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiÅ¡kia, kad teismas negali jos skirti ir kaltininkui, kuris eismo įvykio metu buvo blaivus. Nagrinėjamu atveju A. A. Å¡iurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, buvo ypatingai neatidus ir nedėmesingas, nors matė Å¡alia automobilio stovinčiÄ moterį, tačiau pavojingai manevravo ir jÄ prispaudė tarp jo vairuojamo automobilio ir kito, priekyje stovėjusio, automobilio.

Nukentėjusioji iÅ¡ karto nurodė, jog buvo sužalota, tačiau nuteistasis iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, nors pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus privalėjo imtis visų reikiamų priemonių, kad nukentėjusiajai bÅ«tų suteikta pirmoji medicininė pagalba. Be to, A. A. praeityje jau buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, kas rodo, kad jis sistemingai pažeidinėja taisykles. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras V.

Turauskis pritarė prokurorės apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis A. A. ir jo gynėja advokatė L. DaukÅ¡ienė, nesutikdami su apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės R. B. apeliacinis skundas tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio sprendimu netaikyti nuteistajam A. A. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Apeliaciniu prokurorės skundu nėra ginčijama A. A. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ , teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste sprendžiant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju A. A. buvo pripažintas kaltu už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, kas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisę skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones.

Priešingai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, įstatymas nesieja šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo su eismo įvykio sukėlimu vairuojant transporto priemonę asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio. Tai, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai taikoma nuteistajam, kuris sukėlė eismo įvykį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiškia, kad teismas negali jos skirti kaltininkui, kuris eismo įvykio metu buvo blaivus. Analogiškos pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-207-139/2016).

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iÅ¡ aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiÅ¡kia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali bÅ«ti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. A. iki 2016 m. spalio 24 d. dirbo UAB „DzÅ«kijos baldų fabrikas“ (b. l. 92-93), duomenų apie tolesnę nuteistojo darbinę veiklÄ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

Praeityje (Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu) jis buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei (BK 178 straipsnio 1 dalis ir BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 dalis) (b. l. 94-95), administracine tvarka už įvairaus pobÅ«džio ir pavojingumo administracinių teisės pažeidimų padarymÄ A. A. buvo baustas net 14 kartų (b. l. 96-104). Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , be viso ko, betarpiÅ¡kai susijusiÄ su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, nuteistasis įvykdė galiojant vienai administracinei nuobaudai (paskirta 2016 m. spalio 6 d.), kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Å ių duomenų visumoje įvertintinas ir itin Å¡iurkÅ¡tus A. A. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobÅ«dis – nuteistasis buvo nerÅ«pestingas ir itin neatidus, nes pradėdamas važiuoti techniÅ¡kai netvarkingu automobiliu jis neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, matydamas prie kito automobilio stovinčiÄ D. K., prispaudė jÄ , dėl ko nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ . Matydamas, kad neteisėtais savo veiksmais prispaudė nukentėjusiÄ jÄ , dėl ko, Å¡i kvietėsi pagalbÄ , nuteistasis, nesusimastydamas apie D.

K. galimai padarytus sužalojimus, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, nors pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus privalėjo imtis visų reikiamų priemonių, kad nukentėjusiajai bÅ«tų suteikta pirmoji medicininė pagalba. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas A. A. už BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymÄ skirtinÄ bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , dėl ko, nuteistajam nepagrįstai netaikė baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudoti specialia teise vairuoti transporto priemones.

Vien tai, kad paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė A. A. sukels tam tikras neigiamas pasekmes, susijusias su jo Å«kiu, darbu bei giminaitės priežiÅ«ra, įvertinus aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę bei jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ charakterizuojančias aplinkybes, esminės reikÅ¡mės neturi ir nesudaro pakankamo neskirti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės, kai kiti bylos duomenys patvirtina jos skyrimo reikalingumÄ . Tai, kad Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam sukels tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus, nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011).

Kaip nustatyta BK 68 straipsnio 2 dalyje, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Sprendžiant klausimÄ dėl A. A. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymėtina, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja:

1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės;

2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones;

3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebÅ«tų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas A. A. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai manytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, (nevirÅ¡ijant apeliacinio skundo ribų), aptarto proporcingumo principo nepažeidžia bei yra tinkamas nuteistajam paskirtos bausmės paskirties įgyvendinimui.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ . ANK 423 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , už kurį, sutinkamai su komentuojamo straipsnio 4 dalimi, gali bÅ«ti skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienų) iki 2 (dviejų) metų.

Tuo tarpu ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta administracinė atsakomybė už vairuotojo pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal komentuojamo straipsnio 7 dalį, už Å¡io straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams vėlgi gali bÅ«ti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienų) iki 3 (trejų) metų. IÅ¡ aptartų teisės normų seka, kad asmeniui, pažeidusiam Kelių eismo taisykles, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta kito asmens sveikata, bei pasitraukusiam iÅ¡ eismo įvykio vietos, gali bÅ«ti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius teisės pažeidimus (po ANK įsigaliojimo – administracinius nusižengimus), apibrėžtus inter alia ATPK (ANK), o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (2005 m. lapkričio 10 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad vertinamu atveju A. A. ne tik padarė Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį nesunkų nukentėjusiosios D. K. sveikatos sutrikdymÄ , bet ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs. Ä®vertinus Å¡iuos A. A. veiksmus tiek aptarto ANK teisinio reguliavimo, tiek konstitucinės jurisprudencijos kontekste, manyti, jog Å¡iuo atveju nuteistajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui yra per griežta ir neproporcinga neteisėtiems A.

A. veiksmams, nėra jokio objektyvaus pagrindo. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, gauta 2017 m. gegužės 30 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. NTP-7-6584 dėl 49,22 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų (b. l. 162). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ .

Å ios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡laidos už nuteistajam A. A. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ jo nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 333 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės R. B. apeliacinį skundÄ tenkinti.Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendį: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, nuteistajam A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. LikusiÄ Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                  Albinas Antanaitis                                                                                                               Giedrius Endriukaitis                                                                                                    Daiva Jankauskienė